Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad buvęs sutuoktinis girtauja virš 30 metų, jis geria vienas arba parsiveda į namus tokių pačių girtaujančių draugų kompanijas, kartais pats kažkur išeina, valkatauja, namo grįžta neblaivus naktimis ir triukšmauja, atsakovas niekur nedirba, girtauja iš gaunamos neįgalumo pašalpos. Nutraukus santuoką jis buvo pažadėjęs išsikraustyti, bet susitarimo nesilaiko iki šiol.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui ieškinio kopija ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, jokių prašymų iš atsakovo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta. Nutraukiant santuoką, nekilnojamas turtas : žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo dalinamas ir liko ieškovės asmenine nuosavybe.

(duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodo, kad jai priklausančioje namų valdoje, kurią paveldėjo po savo tėvų mirties, gyvena ji, jos sūnus A. V. su žmona ir dviem nepilnamečiais vaikais, o taip pat atsakovas – buvęs ieškovės sutuoktinis, kuris po santuokos nutraukimo neišsikėlė iš namų, savavališkai užėmė vieną kambarį ir liko jame gyventi. Teigia, kad atsakovas sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, konfliktuoja tiek su ieškove, tiek su sūnumi ir jo sutuoktine, triukšmauja, vartoja necenzūrinius žodžius, ieškovės atžvilgiu naudoja tiek psichologinį tiek fizinį smurtą, dėl atsakovo elgesio ne vieną kartą buvo kviesti policijos pareigūnai. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovei kartu su atsakovu gyventi nėra saugu, atsakovas, be teisinio pagrindo gyvendamas ieškovės namuose, pažeidžia ieškovės teises. Prašo iškeldinti atsakovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namų valdos.

Dėl valdymo teisių gynimo nuo pažeidimų ir atsakovo iškeldinimo

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Byloje ginčas yra kilęs dėl valdymo teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis patvirtinta, kad ginčo namų valda yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Aplinkybę, kad atsakovas pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises, ieškovė įrodinėja į nagrinėjamą bylą pateiktais įrodymais : 1) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovui A. V. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį dėl necenzūrinių žodžių viešojoje vietoje vartojimo, įžeidžiamo kibimo prie žmonių, siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį; Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) pranešimu dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išduoto orderio pavojų keliančiam asmeniui, iš kurio matyti, kad dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje buvo išduotas 15 dienų trukmės orderis pavojų keliančiam asmeniui A. V. išsikelti iš gyvenamos vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens ir su juo gyvenančių asmenų. Taip pat šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad jie gyvena kartu su ieškove jai priklausančiame name. Name yra iš viso trys kambariai, vieną kambarį po santuokos nutraukimo savavališkai užėmė buvęs ieškovės sutuoktinis atsakovas ir liko jame gyventi, jis nuolat girtauja, triukšmauja, prie nepilnamečių vaikų vartoja necenzūrinius žodžius, visų gyventojų atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, juos žemina, prisiveda į namą draugų, su kuriais girtauja; dėl atsakovo namuose nesaugu gyventi, ne kartą buvo kviečiama policija. Ieškovė daug kartų ragino atsakovą išsikelti iš jos namų, tačiau atsakovas nepaklūsta raginimams ir toliau terorizuoja namo gyventojus.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovui neatlaisvinant užimto nekilnojamojo turto dalies, ieškovė negali savo nuožiūra naudotis jai priklausančiu turtu, todėl jos nuosavybės teisės yra pažeistos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti teisėtu jo naudojimąsi ieškovei priklausančiu turtu, todėl konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą yra pagrįstas ir įrodytas (CK 4.98 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (2017 m. gruodžio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Todėl išvestinis ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) deklaravimo duomenis nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka ir byla šioje ieškinio dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Išaiškintina ieškovei, kad dėl deklaravimo duomenų pakeitimo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ji turi kreiptis ne į teismą, o į deklaravimo įstaigą, kuri yra deklaravimo duomenis ir (ar) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkanti deklaravimo įstaiga, šiuo atveju – į seniūniją (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 13 straipsniu skundus dėl deklaravimo duomenų ir (ar) gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos tvarkymo nagrinėja deklaravimo įstaiga, o deklaravimo įstaigų sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina ieškovei 54,50 Eur (t. y. ½ dalis būtino mokėti žyminio mokesčio) jos sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, o (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo pratęstas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ieškovei, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina valstybei 54,41 Eur žyminio mokesčio, t. y. ½ dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Teismui pateikta Tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos iki (duomenys neskelbtini) sudarė iš viso 269,34 Eur. Tenkinant ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 269,34 Eur už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 23,79 Eur sumą, viršija nustatytą minimalią 8 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 ir 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais daiktais iš ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančių : žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 269,34 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.