Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-554-544/2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-23
Bylos Nr.: 2A-554-544/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-01291-2010-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Atsakovas: K. B., G. V.
Ieškovas: A. G.
Trečiasis asmuo: Kėdainių rajono 1-ajam notarų biurui
Advokatai: Vytautas Polikaitis, Andžejus Seliava

Kategorijos

21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-554-544/2011

Teisėja Henryta Gerdvilė Proceso Nr. 2-22-3-01291-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.3; 30.10; 42; 45.1; 45.6; 121.18; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant atsakovei K. B., jos atstovui advokatui Andžejui Seliavai, atsakovui G. V., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. V. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-836/2011 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams K. B., G. V., trečiajam asmeniui Kėdainių rajono 1-ajam notarų biurui, dėl 2007-04-11 įgaliojimo ir 2010-02-01 buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas CK 1.78, 1.91 str. pagrindais prašė pripažinti negaliojančiais 2007-04-11 įgaliojimą, notarinio registro Nr. S-2626, 2010-02-01 buto, esančio Liepų al. 15-22, Kėdainiai, pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir minėtą butą jam grąžinti natūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-11 buvo sudarytas įgaliojimas, kuriuo jis įgaliojo atsakovę K. B. parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Liepų al. 15-22, Kėdainių m. už kainą ir sąlygas savo nuožiūra bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Veikdama šio įgaliojimo pagrindu atsakovė 2010-02-01 sudarė minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė minėtą butą atsakovui G. V. už 30 000 litų. Mano jog šie abu sandoriai sudaryti pažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių sandorių galiojimą, reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, yra neteisėti ir nesuderinami su tikrąja jo valia, sudaryti piktnaudžiaujant teise, veikiant apgaule ir pasinaudojant jo fizine bei psichine būkle. Atsakovai apgaule ir neteisėtais veiksmais siekė nepagrįsto praturtėjimo, manipuliavo juo, pasinaudojo jo būkle ir pardavė butą, kuris buvo vienintelė gyvenamoji patalpa už mažesnę nei rinkos kaina. 30 000 litų, gautų už parduotą butą, nėra gavęs. Sandorio sudarymo metu jis dėl psichinės ligos intensyviai pasireiškusių simptomų buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nesugebėjo objektyviai vertinti aplinkybių, žmonių poelgių, nebegalėjo savo nuožiūra disponuoti savo turtu nepažeisdamas savo paties interesų, dėl ko jo veiksnumas turėjo būti apribotas. Iš VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės epikrizės, iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 1743/2006 matyti, jog jam 2006 m. diagnozuota ūminis polimorfinis, psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, ne kartą nuo šios ligos gydytas. Todėl, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (1 t., b. l. 2-7).

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais, taikė restituciją ir ieškovui iš atsakovo G. V. priteisė minėtą butą natūra. Teismas nustatė, kad 2007-04-11 įgaliojimu ieškovas įgaliojo atsakovę K. B. parduoti jam nuosavybės teise priklausantį butą Liepų al. 15-22, Kėdainiuose. Šio įgaliojimo pagrindu atsakovė K. B. 2010-02-01 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė atsakovui G. V. minėtą butą už 30 000 Lt. Teismas išanalizavo ir reikšmingais pripažino medicininius duomenis apie ieškovo psichinę būseną bei 2011-01-26 teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadas apie tai, kad ieškovas įgaliojimo sudarymo metu dėl savo sveikatos būsenos buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu sprendė, jog jos ieškovas įgaliojimo sudarymo metu dėl savo psichinės būsenos negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos, o atsakovė suvokė tokią jo sveikatos būseną, ribotas suvokimo galimybes, pasinaudojo jo sveikatos būkle bei palankai susiklosčiusia situacija, nes ieškovas gyveno vienas, juo niekas nesirūpino ir neprižiūrėjo. Teismas nurodė, kad sandoris nenaudingas, žalingas ir neprotingas ieškovo atžvilgiu, nes ieškovas įgaliojo parduoti jo vienintelį nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, nebuvo įgaliojęs atsakovės nupirkti jam kitą butą savo nuožiūra, nes šios aplinkybės atsakovė neįrodė (CPK 178 str.). Nors atsakovė teigia, kad buvo pardavė, dėl ieškovo skolų už paslaugas, tačiau, teismo nuomone, šių aplinkybių byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, nes ieškovas už butui teikiamas paslaugas mokėdavo pats, tik prieš pat buto pardavimą buvo susidariusi apie 1000 Lt skola, kuri nebuvo kritinė. Kadangi ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės įgaliojimo sudarymo metu, tiek įgaliojimą, tiek pirkimo-pardavimo sutartį teismas pripažino negaliojančiais nuo pat jų sudarymo momento (CK 1.89 str.). Pripažinęs buto pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, teismas nustatė, kad pagal sandorį atsakovas G. V. gavo butą, ieškovas A. G. 30 000 Lt už butą negavo, o abu atsakovai buvo nesąžiningi, todėl taikė vienašalę restituciją (CK 1.80 str. 2 d., CK 4.96 str. 2 d., 3 d., 6.145 str., 6.146 str.). Teismas konstatavo, kad restitucijos taikymas natūra yra įmanomas, nes butas nėra perleistas tretiesiems asmenims, jo būklė nėra esminiai pasikeitusi ir nėra kitų aplinkybių, kad buto grąžinimas natūra sukeltų didelių nepatogumų šalims ar prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo G. V. negalima laikyti sąžiningu įgijėju, nes jis butą įgijo daug mažesne negu rinkos kaina, sudarė elgdamasis nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes, pirkdamas butą per įgaliotinę, nepasiteiravo, kodėl butas parduodamas per įgaliotinę, kodėl nėra paties savininko, neišsiaiškino dėl savininko valios ir noro parduoti butą, nors su ieškovu bendravo, nepaklausė, kur jis gyvens, pardavimo sąlygas ir kainą derino tik su K. B., tik butą apžiūrėjęs išvyko į užsienį, o teisminio proceso metu buvo itin pasyvus ir neatvyko į teismo posėdžius, bute remontą tęsė ir po ginčo iškėlimo teisme. Atsakovė butą pardavinėjo 2-3 mėn., bet pardavimo procesą pradėjo po to, kai 2010 m. ieškovas jos paprašė paskolinti pinigų, o ši jų neskolino, po ko ieškovas, neva, prašė padėti parduoti butą (b. l. 42-46).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą dalyje "taikant restituciją priteisti ieškovui iš atsakovo G. V. butą, esantį Liepų al. 15-22 Kėdainiai", panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - taikyti restituciją priteisiant ieškovui ekvivalentą pinigais iš atsakovės K. B. ir perskirstyti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad jis nuo 2005-04-16 pastoviai dirba ir su šeima gyvena Airijoje. Kadangi užsidirba pakankamai lėšų, nutarė nusipirkti butą Kėdainiuose ir jį susiremontuoti, kad turėtų, kur apsistoti. Jo prašymu tinkamo trijų kambarių buvo ieškojo jo motina. 2010 metų sausio pabaigoje pagal paskelbtą skelbimą susisiekė su atsakove, kuri nurodė, kad parduoda butą, kad jame gyvenantis buvęs sutuoktinis įleis apžiūrėti butą. Apžiūrai į butą įleido ir jį aprodė pats ieškovas bei dalyvavo A. K. ir I. S.. Butas buvo labai apleistas ir reikalingas kapitalinio remonto, sutarė jį pirkti už 30 000 Lt. Sutartį sudarė pas notarą, kuris patikrino įgaliojimą ir ją patvirtino, todėl tikėjosi, jog viskas sąžininga ir skaidru. Jo veiksmuose nebuvo jokios apgaulės, nežinojo apie ieškovo sveikatos būklę. Po buto pirkimo su ieškovu daugiau nebendravo, nežino jo ir atsakovės santykių bei ar buvo tinkamai atsiskaityta. Yra sąžiningas turto įgijėjas (CK 4.96 str.), turtą įgijęs pagal atlygintinį sandorį už savo ir I. S. sąžiningai uždirbtus pinigus. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.), tačiau ši aplinkybė neįrodyta. Todėl teismas neteisingai taikė įstatymą (CK 4.96 str. 2 d., 3 d.), kurio neturėjo taikyti ir nepagrįstai netenkino jo prašymo sandorį panaudoti prieš ieškovą (CK 6.153 str. 1 d.), kuris prašė taikyti restituciją ir butą gražinti jam natūra. Mano, jog dokumentais įrodė, kad buto remontui įsigijo statybinių medžiagų didesnei nei 6500 Lt sumai, kad buvo pakeisti langai, durys, nuskustos, išglaistytos ir naujai ištinkuotos sienos, pakeista santechnikos įranga, atlikti kiti darbai. Liudytojos Kairienė ir Vasiliauskienė patvirtino, kad buto stovis po pirkimo sutarties pasirašymo esminiai pasikeitė. Pritaikius restituciją natūra ieškovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, o jo - pablogėtų, ir tai pažeistų jo teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, teisingumo principus. Teismas be pagrindo netaikė CK 6.145 str. 2 d. ir netinkamai taikė CK 4.26 str. 2 d. nuostatas. Kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.). Nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, kuris tai teigia. Ieškovas nepateikė jokių jo nesąžiningumo įrodymų. Buto rinkos vertė pagal registro duomenis 2010-02-01 buvo 36 200 Lt. Kadangi namas statytas maždaug prieš 40 metų, butas buvo trijų kambarių, paverstas landyne, ką patvirtino byloje dalyvavę liudytojai, jam reikėjo kapitalinio remonto, jį nupirko neženkliai mažesne kaina negu rinkos vertė. Atsakovė 2010-02-24 nupirko vieno kambario butą už 10 000 Lt, nes tuo metu šio turto vertė buvo sumažėjusi. Todėl teismo motyvas, kad įsigijo butą už daug mažesnę negu rinkos kaina, yra nepagrįstas. Liudytojų parodymais teismas neturėjo vadovautis, nes jie neturi specialių žinių butams vertinti, be to, jie išreiškė savo nuomonę apie kitose miesto vietose gero stovio butų kainas. Ieškovas neįrodė, kad pirkimo kaina ženkliai skyrėsi nuo buto rinkos vertės tuo metu (CPK 178 str.). Nesutinka, kad kaip sandorio šalis elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes butą apžiūrėjo iš anksto kartu su drauge, mama, juos į butą apžiūrai įleido ieškovas ir aprodė butą. Kadangi skambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir bendravo su atsakove, žinojo, kas yra tikrasis buto savininkas ir papildomai to paties neklausinėjo. Nesutinka, kad buvo pasyvus, nes neatvyko nė vieną teismo posėdį, nes visuose posėdžiuose dalyvavo jo įgaliotas advokatas, kuris nuolat jam teikė informaciją, o teismas nebuvo jo dalyvavimo pripažinęs būtinu.

Apeliaciniu skundu atsakovė K. B. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1997-05-28 buvo nutraukta ieškovo ir jos santuoka. 1999-04-07 jai gimė sūnus M. G., kurio tėvas yra ieškovas. Po santuokos nutraukimo pasidalinus turtą ieškovas įsigijo ginčo butą, o ji įsigijo butą Liepų al. 13-15, Kėdainiuose. Ginčijamas įgaliojimas notaro buvo patvirtintas 2007-04-11. 2009-12-01 ieškovas Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Migracijos poskyriui pateikė pranešimą apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento praradimą ir naujus dokumentus gavo 2010-03-18. 2010-02-01 ieškovas buvo skolingas už komunalines paslaugas buvo 1598,39 Lt, už kurias apmokėjimų pilnai nevykdė nuo 2009 m. birželio mėnesio. 2010-02-01 ginčijamą sutartį patvirtino notaras. Butą pardavė už 30000 Lt veikdama suteiktų įgaliojimų ribose. 2010-02-24 įsigijo butą Šėtos g. 116-421, Kėdainiuose, kurį suremontavo laikotarpyje nuo 2010-03 mėn. iki 2010-07 mėn. Nesutinka, kad buvo nesąžininga sandorio šalis. Šiuo klausimu teismas nevertino visų aplinkybių bei jų susiklosčiusių santykių, neįvertino, kad po santuokos nutraukimo tik ji rūpinosi ieškovu, kad po santuokos su juo susilaukė sūnaus, kad sveikatos būklei pablogėjus ji grįžo iš Anglijos jo prižiūrėti ir slaugė, tvarkė butą. Pardavus ginčo butą ieškovas apsigyveno jos nupirktame bute Šėtos g. 116-421. Nesutinka, kad ji žinojo, jog ieškovas dėl sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes nėra specialistė, įgaliojimas buvo išduotas 2007-04-11, t. y. po to, kai ieškovas buvo išleistas iš VŠĮ Kėdainių ligoninės jo būklei pagerėjus, jį patvirtino notaras, kuris įsitikino veiksnumu. Sandoris nebuvo nenaudingas ieškovui, nes jo sudarymo metu ieškovas nuo 2009 metų už butui suteiktas komunalines paslaugas buvo skolingas 1598,39 Lt. Todėl buto pardavimas, kuomet skola dar nėra kritinė, buvo protingas sprendimas. Ieškovui, gaunančiam tik invalidumo pensiją, vienam gyventi 3 kambarių 71,47 kv. m. ploto bute yra neracionalu, buto vertė nuolat mažėjo, nes ieškovas iš buto padarė landynę. Ieškovas buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, kurią prarado 2009-12-01, o naujas dokumentas buvo išduotas tik 2010-03-18. Perduoti ieškovui už parduotą ginčo butą gautus pinigus, atsižvelgiant į jo polinkį alkoholiui ir asocialų gyvenimo būdą, būtų neprotinga ir neabejotinai sąlygotų dar didesnės žalos jam atsiradimą. Jos sąžiningumą ir veikimą ieškovo interesais įrodo tai, kad ji po buvo pardavimo nupirko mažesnį butą Šėtos g. 116-421, kurį žada ieškovui perleisti ir su juo atsiskaityti. Ieškovas neginčijo susitarimo parduoti butą ir už gautus pinigus įsigyti kitą mažesnį butą, tačiau nurodė, kad jam nupirktas butas nepatiko. Pardavimo metu ginčo buto rinkos vertė nebuvo nustatinėjama. Pažymoje iš VĮ Registrų centras nurodyta, kad vidutinė minėto buto rinkos vertė 2010-02-01 yra 36 200,00 Lt. Įvertinus šią kainą ir liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčo butas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Liudytojai nurodė, kad ginčo butas buvo neremontuotas, netvarkingas, nuo stogo bėgo vanduo, jame nebuvo ventiliacijos, jis buvo paverstas landyne. Teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai rėmėsi nepagrįstai rėmėsi subjektyviais asmenų paaiškinimais apie tai, kiek, jų nuomone, yra verti jiems priklausantys butai. Nepriklausomas turto vertinimas nebuvo atliktas. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo G. V. nesąžiningumą ir neapdairų elgesį. Ginčo sandorio sudarymo metu įgaliojimas nebuvo nuginčytas ir ji turėjo teisę veikti ieškovo vardu. Teismo išvada, kad atsakovas turėjo įsitikinti, ar yra ieškovo valia parduoti butą, paneigia veikimo pagal įgaliojimą tikslą ir principus. Todėl tiek ji, tiek atsakovas G. V. turi būti laikomi sąžiningais. Pripažinus, kad G. V. yra sąžiningas įgijėjas, vadovaujantis LR CK 4.96 str. 3 d., ginčo butas ieškovui iš jo priteistas neteisėtai. Ieškovas turi visas teisines galimybes reikalauti, kad ji jam perduotų tiek butą, esantį Šėtos g. 116-461, Kėdainiuose, tiek pinigus. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme 2011-01-26 buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir konstatuota, kad ieškovas 2007-04-11 įgaliojimo pasirašymo metu ir buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Mano, kad ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių ir nagrinėjant bylą teisme, kas reiškia, kad jis kreipėsi į teismą būdamas neveiksnus, ką patvirtina tai, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl jo pripažinimo neveiksniu. Todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėtu arba sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla, pradėta pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros ieškininį pareiškimą (LR CPK 163 str. 3 d., 269 str. 1 d. 2 p., 2 t., b. l. 66-69).

Atsakovo G. V. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės K. B. - atmestinas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas keistinas dalyje dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.26 str. 2 d., CK X skyriaus teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą, šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino atsakovą G. V. nesąžiningu įgijėju, netinkamai išsprendė restitucijos klausimą bei neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybės, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ginčijamą įgaliojimo ir buto pirkimo- pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. 1 d., 1.89 str. pagrindais.

Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina ir byloje iš esmės neginčijamos aplinkybės, kad 2007-04-11 įgaliojimu ieškovas A. G. įgaliojo atsakovę K. B. parduoti butą, esantį Liepų al. 15-22, Kėdainiuose, už kainą ir sąlygas savo nuožiūra; tuo tikslu atstovauti A. G. įvairiose įstaigose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, rašyti jo vardu pareiškimus, prašymus, pateikti ir gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, sudaryti sutartį su pirkėjais, perdavimo-priėmimo aktą, gauti pinigus už parduotą turtą, atstovauti A. G. VĮ Registrų centras; gauti leidimą iš apylinkės teismo dėl pardavimo, pasirašyti už ieškovą, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimo galiojimo terminas - trys metai, t.y. iki 2010 m. balandžio 11 d. (1 t., b. l. 13). Išduoto įgaliojimo pagrindu atsakovė K. B. 2010 m. vasario 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi už 30 000 Lt pardavė minėtą butą atsakovui G. V. (1 t., b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo pichiatrinės ekspertizės aktu, medicininiais dokumentais ir kitais įrodymais nustatė, kad ieškovas 2007-04-11 įgaliojimo pasirašymo metu dėl psichikos sveikatos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kiti asmenys jam galėjo daryti įtaką sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pripažino 2007-04-11 įgaliojimą ir 2010-02-01 buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiais CK 1.89 str. pagrindu. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės apeliantų neginčijamos. Nors apeliantė K. B. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, tačiau jokių patikimų ir objektyvių įrodymų bei pagrįstų motyvų, kurie paneigtų ar leistų abejoti minėtos ekspertizės išvada ir kitais tarpusavyje sutampančiais įrodymais apie tai, kad ieškovas ginčo įgaliojimo sudarymo metu, nors ir buvo veiksmus, bet buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismui nepateikė. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės K. B. apeliacinio skundo argumentais, kad ji buvo sąžininga sandorio šalis, kad elgėsi sąžiningai ir tik ieškovo interesais. Iš bylos duomenų matyti, kad, nors ieškovas už butui teikiamas komunalines paslaugas buvo skolingas, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolų dydis, lyginant su ieškovo gaunamomis pajamomis, su teise gauti tam tikrą kompensaciją už teikiamas paslaugas ir laikotarpiu, per kurį pilnai neatsiskaityta (nuo 2009 metų), nebuvo kritinis ir nesudarė pagrindo parduoti vienintelį ieškovui priklausantį būstą. Įgaliojimas parduoti butą sudarytas 2007 metais, o butas parduotas 2010 metais. Nors apeliantė teigia, kad ji veikė ieškovo interesais ir buvo sąžininga, bet pati pripažįsta, kad, neturėdama tam jokio ieškovo įgaliojimo, už 30 000 Lt, kurie buvo gauti už ieškovo butą, savo vardu už 10 000 Lt įsigijo vieno kambario butą, dalį ieškovui priklausančių pinigų išleido įgyto buto remontui, o pinigų likučio iki šiol negrąžino. LR CK 2.136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra (CK 2.134 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepritaria ginčijamam sandoriui ir nesutinka gauti nuosavybėn minėtą vieno kambario butą. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad ji buvo priversta butą įgyti savo vardu, nes ieškovas buvo pametęs asmens dokumentus, nes, kaip jau minėta, nėra jokių duomenų, kad ieškovas iš viso buvo ją įgaliojęs nupirkti jam mažesnį butą, įgaliojimas buvo sudarytas 2007 metais, o ginčijamas buto pardavimas atliktas 2010-02-01 metais būtent tada, kai ieškovas 2009-12-01 kreipėsi dėl asmens dokumentų praradimo. Pagal bylos duomenis, ieškovas asmens dokumentus gavo 2010-03-18, todėl buvo visos galimybės sulaukti, kol ieškovas gaus dokumentus ir kito buto įgijimo sandorį sudaryti ieškovo vardu, jei, kaip teigia apeliantė, ieškovas siekė įgyti mažesnį būstą. Teismui nebuvo ir nėra pagrindo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą ar bylą sustabdyti CPK 163 str. 3 d., 269 str. 1 d. 2 p. pagrindais, nes Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros ieškinys dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu buvo atsisakytas priimti dėl jo neteismingumo minėtam teismui (civilinė byla Nr. 2-1538-673/20111), o Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta byla nutraukta prokurorui atsisakius ieškinio dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu ir teismui konstatavus, kad galimą didelę žalą A. G. psichinei sveikatai prievarta pristačius jį į psichiatrijos įstaigą bei esant duomenims apie ieškovo psichinę sveikatą iš VšĮ Kėdainių PSPC apie tai, kad ieškovo psichinė būklė vartojant medikamentus yra stabili, ji nekelia grėsmės jam pačiam ir aplinkiniams (civilinė byla Nr. 2-14604-235/2011). Apeliantė įgaliojimo sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškovas yra tokios būsenos, kad negali teisingai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes, pagal bylos duomenis, ji, nors santuoka buvo nutraukta, su juo palaikė pakankamai artimus ryšius, tvarkė ieškovo ūkinius ir kitus reikalus, su juo turėjo nepilnametį vaiką, pripažįsta, kad grįžo iš užsienio prižiūrėti ieškovo ir jį prižiūrėjo, žinojo, kad jis gydėsi psichinės sveikatos sutrikimus ir kad įgaliojimas buvo sudarytas jį paleidus iš ligoninės po šių sveikatos problemų gydymo.

Teisėjų kolegija atsakovo G. V. apeliacinio skundo argumentus vertina pagrįstais ir sudarančias pagrindą iš dalies keisti skundžiamą teismo sprendimą dėl šių motyvų. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas G. V. yra nesąžiningas, nes butą įgijo mažesne nei rinkos kaina, kad jis buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas bei dėl restitucijos taikymo. CK 4.96 str. 2 d. nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta jokių nusikaltimo požymių, kurie būtų kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Asmens nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, kurias tai teigia (CPK 178 str.). Pagal byloje pateiktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju ieškovas nepaneigė atsakovo G. V. sąžiningumo prezumpcijos. Atsakovas butą įgijo pagal atlygintinį sandorį, už perkamą butą sumokėjo sutartą pinigų sumą. CK 6.153 str. 1 d. numato, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Daiktą perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu tai draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos. Asmuo, įgijęs nuosavybės teisę iš kito asmens, kuris neturėjo teisės turto perleisti, tačiau įgijėjas to nežinojo ar negalėjo žinoti, laikomas sąžiningu įgijėju. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (CK 4.26 str. 2 d.), tačiau byloje esančiais įrodymais jis nenuginčytas. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad ginčo butas 2010-02-01 įvertintas 36 200 Lt (1 t., b. l. 37). Butas atsakovui parduotas už 30 000 Lt, t. y. atsakovo už butą sumokėta kaina nėra žymiai mažesnė už nurodytoje pažymoje nurodytą vertę. Byloje apklausti liudytojai bei pati atsakovė patvirtino, kad butas buvo be remonto, blogo stovio ir faktiškai paverstas landyne (b. l. 34-41). Aplinkybės, kad ginčo buto vertė buvo ženkliai didesnė nei suma, už kurią buvo parduotas butas, ieškovas neįrodinėjo. Ieškovas neįrodinėjo ir kitokių atsakovo nesąžiningumo aplinkybių. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovas G. V., sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas. Atsakovas sudarė sandorį pas notarą su ieškovo notarine tvarka įgaliotu asmeniu, ieškovas pats aprodė atsakovui butą. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu ar K. B. būtų buvęs pažįstamas ar juos būtų sieję kokie nors ryšiai, sudarantys pagrindą spręsti apie šio atsakovo nesąžiningumą, taip pat apie tai, kad atsakovas galėjo žinoti ieškovo sveikatos būklę ar kad atsakovė apie tai jam būtų sakiusi. Byloje nustatyta, kad atsakovas butą apžiūrėjo dalyvaujant ieškovui, kad jis jį įleido į butą, neprieštaravo buvo pardavimui per įgaliotinę, todėl atsakovui nebuvo pagrįsto pagrindo imtis papildomų ir neįprastų priemonių ir apsidraudimo nuo galimai neteisėto sandorio. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad po buto pirkimo jis bute atliko remonto darbų, įsigijo statybines medžiagas, dėl ko buto būklė ir vertė yra pagerėjusi (b. l. 71-86). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas į bylą pateikė atsiliepimą, reikalaujamus procesinius dokumentus, jį teismo posėdžiuose atstovavo paskirtas atsakovo advokatas. Atsakovo teisė buvo vesti bylą arba pačiam, arba per atstovą, ir abu šie bylos vedimo būdai buvo tinkamai, nes teismas nebuvo pripažinęs atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu (CPK 51 str. 1 d., 2 d.). Todėl šie teismo argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatymo nuostatoms. Nenuginčijus atsakovo G. V. sąžiningumo, iš jo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus CK 4.96 str. 1, 2, 3 dalyse nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2009). CK 1.80 str. 2 d. numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija yra civilinių teisių gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. CK 6.145 str. 1 d. nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo pradžios arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ir vietoje restitucijos atlikimo natūra ją įvykdyti sumokant ekvivalentą pinigais arba restitucijos apskritai netaikyti (CK 6.145 str. 2 d., 6.146, 6.147 str.). Teisė išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti yra viena iš bylą nagrinėjančiam teismui suteiktų diskrecinių teisių (LR CK 1.5 str. 3 d., CPK 3 str. 7 d.). Dėl to bylą nagrinėjantis teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecine teise, turi apsvarstyti, ar byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios, turto perleidimo sandorį pripažinus negaliojančiu, leistų atlikti restituciją ne natūra. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovo G. V. sąžiningumo prezumpcija nepaneigta ir iš jo negalima išreikalauti turto natūra, daroma išvada, kad šiuo atveju restitucija turėjo būti taikoma iš atsakovės K. B. priteisiant ieškovui A. G. ekvivalentą pinigais, o atsakovui G. V. paliekant butą natūra (CK 6.145 str.- 6.147 str.).

Kadangi teismo sprendimas priimamas ieškovo naudai, atsižvelgiant į CPK 93 str. 4 d., CK 1.89 str. 2 d. nuostatas bei į tai, kad atsakovas G. V. laikomas sąžiningu įgijėju, visos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei yra priteisiamos tik iš atsakovės K. B.. Kadangi atsakovės K. B. apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo G. V. - tenkinamas, tai jam iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str., 93 str., 98 str., b. l. 2 t., 54).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.

NUTARIA:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Taikyti restituciją ir ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt už parduotą butą. Butą, kurio unikalus Nr. 5397-1001-9015:0010, esantį Liepų al. 15-22, Kėdainiai, palikti atsakovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje.

Priteisti iš atsakovės K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio, 950 (devynis šimtus penkiasdešimt) Lt advokato pagalbai apmokėti, 820 (aštuonis šimtus dvidešimt) Lt už ekspertizę ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 982 (devynis šimtus aštuoniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio ir 63 (šešiasdešimt tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5710).

Likusioje dalyje Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1037 (vieną tūkstantį trisdešimt septynis) Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 600 (šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje atsakovui G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) o į valstybės biudžetą - 16 (šešiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5710).

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė