Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. N. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės pateiktą prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad 2004 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 47-10816 nuspręsta atkurti nuosavybės teises A. Š., į P. N. nuosavybės teisėmis valdytą 2 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai lygiavertį turtą – 1,7 ha žemės sklypą Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – Sprendimas). Sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, pažeidžiantis pareiškėjo interesus, todėl turi būti panaikintas. Šiuo metu neginčijamai yra nustatyta, kad pareiškėjas L. N. yra praleidęs terminą skundui pateikti. Manydamas, kad turi teisę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 19 straipsniu (kuriame yra nurodyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos), pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą 2015-07-10, nepraleisdamas 30 dienų termino nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, tačiau Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė skundą priimti, konstatuodamas, kad praleistas terminas skundui pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismai išaiškino, kad pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą privalėjo sužinoti iš viešojo registro duomenų, todėl terminas skundui pateikti prasidėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praleistas skundo padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas, jei administracinis teismas pripažins, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas skundą pateikė 2015 m. liepos 10 d. ir nenurodė svarbių priežasčių, kodėl į teismą skundu nesikreipė laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-07-01. Pripažįsta, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike, todėl asmuo, kurio teisėms daro įtaką administracinis aktas, sužinojęs apie tokio aktą priėmimą ir siekdamas realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, turi būti apdairus ir veikti operatyviai. Nustatyta, kad vieno mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2014-09-01, kai pareiškėjas gavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog jo pastatas – gateris yra įregistruotas žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso A. Š. pagal Šiaulių apskrities viršininko 2004-09-15 sprendimą Nr. 47-10816, tuo tarpu pirmąjį skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė 2015-07-01, t. y. praleidęs vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas L. N. įstatyme nustatytais terminais skundo pateikti negalėjo dėl savo sveikatos būklės – mano, kad tai yra aplinkybės, kurios turėtų būti pripažintos svarbiomis. Dėl pareiškėjui nustatytų ligų ir susirgimų jis yra nuolat gydomas, ginčo žemės sklypas yra toli nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjas negalėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos. Nuo 2009 m. gegužės 21 d. pareiškėjui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, sveikatos būklei pablogėjus 2014 m. birželio 27 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Nuo 2012 m. sausio 18 d. pareiškėjui diagnozuota folikulinė limfoma, histiocitinių, dendritinių ląstelių neoplazijos, potransplantacinis limfoproliferacinis sutrikimas. Diagnozuota folikulinė limfoma, plitimas limfmazgiuose ir ekstranodaliai; proliferacinis aktyvumas didelis, iki 70 %; lėtinis bronchitas; folikulinės limfomos plitimas 20 %. Dėl šių ligų (diagnozuotų susirgimų) pareiškėjas nuolat stebimas medikų, pripažinta, kad būtina klinikinė koreliacija, pridedamuose dokumentuose gydytojų yra konstatuota, kad L. N. reikalingas radikalus gydymas – chemoterapija, kuris periodiškai taikomas. Pareiškėjas nuolat privalo lankytis gydymo įstaigose, tai patvirtina pridedami 2014 m. – 2015 m. išrašai iš medicininių dokumentų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo L. N. gyvenamoji vieta yra Panevėžio mieste, t. y. daugiau kaip 120 km nutolusi nuo vietovės, kurioje yra ginčo žemės sklypas. Dėl sveikatos būklės negalėdamas pats lankytis Joniškio rajone esančiose institucijose klausimais, susijusiais su pastato, esančio ant ginčo žemės (kuri taip pat yra Joniškio rajone), įteisinimu, o taip pat klausimais, susijusiais su žemės sklypu, kuris yra po pastatais, pareiškėjas veikė per įgaliotą asmenį – R. M., kuri ir rūpinosi pastatų įregistravimu viešajame registre. Dėl tų pačių priežasčių (dėl sveikatos būklės ir didelio atstumo nuo gyvenamosios vietos) pareiškėjas nesugebėjo pakankamai operatyviai gauti duomenis ir dokumentus, iš kurių buvo matyti, jog žemės sklypas, kuriame įregistruoti pareiškėjo pastatas – gateris, nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. Š. Įgaliotinis veikia tik įgaliotojo pavedimu, todėl įgaliotinė R. M. nebuvo pakankamai kompetentinga pati nuspręsti, kad ji, vykdydama pareiškėjo pavedimą dėl pastato teisinės registracijos, gavo pakankamai duomenų, rodančių galimus pareiškėjo teisės pažeidimus ir informavo apie tai pareiškėją pavėluotai. Prašo pripažinti, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, kurios grindžiamos pridedamais dokumentais, patvirtina, jog vieno mėnesio skundo padavimo terminas kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį iš karto buvo pradėti rinkti dokumentai, patvirtinantys termino praleidimo priežasčių svarbą, juos gavus iš karto teikiamas prašymas dėl termino atnaujinimo. Mano, kad tokie pareiškėjo veiksmai neturėtų būti pripažinti nepateisinamu delsimu. Pareiškėjas uždelsė tik tiek, kiek buvo būtina objektyviai įsitikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu (atskirojo skundo nagrinėjimo laikotarpis). Spendžiant šį prašymą prašo atsižvelgti ir į pareiškėjo skundu keliamų reikalavimų svarbą bei viešąjį interesą, kuris neabejotinai egzistuoja, sprendžiant ginčus dėl galimai neteisėtai valomo išimtinės svarbos nuosavybės objekto – žemės. Neabejotinai vienoks ar kitoks šio ginčo sprendimas neišvengiamas, nes šiuo metu pareiškėjas negalėtų teisėtai net prieiti prie savo nuosavybės teise valdomo pastato.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas ir terminas neatnaujintinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo L. N. įgaliotos atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės pasirašytą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 panaikinimo atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistą. 2015 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo L. N. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės pateiktas prašymas pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių pareiškėjas L. N. praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 pateikti, ir atnaujinti terminą skundui pateikti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta – jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

Taigi, atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, matyti, jog skundo dėl sprendimo, kuris asmeniui neturėjo būti įteiktas, padavimo terminas skaičiuojamas nuo informacijos apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus gavimu ne tik tiesiogiai iš tokio akto teksto, tačiau ir kitokiais būdais. Pačių skundžiamų aktų kopijų neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus. Be to, neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui (ABTĮ 23, 24, 33, 37, 68 str.) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 47-10816, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 2,00 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,70 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjui 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teise įregistruotas Gaterio pastatas, esantis žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso A. Š. Tos pačios dienos Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad nuosavybės teise pareiškėjui priklausantis Gaterio pastatas yra žemės sklype, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. Š., o jo įregistravimo pagrindas yra Apskrities viršininko sprendimas, 2004 m. rugsėjo 15 d., Nr. 47-10816, įrašas galioja nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. (4.2. p.). Taigi, iš minėto išrašo pareiškėjas sužinojo esminius skundžiamo akto (2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816) turinį sudarančius elementus: aktą priėmusią instituciją (Apskrities viršininkas), priėmimo datą (2004 m. rugsėjo 15 d.), aktu nustatomas teises ar pareigas (suteikta nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Š.). Pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokios informacijos pakanka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir 2014 m. rugsėjo 1 d. įregistravęs pastatą nekilnojamojo turto registre ir susipažinęs su išrašu, pareiškėjas net iki 2015 m. gegužės 12 d., kai jo atstovė raštu kreipėsi į atsakovą, delsė ir nesikreipė į teismą dėl savo teisių ir interesų gynimo. Be to, 2015 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 106 „Dėl duomenų apie žemės sklypą po pastatais“ atsakovui pareiškėjo atstovė, prašydama pateikti Apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 kopiją ir kitus dokumentus bei informaciją, nurodė, jog paaiškėjo, kad žemė po pastatais (taip pat ir pareiškėjo pastatu) priklauso ne valstybei, o fiziniam asmeniui – A. Š., Viešojo registro duomenimis, žemės teisinė registracija atlikta pagal Apskrities viršininko sprendimą Nr. 47-10816, įrašas galioja nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas negali disponuoti savo nuosavybe, nes neturi jokių teisių į žemę po savo pastatu; turi pagrindo manyti, kad A. Š. dalį žemės sklypo nuosavybės teise valdo be teisinio pagrindo, o suformuojant žemės sklypą A. Š., nustatant sklypo ribas ir priimant sprendimą buvo padaryta klaida, pažeistos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios disponavimą valstybine žeme arba nuosavybės teisių atkūrimą. Taigi, jau kreipiantis į atsakovą ginčijamo akto kopijų, pareiškėjo atstovei (taip pat ir pareiškėjui) buvo žinomi ne tik šio akto priėmimo data bei jį priėmusi institucija, bet ir aktu nustatomos teisės ir pareigos, t. y. tai, kad žemė po pastatais (taip pat ir pareiškėjo pastatu) priklauso ne valstybei, o trečiajam suinteresuotam asmeniui – A. Š. ir šis aktas galimai pažeidžia pareiškėjo teises, nes jis negali disponuoti savo nuosavybės teise, neturėdamas jokių teisių į žemę po savo pastatu. [...] Skundo padavimo terminas šiuo atveju pareiškėjui prasidėjo 2014 m. rugsėjo 1 d., o ne 2015 m. birželio 8 d., kai pareiškėjas gavo skundžiamo sprendimo nuorašą, todėl jis [...] praleido skundo padavimo terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

Pareiškėjas prašo pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 panaikinimo pateikti, ir atnaujinti terminą skundui pateikti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2010-08-30 nutartį A438-757/2010, 2012-01-23 d. nutartį Nr. A261-147/2012 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl nustatytų ligų yra nuolat gydomas, nuo 2009 m. gegužės 21 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, sveikatos būklei pablogėjus 2014 m. birželio 27 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, ginčo žemės sklypas yra toli nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl jis negalėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012). Pareiškėjai, norintys termino praleidimą pateisinti pablogėjusia sveikata, termino atnaujinimo klausimą nagrinėjančiam teismui privalo pateikti konkrečius įrodymus apie sveikatos būklę (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012). Priešingas situacijos vertinimas leistų proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai, net ir esant akivaizdiems įrodymams dėl to, kada jie gavo skųstiną nutartį, abstrakčios ir nepagrįstos priežastys nulemtų galimybę išvengti teisės aktuose įtvirtintų terminų. Tai pažeistų teisinio saugumo principą bei teisės stabilumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2009 m. gegužės 21 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, sveikatos būklei pablogėjus 2014 m. birželio 27 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjo atstovė teismui pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2009-05-21 Išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų Nr. DPS-1591 ir 2014-06-27 išduotą Neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. 0920947, kuris galioja iki 2016-07-28. Pastarasis dokumentas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Be to, matyti, jog pareiškėjas kreipimosi į teismą metu vis dar turi tokį patį nedarbingumo lygį.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl nustatytų ligų (nuo 2012 m. sausio 18 d. diagnozuota folikulinė limfoma, histiocitinių, dendritinių ląstelių neoplazijos, potransplantacinis limfoproliferacinis sutrikimas; diagnozuota folikulinė limfoma, plitimas limfmazgiuose ir ekstranodaliai; proliferacinis aktyvumas didelis, iki 70 %; lėtinis bronchitas; folikulinės limfomos plitimas 20 %) yra nuolat gydomas. Pareiškėjo atstovė teismui pateikė 2012-01-18 medicininį dokumentą Nr. HESS2012-458679, iš kurio matyti, kad dar 2012 m. pareiškėjui paskirti 6 chemoterapijos kursai. Taip pat pareiškėjo atstovė pateikė 2014-05-21 inkstų ultragarsinį tyrimą, VšĮ Respublikos Panevėžio ligoninės konsultacijų poliklinikos 2014-05-22 pažymą Nr. 1756/2014 ir 2014-05-05 širdies ultragarsinį tyrimą, 2014-05-22 ir 2014-04-29 išrašą iš medicininių dokumentų. Pažymėtina, kad nors ir pareiškėjas nurodo, kad dėl nustatytų ligų yra nuolat gydomas, tačiau teismui nepateikti medicininiai dokumentai, kurie patvirtintų pareiškėjo nuolatinį gydymą nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Teismas pažymi, kad minėti medicininiai dokumentai parodo pareiškėjo sveikatos būklę iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Nagrinėjamu atveju reikšmingas laikotarpis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., kadangi nuo tada prasidėjo skundo padavimo termino skaičiavimas. Pareiškėjo atstovė teismui pateikė tik 2015-05-04 išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, jog pareiškėjui diagnozuotas cukrinis diabetas (CD II tipo). Teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, pareiškėjo liga (cukrinis diabetas) nebuvo toki pobūdžio, kad apribojo pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra toli nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl jis negalėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežasties.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad dėl sveikatos būklės negalėdamas pats lankytis Joniškio rajone esančiose institucijose klausimais, susijusiais su pastato, esančio ant ginčo žemės, įteisinimu, o taip pat klausimais, susijusiais su žemės sklypu, pareiškėjas veikė per įgaliotą asmenį – R. M.. Pareiškėjo atstovė teismui pateikė 2014 m. sausio 9 d. įgaliojimą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas buvo įpareigojęs R. M. tvarkyti dokumentus ir atstovauti teisme dėl pastato teisinės registracijos, kas įrodo, jog pareiškėjas žino apie savo teisių įgyvendinimą ir gynimą per įgaliotus asmenis.

Pareiškėjas nurodė, kad įgaliotinė R. M. nebuvo pakankamai kompetentinga pati nuspręsti, kad ji, vykdydama pareiškėjo pavedimą dėl pastato teisinės registracijos, gavo pakankamai duomenų, rodančių galimus pareiškėjo teisės pažeidimus, ir informavo apie tai pareiškėją pavėluotai. Pažymėtina, kad pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju aktuali suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini pa­ties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečių­jų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (LVAT nutartys Nr. AS822 -770/2012, Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, nelaikytinos svarbiomis. Tokia išvada darytina dėl to, jog, pirma, jos nebuvo objektyvios, t. y. sąlygotos nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių veiksnių, bet buvo subjektyvaus pobūdžio.

Nepatenkinus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 47-10816 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsisakytinas priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105-106 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo L. N. prašymo netenkinti ir termino skundui paduoti neatnaujinti.

Pareiškėjo L. N. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 47-10816 panaikinimo atsisakyti priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas, ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.