Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-14 · Administracinė byla Nr. I-62-386/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-14Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-09-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
I-62-386/2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00811-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Byla Nr. I-62-386/2012
Proceso Nr. 3-63-3-00811-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pranešėjos ir pirmininkaujančios), Eglės Kiaurakytės, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams Birutei Paulikienei ir Virgilijui Vanagui, atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovams Agnei Lukaitienei, Jovitai Jočienei, Sauliui Dabravalskiui, Gediminui Jankui, 2012 m. gegužės 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl 2010-10-01 Ekspertizės protokolo ir 2010-11-16 sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir pareiškėja, ir Ligoninė) skundu (T. I, b.l. 5-12) prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010-10-01 Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126 ir 2010-11-16 sprendimą Nr. A1-4466 „Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų“.

Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atliko patikrinimą dėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktų Terapija I, Neurologija II, Neurologija III paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumo. Nurodo, jog nesutiko su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010-08-06 patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 (toliau - Pažyma) 2 ir 7 punktais, dalinai nesutiko su patikrinimo rezultatų 3 punktu ir prašė Pažymą svarstyti pakartotinai.

Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje 2010-09-14 vyko Pažymos svarstymas. Teigia, kad svarstymo metu ekspertų komisija nesutiko su Ligoninės argumentais, nevertino atskirų atvejų, kuriuos ginčijo Ligoninė ir žodžiu išreiškė poziciją, jog ekspertizės protokole į juos nebus atsižvelgta. Argumentuoja, kad svarstymo metu buvo pažeisti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos arba teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 40 bei 42.8 punktai, numatantys, jog posėdžio metu rašomas posėdžio protokolas arba daromas garso įrašas, kuris vėliau pridedamas prie ekspertizes protokolo. Posėdžio protokole būtinai pažymima, kurių neatitikimų vertinimui nepritaria kontroliuojamosios įstaigos atstovai, ir nurodomi jų motyvai.

Nurodo, kad 2010-10-07 gavo ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126, tačiau prie ekspertizės protokolo nepridėtas posėdžio protokolas. Ekspertizės protokole, pažeidžiant Aprašo 39 punktą, nenurodomos priežastys, kodėl nebuvo atsižvelgta į kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus.

Be to, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2010-10-13 raštu Nr. A1- 404 atsakė, kad klinikinių diagnozių keitimas būtų medicininių dokumentų klastojimas. Teigia, kad neprašė keisti medicininių dokumentų įrašų, o tik atsižvelgiant į pastabas pakartotinai įvertinti esamus, nes toks yra patikrinimo pažymos svarstymo tikslas. Atkreipia dėmesį, kad yra atvejų, kai tą patį susirgimą galima koduoti skirtingais kodais arba pacientas skundžiasi keliais susirgimais, o į statistinę bazę galima įvesti tik vieną kodą. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ignoravo faktą, jog tai, kokia buvo suteikta paslauga, nustatoma ne pagal ligos kodą, o pagal suteiktos paslaugos turinį.

Nurodo, kad nesutikdama su ekspertizės protokolu pateikė skundą Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijai. Argumentuoja, kad 2010-11-04 Taikinimo komisijos sudėtis buvo neteisėta, nes vienas jos narys – G.J. yra Klaipėdos teritorinės ligonių kasos darbuotojas, dalyvavęs svarstant Patikrinimo pažymą Nr. K1-10-97 kaip ekspertas. Nurodo, kad suabejojus šio asmens objektyvumu buvo paaiškinta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa neturi pakankamai darbuotojų. Teigia, kad pagal Kontrolės tvarkos aprašo 34 punktą Teritorinės ligonių kasos vadovas turi kreiptis į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos, todėl, pareiškėjos teigimu, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovas netinkamai organizuodamas ekspertizės atlikimo darbą, nevykdydamas pareigų, kurias numato Kontrolės tvarkos aprašas, sudarė sąlygas šališkam ir neobjektyviam ekspertizės protokolo svarstymui Taikinimo komisijoje.

2010-11-16 gavo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimą Nr. A1-4466, kuriuo 2010-10-01 Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvados paliktos nepakeistos. Argumentuoja, kad sprendimas neatitinka Kontrolės tvarkos aprašo 53 punkto nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes nemotyvuotas, nepagrįstas, nenurodyta apskundimo tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja, prašydama panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010-10-01 Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126 argumentuoja, kad jis priimtas pažeidžiant procesines taisykles, neatitinka realios situacijos. Ekspertizės protokolo išvadų pagrindu priimtas nutarimas, jog Klaipėdos universitetinė ligoninė nesilaikė sutartyje Nr. S2-2009-108 numatytų įsipareigojimų ir tuo padarė 19 822,35 Lt žalą PSDF biudžetui bei įpareigota grąžinti šią sumą į biudžetą.

Nesutinka su ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 ekspertizės išvadų 3 ir 4 punktais ir nurodyta žala. Ekspertizės išvadų 3 punkte minimi 22 atvejai, kai, pacientams suteiktos paslaugos pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I (paslaugos kodai 2516, 2330). Protokole teigiama, kad visais šiais atvejais pacientams teiktos Endogeninių psichikos sutrikimų II bei Neurozinių susirgimų II (toliau tekste - psichiatrijos antrinio lygio) paslaugos, ir kad pacientai buvo hospitalizuoti į Afektinių sutrikimų skyrių ar perkelti į jį iš kitų skyrių nustačius psichikos sutrikimą, juos gydė gydytojai psichiatrai. Argumentuoja, jog tokie ekspertizės protokolo teiginiai neatitinka realios situacijos. Teigia, kad 13 atvejų (iš 3 punkte aptariamų 22 atvejų) pacientai hospitalizuoti į įvairius Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrius (pvz. chirurgijos, neurochirurgijos, insultų, vidaus ligų diagnostikos ir kt., bet ne afektinių sutrikimų skyrių) dėl įtariamų ar jau patvirtintų kitų (ne psichiatrijos) susirgimų. Vykdyta išsami diferencinė diagnostika, atlikti įvairūs tyrimai diagnozės nustatymui. Paslaugos teiktos laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų bendrųjų vidaus ligų stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų, gydantys gydytojai pacientams pagal poreikį skyrė ir gydytojo psichiatro konsultaciją, kuris nustatydavo pacientams psichikos susirgimą ir rekomenduodavo gydymą. 12 atvejų paciento ištyrimas ir gydymas užbaigtas kituose Ligoninės skyriuose, pacientai net nebuvo patekę i Afektinių sutrikimų skyrių, gydytojai psichiatrai jų negydė. Šiems teiginiams pagrįsti pateikia lentelę. Nurodo, jog lentelėje pateiktais atvejais pacientams suteiktos paslaugos teisėtai pateiktos apmokėjimui kaip terapija 1. Nurodo, kad daugeliui šių pacientų psichikos sutrikimas buvo tik kaip gretutinė patologija, kai kuriems psichikos sutrikimas nustatytas pirmą kartą diferencinės diagnostikos metu, rekomenduotas tolimesnis ambulatorinis gydymas. Ekspertizės protokole nurodyta, kad Ligoninė 22 atvejais pateikė apmokėjimui psichiatrijos antrinio lygio paslaugas. Pažymi, jog lentelėje išvardintais atvejais paslaugų negalima priskirti psichiatrijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygiu psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugu teikimo suaugusiesiems reikalavimu bei psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų tvirtinimo“. Nurodo, kad vienu atveju, lentelėje nurodomu A-257165, minimu ekspertizės išvadų 3 punkte, pacientė hospitalizuota į endokrinologijos skyrių dėl mazgines strumos, konsultuota psichiatro ir šeštą gydymo dieną perkelta į afektinių sutrikimų skyrių depresijos gydymui. Kitais devyniais atvejais (A-242595, A-244282, A-246087, A-241096, A-245145, A-285772, A-298762, A-3 19815, A-306813), minimais ekspertizės išvadų 3 punkte, pacientai buvo hospitalizuoti į afektinių sutrikimų skyrių. Patikrinimo metu nenustatyta, kad išvadų 3 punkte minimi atvejai neatitiko stacionarinių paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Pastarųjų paslaugų afektiniame skyriuje teikimas vyko laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymo Nr. 256 specialiųjų reikalavimų. Nenustatyta, kad paslaugos būtų teiktos neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams. Teigia, jog nepažeisdama sutarties su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, afektinių sutrikimų skyriuje suteiktas paslaugas teisėtai pateikė apmokėjimui kaip Terapija I, nes nėra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Terapija I profilio specialiųjų reikalavimų. Ligoninė nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio turi teisę teikti stacionarines psichiatrijos II paslaugas (licencijuota). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nuo 2007 m. rugsėjo mėn. be aiškių motyvų atsisakė papildyti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamą nutartimi pripažino, kad šie Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiksmai yra neteisėti. Mano, kad situacija dėl Ligoninės teikiamų teisėtų psichiatrijos stacionarinių paslaugų neapmokėjimo susidarė dėl neteisėtos Teritorinės ligonių kasos veiklos.

Šalies argumentai

Pareiškėja iš dalies nesutinka su ekspertizės išvadų 4 punktu. Atveju A-251127 pacientė hospitalizuota į vertebroneurologijos skyrių, po 11 dienų perkelta į afektinių sutrikimų skyrių, kuriame suteiktos paslaugos buvo pateiktos apmokėjimui kaip Neurologija III. Pripažįsta, jog šios paslaugos neatitiko Neurologijos III profilio reikalavimų, jos turėjo būti pateiktos kaip Terapija I (kodas 2516)- 100%-1050,57 Lt.

Argumentuoja, kad Ekspertizės protokolo išvadose nurodytais atvejais žala PSDF biudžetui nepadaryta. Nurodo, kad sutarčių su Klaipėdos teritorine ligonių kasa prieduose nurodyta suma, kurią Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įsipareigojo sumokėti gydymo įstaigai. Nurodo, kad tikrintas laikotarpis nuo 2010-01-01 iki 2010-05-31, kuriuo sutartinė suma stacionarinėms paslaugoms buvo 16 399 931 Lt. Pagal ataskaitų duomenis apie suteiktas stacionarines paslaugas kiekvieną tikrinto laikotarpio mėnesį nustatoma, už kokią pinigų sumą Ligoninė faktiškai suteikė stacionarinių paslaugų. Nurodo, jog faktiškai suteiktų paslaugų suma už stacionarines paslaugas nuo 2010-01-01 iki 2010-05-31 yra 18 921 689 Lt. Tai reiškia, jog Ligoninė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-05-31 suteikė 2 521 760 Lt (18 921 689 Lt - 16 399 931 Lt) stacionarinių paslaugų daugiau negu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa faktiškai apmokėjo.

Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006-12-22 įsakymu Nr. V-1113 patvirtintą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo aprašą (19, 20 punktai), teritorinės ligonių kasos turi teisę kiekvieną mėnesį apskaičiuoti paslaugų apmokėjimo koeficientą. Koeficientas atitinkamai mažinamas arba didinamas sutartinės sumos ribose, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais. Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis numato, kad teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Teigia, kad jeigu Ligoninė nebūtų pateikusi Klaipėdos teritorinei ligonių kasai apmokėjimui ginčijamų paslaugų, ji vis tiek būtų gavusi tą pačią pinigų sumą, kurią gavo, tik būtų apskaičiuotas didesnis koeficientas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovai, išdėstę skunde nurodytus argumentus, prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimu (T. 1, b.l.57-66) pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą argumentuoja tuo, kad 2010-06-29 - 2010-08-06 patikrino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2010-01-01 iki 2010-05-31 laikotarpiu suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų Terapija I (paslaugos kodai 2330, 2516), Neurologija II (paslaugos kodas 2483), Neurologija III (paslaugos kodas 2484) paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą. Nustatė, kad paslaugos buvo suteiktos pacientams, kurių ligų kodai pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (toliau tekste - TLK-10): F00 - F98. 2010-08-06 buvo surašyta Patikrinimo pažyma Nr. K1-10-97.

Ligoninei nesutikus su Patikrinimo pažymos 2 ir 7 punktais, dalinai su 3 punktu, buvo atlikta ekspertizė. 2010-09-14 įvyko 2010-08-06 Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 „Dėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktų Terapija I, Neurologija II, Neurologija III paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumo“ ekspertizė.

Argumentuoja, jog vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006-03-24 įsakymo Nr. 1K-101 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo“ 40 ir 41.8 punktais buvo surašytas posėdžio protokolas, kuris pridėtas prie 2010-10-01 Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126. Vadovaujantis šio įsakymo 44 punktu, 2010-10-01 Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 buvo surašytas dviem egzemplioriais ir registruotas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymų registre. Vienas egzempliorius (su priedais) saugomas, o kitas per 3 darbo dienas išsiųstas pareiškėjos vadovui. Teigia, jog šiame punkte nenurodo, kad Ligoninei 2010-10-01 Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 turėjo būti išsiųstas su priedais, t.y. turėjo būti pridėtas posėdžio protokolas.

Ligoninė 2010-09-17 raštu Nr. 9-3411 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 rezultatų svarstymo“ kreipėsi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, prašydama išdėstyti motyvus ir argumentus, kodėl neatsižvelgta į jos pastabas ir paaiškinimus, paprašė atskirai įvertinti kiekvieną nurodytą atvejį. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2010-10-13 atsakė raštu Nr. A1-4043 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 ekspertizės“ ir paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.7 punktu, klinikinę diagnozę, ligų gydymo profilį, tyrimo ir gydymo planą nustato gydantis gydytojas bei tvirtina skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas. Ligoninės 2010-08-09 rašte Nr. 9-3097 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 rezultatų“ išvardintais atvejais (viso 12 atvejų) klinikinės ir galutinės diagnozės pacientams gydančių gydytojų nustatytos F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 ligų kodais pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (toliau tekste - TLK-10). Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo“, susirgimai TLK-10 ligų kodais F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 priskirti endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams, t.y. stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms. Visų minėtų 12 atvejų medicininė dokumentacija išnagrinėta ir įvertinta patikrinimo ir ekspertizės metu. Atvejai išvardinti 2010-08-06 Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 „Dėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktų Terapija I, Neurologija II, Neurologija III paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumo“ 1 priede ir 2010-10-01 Ekspertizės protokolo Nr. El-10-126 1 priede.

Nurodo, kad 2009-02-26 sutartyje Nr. S2-2009-108 ir 2010-03-04 sutartyje Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionarinių psichiatrijos paslaugų, detalizuotų Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-05-16 įsakyme Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, apmokėjimas nenumatytas. Argumentuoja, jog pareiškėjos 2010-08-09 rašte Nr. 9-3097 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 rezultatų“ minimų dvylika atvejų pacientus gydžiusių gydytojų nustatytų klinikinių diagnozių keitimas ekspertizės metu būtų akivaizdus medicininių dokumentų klastojimas.

Ligoninei nesutikus su 2010-10-01 Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadomis, 2010-11-04 įvyko Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos posėdis. Pripažįsta, kad Taikinimo komisijos narys buvo G.J. priėmęs skundžiamą Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126. Vadovaujantis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010-09-28 įsakymu Nr. V-125, patvirtintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos darbo reglamentas, kurio 5 punktas numato, kad Taikinimo komisiją ketveriems metams renka Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtintas ir Klaipėdos Stebėtojų tarybos reglamentas, kurio 6 punktas numato, kad personalinę stebėtojų tarybos sudėtį Valstybinės ligonių kasos direktoriui teikia tvirtinti teritorinės ligonių kasos direktorius. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Stebėtojų tarybos darbo reglamento 50 punktas numato, kad teritorinės ligonių kasos atstovą stebėtojų tarybos pirmininkui siūlo teritorinės ligonių kasos direktorius atsižvelgdamas į jo darbo patirtį sveikatos draudimo srityje, užimamas pareigas, nepriekaištingą reputaciją ir privačiųjų interesų deklaracijoje pateiktą informaciją. Nurodo, kad G.J. Stebėtojų tarybos sprendimu buvo išrinktas Taikinimo komisijos nariu. Atsižvelgiant į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Stebėtojų tarybos darbo reglamento 49 punktą, kuris numato, kad į Taikinimo komisiją įeina vienas teritorinės ligonių kasos atstovas, vienas teritorinės ligonių kasos veiklos zonos asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovas; vienas veiklos zonos savivaldybės tarybos narys - visuomenės atstovas; vienas veiklos zonos pacientų asociacijos atstovas. G.J., kaip teritorinės ligonių kasos atstovas ir Taikinimo komisijos narys, privalėjo dalyvauti posėdyje. Teigia, jog 2010-11-04 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos posėdyje nušalinimo minėtam specialistui nepareikšta. Taip pat teigia, kad nepažeidė Tvarkos Aprašo 53 punkto, kuris numato, kad teritorinės ligonių kasos direktorius, įvertinęs Taikinimo komisijos siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies arba palikti nepakeistas. Atsakovės nuomone, motyvuotas sprendimas priimamas tada, kai nusprendžiama pakeisti ekspertizės išvadas. Sprendimas liko nepakeistas, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius 2010-11-16 raštu Nr. A1-4466 apie tai informavo pareiškėją.

Argumentuoja, kad pareiškėjos skundo motyvai, jog 2010-10-01 Ekspertizės protokolo Nr. El-10-126 išvadų 3 punkte apibendrintai teigiama, kad visais 22 atvejais pacientams buvo teiktos Endogeninių psichikos sutrikimų II ir Neurozinių susirgimų II (toliau tekste - psichiatrijos antrinio lygio stacionarinės paslaugos) paslaugos, kad pacientai buvo hospitalizuoti į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Afektinių sutrikimų skyrių ar perkelti iš kitų skyrių nustačius psichikos sutrikimą juos gydė gydytojai psichiatrai, neatitinka realios situacijos. Nurodo, kad 3 punkte nurodyta, jog 10 atvejų pacientai buvo hospitalizuoti į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Afektinių sutrikimų skyrių su psichikos sutrikimo diagnoze (arba perkelti iš kitų VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrių, nustačius psichikos sutrikimą). Juos gydė gydytojai psichiatrai, buvo skirti psichiką veikiantys vaistai; 12 atvejų pacientai buvo hospitalizuoti į kitus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrius, tačiau jiems klinikinės ir galutinės (pagrindinės) diagnozės gydančių gydytojų nustatytos pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (toliau tekste - TLK-10) F00 - F98. Visi šie 22 atvejai pateikti 2010-10-01 Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 1 priede. Pažymi, kad paciento gydymas viename ar kitame skyriuje neapsprendžia, pagal kokį ligų gydymo profilį gydymo atvejis turi būti pateiktas apmokėjimui. Ligų gydymo profilio nustatymą ir pateikimą apmokėjimui apsprendžia nustatyta klinikinė ir galutinė (pagrindinė) diagnozė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.7 punktu, klinikinę diagnozę, ligų gydymo profilį, tyrimo ir gydymo planą nustato gydantis gydytojas bei tvirtina skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas. Visais išvardintais atvejais (viso 12 atvejų) klinikinės ir galutinės diagnozės pacientams gydančių gydytojų nustatytos F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 ligų kodais pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo“, susirgimai TLK-10 ligų kodais F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 priskirti endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams t. y. stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms. Visų minėtų 12 atvejų medicininė dokumentacija Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vyriausiųjų specialistų buvo išnagrinėta ir įvertinta patikrinimo ir ekspertizės metu. Šiuos atvejus pateikia lentelėje. Nurodo, kad visų lentelėje minimų 12 atvejų ir kitais 2010-10-01 Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadose minimais 11 atvejų gydančių gydytojų nustatytos klinikinės ir galutinės diagnozės pagal Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymą Nr. 256, priskirtos endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams, t.y. stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms.

Nurodo, jog 2009-02-26 sutartyje Nr. S2-2009-108 ir 2010-03-04 sutartyje Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės šių paslaugų apmokėjimas nenumatytas. 2010-03-02 sutarties Nr. S2-2010-123 antro priedo 21 punkte numatyta, kad Terapija I profilyje neteikiamos psichiatrijos paslaugos: 21.1.Endogeniniai psichikos sutrikimai, kurių TLK-10 ligų kodai yra F00-F09, F20-F29, F30-F39, F53, F70-F79; 21.2. Neuroziniai susirgimai, kurių TLK-10 ligų kodai yra F40-F44, F48, F50-F52, F60-F69. Pareiškėja pažeidė sutartyje numatytas sąlygas.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad ji teisėtai teikia psichiatrijos stacionarines paslaugas, kurios nebuvo apmokėtos Teritorinės ligonių kasos. Nurodo, jog su Ligonine yra sudaryta sutartis, pagal kurią visos teiktos paslaugos buvo apmokėtos. Taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl žalos PSDF biudžetui nebuvimo. Kontrolės procedūros metu buvo nustatyta, kad pareiškėja neteisėtai pateikė ir gavo apmokėjimą už suteiktas stacionarines psichiatrijos antrinio lygio paslaugas, kurios nenumatytos sutartyje. Paslaugos negalėjo būti pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I, todėl pažeistas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007-05-03 įsakymas Nr. V-333 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010-02-20 įsakymas Nr. V-145 „Dėl Lietuvos Respublikos SAM ministro 2008-05-16 įsakymo Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad bet kuriuo atveju būtų gavusi nurodytą sumą iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, nes vadovaujantis Aprašo 24.11.2 punktu, pažymoje rašoma, kad vertintina kaip žala PSDF biudžetui, nurodant numatomos žalos dydį, jeigu teisės aktai ar sutartis nustato, kad neatitiktis turi būti vertinama kaip PSDF žala biudžetui (T.I, b.l. 57-66).

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovai atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-339/2008 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 32 ir 33 straipsniuose įtvirtintas Teritorinių ligonių kasų statusas bei apibrėžtos minėtos institucijos funkcijos. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4, 33 ir 34 straipsnius teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo – lėšas. Taigi teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010 taip pat pažymėjo, kad teritorinė ligonių kasa, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, vykdo viešojo administravimo veiklą, kas lemia, jog atitinkamos teritorinės ligonių kasos veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas.

Įvertinus paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuojama, jog nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo iš santykių, atsiradusių teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą, teritorinės ligonių kasos reikalavimas iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 9 p.) yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes, o toks sprendimas pirmiausia vertintinas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas. Taigi toks ginčas priskintinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 dalis suteikia teisę Valstybinei ligonių kasai kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 dalis asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolės vykdymą savo veiklos zonoje numato ir Teritorinėms ligonių kasoms.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, teikimo (kiekio ir kokybės požiūriu), kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo bei tuo susijusios šių įstaigų ir įmonių veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, kurią vykdo Valstybinė ligonių kasa ir Teritorinės ligonių kasos, tikslus, būdus, rūšis, kontroliuojančiųjų asmenų teises ir pareigas, kontrolės procedūrą ir jos rezultatų įforminimą reglamentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006-03-24 įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar Teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašas (toliau - Aprašas).

Valstybinės ligonių kasos ir (ar) Teritorinių ligonių kasų atliekama kontroliuojamosios įstaigos kontrolės procedūra susideda iš dviejų etapų. Kontrolės procedūra pradedama patikrinimu, kurio metu renkami ir apibendrinami duomenys bei faktai, susiję su kontroliuojamąja veikla, ir teikiami siūlymai, kaip įvertinti nustatytas neatitiktis (Aprašo 7.2. punktas). Šio etapo rezultatas įforminamas patikrinimo pažyma (Aprašo 7.3. punktas). Antrojo kontrolės procedūros etapo - ekspertizės metu įvertinami patikrinimo pažymoje pateikti duomenys ir išvados, kontroliuojamosios įstaigos pateikti patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimai ir papildomai gauti duomenys, nusprendžiama, dėl kurių neatitikčių padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai, kaip šalinti nustatytas neatitiktis ir išvengti jų ateityje (Aprašo 7.4. punktas). Ekspertizės duomenys ir išvados pateikiami ekspertizės pažymoje (Aprašo 7.5. punktas).

Dėl 2010-10-01 Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 panaikinimo.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 (su vėlesniais pakeitimais) 1 punkte numatyta, jog 7.4 punkte numatyta, jog ekspertizė yra antrasis kontrolės procedūros etapas, kurio metu įvertinami patikrinimo pažymoje pateikti duomenys ir išvados, kontroliuojamosios įstaigos pateikti patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimai ir papildomai gauti duomenys, nusprendžiama, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai, kaip šalinti nustatytas neatitiktis ir išvengti jų ateityje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausieji specialistai 2010-06-29 - 2010-08-06 patikrino VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-05-31 suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų Terapija I (paslaugos kodai 2330, 2516), Neurologija II (paslaugos kodas 2483), Neurologija III (paslaugos kodas 2484) paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą.

2010-08-06 buvo surašyta Patikrinimo pažyma Nr. K1-10-97 (T. I, b.l.16-17).

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 2010-08-19 rašte Nr. 9-3097 išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su patikrinimo rezultatų 2 ir 7 punktais ir dalinai nesutinka su patikrinimo rezultatų 3 punktu. Prašė patikrinimo pažymą Nr. K1-10-97 svarstyti pakartotinai (T. I, b.l. 18-19).

2010-09-14 įvyko 2010-08-06 Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 “dėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktų Terapija I, Neurologija II, Neurologija II paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumo” ekspertizė ( T. II, b.l. 10).

2010-10-01 surašytas ginčijamas Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 (T. I, b.l. 22-23). Ekspertizės protokole padarytos išvados, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 22 atvejais pateikė apmokėjimui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai paslaugas Endogeniniai psichikos sutrikimai II ir Neuroziniai susirgimai II, kaip Terapija I ir tuo pažeidė 2009-02-26 sutarties Nr. S2-2009-108 ir 2010-03-04 sutarties Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2.1 punktą. Kadangi sutartyse nenumatyta apmokėti už suteiktas psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, todėl VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė neteisėtai gavo 18264,354 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 1 atveju pateikė apmokėjimui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas (TLK-10 kodai F01.3; F32.1), kaip Neurologija III (paslaugos kodas 2484) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2000-11-09 įsakymo Nr. 666 “Dėl neurologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų” 2 priedo “Neurologijos tretinio lygio paslaugų teikimo specialieji reikalavimai” reikalavimus ir 2009-02-26 sutarties Nr. S2-2009-108 ir 2010-03-04 sutarties Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2.1 punktą bei neteisėtai gavo 1558 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Be to, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 3 atvejais (F.Nr.003/a Nr.: A-365125; A-379078; A-391349) į infomacinę sistemą SVIEDRA neteisingai suvedė gydytiems pacientams nustatytų ligų TLK-10 kodus ir tuo pažeidė 2010-03-04 sutarties Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 4.1.14 punktą.

2010-10-01 Ekspertizės protokolu Nr. E1-10-126 VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė įpareigota iki 2010-11-02 grąžinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą - 19822,35 Lt.

Pareiškėja tvirtina, kad atsakovė, surašydama 2010-10-01 Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126, pažeidė Aprašo 40, 42.8, 39 punktų reikalavimus.

Aprašo 40 punktas numato, kad patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio metu rašomas posėdžio protokolas arba daromas garso įrašas, kuris vėliau pridedamas prie ekspertizės protokolo. Posėdžio protokole būtinai pažymima, kurių neatitikčių vertinimui nepritaria kontroliuojamosios įstaigos atstovai, ir nurodomi jų motyvai. Aprašo 42 punkte išsamiai reglamentuotos ekspertizės pažymos sudedamosios dalys, tame tarpe ir patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolas arba įrašas (pridedamas).

Analizuojant nurodytų teisės normų nuostatas, darytina išvada, jog patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolas yra sudėtinė ekspertizės pažymos dalis ir abu dokumentai turėtų būti vertinami kartu.

Atsakovė atsiliepime į skundą ir jos atstovai teismo posėdžių metu pripažino, jog 2010-09-14 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010-08-06 patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 posėdžio protokolas pareiškėjai kartu su ginčijamu 2010-10-01 Ekspertizės protokolu Nr. E1-10-126 siųstas nebuvo. Jis teismui pateiktas tik 2012-03-06 (T. II, b.l. 10, 20).

Remiantis Aprašo nuostatomis, asmens sveikatos priežiūros įstaigų kontrolės procedūra nėra vien formalus tyrimas, apsiribojantis tik kontoliuojamosios įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo neatitikčių teisės aktų reikalavimams konstatavimu. Kontroliuojančioji institucija privalo įvertinti patikrinimo pažymoje pateiktus duomenis ir išvadas bei kontroliuojamosios įstaigos pateiktus paaiškinimus (Aprašo 7.4. punktas). Aprašo 40 punkte reikalaujama, jog posėdžio protokole būtų būtinai pažymėta, kurių neatitikčių vertinimui nepritaria kontroliuojamosios įstaigos atstovai, nurodomi jų motyvai. Akivaizdu, jog vertinant patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolo turinį Aprašo požiūriu, jame turi būti nurodomos ne tik nustatytos neatitiktys teisės aktų reikalavimams, tačiau ir kontroliuojamosios įstaigos motyvų analizė.

Aprašo 39 punkte numatyta, jog jei nebuvo atsižvelgta į patikrinimo pažymoje pateiktus pasiūlymus arba kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus, nurodomos tai nulėmusios priežastys.

Ekspertizės protokole (T.I, b.l. 21-23) nesutinkama su VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės argumentais dėl patikrinimo pažymos rezultatų 2 ir 3 punktų, tačiau nenurodytos priežastys, kodėl nebuvo atsižvelgta į kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus. Tuo pažeisti Aprašo 39 punkto reikalavimai.

Įvertinus 2010-09-14 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010-08-06 patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 posėdžio protokolo turinį (T. II, b.l. 10), darytina išvada, kad jis neatitinka Aprašo 40 punkte jam keliamų reikalavimų, surašytas formaliai atkartojant patikrinimo pažymoje nustatytas neatitiktis.

Aprašo 53 punktas numato kontroliuojamajai įstaigai galimybę gintis nuo nustatytų pažeidimų, kreipiantis į Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją. Todėl konstatuotina, kad toks formalus pažeidimų tyrimas apribojo pareiškėjos galimybes tinkamai apginti savo teises.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatas skundžiamas aktas turi būti panaikintas, kai jis neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nustačius, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, surašant 2010-10-01 Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126, pažeidė esminius procedūros reikalavimus, ginčijamas 2010-10-01 Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 naikintinas.

Ekspertizės protokolo išvadų pagrindu priimtas nutarimas, jog Klaipėdos universitetinė ligoninė nesilaikė sutartyje Nr. S2-2009-108 numatytų įsipareigojimų ir tuo padarė 19 822,35 Lt žalą PSDF biudžetui bei įpareigota grąžinti šią sumą į biudžetą. Kaip jau nurodyta, 2010-10-01 Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 naikintinas, todėl teismas dėl šio protokolo išvadų pagrindu priimto nutarimo dėl tariamai 19 822,35 Lt žalos PSDF biudžetui padarymo neanalizuoja.

Dėl 2010-11-16 sprendimo Nr. A1-446 panaikinimo.

Aprašo 53 punkte numatyta, kad ikiteisminės stadijos metu Teritorinės ligonių kasos ir kontroliuojamosios įstaigos ginčus sprendžia Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija (toliau - Taikinimo komisija). Teritorinės ligonių kasos direktorius, įvertinęs taikinimo komisijos siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies arba palikti nepakeistas.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, nesutikdama su 2010-10-01 Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126 nustatytomis aplinkybėmis, kreipėsi į Taikinimo komisiją, kurios siūlymų pagrindu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius 2010-11-16 sprendimu Nr. A1-4466 nusprendė 2010-10-01 ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadas palikti nepakeistas.

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010-11-16 sprendimą Nr. A1-4466.

Teritorinės ligonių kasos direktorius, išanalizavęs Taikinimo komisijos siūlymus, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios neatitiktys teisės aktų reikalavimams nustatytos, įvertinta nustatyta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, įvertinti kontroliuojamosios įstaigos motyvai ir priežastys, dėl kurių jie atmetami ar su jais sutinkama. Išvardinti reikalavimai būtini, kadangi tiek už nustatytus pažeidimus atsakinga ir žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui privalanti atlyginti įstaiga, tiek galimai teismas nagrinėsiantis ginčą dėl nustatytų pažeidimų ir padarytos žalos, turi aiškiai suvokti padarytų pažeidimų bei žalos atsiradimo pagrindą bei aplinkybes, o taip pat nustatytų aplinkybių teisinį pagrindą. Toks Teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Aprašo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka.

Įvertinus ginčijamo akto turinį akivaizdu, jog Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. 2010-11-16 sprendime Nr. A1-4466 “Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų” išdėstoma tik rezoliucinė dalis, tačiau nenurodytos jokios aplinkybės, sprendimo priėmimo moryvai, nenurodyti sprendimo apskundimo terminai bei tvarka. Padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl toks administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu.

Atkreiptinas dėmesys ir į padarytus procedūrinius pažeidimus. Nustatyta, kad asmuo, atlikęs 2010-08-06 patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 ekspertizę, G.J., vėliau sprendžiant tą patį ginčą buvo ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos nariu. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja viešojo administravimo institucijas administracinius sprendimus priimti ir kitus oficialius viešojo administravimo subjekto veiksmus atlikti nešališkai ir objektyviai. Tokia ginčo nagrinėjimo procedūra, kai tas pats asmuo dalyvauja tiek priimant sprendimą, tiek vėliau aukštesniu lygiu įvertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nelaikytina nei objektyvia, nei nešališka.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimai panaikinti skundžiamus aktus yra pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010-10-01 ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126 ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010-11-16 sprendimą Nr. A1-4466 „Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėDalia Gumuliauskienė