Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-09-24 · Administracinė byla Nr. A-146-2904-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-14Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-09-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-24
Bylos Nr.
A-146-2904-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00811-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės
Administracinė byla Nr. A146-2904/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00811-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams Birutei Paulikienei, Virgilijui Vanagui,atsakovo atstovei Inesai Byčkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl ekspertizės protokolo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė, pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 5-12) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK, atsakovas) 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126 ir 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. A1-4466 „Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų“.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos TLK atliko patikrinimą dėl Ligoninėje suteiktų paslaugų Terapija I, Neurologija II, Neurologija III pateikimo apmokėjimui teisėtumo ir pateikė 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymą Nr. K1-10-97 (toliau – ir Patikrinimo pažyma, Pažyma Nr. K1-10-97). Ligoninė 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr.9-3097 pateikė Klaipėdos TLK argumentus, kad nesutinka su Pažymos Nr. K1-10-97 2 ir 7 punktais, taip pat iš dalies nesutinka su patikrinimo rezultatų 3 punktu, ir prašė svarstyti Patikrinimo pažymą pakartotinai. 2010 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos TLK vyko Pažymos Nr. K1-10-97 svarstymas. Svarstymo metu ekspertų komisija nevertino atskirų atvejų, kuriuos ginčijo Ligoninė, tačiau žodžiu išreiškė poziciją, kad Ekspertizės protokole į juos nebus atsižvelgta. Svarstymo metu buvo pažeisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtinti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas) 40, 42.8 punktai, numatantys, kad posėdžio metu rašomas posėdžio protokolas arba daromas garso įrašas, kuris vėliau pridedamas prie ekspertizės protokolo. Posėdžio protokole būtinai pažymima, kurių neatitikimų vertinimui nepritaria kontroliuojamosios įstaigos atstovai, ir nurodomi jų motyvai. 2010 m. spalio 7 d. Ligoninė gavo 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126 (toliau – Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126), prie kurio nebuvo pridėtas posėdžio protokolas. Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126, pažeidžiant Kontrolės tvarkos aprašo 39 punktą, nenurodytos priežastys, kodėl nebuvo atsižvelgta į kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus. Klaipėdos TLK, neįsigilindama į Ligoninės prašymą išnagrinėti kiekvieną ginčijamą atvejį atskirai, 2010 m. spalio 13 d. raštu Nr. A1-404 atsakė, kad klinikinių diagnozių keitimas būtų medicininių dokumentų klastojimas. Pareiškėjo teigimu, Ligoninė neprašė keisti medicininių dokumentų įrašų, o tik, atsižvelgiant į pastabas, pakartotinai įvertinti esamus dokumentus, nes toks yra patikrinimo pažymos svarstymo tikslas. Atkreipė dėmesį į tai, kad yra atvejų, kai tą patį susirgimą galima žymėti skirtingais kodais, arba pacientas skundžiasi keliais susirgimais, o į statistinę bazę galima įvesti tik vieną kodą. Klaipėdos TLK ignoravo faktą, kad tai, kokia buvo suteikta paslauga, nustatoma ne pagal ligos kodą, o pagal suteiktos paslaugos turinį. Nesutikdama su Ekspertizės protokolu Nr. E1-10-126, Ligoninė, vadovaudamasi Kontrolės tvarkos aprašo 53 punktu, skundu kreipėsi į ikiteisminę instituciją – Klaipėdos TLK taikinimo komisiją (toliau – ir Taikinimo komisija), prašydama išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Pareiškėjas teigė, kad 2010 m. lapkričio 4 d. Taikinimo komisijos sudėtis buvo neteisėta, nes vienas iš trijų jos narių – G. J. yra Klaipėdos TLK darbuotojas, kuris dalyvavo kaip ekspertas atliekant Patikrinimo pažymos išvadų ekspertizę, surašė Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126. Šis Taikinimo komisijos narys turėjo nusišalinti, nes tas pats asmuo negali spręsti ikiteismine tvarka dėl tokio sprendimo, kurį pats priėmė, teisėtumo. Klaipėdos TLK vadovas, netinkamai organizuodamas ekspertizės atlikimą, nevykdydamas Kontrolės tvarkos apraše numatytų pareigų, sudarė sąlygas šališkam ir neobjektyviam Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 svarstymui Taikinimo komisijoje.

2010 m. lapkričio 16 d. Ligoninė gavo Klaipėdos TLK direktoriaus sprendimą Nr. A1-4466 (toliau – ir Sprendimas Nr. A1-4466), kuriuo Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvados paliktos nepakeistos. Sprendimas Nr. A1-4466 neatitinka Kontrolės tvarkos aprašo 53 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuotas, nepagrįstas, nenurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 priimtas pažeidžiant procesines taisykles ir neatitinka realios situacijos. Remiantis Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadomis, nutarta, kad Ligoninė nesilaikė Klaipėdos TLK ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2009 m. vasario 26 d. sutartyje Nr. S2-2009-108 numatytų įsipareigojimų, tuo padarė 19 822,35 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui. Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126 Ligoninei nustatytas privalomasis įpareigojimas grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą.

Pareiškėjas išdėstė argumentus kodėl jis nesutinka su Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadų 3, 4 punktais ir nurodyta žala. Ekspertizės išvadų 3 punkte paminėti 22 atvejai, kai pacientams suteiktos paslaugos pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I (paslaugos kodai 2516, 2330). Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126 apibendrintai teigiama, kad visais šiais atvejais pacientams teiktos Endogeninių psichikos sutrikimų II bei Neurozinių susirgimų II (toliau – ir psichiatrijos antrinio lygio) paslaugos, ir kad pacientai buvo hospitalizuoti į Afektinių sutrikimų skyrių ar perkelti į jį iš kitų skyrių nustačius psichikos sutrikimą, juos gydė gydytojai psichiatrai. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokie Ekspertizės protokolo teiginiai neatitinka realios situacijos, kadangi 13 atvejų (iš aptariamų 22 atvejų) pacientai hospitalizuoti į įvairius Ligoninės skyrius (pvz., chirurgijos, neurochirurgijos, insultų, vidaus ligų diagnostikos ir kt., bet ne afektinių sutrikimų skyrių) dėl įtariamų ar jau patvirtintų kitų (ne psichiatrijos) susirgimų. Vykdyta išsami diferencinė diagnostika, atlikti įvairūs tyrimai diagnozės nustatymui. Paslaugos teiktos laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų bendrųjų vidaus ligų stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų, gydantys gydytojai pacientams pagal poreikį skyrė ir gydytojo psichiatro konsultaciją, kuris nustatydavo pacientams psichikos susirgimą ir rekomenduodavo gydymą. 12 atvejų, išvardytų į skundą įterptoje lentelėje, paciento ištyrimas ir gydymas užbaigtas kituose Ligoninės skyriuose, pacientai net nebuvo patekę į Afektinių sutrikimų skyrių, gydytojai psichiatrai jų negydė. Todėl minėtais 12 atvejų suteiktos paslaugos teisėtai pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I. Pažymėjo, kad daugeliui minėtų pacientų psichikos sutrikimas buvo tik gretutinė patologija, kai kuriems psichikos sutrikimas nustatytas pirmą kartą diferencinės diagnostikos metu, rekomenduotas tolimesnis ambulatorinis gydymas. Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126 nurodyta, kad Ligoninė 22 atvejais pateikė apmokėjimui psichiatrijos antrinio lygio paslaugas. Tačiau pridėtoje lentelėje išvardytais atvejais paslaugų negalima priskirti psichiatrijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų tvirtinimo“ (toliau – ir SAM Įsakymas Nr. 256). Vienu ekspertizės išvadų 3 punkte minimu atveju (A-257165) pacientė hospitalizuota į Endokrinologijos skyrių dėl mazginės strumos, konsultuota psichiatro ir šeštą gydymo dieną perkelta į Afektinių sutrikimų skyrių depresijos gydymui, kitais devyniais atvejais (A-242595, A-244282, A-246087, A-241096, A-245145, A-285772, A-298762, A-3 19815, A-306813) pacientai buvo hospitalizuoti į Afektinių sutrikimų skyrių. Patikrinimo metu nenustatyta, kad Ekspertizės išvadų 3 punkte minimi atvejai neatitiko stacionarinių paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Šių paslaugų teikimas Afektiniame skyriuje vyko laikantis Įsakymo Nr. 256 specialiųjų reikalavimų. Nenustatyta, kad paslaugos būtų teiktos neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams. Ligoninė, nepažeisdama Sutarties su Klaipėdos TLK, Afektinių sutrikimų skyriuje suteiktas paslaugas teisėtai pateikė apmokėjimui kaip Terapija I, nes: 1) nėra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Terapija I profilio specialiųjų reikalavimų; 2) Ligoninė nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio turi teisę teikti stacionarines psichiatrijos II paslaugas (licencijuota); 3) Klaipėdos TLK nuo 2007 m. rugsėjo mėn. be aiškių motyvų atsisakė papildyti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp Ligoninės ir Klaipėdos TLK yra kilę ir nagrinėjami teismuose ginčai dėl to, kad atsakovas nuo 2007 metų atsisako įtraukti į sutartis stacionarines psichiatrijos paslaugas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutinka su Ekspertizės išvadų 4 punktu. Atveju A-251127 pacientė hospitalizuota į Vertebroneurologijos skyrių, po 11 dienų perkelta į Afektinių sutrikimų skyrių, kuriame suteiktos paslaugos buvo pateiktos apmokėjimui kaip Neurologija III. Ligoninė pripažino, kad šios paslaugos neatitiko Neurologijos III profilio reikalavimų ir turėjo būti pateiktos kaip Terapija I (kodas 2516) – 100% – 1050,57 Lt.

Pareiškėjo teigimu, Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadose nurodytais atvejais žala PSDF biudžetui nepadaryta. Sutarčių su Klaipėdos teritorine ligonių kasa prieduose nurodyta suma, kurią Klaipėdos TLK įsipareigojo sumokėti gydymo įstaigai. Tikrintas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., kuriuo sutartinė suma stacionarinėms paslaugoms buvo 16 399 931 Lt. Pagal ataskaitų duomenis apie suteiktas stacionarines paslaugas kiekvieną tikrinto laikotarpio mėnesį nustatoma, už kokią pinigų sumą Ligoninė faktiškai suteikė stacionarinių paslaugų. Faktiškai suteiktų paslaugų suma už stacionarines paslaugas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. yra 18 921 689 Lt. Tai reiškia, jog Ligoninė nurodytu laikotarpiu suteikė 2 521 760 Lt stacionarinių paslaugų daugiau negu Klaipėdos TLK faktiškai apmokėjo. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo aprašo (toliau – ir Apmokėjimo aprašas) 19, 20 punktus teritorinės ligonių kasos turi teisę kiekvieną mėnesį apskaičiuoti paslaugų apmokėjimo koeficientą. Koeficientas atitinkamai mažinamas arba didinamas sutartinės sumos ribose, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis numato, kad teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Jeigu Ligoninė nebūtų pateikusi Klaipėdos TLK apmokėjimui ginčijamų paslaugų, ji vis tiek būtų gavusi tą pačią pinigų sumą, kurią gavo, tik būtų apskaičiuotas didesnis koeficientas. Tai įrodo, kad PSDF biudžetui nepadaryta jokia žala.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 57-66) paaiškino, kad Klaipėdos TLK patikrino VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų Terapija I (paslaugos kodai 2330, 2516), Neurologija II (paslaugos kodas 2483), Neurologija III (paslaugos kodas 2484) paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą. Nustatė, kad paslaugos buvo suteiktos pacientams, kurių ligų kodai pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (toliau – ir TLK–10) yra F00 – F98. 2010 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašyta Patikrinimo pažyma Nr. K1-10-97. Ligoninei nesutikus su Patikrinimo pažymos 2 ir 7 punktais, iš dalies su 3 punktu, 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo atlikta Patikrinimo pažymos ekspertizė. Vadovaujantis Kontrolės tvarkos aprašo 40 ir 41.8 punktais, buvo surašytas posėdžio protokolas, kuris pridėtas prie 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126. Vadovaujantis Kontrolės tvarkos aprašo 44 punktu, Ekspertizės protokolas buvo surašytas dviem egzemplioriais ir registruotas Klaipėdos TLK ekspertizės pažymų registre. Vienas egzempliorius (su priedais) saugomas, o kitas per 3 darbo dienas išsiųstas Ligoninės vadovui. Kontrolės tvarkos aprašo punkte nenurodyta, kad Ligoninei Ekspertizės protokolas turėjo būti išsiųstas su priedais, t. y. kad turėjo būti pridėtas posėdžio protokolas. Ligoninė 2010 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 9-3411 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 rezultatų svarstymo“ kreipėsi į Klaipėdos TLK, prašydama išdėstyti motyvus ir argumentus, kodėl neatsižvelgta į jos pastabas ir paaiškinimus, paprašė atskirai įvertinti kiekvieną nurodytą atvejį. Atsakydama į šį raštą, Klaipėdos TLK 2010 m. spalio 13 d. raštu Nr. A1-4043 paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ (toliau – ir SAM Įsakymas Nr. 329) 4.7 punktu, klinikinę diagnozę, ligų gydymo profilį, tyrimo ir gydymo planą nustato gydantis gydytojas bei tvirtina skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas. Ligoninės 2010 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 9-3097 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 rezultatų“ išvardytais atvejais (iš viso 12 atvejų) klinikinės ir galutinės diagnozės pacientams gydančių gydytojų nustatytos F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 ligų kodais pagal TLK–10. Vadovaujantis SAM Įsakymu Nr. 256, susirgimai TLK–10 ligų kodais F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 priskirti endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams, t. y. stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms. Minėtų 12 atvejų medicininė dokumentacija išnagrinėta ir įvertinta patikrinimo ir ekspertizės metu, atvejai išvardyti Patikrinimo pažymos 1 priede ir Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 1 priede. 2009 m. vasario 26 d. sutartyje Nr. S2-2009-108 ir 2010 m. kovo 4 d. sutartyje Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės stacionarinių psichiatrijos paslaugų, detalizuotų SAM 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. V-466, apmokėjimas nenumatytas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 9-3097 nurodytais 12 atvejų pacientus gydžiusių gydytojų nustatytų klinikinių diagnozių keitimas ekspertizės metu būtų medicininių dokumentų klastojimas.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad Ligoninei nesutikus su Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadomis, 2010 m. lapkričio 4 d. įvyko Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos posėdis. Vienas iš Taikinimo komisijos narių buvo G. J., priėmęs skundžiamą Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos darbo reglamentas, kurio 5 punktas numato, kad Taikinimo komisiją ketveriems metams renka Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtintas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Stebėtojų tarybos reglamentas, kurio 6 punktas numato, kad personalinę stebėtojų tarybos sudėtį Valstybinės ligonių kasos direktoriui teikia tvirtinti teritorinės ligonių kasos direktorius. Klaipėdos TLK Stebėtojų tarybos darbo reglamento 50 punktas numato, kad teritorinės ligonių kasos atstovą stebėtojų tarybos pirmininkui siūlo teritorinės ligonių kasos direktorius, atsižvelgdamas į jo darbo patirtį sveikatos draudimo srityje, užimamas pareigas, nepriekaištingą reputaciją ir privačiųjų interesų deklaracijoje pateiktą informaciją. G. J. Stebėtojų tarybos sprendimu buvo išrinktas Taikinimo komisijos nariu. Remiantis Klaipėdos TLK Stebėtojų tarybos darbo reglamento 49 punktu, į Taikinimo komisiją įeina vienas teritorinės ligonių kasos atstovas, vienas teritorinės ligonių kasos veiklos zonos asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovas, vienas veiklos zonos savivaldybės tarybos narys – visuomenės atstovas, vienas veiklos zonos pacientų asociacijos atstovas. Atsakovo manymu, G. J., kaip teritorinės ligonių kasos atstovas ir Taikinimo komisijos narys, privalėjo dalyvauti posėdyje. 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos posėdyje nušalinimas minėtam specialistui nepareikštas. Atsakovo nuomone, Klaipėdos TLK nepažeidė Kontrolės tvarkos aprašo 53 punkto, kuris numato, jog teritorinės ligonių kasos direktorius, įvertinęs Taikinimo komisijos siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies arba palikti nepakeistas. Motyvuotas sprendimas priimamas tada, kai nusprendžiama pakeisti ekspertizės išvadas. Šiuo atveju sprendimas liko nepakeistas, todėl Klaipėdos TLK direktorius 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. A1-4466 apie tai informavo pareiškėją.

Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadų 3 punkte nurodyta, jog 10 atvejų pacientai buvo hospitalizuoti į Ligoninės Afektinių sutrikimų skyrių su psichikos sutrikimo diagnoze (arba perkelti iš kitų Ligoninės skyrių, nustačius psichikos sutrikimą). Juos gydė gydytojai psichiatrai, buvo skirti psichiką veikiantys vaistai; 12 atvejų pacientai buvo hospitalizuoti į kitus Ligoninės skyrius, tačiau jiems klinikinės ir galutinės (pagrindinės) diagnozės gydančių gydytojų nustatytos pagal TLK–10 kodus F00 – F98. Visi šie 22 atvejai pateikti Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 1 priede. Paciento gydymas viename ar kitame skyriuje nelemia, pagal kokį ligų gydymo profilį gydymo atvejis turi būti pateiktas apmokėjimui. Ligų gydymo profilio nustatymą ir pateikimą apmokėjimui lemia nustatyta klinikinė ir galutinė (pagrindinė) diagnozė. Vadovaujantis Įsakymo Nr. 329 4.7 punktu, klinikinę diagnozę, ligų gydymo profilį, tyrimo ir gydymo planą nustato gydantis gydytojas bei tvirtina skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas. Pareiškėjo išvardytais 12 atvejų klinikinės ir galutinės diagnozės pacientams gydančių gydytojų nustatytos F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 ligų kodais pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Vadovaujantis Įsakymu Nr. 256, susirgimai TLK–10 ligų kodais F00-F09, F20-F29, F30-F39, F40-F44, F50-F52 priskirti endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams, t. y. stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms. Aprašytų 12 atvejų medicininė dokumentacija Klaipėdos TLK vyriausiųjų specialistų buvo išnagrinėta ir įvertinta patikrinimo ir ekspertizės metu. Minėtais 12 atvejų ir kitais Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadose nurodytais 11 atvejų gydančių gydytojų nustatytos klinikinės ir galutinės diagnozės pagal Įsakymą Nr. 256 priskirtos endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams, t. y. stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms. 2009 m. vasario 26 d. sutartyje Nr. S2-2009-108 ir 2010 m. kovo 4 d. sutartyje Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės šių paslaugų apmokėjimas nenumatytas. 2010 m. kovo 2 d. sutarties Nr. S2-2010-123 antro priedo 21 punkte numatyta, kad Terapija I profilyje neteikiamos psichiatrijos paslaugos: 21.1. Endogeniniai psichikos sutrikimai, kurių TLK–10 ligų kodai yra F00-F09, F20-F29, F30-F39, F53, F70-F79; 21.2. Neuroziniai susirgimai, kurių TLK–10 ligų kodai yra F40-F44, F48, F50-F52, F60-F69. Taigi, pareiškėjas pažeidė sutarties sąlygas.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Ligoninė teisėtai teikia psichiatrijos stacionarines paslaugas, kurių Klaipėdos TLK neapmokėjo. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad žala PSDF biudžetui nepadaryta. Akcentavo, kad kontrolės procedūros metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neteisėtai pateikė ir gavo apmokėjimą už suteiktas stacionarines psichiatrijos antrinio lygio paslaugas, kurios nenumatytos sutartyje. Paslaugos negalėjo būti pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I, todėl buvo pažeistas SAM 2007 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-333 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, SAM 2010 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. V-145 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Ligoninė bet kuriuo atveju būtų gavusi nurodytą sumą iš Klaipėdos TLK, nes, vadovaujantis Kontrolės tvarkos aprašo 24.11.2 punktu, patikrinimo pažymoje rašoma, jog apskaičiuota suma vertintina kaip žala PSDF biudžetui.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu (II t., b. l. 63-72) pareiškėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą patenkino: panaikino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126 ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. A1-4466 „Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų“.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-339/2008); teritorinė ligonių kasa, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, vykdo viešojo administravimo veiklą, kas lemia, jog atitinkamos teritorinės ligonių kasos veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010).

Atsižvelgęs į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo iš santykių, atsiradusių teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą, teritorinės ligonių kasos reikalavimas iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis 9 punktas) yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes, o toks sprendimas pirmiausia vertintinas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas. Taigi, ginčas priskintinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 dalis suteikia teisę Valstybinei ligonių kasai kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 dalis asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolės vykdymą savo veiklos zonoje numato ir Teritorinėms ligonių kasoms.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, teikimo (kiekio ir kokybės požiūriu), kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo bei su tuo susijusios šių įstaigų ir įmonių veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, kurią vykdo Valstybinė ligonių kasa ir Teritorinės ligonių kasos, tikslus, būdus, rūšis, kontroliuojančiųjų asmenų teises ir pareigas, kontrolės procedūrą ir jos rezultatų įforminimą reglamentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar Teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašas. Valstybinės ligonių kasos ir (ar) Teritorinių ligonių kasų atliekama kontroliuojamosios įstaigos kontrolės procedūra susideda iš dviejų etapų. Kontrolės procedūra pradedama patikrinimu, kurio metu renkami ir apibendrinami duomenys bei faktai, susiję su kontroliuojamąja veikla, ir teikiami siūlymai, kaip įvertinti nustatytas neatitiktis (Aprašo 7.2 punktas). Šio etapo rezultatas įforminamas patikrinimo pažyma (Aprašo 7.3 punktas). Antrojo kontrolės procedūros etapo – ekspertizės metu įvertinami patikrinimo pažymoje pateikti duomenys ir išvados, kontroliuojamosios įstaigos pateikti patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimai ir papildomai gauti duomenys, nusprendžiama, dėl kurių neatitikčių padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai, kaip šalinti nustatytas neatitiktis ir išvengti jų ateityje (Aprašo 7.4 punktas). Ekspertizės duomenys ir išvados pateikiami ekspertizės pažymoje (Aprašo 7.5 punktas).

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 panaikinimo teismas nustatė, kad Klaipėdos TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausieji specialistai nuo 2010 m. birželio 29 d. iki rugpjūčio 6 d. patikrino VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų Terapija I (paslaugos kodai 2330, 2516), Neurologija II (paslaugos kodas 2483), Neurologija III (paslaugos kodas 2484) paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą. 2010 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. K1-10-97 (I t., b. l. 16-17). Ligoninė 2010 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 9-3097 išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su patikrinimo rezultatų 2 ir 7 punktais ir iš dalies nesutinka su patikrinimo rezultatų 3 punktu, bei prašė Patikrinimo pažymą svarstyti pakartotinai (I t., b. l. 18-19). 2010 m. rugsėjo 14 d. įvyko 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 ekspertizė (II t., b. l. 10), 2010 m. spalio 1 d. surašytas ginčijamas Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 (I t., b. l. 22-23). Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126 pateiktos išvados, kad Ligoninė 22 atvejais pateikė apmokėjimui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai paslaugas Endogeniniai psichikos sutrikimai II ir Neuroziniai susirgimai II kaip Terapija I, tuo pažeidė 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. S2-2009-108 ir 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės 2.1 punktą; kadangi sutartyse nenumatyta apmokėti už suteiktas psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, todėl Ligoninė neteisėtai gavo 18 264,354 Lt PSDF biudžeto lėšų. Ligoninė 1 atveju pateikė apmokėjimui Klaipėdos TLK psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas (TLK–10 kodai F01.3; F32.1) kaip Neurologija III (paslaugos kodas 2484), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 666 “Dėl neurologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų” 2 priedo “Neurologijos tretinio lygio paslaugų teikimo specialieji reikalavimai” reikalavimus ir 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. S2-2009-108 bei 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės 2.1 punktą bei neteisėtai gavo 1 558 Lt PSDF biudžeto lėšų. Be to, Ligoninė 3 atvejais (F.Nr.003/a Nr.: A-365125; A-379078; A-391349) į infomacinę sistemą SVIEDRA neteisingai suvedė gydytiems pacientams nustatytų ligų TLK–10 kodus, tuo pažeidė 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės 4.1.14 punktą. 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-10-126 Ligoninė įpareigota iki 2010 m. lapkričio 2 d. grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą – 19 822,35 Lt.

Pagal pareiškėjo paaiškinimus, atsakovas, surašydamas Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126, pažeidė Kontrolės tvarkos aprašo 40, 42.8, 39 punktų reikalavimus.

Kontrolės tvarkos aprašo 40 punktas numato, kad patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio metu rašomas posėdžio protokolas arba daromas garso įrašas, kuris vėliau pridedamas prie ekspertizės protokolo. Posėdžio protokole būtinai pažymima, kurių neatitikčių vertinimui nepritaria kontroliuojamosios įstaigos atstovai, ir nurodomi jų motyvai. Kontrolės tvarkos aprašo 42 punkte išsamiai reglamentuotos ekspertizės pažymos sudedamosios dalys, tarp jų ir patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolas arba įrašas (pridedamas). Analizuodamas nurodytų teisės normų nuostatas, teismas konstatavo, kad patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolas yra sudėtinė ekspertizės pažymos dalis, ir abu dokumentai turėtų būti vertinami kartu. Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pripažino, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos TLK 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 posėdžio protokolas pareiškėjui kartu su ginčijamu 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-10-126 siųstas nebuvo. Jis teismui pateiktas tik 2012 m. kovo 6 d. (II t., b. l. 10, 20). Remdamasis Kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, teismas nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų kontrolės procedūra nėra vien formalus tyrimas, apsiribojantis tik kontoliuojamosios įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo neatitikčių teisės aktų reikalavimams konstatavimu. Kontroliuojančioji institucija privalo įvertinti patikrinimo pažymoje pateiktus duomenis ir išvadas bei kontroliuojamosios įstaigos pateiktus paaiškinimus (Aprašo 7.4 punktas). Kontrolės tvarkos aprašo 40 punktas reikalauja, kad posėdžio protokole būtų būtinai pažymėta, kurių neatitikčių vertinimui nepritaria kontroliuojamosios įstaigos atstovai, nurodomi jų motyvai. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad, vertinant patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolo turinį Kontrolės tvarkos aprašo požiūriu, jame turi būti nurodomos ne tik nustatytos neatitiktys teisės aktų reikalavimams, tačiau ir kontroliuojamosios įstaigos motyvų analizė. Kontrolės tvarkos aprašo 39 punkte numatyta, kad, jei nebuvo atsižvelgta į patikrinimo pažymoje pateiktus pasiūlymus arba kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus, nurodomos tai nulėmusios priežastys. Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126 (I t., b. l. 21-23) nesutinkama su Ligoninės argumentais dėl Patikrinimo pažymos rezultatų 2 ir 3 punktų, tačiau nenurodytos priežastys, kodėl nebuvo atsižvelgta į kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus. Teismo vertinimu, tuo buvo pažeisti Kontrolės tvarkos aprašo 39 punkto reikalavimai. Įvertinęs 2010 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos TLK 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 posėdžio protokolo turinį (II t., b. l. 10), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jis neatitinka Kontrolės tvarkos aprašo 40 punkte keliamų reikalavimų, surašytas formaliai atkartojant patikrinimo pažymoje nustatytus neatitikimus. Kontrolės tvarkos aprašo 53 punktas numato kontroliuojamajai įstaigai galimybę gintis nuo nustatytų pažeidimų, kreipiantis į Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad toks formalus pažeidimų tyrimas apribojo pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ABTĮ 89 straipsnio nuostatas skundžiamas aktas turi būti panaikintas, kai jis neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nustatęs, kad Klaipėdos TLK, surašydama 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126, pažeidė esminius procedūros reikalavimus, teismas panaikino šį Ekspertizės protokolą.

Nusprendęs, kad Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 naikintinas, teismas neanalizavo šio akto pagrindu priimto nutarimo dėl tariamai padarytos 19 822,35 Lt žalos PSDF biudžetui.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. A1-4466 panaikinimo teismas rėmėsi Kontrolės tvarkos aprašo 53 punktu, kuriame numatyta, kad ikiteisminės stadijos metu Teritorinės ligonių kasos ir kontroliuojamosios įstaigos ginčus sprendžia Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių kasos direktorius, įvertinęs taikinimo komisijos siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies arba palikti nepakeistas.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Ligoninė, nesutikdama su Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126 nustatytomis aplinkybėmis, kreipėsi į Taikinimo komisiją. Klaipėdos TLK direktorius, atsižvelgdamas į Taikinimo komisijos siūlymus, Sprendimu Nr. A1-4466 nusprendė Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvadas palikti nepakeistas. Teritorinės ligonių kasos direktorius, išanalizavęs Taikinimo komisijos siūlymus, kaip viešojo administravimo subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės, kokie neatitikimai teisės aktų reikalavimams nustatytos, įvertinta nustatyta žala PSDF biudžetui, įvertinti kontroliuojamosios įstaigos motyvai ir priežastys, dėl kurių jie atmetami ar su jais sutinkama. Išvardyti reikalavimai būtini, kadangi tiek už nustatytus pažeidimus atsakinga ir žalą PSDF biudžetui privalanti atlyginti įstaiga, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl nustatytų pažeidimų ir padarytos žalos, turi aiškiai suvokti padarytų pažeidimų bei žalos atsiradimo pagrindą bei aplinkybes, taip pat nustatytų aplinkybių teisinį pagrindą. Toks Teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Kontrolės tvarkos aprašo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka.

Įvertinęs ginčijamo akto turinį, teismas konstatavo, jog Klaipėdos TLK direktorius nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. 2010 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. A1-4466 “Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų” išdėstyta tik rezoliucinė dalis, tačiau nenurodytos jokios aplinkybės, sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo terminai bei tvarka. Šiuos pažeidimus teismas pripažino esminiais, todėl toks administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu.

Teismas taip pat nustatė procedūrinius pažeidimus, t.y. kad asmuo, atlikęs 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 ekspertizę, G. J. vėliau sprendžiant tą patį ginčą buvo ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos - Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos nariu. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja viešojo administravimo institucijas administracinius sprendimus priimti ir kitus oficialius viešojo administravimo subjekto veiksmus atlikti nešališkai ir objektyviai. Teismas pažymėjo, kad tokia ginčo nagrinėjimo procedūra, kai tas pats asmuo dalyvauja tiek priimant sprendimą, tiek vėliau aukštesniu lygiu įvertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nelaikytina nei objektyvia, nei nešališka.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti skundžiamus aktus yra pagrįsti.

III.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 75-79) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai taikė Kontrolės tvarkos aprašo nuostatas.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į ABTĮ 89 straipsnio nuostatas, nes panaikino Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126 ir 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. A1-4466 dėl procedūrinių pažeidimų, neatsižvelgęs į esmines aplinkybes. Ekspertizės protokolu Nr. E1-10-126 buvo nustatyta žala PSDF biudžetui, todėl Klaipėdos TLK, vadovaudamasi teisės aktais, siekė žalą išieškoti iš Ligoninės. Teismas neteisingai taikė Kontrolės tvarkos aprašo nuostatas (40, 42 punktai), todėl padarė išvadą, kad patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolas yra sudėtinė ekspertizės pažymos dalis, ir abu dokumentai turėtų būti vertinami kartu. Apeliantas nesutinka su tokiu Kontrolės tvarkos aprašo normų aiškinimu. Apelianto nuomone, jeigu pareiškėjas mano, kad patikrinimo protokolas yra sudėtinė ekspertizės akto dalis,tokiu atveju turėtų būti ginčijamas ne tik Ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126, bet ir patikrinimo posėdžio protokolas. Kontrolės tvarkos aprašo 7.5 punkte apibrėžta, kad ekspertizės pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami ekspertizės duomenys ir išvados bei nurodomos priemonės nustatytiems pažeidimams šalinti.

3. Kontrolės tvarkos aprašo 40, 44 punktai nereikalauja siųsti posėdžio protokolo įstaigai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas neteisingai vertino, jog Klaipėdos TLK neatsižvelgė į kontroliuojamos įstaigos paaiškinimus ir pažeidė Kontrolės tvarkos aprašo 39 punktą. 2010 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos TLK 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 posėdžio protokole nurodyta, kad buvo svarstyti patikrinimo rezultatai, 2010 m. rugpjūčio 19 d. Ligoninės raštas Nr. 9-3097, Ligoninės atstovų argumentai dėl Pažymos patikrinimo rezultatų vertinimo, taip pat išdėstyti argumentai, kodėl Klaipėdos TLK nesutiko su Ligoninės argumentais dėl Pažymos patikrinimo rezultatų 2 ir 3 punktų. Atsižvelgus į visa tai buvo palikti 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-10-97 nustatyti pažeidimai.

5. Teismas, panaikindamas ginčijamą Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126, neįvardijo, kokius esminius procedūros reikalavimus Klaipėdos TLK pažeidė priimdama šį aktą.

Šalies argumentai

6. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad Sprendimas Nr. A1-4466 neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Remiasi Kontrolės tvarkos aprašo 53 punktu, kuris numato, kad TLK direktorius, įvertinęs Taikinimo komisijos siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies arba palikti nepakeistas. Apelianto nuomone, motyvuotas TLK direktoriaus sprendimas priimamas tuo atveju, kai nusprendžiama pakeisti ekspertizės išvadas. Šiuo atveju, susipažinus su 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos posėdžio protokole Nr. 2 išdėstytais pasiūlymais ir juos įvertinus, Ekspertizės protokolo išvados liko nepakeistos, todėl Klaipėdos TLK direktorius 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. A1-4466 informavo pareiškėją, kad ekspertizės išvados paliekamos nepakeistos.

7. Taikinimo komisiją iš keturių asmenų ketveriems metams renka stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Į taikinimo komisiją įeina vienas teritorinės ligonių kasos atstovas, vienas TLK veiklos zonos asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovas, vienas TLK veiklos zonos savivaldybės tarybos narys – visuomenės atstovas, vienas TLK veiklos zonos pacientų asociacijų atstovas. Pažymi, kad G. J. buvo paskirtas į Taikinimo komisiją keturių metų kadencijai Stebėtojų tarybos pirmininko teikimu. Taikinimo komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja bent trys nariai. Klaipėdos TLK Taikinimo komisijos 2010 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokole Nr. 2 buvo konstatuota, kad vienas iš keturių Taikinimo komisijos narių nuolat nedalyvauja posėdžiuose. Todėl G. J. dalyvavimas buvo būtinas, kad įvyktų Taikinimo komisijos posėdis. Iš nurodyto protokolo matyti, kad posėdžio metu Ligoninės atstovas paminėjo apie galimą G. J. interesų konfliktą, tačiau nepareiškė pageidavimo, kad šis nusišalintų nuo ginčo nagrinėjimo. Taikinimo komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, todėl apeliantas mano, jog vieno iš komisijos narių – G. J. procedūrinis pažeidimas – nenusišalinimas nuo ginčo nagrinėjimo bei jo pareikšta nuomonė nagrinėjamu klausimu neturėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 85-86) pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas Kontrolės tvarkos aprašo 40, 42.8,39 punktų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir kitas teisės normas taikė teisingai, panaikindamas skundžiamus aktus priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-10-126, kuriame pateiktos išvados, kad viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė, nesilaikydama 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr.S2-2009-108 ir 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr.S2-2010-123 įsipareigojimų, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. 22 atvejais pateikė Klaipėdos TLK apmokėti nenumatytas apmokėti Endogeniniai psichikos sutrikimai II ir Neuroziniai susirgimai II paslaugas, t. y. psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas (diagnozių kodai pagal TLK-10 F00-F98), nurodydama jas kaip Terapija I paslaugas (paslaugų kodai 2330, 2516) tokiu būdu padarė PSDF biudžetui 19 822, 35 žalą, kurią privalo atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Klaipėdos TLK 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. A1-4466 „Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų“, kuriuo Ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126 išvados paliktos nepakeistos.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, Ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126 panaikino konstatavęs esminius Kontrolės tvarkos aprašo nustatytų procedūrų ir taisyklių pažeidimus, o Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. A1-4466 kaip neatitinkantį esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus aktus dėl procedūrinių pažeidimų, neatsižvelgė į esmines aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus esminių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, administracinis aktas turi būti panaikintas šiuo savarankišku procesiniu pagrindu, nes teisės aktas, kuris priimtas pažeidus pagrindines procedūras ir taisykles, ar prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 89 str.1 d. 1, 3 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą pagal šiuos įstatymo reikalavimus.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą (bylai aktuali 2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-960 redakcija) Teritorinėms liginių kasoms, be kita ko, priskirtos funkcijos - kontroliuoti savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (SDĮ 33 str.6 p.); vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (SDĮ 33 str.9 p.), taip pat suteiktos teisės šių funkcijų įgyvendinimui (SDĮ 34 str.). Sveikatos draudimo įstatymas asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, kontrolės procedūrų atlikimo nereglamentuoja. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, teikimo (kiekio ir kokybės požiūriu), kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo bei tuo susijusios šių įstaigų ir įmonių veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, kurią vykdo Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, tikslus, būdus, rūšis, kontroliuojančiųjų asmenų teises ir pareigas, kontrolės procedūrą ir jos rezultatų įforminimą reglamentuoja ir Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio (valstybinės ligonių kasos teisės) bei 33 straipsnio (teritorinių ligonių kasų funkcijos) nuostatas detalizuoja poįstatyminis teisės aktas – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašas. Atsakovui atliekant Ligoninės suteiktų paslaugų apmokėjimo patikrinimo procedūras, kurio rezultatai įforminti 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažyma Nr.K1-10-97, galiojo 2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr.1K-101 redakcijos Kontrolės tvarkos aprašas.

Kontrolės tvarkos aprašo 7.7 punktas apibrėžia, kad kontrolės procedūra – Valstybinės ligonių kasos ir (ar) teritorinės ligonių kasos vykdomos kontrolės būdas, kurį taikant atliekami Aprašo III skyriuje nustatyti veiksmai. Kontrolės tvarkos aprašo III skyriaus „Kontrolės procedūra“ (14-46 punktai) 14 punktas nustato, kad kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė.

Pagal Kontrolės tvarkos aprašo 24 punktą pirmasis kontrolės procedūros etapas užbaigiamas surašant procedūrinį dokumentą – patikrinimo pažymą, kurios turinys turi atitikti nustatytus turinio reikalavimus, t.y. patikrinimo pažymoje turi būti nurodyti Aprašo 24.1-24.14 punktuose nurodyti duomenys, tarp jų neatitiktys, jei jos nustatomos, nurodant, kokios konkrečios norminių teisės aktų nuostatos pažeistos (24.10 p.); siūlymai neatitiktis vertinti kaip žalą PSDF biudžetui, nurodant numatomos žalos dydį, jeigu dėl nustatytų neatitikčių padidėjo PSDF biudžeto išlaidos arba jeigu teisės aktai ar sutartis nustato, kad neatitiktis turi būti vertinama kaip žala PSDF biudžetui. Be to, pagal Kontrolės tvarkos aprašo 24 punktą patikrinimo pažymoje turi būti informacija kontroliuojamos įstaigos vadovui dėl galimybės per 10 darbo dienų nuo patikrinimo pažymos įteikimo (gavimo) dienos pateikti kontroliuojančiosios įstaigos vadovui pastabas, patikslinimus ir paaiškinimus, juos pagrindžiančius dokumentus bei pareikšti pageidavimą arba atsisakymą dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme (24.13.1 p.). Kontroliuojančiosios įstaigos vadovas, suėjus patikslinimų, paaiškinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę. Ekspertizės negali atlikti vienas asmuo arba patikrinimą atlikę asmenys (30 p.).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos TLK Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-9 dalyje „Patikrinimo rezultatai“ konstatuota, kad Ligoninė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. 22 atvejais pateikė Klaipėdos TLK apmokėti nenumatytas apmokėti Endogeniniai psichikos sutrikimai II ir Neuroziniai susirgimai II paslaugas, t.y. psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas (diagnozių kodai pagal TLK-10 F00-F98), nurodydama jas kaip Terapija I paslaugas (paslaugų kodai 2330, 2516), numatoma žala PSDF biudžetui 18 264,354 Lt (2 punktas); 1 atveju kaip Neurologija III (paslaugos kodas 2484), numatoma žala PSDF biudžetui 1558,00 Lt (3 punktas). Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo pažymos 7 punktu pasiūlyta patikrinimo pažymos 2 ir 3 punktuose išvardytus pažeidimus vertinti kaip žalą biudžetui (numatoma žala – 19822,354 Lt). Ligoninė, pasinaudodama Kontrolės tvarkos apraše numatyta teise, 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr.9-3097 pateikė Klaipėdos TLK pastabas dėl Patikrinimo pažymos, kuriose išdėstė nesutikimo su 2 ir 7 punktais (iš dalies ir su 3 punktu) argumentus. Išvardijo 12 atvejų (iš pažymoje nurodytų 22), kuriais suteiktos paslaugos teisėtai pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I, kai pacientai net nebuvo patekę į Afektinių susirgimų skyrių, taip pat nurodė 9 atvejus (iš pažymoje nurodytų 22), kuriais pacientai buvo hospitalizuoti į Afektinių sutrikimų skyrių, kuriame paslaugų teikimas vyko laikantis Įsakymo Nr. 256 nustatytų specialiųjų reikalavimų ir šios paslaugos teisėtai pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I (nėra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Terapija I profilio specialiųjų reikalavimų; Ligoninė nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio turi teisę teikti stacionarines psichiatrijos II paslaugas (licencijuota); Klaipėdos TLK nuo 2007 m. rugsėjo mėn. be aiškių motyvų atsisakė papildyti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo). Ekspertizės protokole Nr. E1-10-126 nurodyta, kad ekspertizės metu su Ligoninės 2010 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr.9-3097 pateiktais argumentais dėl Pažymos Nr. K1-10-97 nesutikta. Ekspertizės išvadų punktas iš esmės yra tapatus Pažymos Nr. K1-10-97 dalies „Patikrinimo rezultatai“ 2 punktui.

Pagal Kontrolės tvarkos aprašo III skyrių antrojo kontrolės procedūros etapo baigiamasis dokumentas yra Ekspertizės pažyma (41,42,44 p.). Kontrolės tvarkos aprašo 42 punkte nustatyta, kad ekspertizės pažymoje turi būti rašoma: ekspertizės pažymos numeris, data ir surašymo vieta (42.1 p.); kontroliuojamosios įstaigos pavadinimas (42.2 p.); ekspertizę atlikę specialistai ir bei šių asmenų pasižadėjimas būti nešališkiems (42.3 p.); patikrinimo pažymos surašymo data ir numeris (42.4 p.); patikrinimą atlikę specialistai (42.5 p.); kontrolės tikslai ir užduotys (42.6 p.); ekspertizės metu vertinti dokumentai (42.7 p.); patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolas arba įrašas (pridedamas) (42.8 p.); patikrinimo pažymoje nustatytų neatitikčių įvertinimas, pagrindžiant jį konkrečių teisės aktų nuostatomis (42.9 p.); sistemingi ir (ar) kartotiniai pažeidimai, jeigu tokie nustatyti (42.10 p.); sprendimas dėl bendrosios žalos PSDF biudžetui dydžio (42.11 p.); reikalavimas atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą ir jos atlyginimo terminas, bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai (42.12 p.); rekomendacijos kontroliuojamosios įstaigos administracijai dėl priemonių, užtikrinančių teisės aktų laikymąsi bei paslaugų teikimo organizavimo gerinimą (42.13 p.); pridedami priedai ir jų lapų skaičius (42.14 p.). Nagrinėjamu atveju Kontrolės tvarkos aprašo 41,42,44 punktuose nurodyto pavadinimo dokumentas (Ekspertizės pažyma) į bylą nepateiktas (nebuvo surašytas), tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos TLK specialistai antrąjį kontrolės procedūros etapą užbaigė surašydami 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą Nr.E1-10-126, kuriame yra pateiktos ekspertizės išvados dėl Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97, sprendimas (nutariamosios dalies 1,2 punktai) ir rekomendacijos kontroliuojamai įstaigai (pasiūlymų 1,2,3 punktai). Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad tais atvejais, kai teisės aktai konkrečiai nustato kokiu administraciniu aktu turi būti įforminti atitinkami viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, viešojo administravimo subjektai turi paisyti šio reikalavimo. Atsakovas šio reikalavimo nesilaikė, tačiau atsižvelgiant į dokumento turinio prieš formą viršenybės principą, vien ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra pagrindas panaikinti skundžiamą Ekspertizės protokolą.

Kontrolės tvarkos aprašo 31 punkte nurodyta, kad ekspertizei atlikti skiriami kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, turintys reikiamos kompetencijos efektyviai, proporcingai, nešališkai ir objektyviai įvertinti patikrinimo pažymoje nurodytus duomenis ir išvadas, kontroliuojamosios įstaigos pateiktus patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimus bei kitus papildomai gautus duomenis, nuspręsti, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikti siūlymus, kaip šalinti nustatytas neatitiktis ir išvengti jų ateityje. Didžiausią tarnybinę patirtį ir (ar) kompetenciją kontroliuojamoje srityje turintis darbuotojas skiriamas vyresniuoju ekspertu.

Sistemiškai aiškinant Kontrolės tvarkos aprašo 24.13.1, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42 punktų nuostatas, matyti, kad patikrinimo pažymos ekspertizė yra procedūra, kuri pradedama kontroliuojančios įstaigos vadovui įsakymu pavedus atlikti ekspertizę ir paskyrus specialistus ekspertizei atlikti, baigiama – ekspertizės pažymos surašymu. Didžiausią tarnybinę patirtį ir (ar) kompetenciją turintis specialistas skiriamas vyresniuoju ekspertu. Aprašo 32 punktas nustato vyresniojo eksperto teises bei pareigas, tarp jų: organizuoti patikrinimo pažymoje pateiktų duomenų ir išvadų, kontroliuojamosios įstaigos pateiktų patikrinimo metu nustatytų faktų ir paaiškinimų (jei jie buvo gauti) ir papildomai gautų duomenų analizę, jų pagrįstumo ir teisingumo vertinimą, žalos PSDF biudžetui nustatymą, ekspertizės rezultatų įforminimą (32.1 p.); spręsti visus ekspertizės metu kylančius ginčytinus klausimus (32.2 p.); skirti patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio datą, sukviesti į jį patikrinimą atlikusius specialistus ir kontroliuojamosios įstaigos atstovus (32.4 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos TLK specialistai, kuriems buvo pavesta atlikti ekspertizę, 2010 m. rugsėjo 14 d. surengė Patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 rezultatų svarstymo posėdį, kuriame turėjo būti apsvarstytos ir Ligoninės 2010 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr.9-3097 išdėstytos pastabos . Kontrolės tvarkos apraše yra numatyta, kad patikrinimo rezultatų svarstymas fiksuojamas patikrinimo rezultatų svarstymo protokolu (38-40, 42.8 p.). Pagal Kontrolės tvarkos aprašo 38, 39 punkto nuostatas patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio metu vyresnysis ekspertas arba jo įgaliotas asmuo, dalyvavęs atliekant ekspertizę, išvardija ir įvertina patikrinimo metu nustatytas neatitiktis, kontroliuojamosios įstaigos pateiktus patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimus ir papildomai gautus duomenis. Posėdžio dalyviams paaiškinamas sprendimas dėl nustatytos neatitikties įvertinimo. Jei nebuvo atsižvelgta į patikrinimo pažymoje pateiktus pasiūlymus arba kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus, nurodomos tai nulėmusios priežastys. Kontrolės tvarkos aprašo 40 punktas nustato, kad posėdžio metu rašomas posėdžio protokolas arba daromas garso įrašas, kuris vėliau pridedamas prie ekspertizės protokolo. Posėdžio protokole būtinai pažymima, kurių neatitikčių vertinimui nepritaria kontroliuojamosios įstaigos atstovai, ir nurodomi jų motyvai. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Patikrinimo pažymos rezultatų svarstymo protokole nėra jokių duomenų, kad ekspertizę atlikę specialistai atliko Ligoninės pastabų ir paaiškinimų dėl Patikrinimo pažymos analizę ir išdėstė motyvus, kaip to reikalauja minėtos Aprašo 39 ir 40 punktų nuostatos, nors Ligoninės 2010 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr.9-3097 kiekvienas neatitikties atvejis aptartas atskirai ir konkrečiai. Protokolo svarstomojoje dalyje tik pateiktas svarstytų klausimų sąrašas, svarstomosios dalies iš viso nėra, o nutariamojoje dalyje pakartotos Patikrinimo pažymos rezultatų 2 ir 3 punkto atitinkamos dalys (Protokolo 1.1 ir 1.2 punktai) ir nutarta palikti šioje Pažymoje nustatytus pažeidimus (Protokolo 2 p.). Kontrolės tvarkos aprašo 41 punkte nurodyta, kad įvertinęs patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio medžiagą, vyresnysis ekspertas arba jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikrinimo pažymos perdavimo datos surašo ekspertizės pažymą. Kontrolės tvarkos aprašo 42 punkte nurodyta kokie duomenys turi būti įrašyti į Ekspertizės pažymą, tarp jų - patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolo duomenys arba įrašas (pridedamas). Teisėjų kolegija šią Kontrolės tvarkos aprašo normą aiškina kaip reikalavimą įrašyti į Ekspertizės pažymą patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolo duomenis, o garso įrašą (jei toks buvo daromas) pridėti prie Ekspertizės pažymos. Į 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą Nr.E1-10-126 (svarstomąją dalį) įrašyta, kad ekspertizės metu nesutikta su Ligoninės 2010 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr.9-3097 išdėstytais argumentais dėl Patikrinimo pažymos 2 ir 3 punktų, tačiau Ekspertizės protokole, kuris, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju turinio prasme prilyginamas Ekspertizės pažymai, nėra informacijos apie tai, kad buvo tinkamai įvykdytas Kontrolės tvarkos aprašo 42.8 punktas, t.y. kad įrašyti būtent Patikrinimo pažymos rezultatų svarstymo 2010 m. rugsėjo 14 d. protokolo duomenys. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei Ekspertizės protokole būtų nurodyta, kad remtasi 2010 m. rugsėjo 14 d. protokolo duomenimis, Ekspertizės protokolą (pažymą) nebūtų galima laikyti atitinkančiu Kontrolės tvarkos aprašo nustatytas pagrindines procedūras ir taisykles, kadangi Patikrinimo pažymos rezultatų svarstymo metu nebuvo tinkamai įvykdyti pirmiau aptarti šio Aprašo 39 ir 40, 42.8 punktų reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nusprendė, kad atsakovas, atklikdamas Patikrinimo pažymos ekspertizę, pažeidė Apraše nustatytas pagrindines procedūras ir taisykles, šie pažeidimai nėra formalūs, o esminiai, todėl Ekspertizės protokolą Nr.E1-10-26 panaikino pagrįstai. Be to, Kontrolės tvarkos aprašo 42.9 punktas reikalauja Ekspertizės pažymoje nurodyti patikrinimo pažymoje nustatytų neatitikčių įvertinimą, pagrindžiant konkrečių teisės aktų nuostatomis (42.9 p.). Ekspertizės išvadoje yra nuorodos tik į konkrečius sutarčių tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės punktus, teisės aktų išvardyti tik pavadinimai, nėra nuorodų į konkrečias teisės aktų normas, kurias atsakovo nuomone, pažeidė pareiškėjas. Taigi minėtas individualus administracinis neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigų ir teritorinės ligonių kasos ginčus dėl PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo nagrinėja teritorinės liginių kasos taikinimo komisija. Detalizuojant šią įstatymo nuostatą Kontrolės tvarkos aprašo 53 punkte nustatyta, kad TLK direktorius, įvertinęs ikiteisminės stadijos metu taikinimo komisijos pateiktus siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies, arba palikti nepakeistas.

Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.V-125 patvirtintas Klaipėdos TLK taikinimo komisijos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 12 punkte nustatytos Taikinimo komisijos pareigos, tarp jų pareiga nagrinėjant ginčus vadovautis kolegialumo, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo, viešumo principais bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis (Reglamento 12.3 p.). Apie galimą interesų konfliktą taikinimo komisijos narys privalo pranešti kitiems posėdyje dalyvaujantiems nariams ir nusišalinti nuo ginčo nagrinėjimo. Byloje nustatyta, kad nagrinėjant ginčą pagal pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka Klaipėdos TLK Taikinimo komisijoje buvo pažeistas nešališkumo principas, kadangi vienas iš trijų ginčą nagrinėjusių Taikinimo komisijos narių (G. J.) buvo vienas iš dviejų specialistų, pateikusių ekspertizės išvadą dėl Ligoninės Patikrinimo pažymos, t.y. dėl akto, kuris Taikinimo komisijoje buvo ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamas atvejis, kai tas pats asmuo kaip TLK Taikinimo komisijos narys dalyvauja sprendžiant ikiteismine tvarka ginčą dėl sprendimo, kurį pats priėmė atlikdamas Ligoninės Patikrinimo pažymos rezultatų ekspertizę, pažeidžia nešališkumo principą. Apelianto argumentai, kad vienas iš keturių Stebėtojų tarybos patvirtintų Taikinimo komisijos narių nuolat nedalyvauja posėdžiuose, todėl G. J. dalyvavimas buvo būtinas, kad įvyktų Taikinimo komisijos posėdis, negali pateisinti situacijos, kad tas pats asmuo nagrinėjo ikiteismine tvarka ginčą dėl savo priimto sprendimo. Nemo iudex in propria causa (lot. niekas negali būti teisėju savo byloje). Taikinimo komisijos darbo organizavimo problemos negali atleisti Taikinimo komisijos narių nuo pareigos nagrinėjant ginčus laikytis Reglamento 12.3 punkte nustatytų principų ir užtikrinti nešališką ginčo nagrinėjimą. Dėl minėtų priežasčių Taikinimo komisijos protokolinis sprendimas, kurį priimant nebuvo užtikrintas nešališkumo principas, negali būti vertinamas kaip objektyvų ir nešališką ginčo sprendimą ikiteisminėje ginčo stadijoje patvirtinantis dokumentas, į kurį atsižvelgiant buvo priimtas Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. A1-4466.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. A1-4466 neatitinka esminių individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, kuriuos numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Teritorinė liginių kasa yra viešojo administravimo subjektas, jos priimti individualūs administraciniai aktai turi būti priimami laikantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų ir atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus akto turinio reikalavimus. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAI 3 str. 1 p.). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 8 str. 2 p.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reikalauja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 p.). Sprendime Nr. A1-4466 nurodyta tik tai, kad atsižvelgiant į Taikinimo komisijos protokolą, Ekspertizės protokolo išvados paliekamos nepakeistos, tačiau sprendimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais), jį priimant nesiremia jokio teisės akto normomis. Dėl minėtų priežasčių Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. A1-4466 savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (VAĮ 8 str.), todėl pirmosios instancijos teismas šį aktą panaikino pagrįstai ir teisėtai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, skundžiamus aktus panaikino pagrįstai ir teisėtai. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasStasys Gagys