Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2639-789/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-14
Bylos Nr.: I-2639-789/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-08120-2013-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: I. M.
Atsakovas: Širvintų rajono apylinkės teismui
Trečiasis asmuo: N. K.

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2639-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08120-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjai I. M. ir jos atstovui advokatui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Širvintų rajono apylinkės teismui (trečiasis suinteresuotas asmuo N. K.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos I. M. atstovas 2013-12-18 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–7), kurį 2015-02-27 patikslino (b. l. 92–105), prašydamas panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2013-11-18 įsakymą Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“.

Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nuobaudų skyrimą, ignoravo suformuotą teismų praktiką. Skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo surinkta objektyvių įrodymų dėl pareiškėjos tarnybinių pareigų pažeidimo, įsakyme atsakovo nurodomi tarnybiniai nusižengimai nėra pagrįsti leistinais įrodymais. Įsakyme bei tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytų tariamai pareiškėjos padarytų tarnybinės drausmės pažeidimų gausumu buvo siekiama sudaryti ir sustiprinti įspūdį dėl jos kaltumo. Nekonkretus atsakovo įsakymas nesudaro galimybės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų ir žinoti, už kokius konkrečius tarnybinius nusižengimus pareiškėja traukiama atsakomybėn. Skundžiamu įsakymu I. M. pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, nes tarnybinio tyrimo metu, be kita ko, nustatyta, jog teismo raštinės vedėja I. M. neužtikrino, kad būtų įvykdyta teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutartis civilinėje byloje. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių naikinamasis terminas, kuriam suėjus tarnybinė nuobauda negali būti skiriama, pareiškėjos I. M. atžvilgiu privalėjo būti taikomas nuo 2013 m. gegužės mėnesio, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo to (2012 m. lapkričio mėnesio), kai Širvintų rajono apylinkės teismo raštinės darbuotojai neišsiuntė teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutarties ir civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjos nuomone, teismo pirmininkė ginčijamu įsakymu neturėjo teisinio pagrindo nubausti jos už 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais galimai padarytą tarnybinį nusižengimą (dėl teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutarties ir civilinės bylos Nr. 2-875-880/2012 neišsiuntimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą), nes jau buvo suėjęs 6 mėnesių naikinamasis terminas galimai tarnybinei nuobaudai paskirti dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Taigi patraukimas tarnybinėn atsakomybėn už tai, kad neužtikrino, jog butų įvykdyta teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.2-875-880/2012, yra neteisėtas.

Atkreipė dėmesį, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Skundžiamame įsakyme pareiškėjos kaltė apibūdinama tokiais veiksmažodžiais: neužtikrino, sąmoningai nesiėmė reikiamų priemonių, nepateikė, nepranešė ir tyčia neinformavo. Tačiau ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus I. M. atliko, nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokie pareiškėjos atlikti veiksmai vertinami kaip tarnybinis pažeidimas (kas sudaro tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę). Taigi iš skundžiamo įsakymo ir tarnybinio tyrimo išvados nėra aiškios kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, nusižengimo padarymo aplinkybės, ginčijamame įsakyme ir tarnybinio tyrimo išvadoje I. M. priskirti nusižengimai įvardijami kaip netinkamas pareigų vykdymas remiantis vien bendro pobūdžio nuostatomis apie pareigų vykdymo netinkamumą.

Mano, kad nėra I. M. kaltės dėl to, jog 2012 m. lapkričio mėnesį raštinės darbuotojai neišsiuntė bylos į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. 2012-10-30 I. M. bylą, kurią reikėjo išsiųsti pagal teismingumą, perdavė raštinės specialistei N. K., kuri 2012-11-05 Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO atžymėjo bylos įsiteisėjimo datą, o 2012-11-07 atžymėjo, kad byla išsiųsta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. N. K. 2013-11-07 paaiškinime teismo pirmininkei pripažino, kad būtent ji per klaidą civilinę bylą išnešė į laikinojo saugojimo patalpą. Taigi I. M. 2012 m. lapkričio mėnesį nebuvo pagrindo įtarti, kad į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO įvesti duomenys apie bylos išsiuntimą į Vilniaus miesto apylinkės teismą neatitinka tikrovės. Atsakovas netyrė ir nevertino aplinkybės, ar I. M. turėjo galimybę imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią kitų asmenų (raštinės darbuotojų) daromam pažeidimui, kokių konkrečių veiksmų I. M. privalėjo imtis nutraukti kitų darbuotojų pažeidimus, bet ji jų nesiėmė. Byloje nėra duomenų, kad I. M. 2012 m. spalio mėn.–2013 m. rugsėjo mėn. žinojo apie kitų asmenų daromą (padarytą) teisės pažeidimą. Atsakovas, pažeisdamas tarnybinio tyrimo procedūrą, nesiaiškino, ar I. M. kalta dėl bylos neišsiuntimo 2012 m. lapkričio mėnesį aplinkybių, o tik preziumavo, kad I. M., kaip raštinės vedėja, atsako už bet kokią raštinės darbuotojų veiklą ar neveikimą. Pažymėjo ir tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme nurodytas kaltinimas I. M., kad ji neužtikrino, kad būtų įvykdyta teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutartis, yra ne tik neteisėtas, bet ir nelogiškas, nes I. M. nėra pareigūnas, užtikrinantis teisėjų priimtų nutarčių įvykdymą, beje, tokios funkcijos jai nėra nustatyta nei pareigybės aprašyme, nei kituose teisės aktuose.

Nesutinka su nustatytu pažeidimu, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį paaiškėjus, kad civilinė byla nepersiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui, I. M. nesiėmė reikiamų priemonių ir neužtikrino minėtos bylos neatidėliotino išsiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir tuo pažeidė raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1 ir 9 p. Tačiau šiame teisės akte nėra paaiškinta sąvoka „darbuotojų darbo rezultatai“, neaptartas „darbuotojų darbo rezultatų“ kontrolės turinys, formos, būdai ir pan. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokių „reikiamų priemonių“ I. M. nesiėmė, kokiame teisės akte „reikiamos priemonės“ yra nustatytos ir atskleistas jų turinys. Taip pat pastebėjo, kad nei I. M. pareigybės aprašyme, nei Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrose nėra paaiškintas terminas „neatidėliotinas išsiuntimas“.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas nei tarnybinio tyrimo išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nepagrindė: kokie atsakovo surinkti įrodymai patvirtina atsakovo teiginį, jog I. M. sąmoningai, siekdama nuslėpti civilinės bylos nepersiuntimo kitam teismui faktą, teismo pirmininkei nepateikė susipažinti 2013-10-02 AAS „Gjensidige Baltic“ rašto; koks teisės aktas nustatė I. M. pareigą apie 2013-10-02 AAS „Gjensidige Baltic“ raštą informuoti teismo pirmininkę; koks teisės aktas nustatė I. M. pareigą kontroliuoti teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutarties įvykdymą, koks teisės aktas nustatė I. M. pareigą informuoti teismo pirmininkę apie tai, kad nebuvo įvykdyta minėta teisėjo nutartis; kaip reikia suprasti terminą nutartis „laiku nebuvo įvykdyta“. Pabrėžė, kad raštinės vedėjos darbo funkcijas apibrėžiančiuose teisės aktuose nėra reglamentavimo, kaip turėtų pasielgti I. M. sužinojusi apie raštinės darbuotojų daromą ar padarytą pažeidimą, pvz., civilinės bylos ilgą laiką neišsiuntimą į kitą teismą. Nesant teisės akto, reglamentuojančio elgesio modelį, negalimas ir jo pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Širvintų rajono apylinkės teismas atsiliepimuose (b. l. 28–32 ir 114–115) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pažeidimu buvo įvertintas raštines vedėjos neveikimas, t. y. tai, kad ji neinformavo vadovo apie prarastą bylą, gautą teisme raštą, kad neužtikrino tinkamo bylų tvarkymo teismo raštinėje. Pažymėjo, kad raštinės darbuotojai specialistei N. K., kuri tiesiogiai vykdė darbą su bylų išsiuntimu, buvo paskirta pastaba už civilinės bylos neišsiuntimą pagal teismingumą. Buvo nustatyta, kad ji padarė netyčinį pažeidimą (klaidą), dėl kurios byla atsirado archyve, todėl nebuvo išsiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. O raštinės vedėja I. M. neužtikrino tinkamo teismo raštinės darbo, t. y. jo neorganizavo taip, kad minėta klaida nebūtų padaryta. Dėl raštinės vedėjos aplaidaus darbo netyčinis pažeidimas peraugo į tyčinį pažeidimą, kuris buvo tiesiogiai susijęs su jos pareigų vykdymu. Pabrėžė, kad, paaiškėjus nepateisinamai ilgam (11 mėnesių) teismo nutarties bylą perduoti pagal teismingumą neįvykdymo faktui, apie tai nebuvo informuotas teismo vadovas, kuriam taip pat nebuvo perduotas Širvintų rajono apylinkės teismui adresuotas raštas dėl dingusios bylos. Raštinės vedėja po gauto rašto dar nepateisinamai ilgą laika bylą laikė pas save ir vėl apie įvykį neinformavo teismo vadovo. Civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 ir toliau neatidėliotinai išsiųsta nebuvo, t. y. nutartis nebuvo vykdoma. Apie civilinės bylos nepersiuntimą pagal teismingumą į Vilniaus miesto apylinkės teismą l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. sužinojo atsitiktinai tik 2013-10-23 iš Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Z. žodžių.

Žemesnės instancijos teismas

Raštas apie ieškomą bylą teismo vadovui nebuvo apskritai pateiktas. Taip buvo nuslėptas teismo sprendimo neįvykdymo faktas, kuris buvo akivaizdžiai šiurkštus, nes teismo nutartis nebuvo vykdoma apie metus laiko. Šio rašto neliko ir teisme, nes jis su byla buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokie pareiškėjos veiksmai yra tyčiniai, nes būtent ji gautą raštą vizavo ir sprendė dėl tolimesnės įvykio eigos. Į ieškovo 2013-10-02 raštą I. M. nurodymu atsakė eilinė raštinės darbuotoja, praėjus dar 20 d. 2013-11-06 raštinės vedėja I. M. paaiškino, kad neskubėjo siųsti bylos pagal teismingumą ir dėl ieškovo kaltės, nes, jos nuomone, pats ieškovas 11 mėnesių nesirūpino savo civilinės bylos persiuntimu. Ši pareiškėjos pozicija atskleidžia ir šio pažeidimo subjektyviąja pusę, t. y. sąmoningą sprendimo neįvykdymą – jos tyčią. Galiausiai civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo išsiųsta 2013-10-22, t. y. praėjus vienuolikai mėnesių ir 15 dienų nuo Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutarties priėmimo.

Mano, kad raštinės vedėja I. M. pažeidė 2005-04-11 teismo pirmininko įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 p., kuriuo vadovaujantis, raštinės darbuotojas, priimantis gaunamus raštus (2013-10-04 šias funkcijas vykdė raštinės specialistė N. K.), privalėjo pateikti 2013-10-02 AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, raštą Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“ su visa kita korespondencija l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. susipažinti.

Mano, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog skundžiamame įsakyme nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus I. M. atliko ir kodėl jie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, nes tai paneigia nustatyti neabejotini faktai ir aplinkybės, kurie žinomi ir pačiai pareiškėjai. Tyrimas buvo atliktas tinkamai, išsamiai, laikantis teisės aktų reikalavimų, o jį atlikus buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas – įsakymas skirti nuobaudą. Nors skunde pareiškėja nurodė, kad atsakovas nesilaikė tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, tačiau detaliau nekonkretizavo ir nenurodė, kas būtent buvo pažeista. Be to, pareiškėja nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau ir pati skunde nenurodė, kokias aplinkybes atsakovas turėjo laikyti lengvinančiomis. Pabrėžė, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvo nustatytos. Šiuo atveju buvo vertinamas konkretus padarytas tyčinis pažeidimas, buvo įvertintos nustatytos aplinkybės, padariniai ir buvo parinkta nuobauda (papeikimas), kuri yra antra pagal griežtumą, t. y. pareiškėja nubausta ne per griežtai. Atsakovo nuomone, skunde aptarti galimi procedūriniai pažeidimai negali turėti įtakos tarnybinio tyrimo išvados teisėtumui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimo nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus, ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2013-11-18 įsakymo Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra Širvintų rajono apylinkės teismo raštinės vedėja. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas L. Z., nagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-875-880/2012 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. P. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, 2012-10-29 priėmė nutartį perduoti civilinę bylą Nr. 2-875-880/2012 pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėta: 2012-10-30 nutarties kopija išsiųsta ieškovui ir byla perduota į raštinę, 2012-11-05 nutartis įsiteisėjo, 2012-11-07 byla išsiųsta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, byla su 2012-11-07 raštu (b. l. 58) faktiškai nebuvo išsiųsta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

2013-10-04 Širvintų rajono apylinkės teisme gautas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013-10-02 raštas, adresuotas Širvintų rajono apylinkės teismui, kuriame informuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 nebuvo gauta, ir prašoma pateikti informaciją apie civilinę bylą Nr. 2-875-880/2012 (b. l. 59). Minėtą raštą N. K. perdavė raštinės vedėjai, kuri ant minėto rašto 2013-10-04 parašė pavedimą „N. K. atsakyti“ (b. l. 43, 59, 69). Patikrinus 2012 m. laikinojo saugojimo patalpoje saugomas civilines bylas, ginčijama byla su paruoštais raštais ir voku buvo rasta neišsiųsta (b. l. 40, 44). Byloje esantys paaiškinimai patvirtina, kad dėl susidariusios situacijos N. K. 2013 m. spalio 21 ar 22 d. kreipėsi į civilinę bylą Nr. 2-875-880/2012 nagrinėjusį teisėją L. Z., kuris liepė bylą nedelsiant išsiųsti pagal teismingumą ir atsakyme į gautą ieškovo raštą paaiškinti susidariusią situaciją (b. l. 43, 46, 48).

Pareiškėja, atsakydama į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 2013-10-02 raštą, 2013-10-22 rašte paaiškino, kad civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 per klaidą 2012 m. nebuvo išsiųsta pagal teismingumą, todėl išsiųsta 2013-10-22 (b. l. 66). Civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 2013-10-22 buvo išsiųsta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (b. l. 67). 2013-10-23 civilinę bylą Nr. 2-875-880/2012 nagrinėjęs teisėjas L. Z. žodžiu informavo l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. apie civilinės bylos Nr. 2-875-880/2012 neišsiuntimą pagal teismingumą (b. l. 54). 2013-10-24–2013-10-31 pareiškėja, teismo raštinės specialistė N. K., archyvarė D. K., teismo raštinės sekretorė A. L. ir teisėjas L. Z. pateikė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. savo paaiškinimus dėl susidariusios situacijos (b. l. 39–47). Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2013-10-30 įsakymu Nr. (1.3)-V3-55 buvo pavesta administracijos sekretorei L. D. atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėja 2013-11-05–2013-11-07 pateikė tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančiai administracijos sekretorei L. D. paaiškinimus (b. l. 48–52). 2013-11-07 paaiškinimus pateikė N. K. ir I. S. (b. l. 53–54). 2013-11-18 buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. I28-64, kurioje konstatuota, kad pareiškėja, aplaidžiai vykdydama tarnybines funkcijas, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma I. M. už padarytą tarnybinį pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 10–13).

Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2013-11-18 įsakymu Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“ pareiškėja buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir už padarytą tarnybinį nusižengimą jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 8–9). Ginčijamame įsakyme detalizuota, kad raštinės vedėja I. M. neužtikrino, kad būtų įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-875-880/2012. 2013 m. rugsėjo mėnesį paaiškėjus, kad civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 nepersiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, sąmoningai nesiėmė reikiamų priemonių ir neužtikrino minėtos bylos neatidėliotino išsiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nevykdė Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008-01-07 įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 patvirtinto (2013-03-22 įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija) Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1, 9 p. Taip pat teismo raštinės vedėja I. M. nepateikė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. susipažinti AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013-10-02 rašto Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“ ir nepranešė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. apie tai, kad laiku nebuvo įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-875-880/2012. I. M. sąmoningai, siekdama nuslėpti civilinės bylos nepersiuntimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui faktą, tyčia neinformavo l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S., tokiu būdu pažeidė Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005-04-11 įsakymu Nr.19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 p. Laiku neišsiuntus civilinės bylos Nr. 2-875-880/2012 pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsirado neigiamos pasekmės: buvo nepateisinamai nepagrįstai ilgai užvilkintas bylos procesas, pažeistos civilinio ieškovo teisės į civilinės bylos teisme išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, atsirado teismo kaip institucijos prestižo menkinimo pasekmės.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 28 str. įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d. tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d.). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų. Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 d. numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Iš ginčijamo įsakymo ir tarnybinio tyrimo išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, matyti, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės už Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008-01-07 įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 patvirtinto (2013-03-22 įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija) Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1, 9 p. ir Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005-04-11 įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 p. pažeidimą.

Tiek Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008-01-07 įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 patvirtinto Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1, 7 p., tiek ir vėlesnės šio aprašymo redakcijos (2013-03-22 įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija) IV dalies 1, 9 p. (b. l. 74–75, 79 ir 122–123) šiai bylai aktualios pareiškėjos funkcijos, kurių netinkamu atlikimu pareiškėja kaltinama, išliko tos pačios: organizuoti raštinės darbuotojų darbą ir jiems vadovauti, užtikrinant teismo raštinės funkcijų įgyvendinimą, bei kontroliuoti raštinės darbuotojų darbo rezultatus. Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005-04-11 įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 p. nustatyta, kad užregistruoti dokumentai perduodami teismo pirmininkui, kuris susipažįsta, jei reikia, rašo rezoliucijas, paskirdamas vykdytojus, užduotis, jų vykdymo terminus. Dokumentai, adresuoti darbuotojams, teismo raštinei, dokumentai, adresuoti į teismines bylas, tiesiogiai perduodami adresatams. Atsakinga archyvarė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažinta padariusi sudėtinį tarnybinį nusižengimą, kuris gali būti išskaidytas į du epizodus. Visų pirma, raštinės vedėja I. M. neužtikrino tinkamo teismo raštinės darbo, t. y. jo neorganizavo taip, kad klaida, dėl kurios civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 nebuvo išsiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, nebūtų padaryta. Atsakovas atsiliepime ir pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad raštinės darbuotojai specialistei N. K., kuri tiesiogiai vykdė darbą su bylų išsiuntimu, buvo paskirta pastaba už civilinės bylos neišsiuntimą pagal teismingumą. Taigi pareiškėja iš esmės kaltinama tuo, kad neužtikrino, jog būtų įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-875-880/2012, kiek tai susiję su tinkamu raštinės darbo organizavimu (raštinės darbuotojų kontrole) išsiunčiant bylą į kitą teismą pagal teismingumą.

Tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje įtvirtinta, kad 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o tarnybinė nuobauda nebegali būti paskirta praėjus 6 mėnesių terminui, t. y. šio termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančią. Minėtas 6 mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (LVAT 2012-06-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Byloje nenustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant nuobauda galėtų būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Todėl sprendžiant dėl 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo svarbu atsakyti į klausimą, kada padarytas tarnybinis nusižengimas.

Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 34 str., kurio 4 d. nustatyta, kad byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo pažymėta, kad civilinėje byloje Nr. 2-875-880/2012 2012-10-29 priimta nutartis 2012-11-05 įsiteisėjo, 2012-11-07 pažymėtas įvykis, kad byla išsiųsta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Byloje nėra ginčo, kad tiesiogiai už bylos išsiuntimą pagal teismingumą buvo atsakinga raštinės specialistė N. K., kuri, kaip nurodė pareiškėja teismo posėdyje, buvo patraukta atsakomybėn už įvykusią klaidą – bylos neišsiuntimą pagal teismingumą. Pareiškėjos atstovas patikslintame skunde ir teismo posėdyje pagrįstai nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių naikinamasis terminas, kuriam suėjus tarnybinė nuobauda negali būti skiriama, pareiškėjos I. M. atžvilgiu dėl bylos neišsiuntimo 2012 m. lapkričio mėnesį epizodo, privalėjo būti taikomas nuo 2013 m. gegužės mėnesio, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo to (2012 m. lapkričio mėnesio), kai Širvintų rajono apylinkės teismo raštinės darbuotojai neišsiuntė (pareiškėja neorganizavo teismo raštinės darbo taip, kad klaida, dėl kurios civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 nebuvo išsiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nebūtų padaryta, įskaitant raštinės darbuotojų nepakankamą kontrolę) teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutarties ir civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kadangi tarnybinė nuobauda už minėto tarnybinio nusižengimo dalį paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą (2013-11-18), ši skundžiamo įsakymo dalis nelaikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl 2013 m. rugsėjo–spalio mėn. pareiškėjos veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl per klaidą neišsiųstos civilinės bylos Nr. 2-875-880/2012 pastebėtina, kad pareiškėja kaltinama pažeidusi Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2008-01-07 įsakymu Nr. (1.3)-V3-5 patvirtinto (2013-03-22 įsakymo Nr.(1.3)-V3-15 redakcija) Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo IV dalies 1, 9 p. ir Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005-04-11 įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 p.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo – materialinės atsakomybės, pastebėjo, kad atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia). Tačiau kitaip vertintinos situacijos, kai valstybės tarnautojų, taip pat ir įstaigų vadovų funkcijos atliekamos srityse, kuriose sprendimai priimami atitinkamai institucijai (įstaigai) naudojantis diskrecijos teise – tam tikro laipsnio laisve pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip užtikrinant galimybę viešojo administravimo subjektui savo kompetencijos srityje veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslų, taip pat srityse, kuriose sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai, inter alia vertinamojo pobūdžio klausimai, vadovaujantis ir taikant teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus, taip pat nuostatas, kurios nėra vienareikšmiškai aiškios, ir pan. Tokiais atvejais itin reikšmingas yra įvertinimas, ar valstybės tarnautojo, kurio atitinkama veika pripažinta neteisėta, kaltės laipsnis yra pakankamas jo materialinei atsakomybei kilti, taigi vertinti, ar jis elgėsi pakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai (LVAT 2015-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).

Teismo nuomone, minėtas LVAT išaiškinimas yra aktualus ir šiai bylai, nes vertinant pareiškėjos 2013 m. rugsėjo–spalio mėn. veiksmus (neveikimą), kuriuos atsakovas pripažino tarnybiniu nusižengimu, svarbu įvertinti teisės aktuose, kuriuos pareiškėja pripažinta pažeidusi, I. M. kaip raštinės vedėjai nustatytas pareigas, reikalavimus ir veiklos principus, kurių ji turėjo laikytis ginčijamoje situacijoje. Raštinės vedėjos pareigybės aprašymo šiai bylai aktualiuose punktuose iš esmės yra įtvirtintos bendro pobūdžio funkcijos, kurias turėjo atlikti pareiškėja, t. y. organizuoti raštinės darbuotojų darbą ir jiems vadovauti, užtikrinant teismo raštinės funkcijų įgyvendinimą, bei kontroliuoti raštinės darbuotojų darbo rezultatus. Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005-04-11 įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 p. yra įtvirtinta tvarka, pagal kurią teisme užregistruoti dokumentai yra perduodami teismo pirmininkui arba adresatams. Iš minėto punkto matyti, kad už teisme užregistruotų dokumentų perdavimą atitinkamiems asmenims yra atsakinga archyvarė.

Pareiškėja pripažinta kalta sąmoningai nesiėmusi reikiamų priemonių ir neužtikrinusi civilinės bylos Nr. 2-875-880/2012 neatidėliotino išsiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kai paaiškėjo, kad civilinė byla Nr. 2-875-880/2012 nebuvo 2012 m. persiųsta pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, teismo raštinės vedėja I. M. pripažinta kalta dėl to, kad nepateikė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. susipažinti AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013-10-02 rašto Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“, nepranešė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S., kad laiku nebuvo įvykdyta Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo L. Z. 2012-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-875-880/2012, ir sąmoningai, siekdama nuslėpti civilinės bylos nepersiuntimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui faktą, tyčia neinformavo l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. apie susidariusią situaciją.

Pareiškėja ir jos atstovas pagrįstai teigia, kad raštinės vedėjos darbo funkcijas apibrėžiančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta aiški ir konkreti, vienareikšmiškai suprantama elgesio taisyklė, kaip turėjo pasielgti I. M., sužinojusi apie civilinės bylos ilgą laiką neišsiuntimą į kitą teismą. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nesant teisės akto, detaliai reglamentuojančio pareiškėjos elgesio modelį susidariusioje situacijoje, ji pripažinta pažeidusi teismo vidinių teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus tinkamai organizuoti (kontroliuoti) teismo raštinės darbą (darbuotojus). Nors atsakovas teigia, kad pareiškėja apie bylos neišsiuntimą sužinojo 2013 m. rugsėjo mėn., tačiau byloje nepakanka neginčytinų tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi pagal LVAT praktiką (2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015) visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, laikytina, kad pareiškėja apie neišsiųstą bylą vėliausiai sužinojo 2013-10-04, kai teisme buvo užregistruotas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013-10-02 raštas Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“, ant kurio ji tą pačią dieną užrašė pavedimą N. K.. Jau minėta, kad byla Vilniaus miesto apylinkės teismu išsiųsta 2013-10-22. Taigi nuo pareiškėjos sužinojimo apie bylos neišsiuntimą iki jos išsiuntimo praėjo 18 dienų. Teismo nuomone, nesant teisės aktuose nustatyto konkretaus bylos išsiuntimo termino, nagrinėjamu atveju bylos išsiuntimas per 18 dienų laiko tarpą nelaikytinas nepagrįstu delsimu, t. y. pareiškėja šioje situacijoje elgėsi pakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai.

Be to, teismo raštinės vedėja I. M. pripažinta kalta dėl to, kad nepateikė l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S. susipažinti AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013-10-02 rašto Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“. Teismas, įvertinęs Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005-04-11 įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 p. turinį, daro išvadą, kad ne visi Širvintų rajono apylinkės teisme užregistruoti dokumentai turi būti perduoti teismo pirmininkui susipažinti (5 p. pirmas sakinys), nes dalis jų (dokumentai, adresuoti darbuotojams, teismo raštinei, dokumentai, adresuoti į teismines bylas) tiesiogiai perduodami adresatams (5 p. antras sakinys) ir už tai atsakinga archyvarė. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad teisme susiklosčiusi praktika, pagal kurią dokumentai, adresuoti į teismines bylas, kurios yra teismo raštinės žinioje, perduodami raštinės vedėjai. Teismo nuomone, ši praktika neprieštarauja Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininko 2005-04-11 įsakymu Nr. 19 patvirtintų taisyklių „Teismo dokumentų rengimo, tvarkymo apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūros ir už jas atsakingi asmenys“ II dalies 5 p., kuriame įtvirtintas diferencijuotas teisme užregistruotų dokumentų paskirstymas pirmininkui ir adresatams. Kadangi AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 2013-10-02 raštas Nr. (06)1.10/2388 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo gautas į civilinę bylą Nr. 2-875-880/2012, kuri 2012 m. buvo perduota teismo raštinei, jis pagrįstai perduotas teismo raštinės vedėjai.

Iš ginčijame įsakyme nurodytų teisės normų, kuriomis rėmėsi atsakovas, matyti, kad juose tiesiogiai nėra įtvirtinta I. M. pareiga informuoti teismo pirmininką apie gautą ginčijamą raštą, jį perduoti pirmininkui, informuoti pirmininką apie laiku neįvykdytą Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo nutartį perduoti bylą pagal teismingumą ir pranešti pirmininkui apie susidariusią situaciją. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apie susidariusią situaciją buvo informuotas 2012-10-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-875-880/2012 priėmęs teisėjas L. Z., kuris apie susidariusią situaciją informavo l. e. teismo pirmininkės pareigas I. S.. Civilinę bylą Nr. 2-875-880/2012 nagrinėjusio teisėjo informavimas apie susiklosčiusią situaciją, teismo nuomone, šiuo atveju pripažintinas adekvačiu ir pakankamu. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015). Teismas daro išvadą, kad atsakovas ginčijamame įsakyme ir tarnybinio tyrimo išvadoje nepagrindė tarnybinės atsakomybės taikymo taip, kad neliktų abejonių dėl pareiškėjos neteisėto elgesio. Taigi I. M. 2013 m. rugsėjo–spalio mėn. veiksmus (neveikimą) Širvintų rajono apylinkės teismas nepagrįstai pripažino tarnybiniu nusižengimu ir skyrė jai už tai nuobaudą – papeikimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame įsakyme nurodytos neigiamos tarnybinio nusižengimo pasekmės (nepateisinamai nepagrįstai ilgai užvilkintas bylos procesas, pažeistos civilinio ieškovo teisės į civilinės bylos teisme išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, atsirado teismo kaip institucijos prestižo menkinimo pasekmės) atsirado laiku neišsiuntus civilinės bylos Nr. 2-875-880/2012 pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui 2012 m. lapkričio mėnesį, tačiau šiame sprendime teismas jau konstatavo, kad už šį epizodą pareiškėja negalėjo būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn dėl praleisto Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyto 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. 2013 m. rugsėjo–spalio mėn. pareiškėjos veiksmų (neveikimo) neigiamų pasekmių ginčijamame įsakyme iš esmės nėra nurodyta.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir išanalizavęs teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovo 2013-11-18 įsakymas Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas Širvintų rajono apylinkės teismo įsakymas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos I. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2013-11-18 įsakymą Nr. (2.1)-P30-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo raštinės vedėjai I. M.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė