Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ ir ieškovės E. S. atskiruosius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-146-344/2017, kuria atsisakyta priimti prašymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovei Z. G., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialui dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei Z. G. priešieškinį ieškovei E. S., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialui dėl ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovas R. M. pateikė teismui prašymą susipažinti su civiline byla Nr. 2-146-344/2017 ir daryti fotokopijas (IV t., 127 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą.

Teismas nurodė, kad nevyriausybinės organizacijos (asociacijos) „Iustitia est fundamentum” nare ieškovė E. S. tapo nuo 2017 m. sausio 30 d., t. y. nagrinėjant bylą, kuri buvo nagrinėjama daugelį metų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, aukštesnės instancijos teismui panaikinus priimtą sprendimą ir pirmos instancijos teismui bylą paskyrus nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės atstovavimas teisme kilo ne iš jos, kaip asociacijos narės, veiklos, koordinuojamos nevyriausybinės organizacijos, bet atvirkščiai - kilus poreikiui atsakovę atstovauti teisme, ji tapo nevyriausybinės organizacijos (asociacijos) nare. Jei atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

5. Teismas nurodė, jog teigti, kad atsakovei tapus nevyriausybinės organizacijos (asociacijos) „Iustitia est fundamentum“ nare, ši nevyriausybinė organizacija įgijo teisę ją ginti ir jai atstovauti teisme, nėra pagrindo, nes negalima nevyriausybinės organizacijos (asociacijos) „Iustitia est fundamentum“ veiklos tikslų sutapatinti su bet kuriuo jos nariu tapusiu asmens ginču dėl teisės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė E. S. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį kaip nepagrįstą, pripažinti nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“ tinkamu ieškovės atstovu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nėra pelno siekianti organizacija. Jos tikslai - koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių ir į organizaciją besikreipiančių asmenų interesus visose valstybinėse įstaigose, taip pat nevalstybinėse organizacijose, ir juos ginti, atstovauti jų interesus administracinėse/civilinėse/baudžiamosiose bylose, atstovauti jų interesus visuose Lietuvos, įskaitant ir tarptautiniuose, teismuose įstatymų nustatyta tvarka bei tenkinti kitus viešuosius interesus.

6.2. Organizacijos tikslai yra tiesiogiai susiję su kalinamųjų teisių gynimu ir į organizaciją besikreipiančių asmenų interesų atstovavimu, kas aiškiai parodo, kad minimi tie kiti besikreipiantys asmenys, vienu ar kitu būdu yra ir turi būti susiję su kalinamaisiais ir jų teisių gynimu ar kitomis sąsajomis, nes ne kiekvienas žmogus laisva valia įstos į asociaciją, kurios įstatuose apibrėžti minimi siekiami tikslai ir vykdoma nustatytos srities apibrėžta veikla.

6.3. Minėtomis sąsajomis su įstatuose apibrėžtais siekiamais tikslais ir nustatyta sritimi, E. S. yra tiesiogiai susijusi, todėl jos įstojimas į nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“ neprieštarauja jokiai įstatymo nustatytai tvarkai, nes jos sūnus yra nuteistas iki gyvos galvos, kas parodo, kad narystė nevyriausybinėje organizacijoje „Iustitia est fundamentum“ atitinka visus keliamus reikalavimus tinkamam nario atstovavimui pagal įstatų 2 skyriaus 1 dalį ir 2.1 dalį patvirtintai normai.

7. Atskiruoju skundu nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį kaip nepagrįstą, pripažinti nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“ tinkamu ieškovės atstovu. Atskirasis skundas grindžiamas analogiškai argumentais kaip ir apeliantės E. S. atskirasis skundas, todėl teismas jų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pateikė atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, prašydama šią nutartį panaikinti kaip nepagrįstą.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 305 straipsnis numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties. Šie trūkumai paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis procesas pagal nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atskirąjį skundą nutraukiamas.

11. Apeliantė E. S. nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum” prašymą susipažinti su byla ir daryti foto kopijas.

12. CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato asmenų ratą, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. CPK nuostatų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, ir teismų praktikos dėl šių normų aiškinimo analizė leidžia daryti išvadą, kad civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, jog atstovauti fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali advokatai, advokato padėjėjai. Šiuo aspektu kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktų nuostatos dėl asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, skiriasi nuo minėtos atstovavimo taisyklės tuo, kad atstovaujamas fizinis asmuo ir šiuose punktuose nurodyti atstovai tarpusavyje nėra pašaliniai asmenys ir galimybė atstovauti siejama su giminystės ar narystės, ar procesinio bendrininkavimo ryšiais.

13. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Visų pirma, iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu.

14. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovei E. S. tapus nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nare, ši organizacija įgijo teisę ją ginti ir atstovauti teisme, nes nevyriausybinės organizacijos veiklos tikslų negalima sutapatinti su bet kurio nario ginču dėl teisės. Įstatų 2 dalies 1 punktas numato, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ tikslai yra koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių ir į ją besikreipiančių asmenų interesus visose valstybinėse įstaigose, taip pat nevalstybinėse organizacijose ir juos ginti, atstovauti jų interesus administracinėse/civilinėse/baudžiamosiose bylose, atstovauti jų interesus visuose Lietuvos, įskaitant ir tarptautiniuose, teismuose įstatymų nustatyta tvarka bei tenkinti kitus viešuosius interesus“, tačiau įstatų 2 punktas, reglamentuojantis pagrindinius tikslus, apie organizacijos nariams teikiamas paslaugas nebekalba, nes, pvz. 2.1. punktas numato teikti nuteistiesiems ir į organizaciją besikreipiantiems asmenims paramą, suteikti visokeriopą juos dominančią informaciją ir kt. Nors apeliantė įsitikinusi, kad asociacijos tikslai atstovauti numatyti įstatuose apima teisę atstovauti fizinius asmenis nagrinėjant šį tarp šalių kilusį ginčą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių kilęs ginčas pagal savo pobūdį nepatenka į asociacijos veiklos sritis ir nėra vienas iš pagrindinių jos veiklos tikslų. Šalių ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei pastatų ir kiemo įrenginių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nepatenka į nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ veiklos sritį ir nėra vienas iš jos veiklos tikslų, todėl nėra pagrindo ieškovės atstovimui.

15. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ negali būti ieškovės atstove šioje civilinėje byloje, todėl pagrįstai atsisakė priimti jos prašymą dėl susipažinimo su civiline byla ir foto kopijų padarymo.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis paliekama nepakeista, apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pagal nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atskirąjį skundą nutraukti.

Apeliantės E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.