- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1047-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00803-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Albina Rimdeikaitė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- UAB „N.“, uždarosios akcinės bendrovės „N.“
- Atsakovas
- R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Tomo Romeikos ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nedalyvaujant ieškovės UAB „N.“ atstovui, atsakovui R. B.
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-372-445/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „N.“ (toliau – ir UAB „N.“) ieškiniu prašė atmesti atsakovo reikalavimus ieškovei dėl 442,87 Eur darbo užmokesčio nepriemokos ir 2 046,00 Eur dienpinigių priteisimo, priteisti iš atsakovo ieškovei 3 467,17 Eur žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. atsakovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pradėjo dirbti pas ieškovę pagalbiniu darbininku. Šalys susitarė dėl 1 002 Eur atlyginimo neatskaičius mokesčių atsakovui ir dėl 40 valandų darbo savaitės. Darbo sutarties 11 punkte numatyta, kad darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą.
1.2. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir darbo ginčų komisija) 2020 m. spalio 14 d. sprendime nepagrįstai nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai akivaizdžiai neatitinka darbdavio darbo sutartyje nustatytos 40 valandų per savaitę darbo laiko normos, vadovavosi vienašališkais darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurie apskritai nebuvo suderinti su ieškove.
1.3. Atsakovas kartu su kitais dviem kolegomis M. K. ir D. L. ieškovės direktoriaus įsakymais komandiruoti į Vokietijos Federacinę Respubliką, į Schwerin miestą, pas užsakovą MNK-Bauservice GmbH. Atsakovas buvo komandiruotas dirbti su nuodingomis medžiagomis, jam buvo vedami specialūs mokymai 1 225,20 Eur vertės, pasirašytinai išduota speciali įranga – veido kaukės ir darbo priemonės, kurių bendra vertė 1 656,85 Eur. Atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. neatvyko į darbą, savavališkai pasišalino iš objektų su darbo priemonėmis, taip padarė 1 656,85 Eur žalą. Atsakovas išvyko iš užsakovo be pateisinamos priežasties, todėl užsakovas reikalavo grąžinti mokymų išlaidas. Darbo sutarties 6.1 punktu atsakovas įsipareigojo atlyginti mokymosi išlaidas, patirtas per pastaruosius pusę metų. Ieškovas užsakovui apmokėjo mokymosi išlaidas ir papildomai patyrė 1 225,20 Eur žalą.
Atsiliepimas
1.4. Atsakovas su kolegomis M. K. ir D. L. sąmoningai elgėsi neapdairiai, nereagavo į užsakovo nurodymus objektuose, gyvenamosiose patalpose elgėsi nerūpestingai, sugadino duris, todėl užsakovas pareikalavo ieškovės atlyginti 1 755,35 Eur žalą. Atsakovas privalo atlyginti minėtą žalos sumą lygiomis dalimis su kitais dviem kolegomis. Iš atsakovo išieškotina papildomai 585,12 Eur suma žalai atlyginti.
1.5. Ieškovė užsakovo MNK-Bauservice GmbH reikalavimu atlygino užsakovui 10 401,50 Eur žalą, kuri buvo patirta būtent dėl atsakovo ir jo dviejų kolegų tyčinių ir nesąžiningų veiksmų. Ieškovė negavo iš užsakovo 10 401,50 Eur mokėtinos sumos už darbus už praėjusį mėnesį. Atsakovas sąmoningai – tyčia padarė žalą ieškovei, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą lygiomis dalimis su kitais dviem kolegomis. Atsakovas privalo atlyginti 3 467,17 Eur ieškovės patirtos žalos dalį.
1.6. Ieškovė perskaičiavo darbo užmokesčio bei dienpinigių išmokėjimo sumas atsakovo R. B. atžvilgiu bei atliko mokėjimą dėl sumų, kurių neginčija. Darbo užmokestį už 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. sumokėjo visa apimtimi. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas dirbo 20,5 valandų daugiau 2020 m. rugpjūčio mėnesį ir 81,75 valanda daugiau 2020 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė nesuteikė galimybės atsakovui dirbti viršvalandžius. Net jeigu atsakovas ir būtų faktiškai dirbęs ilgiau, negu buvo nustatyta darbo sutartimi, dėl to neatsirado darbdavio prievolė išmokėti atlyginimą už papildomas darbo valandas. Jeigu atsakovas žinojo, kad dirba viršvalandžius, turėjo aiškintis su darbdaviu dėl atsiradusios būtinybės dirbti viršvalandžius ir sužinoti darbdavio poziciją. Ieškovė perskaičiavusi darbo užmokestį ir dienpinigius, sumokėjo papildomai 96,85 Eur priklausančio darbo užmokesčio ir 338 Eur dienpinigių. Iš viso ieškovė sumokėjo 539,72 Eur priklausančio darbo užmokesčio už 2020 m. rugpjūčio mėn. ir už 2020 m. rugsėjo mėn., bei 1 023 Eur dienpinigių (33 dienos x 62 Eur / 2 = 1023 Eur).
2. Atsakovas R. B. prašo ieškinio netenkinti visa apimtimi ir priteisti iš UAB „N.“ 400 Eur atstovavimo išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. 2020 m. rugpjūčio 11 d. UAB „N.“ direktoriaus įsakymu ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Vokietijoje į Schwerin miestą, MNK Bauservice GMBH įmonę. Įsakyme nurodyta apmokėti 50 proc. darbo sutartyje numatyta tvarka ir pagal darbo sutartyje numatytas dienpinigių normas ir / ar visas išlaidas, kurios numatytos komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų tvarkoje. Su įsakymu darbuotojas pasirašytinai nesupažindintas. 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovui turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis už 98,5 valandas, kurias atidirbo 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Buvo pervesta avanso 350 Eur: 300 Eur į sąskaitą ir išmokėta 50 Eur grynais pinigais. 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo pervesta 285 Eur dienpinigių. Nesumokėta 416,50 Eur. Už 2020 m. rugsėjo mėnesį darbdavys sumokėjo 100 Eur dienpinigių avanso. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 18 d. darbdaviui pranešė, jog išeina iš darbo, tačiau vadovas į tai nekreipė dėmesio, nesumoka algos ir galutinio atsiskaitymo. Galutinai atsakovui neišmokėta 1 984 Eur. Darbuotojui už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuota 474,00 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. spalio 14 d. nurodytas kaip nedraudiminis – pravaikšta.
2.2. Darbo laiką komandiruotėje žymėjo patys darbuotojai Art-Bau Schwerin GmbH pateiktame žiniaraštyje (Stundennachweis) pateiktais ART-Bau Schwerin GmbH darbo laiko apskaitos faktiškai dirbto laiko duomenimis. Atsakovas 2020 m. rugsėjo mėnesį dirbo 17 dienų, 149,75 valandas. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis už darbą nurodytą mėnesį – 146 dienų, 68 valandas (taip nurodyta atsiliepime, kažkas čia ne taip). Alternatyvūs žiniaraščiai įrodančiai paneigiantys nustatytus faktus nėra pateikti. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovui buvo skaičiuojama dienpinigių norma ne mažiau kaip 31 Eur (62 Eur nustatyta dienpinigių norma Vokietijoje / 2 = 31 Eur). Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas komandiruotėje Vokietijoje faktiškai buvo 33 dienas, už kurias priskaičiuota dienpinigių 1 023 Eur, tačiau ši suma ieškovui neišmokėta, nes darbo ginčų komisijai pateiktas priešpriešinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo.
2.3. Atsakovas pasirašytinai nėra gavęs jokių materialinių vertybių iš ieškovės, darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo 1.2 punktas numato atsakovo darbo pobūdį – pagalbinis darbininkas. Mano, kad teiginys apie atsakovo apmokymą yra deklaratyvus, ieškovė jokių įrodymų apie mokymus ir 1 225,20 Eur mokestį už juos ieškovė nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad:
3.1. byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbo laiko apskaitos: ar darbo laiko apskaita turėjo būti vykdoma pagal darbuotojų ir darbų užsakovo Vokietijos firmos duomenis, ar pagal darbdavio – UAB „N.“ duomenis taikant 40 valandų darbo savaitę, t. y. 8 valandų normą per dieną.
3.2. Teismas nustatė, kad darbo laiką žymėjo patys darbuotojai Art-Bau Schwerin GmbH pateiktame žiniaraštyje (Stundennachweis) pateiktais ART-Bau Schwerin GmbH darbo laiko apskaitos jo faktiškai dirbto laiko duomenimis. Teismo vertinimu, darbo santykių esmę atitinka faktiškai dirbto laiko apskaita ir žymėjimas, o ne darbdavio ketinimas apmokėti už darbą taikant 40 valandų darbo savaitę, t. y. 8 valandų normą per dieną. Konstatavo, kad ieškovės pozicija yra susijusi tik su išankstiniu ketinimu nemokėti daugiau nei už 40 valandų per savaitę. Pats darbuotojas Vokietijos firmos, kurioje ir buvo atliekamos darbo funkcijos, duomenimis, žymėjo savo darbo laiką – tai atitinka realias galimybes tinkamai ir tiksliai žymėti faktiškai dirbtą darbo laiką, įskaitant viršvalandžius.
3.3. Darbdavio teiginį, kad atsakovas turėjo išsiaiškinti darbdavio poziciją dėl galimybės ir būtinybės dirbti viršvalandžius, teismas laikė diskriminaciniu darbuotojo atžvilgiu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 34 straipsnio 4 dalimi teismas konstatavo, kad šiuo atveju darbuotojas neturėjo teisės nepaklusti faktiniu laikomo buvusio darbdavio Vokietijos firmos nurodymams ir nutraukti darbo procesą vien dėl tos priežasties, kad darbdavys UAB „N.“, kuris pats gauna už faktiškai atlikto darbo rezultatą, darbuotojui neketina mokėti daugiau nei už 40 valandų per savaitę. Ieškovė nepateikė duomenų, jog ji nustatė darbo laiko apskaitos taisykles.
3.4. Konstatavo, kad darbo sutartyje darbuotojui nepasirašius su darbdaviu susitarimo keisti nustatytą dienpinigių normą, darbdavys darbuotojui 50 procentų dydžio dienpinigius apskaičiavo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punktą. Darbdavys, siekdamas įtvirtinti dienpinigių mažinimo susitarimą, ėmėsi nepakankamai priemonių tai padaryti tinkamai. Darbo sutarties suskaitmeninto teksto, kaip darbo sutarties projekto, peržiūrėjimas darbuotojo mobiliajame telefone, teismo vertinimu, nėra pakankamas dienpinigių mažinimo susitarimą pripažinti tinkamai įformintu. Susitarimas dėl dienpinigių, kitaip negu susitarimas dėl pagrindinio darbo užmokesčio, yra papildoma darbo sutarties sąlyga, kuri sukonkretina darbo apmokėjimo sąlygas ir šiam susitarimui sudaryti yra būtinas išsamesnis šalių valios įforminimas. Darbuotojo padėtį bloginančios darbo sutarties darbuotojas nepasirašė. Darbo sutarties 1.4 punktas, kurį esant sudarytu pripažino ir darbo ginčų komisija, yra susitarimas dėl vienos iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, o šią sutarties sąlygą paneigus, bendrovei galėtų būti pradėta teisena dėl nelegalaus darbo. Teismas ieškovės reikalavimą iš jos darbuotojui nepriteisti 442,87 Eur darbo užmokesčio nepriemokos ir darbo ginčų komisijos apskaičiuotą 2 046,00 Eur dienpinigių sumą laikė nepagrįstu.
3.5. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 14 d. sprendime nustatytas aplinkybes, susijusias su žalos atlyginimu iš darbuotojo. Darbdaviui nepasirašius darbo sutarties su darbuotoju, nesant tinkamai įforminto susitarimo dėl nebūtinųjų (papildomų) darbo sąlygų, darbdavys reikalavimus darbuotojui gali reikšti tik vadovaujantis bendromis darbo teisės nuostatomis. Teismas nenustatė, jog darbuotojas žinojo, kokiam darbui jis buvo siunčiamas į Vokietiją, darbuotojas lietuvių kalba nebuvo instruktuotas ir apmokytas dirbti su ypač agresyvia kancerogenine medžiaga – asbestu. Pats darbdavys patvirtino, kad darbuotojas į jį kreipėsi dėl atleidimo iš darbo žodžiu. Darbuotojo išvykimo iš komandiruotės teismas nelaikė savavališku. Nėra įrodyta, jog darbuotojas iš gamyklos, kurioje jis daužė asbestą, teritorijos galėjo išeiti (būti išleistas) su ypač sveikatai kenksmingomis asbesto dulkėmis padengtais spec. rūbais ir veido kauke. Darbdavys neįrodė, kad darbuotojui išduodamos asmeninės apsaugos priemonės turėjo kokią nors likutinę vertę darbo santykių nutrūkimo metu. Nesant tinkamai įforminto susitarimo dėl nebūtinųjų (papildomų) darbo sąlygų, kur tokio pobūdžio yra darbo sutarties 6.1 punktas, numatantis, jog darbuotojas įsipareigojo atlyginti mokymosi išlaidas, patirtas per pastaruosius pusę metų, darbdavio reikalavimas apmokėti už mokymus neturi teisinio pagrindo. Byloje taip pat nėra įrodyta žala bei faktas, kad darbuotojas gyvenamosiose patalpose elgėsi nerūpestingai, sugadino duris. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 3 467,17 Eur žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „N.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. kovo 1 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti iš atsakovo apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. darbuotojui nebuvo suteikta galimybė pačiam žymėti savo darbo laiką. Darbuotojas buvo komandiruotas pas užsakovą Art-Bau Schwerin GmbH vykdyti darbus; klientas Art-Bau Schwerin GmbH pateikdavo UAB „N.“ darbo valandas, kurias darbuotojas faktiškai dirbo. Apeliantas su darbuotoju darbo sutartimi susitarė, jog darbuotojas faktiškai dirbs 40 valandų per savaitę. Jokių papildomų darbo valandų apeliantė niekada nepavedė atsakovui dirbti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dirbti viršvalandžius jam pavedė darbdavys kartu įsipareigodamas už viršvalandžius atlyginti. Jeigu atsakovas iš tikrųjų dirbo viršvalandžius, jis turėjo aiškintis darbdavio poziciją, ar paveda jam dirbti viršvalandžius, ar už juos apmokės (DK 119 straipsnis).
Atsiliepimas
4.2. Atsakovas buvo siunčiamas pas klientą atlikti UAB „N.“ pavedimu nurodytų darbų. Jokie darbo santykiai tarp kliento ART-BAU Schwerin GmbH ir atsakovo nesusiklostė. Atsakovas buvo išimtinai apeliantės žinioje, apeliantė vykdė darbo laiko apskaitą, mokėjo darbo užmokestį. Nepagrįstai nurodyta, kad neva atsakovas dirbo viršvalandžius ART-BAU Schwerin GmbH (tariamo laikino darbdavio) žinioje ir nurodymu.
4.3. Atsakovui darbo sutartis buvo pateikta el. būdu. Atsakovas jokių pretenzijų dėl darbo sutarties būtinųjų ir papildomų sąlygų nereiškė, bylos nagrinėjimo metu patikino, kad darbo sutartį matė, su ja susipažino. Jam buvo žinomos darbo sutarties sąlygos, jokių pretenzijų dėl darbo sutarties sąlygų nepareiškė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys nesusitarė dėl dienpinigių mažinimo.
4.4. Komandiruotės įsakyme buvo numatyta, kad darbuotojui bus mokama 50 procentų dydžio dienpinigių norma. Komandiruotės įsakymas nebuvo pasirašytas atsakovo, tačiau jam buvo pateiktas, atsakovui buvo žinoma, kur vykti, kokias funkcijas atlikti. Tarp šalių susiklostė bendravimas el. būdu, atsakovas visus apeliantės siųstus dokumentus patvirtino žodžiu, buvo informuotas apie susitarimą dėl dienpinigių normos mažinimo. Apeliantė sumokėjo atsakovui dienpinigius visa apimtimi – 1 023 Eur (33 dienos x 62 Eur/2 = 1023 Eur).
4.5. Atsakovui pasirašytinai buvo išduotos specialios veido kaukės ir darbo priemonės. Teisme atsakovas davė nenuoseklius liudijimus: teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pasirašė perdavimo-priėmimo akte, bet nesuprato teksto turinio, po to pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad apskritai nepasirašė kaukės perdavimo-priėmimo akto, parašas yra suklastotas. Apeliantė teismo posėdžio prašė atlikti kaukės perdavimo-priėmimo akte parašo ekspertizę. Teismas prašymą atmetė. Veido kaukės buvo daugkartinio naudojimo, tai patvirtino atsakovas teismo posėdžio metu, taip pat patvirtino, jog jam buvo žinoma apie kaukės vertę. Apeliantė byloje pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos atlyginimą klientei.
4.6. Atsakovui darbo sutartis buvo pateikta elektroniniu būdu. Atsakovas jokių pretenzijų dėl darbo sutarties būtinųjų ir papildomų sąlygų nereiškė, bylos nagrinėjimo metu patikino, kad darbo sutartį matė, su ja susipažino, jam buvo žinomos darbo sutarties sąlygos ir dėl jų susitarė. Apeliantės reikalavimas dėl mokymosi išlaidų atlyginimo yra pagrįstas.
4.7. Atsakovas su dviem kolegomis M. K. ir D. L. sąmoningai elgėsi neapdairiai, nereagavo į užsakovo nurodymus objektuose, gyvenamosiose patalpose elgėsi nerūpestingai, sugadino gyvenamosiose patalpose duris, todėl užsakovas papildomai pareikalavo iš apeliantės atlyginti 1 755,35 Eur žalą. Atsakovas privalo atlyginti minėtą žalos sumą lygiomis dalimis su kitais dviem kolegomis.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo netenkinti apeliacinio skundo visa apimtimi ir priteisti iš apeliantės teisinės pagalbos išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. apeliantė neigdama savo prievolę mokėti viršvalandžius prieštarauja pati sau. Akivaizdu, kad statybose atliekant darbus, nurodymus darbuotojams duoda pačioje statyboje esantis darbų vykdytojas. Apeliantė nepateikė duomenų, kad jos darbų vykdytojas buvo statybos aikštelėje, todėl akivaizdu, kad darbų vykdytoją samdė užsakovas, o rangovės darbuotojai turėjo vykdyti jo nurodymus.
5.2. Apeliantė skunde manipuliuoja faktais, kad atsakovui buvo žinomos darbo sutarties sąlygos, nutylėdama, kad darbo sutartis yra dvišalė (ar daugiašalė) sutartis, kur kiekviena šalis savo valią išreiškia savo parašu. Apeliantė (stiprioji sutarties pusė) privalėjo įsitikinti, kad atsakovas sutinka su visomis jos sudarytos sutarties sąlygomis ir savo parašu tai patvirtina. Jei apeliantė tokios pareigos neatliko, laikytina, kad visiems faktiškai susiklosčiusiems darbo santykiams galioja bendros DK taisyklės, įskaitant dienpinigius.
5.3. Apeliantė pateikia įrodymus, kad ji turi sumokėti užsakovui už kažkokias kaukes. Akto, kad atsakovas negrąžino apeliantei priklausančio turto, byloje nėra, todėl ir reikalavimas atlyginti žalą, apie kurią buvo pareikštos pretenzijos tik ginantis nuo ieškinio, laikytinos gynybine apeliantės pozicija. Apeliantė teigia, kad žala padaryta ne jai, o užsakovui, todėl reikalavimo teisę turėtų tik pats užsakovas, o apeliantė galėtų reikalauti atlygio atgręžtine tvarka, jei įrodytų, kad atlygino kito asmens padarytą žalą. Visi apeliantės teiginiai apie padarytą žalą neatitinka CPK 178 straipsnyje nurodyto principo, kad įrodinėja tas kas teigia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties sudarymo, jos sąlygų bei jų vykdymo, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio, dienpinigių priteisimo bei žalos atlyginimo.
8. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, darbo bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas R. B. UAB „N.“ dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 lapkričio 12 d., įvairiais laikotarpiais buvo nedraustas (fiksuotos pravaikštos). Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) informacine sistema duomenimis ieškovui už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 12d. priskaičiuota darbo užmokesčio - 474,00 Eur, 512,39 Eur, 75,72 Eur. (neatskaičiavus privalomų mokesčių). Pagal ieškovės darbo ginčų komisijai pateiktą atsakovo nepasirašytą darbo sutartį Nr. 65, atsakovas dirbo UAB „N.“ pagalbiniu darbininku nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. Darbo sutarties 1.4. punkte darbdavio įsipareigotas darbuotojui mokėtinas darbo užmokestis – 1002,00 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Darbdavys įsipareigojo darbo užmokestį mokėti darbuotojo prašymu vieną kartą per mėnesį „iki kito mėnesio 15 dienos“. Darbo sutarties 11 punkte nurodyta, kad „darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą“. 2020 m. rugpjūčio 11 d. UAB „N.“ direktoriaus įsakymu ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Vokietijoje Schwerin miestą į MNK Bauservice GMBH įmonę. Įsakyme nurodyta apmokėti 50% darbo sutartyje numatyta tvarka ir pagal darbo sutartyje numatytas dienpinigių normas ir/ar visas išlaidas, kurios numatytos komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų tvarkoje. Su įsakymu ieškovas pasirašytinai nesupažindintas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal DK 107 str. 1, 2 d., darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, jog per visą komandiruotės laiką jiems paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 p. nustatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.
10. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-306-248/2017) yra pažymėjęs, jog Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos (2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 440 redakcija) 6.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, kai tai numatyta darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų nustatytos dienpinigių normos.
11. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo skaičiuojama dienpinigių norma ne mažiau kaip 31 Eur per dieną (62 Eur nustatyta dienpinigių norma Vokietijoje : 2 = 31 Eur), t.y. 50 procentų mokėtinos nustatytos teisės aktuose. Ieškovė pripažįsta, kad R. B. komandiruotėje Vokietijoje faktiškai buvo 33 dienas, už kurias priskaičiuota dienpinigių 1023 Eur, tačiau ši suma ieškovui neišmokėta, nes pateiktas atsakovo priešpriešinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai, kad atsakovui išmokėta 723,00 Eur dienpinigių (DOK-42526, DOK-3048).
Dėl darbo sutarties bei jos sąlygų, dienpinigių
12. Darbo kodekso 33 straipsnio 1, 2, 3 dalys numato, kad darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Šiuo atveju darbdavys, kuriam taikomi aukštesnis teisinio raštingumo standartas, siekdamas įtvirtinti šalių susitarimą dėl darbo laiko, funkcijų, užmokesčio, dienpinigių ėmėsi nepakankamai priemonių tai tinkamai padaryti. Darbo sutartis (sutarties suskaitmenintas variantas), kurią darbdavys siuntė elektroninių ryšių pagalba ir kurią savo telefone darbuotojas peržiūrėjo kaip darbo sutarties projektą, teismo vertinimu nepakanka, kad darbo sutartį laikyti tinkamai sudaryta bei įforminta.
13. Ieškovė nurodo, kad siuntė atsakovui darbo sutartį į telefoną, neprieštaravo 40 valandų darbo savaitei, 50 procentų sumažintiems dienpinigiams, o atsakovas nurodė, kad darbo sutartis buvo siųsta, jis ją matė, tačiau tarėsi dėl bendro valandinio darbo užmokesčio (9-10 Eur per valandą), o ne atskirai dėl darbo užmokesčio ir atskirai dėl dienpinigių. Nurodo, kad darbo valandas žymėjo pats, kaip nurodė darbų vadovai objekte. Atsakovas bei liudytojai, dirbę kartu su atsakovu D. L. bei M. K. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes dėl sutarčių sudarymo, nurodė, kad buvo atsiųstos nuorodos į sutartis, bet jos vėliau dingo.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant ginčui dėl darbo sutarčių bei sąlygų nustatytų jose, jos turi būti traktuojamos darbuotojo naudai, kadangi darbdavys yra stipresnė pusė ir jo pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojui būtų pateikta aiški darbo sutartis, jis pasirašytų dėl darbo sutarties sąlygų. Teismas sprendžia, kad darbuotojui nepasirašius darbo sutarties su darbdaviu, pastarasis reikalavimus darbuotojui gali kelti tik vadovaujantis bendromis darbo teisės nuostatomis, kadangi darbo sutarties sąlygos iš esmės niekaip neapibrėžtos. Darbuotojui darbo sutartyje nepasirašius su darbdaviu susitarimo keisti nustatytą dienpinigių normą, darbdavys priskaičiavo darbuotojui 50 procentų dydžio dienpinigius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. Nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punktą. Pripažintina, jog dienpinigiai už 33 komandiruotės dienas (dėl tokio dirbto dienų skaičiaus ginčo nekyla) darbuotojui nėra pilnai išmokėti, jie sudaro 2046,00 Eur (62 Eur nustatyta dienpinigių norma Vokietijoje x 33 dienos). Darbdavys pateikė įrodymus (tame tarpe ir bylos nagrinėjimo eigoje), kad išmokėjo 723,00 Eur dienpinigių, taigi darbuotojui liko neišmokėta 1 323,00 Eur dienpinigių, ši suma priteistina atsakovui R. B. iš ieškovės.
Dėl darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio
15. Ieškovės „N.“ teigimu darbo laiko apskaita pagal darbuotojo duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neatitinka tikrovės (ieškovė pripažįsta tik dalį dirbto darbo laiko), ieškovės „N.“ teigimu darbo sutartimi šalys sulygo dėl 40 valandų darbo savaitės, t. y. 8 valandų normos per dieną. Ieškovė nesuteikė galimybės atsakovui dirbti viršvalandžius. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad dirbti viršvalandžius jam pavedė darbdavys, kartu įsipareigodamas už viršvalandžius atlyginti. Atsakovas teigė, kad dirbo viršvalandžius ir darbo laiko apskaitą žymėjo pats.
16. Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius. Darbo kodekso 120 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles.
17. Darbo byloje pateikti ranka pildyti blankai, kur galima numanyti buvus žymėtą darbo laiką, tačiau teismo įsitikinimu, jie neįrodo atsakovo darbo laiko žymėjimo, kadangi viename iš jų nurodyta M. K. pavardė, kitame – atsakovo bei byloje apklaustų liudytojų pavardės, t. y. nėra nurodytas konkretus asmuo, susijęs su žymėjimais. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus sprendžia, kad identifikuoti, jog tai atsakovo darbo laiką atspindintys žiniaraščiai nėra pagrindo ir todėl šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas laiko neįrodyta (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Išklausius pirmos instancijos teismo garso įrašo, iš atsakovo paaiškinimų taip pat negalima nustatyti kiek darbo laiko tiksliai dirbo atsakovas. Tam, kad išsiaiškinti šias ir kitas aplinkybes buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, tačiau šalys į jį neatvyko.
18. Atsakovas apklaustas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad darbdavys jam įsipareigojo rugpjūčio mėnesį mokėti 9 Eur už valandą, o rugsėjo mėnesį – po 10 Eur už valandą. Šių aplinkybių byloje taip pat niekas nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti kitokį ieškovo su darbdaviu sudarytą susitarimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo nei yra deklaruota VSDFV duomenyse. Tai leidžia teigti ir atsakovo patvirtinimas, kad jis pripažino matęs į jo telefoną atsiųstą savo darbo sutarties projektą, tačiau darbo sutarties 1.4. punkte nurodytos darbo apmokėjimo sąlygos neginčijo, t. y., jokių prieštaravimų darbdaviui neteikė, todėl atsakovo nurodymas apie valandinį atlygį pagal žodinį susitarimą su darbdaviu laikytinas neįrodytu.
19. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus apie atsakovo darbo laiko žymėjimą – žiniaraščius, pagal juos paskaičiuotą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kas atitinka ir VSDFV duomenis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie tai nuginčytų, todėl nesant tai paneigiančių įrodymų teismas jais vadovaujasi, laiko juos pagrindiniais įrodymais dėl darbo laiko ir užmokesčio skaičiavimo.
20. Iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, priskaitymų-atskaitymų žiniaraščių, lėšų pervedimo nurodymų, sąskaitos išrašo (DOK 44606) matyti, kad atsakovui turėjo būti išmokėta 610, 71 Eur darbo užmokesčio, kuris yra pilnai išmokėtas.
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis surinktais įrodymais byloje, nustatyta, jog darbo užmokestis atsakovui išmokėtas pilnai, todėl pripažintina aplinkybė, kad ieškovės su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi išmokant darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Dėl žalos atlyginimo
22. Ieškovės „N.“ argumentai dėl žalos atlyginimo yra susiję su jos nurodomomis aplinkybėmis dėl specialios darbui reikalingos veido kaukės, specialios aprangos pasisavinimo, apmokėjimo už mokymus, kuriuos darbuotojui suteikė užsakovė Vokietijos firma, darbuotojo savavališko pasišalinimo iš darbo, taip pat dėl gyvenamųjų patalpų durų sugadinimo girtavimo metu. Atsakovas R. B. nesutinka atlyginti žalos kadangi jis pasirašytinai nėra gavęs jokių materialinių vertybių iš ieškovės, ieškovė jokių įrodymų apie mokymus nepateikė, be to dirbant tik mėnesį net nelogiški jokie mokymai laiko prasme. Jų niekas neapmokė, iš karto liepė dirbti. Visus spec. apsauginius rūbus, kaukes, šalmą ir kt. grąžino.
23. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad darbuotojui nepasirašius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka, darbdavys reikalavimus darbuotojui gali kelti tik vadovaujantis bendromis darbo teisės nuostatomis, tačiau darbo sutarties pagrindu jokių reikalavimų ieškovui reikšti neturi teisės. Bylos duomenys nepatvirtina, jog darbuotojas žinojo kokiam darbui jis buvo siunčiamas į Vokietiją, darbuotojas lietuvių kalba nebuvo instruktuotas ir apmokytas dirbti su ypač agresyvia kancerogenine medžiaga – asbestu (dėl faktiškai vykusio darbo su ja ginčo nekyla). Atsakovas pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei vieno dokumento, kurie jam buvo pateikti nesuprato, nes jie buvo neišversti į lietuvių kalbą, ko ieškovė neginčija. Taigi negalima teigti, kad jis buvo supažindintas su darbo tvarka, kad jo atžvilgiu buvo vykdomi mokymai ar jis buvo supažindintas kokiomis nors kitokiomis sąlygomis darbo objekte, tame tarpa ir spec. Aprangos išdavimo ar grąžinimo taisyklėmis.
24. Pats darbdavys patvirtino, kad darbuotojas į jį kreipėsi dėl atleidimo iš darbo žodžiu, taigi darbuotojo išvykimas iš komandiruotės nelaikytinas savavališku, juolab, kad tam buvo pateisinamos priežastys – nepilnai mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai, darbo sąlygos su pavojinga medžiaga (asbestu), kas prieš priimant į darbą darbuotojui nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į medžiagos, su kuria dirbo ieškovas, kenksmingumą ir bylos nagrinėjimo posėdžio metu teiktus darbuotojo paaiškinimus, darytina išvada, jog jam privalomos buvo asmeninės apsaugos priemonės, kurių dalies – filtrų buhalterinė likutinė vertė – nulinė, nevienkartines priemones – rūbus, respiratorių, šalmą ir kt. jis grąžino. Tai patvirtino atsakovas bei apklausti liudytojai, kurių liudijimais teismas neturi pagrindo netikėti.
25. Kaip nustatyta byloje, darbdaviui nepasirašius darbo sutarties su darbuotoju, nesant tinkamai įforminto susitarimo dėl nebūtinųjų (papildomų) darbo sąlygų, darbdavys reikalavimus darbuotojui gali reikšti tik vadovaujantis bendromis darbo teisės nuostatomis. Teismo vertinimu, nėra įrodyta darbdavio nurodyta aplinkybė, jog darbuotojas iš teritorijos gamyklos, kurioje jis daužė asbestą, galėjo išeiti (būti išleistas) su ypač sveikatai kenksmingomis asbesto dulkėmis padengtais spec. rūbais ir veido kauke. Be to, darbdavys byloje neįrodė, kad darbuotojui išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, kurios buvo naudojamos darbo funkcijoms atlikti, turėjo kokią nors likutinę vertę darbo santykių nutrūkimo metu. Taip pat darbuotojas nepasirašė materialinės atsakomybės sutarties, iš jo nebuvo paimtas joks paaiškinimas, po pretenzijos iš Vokietijos įmonės gavimo, t. y. ieškovė visiškai nesiaiškino žalos atsiradimo fakto, dydžio su atsakovu, bei kitų aplinkybių (DK 152-154 straipsniai), todėl darytina išvada, kad tokią žalą atlygino savo rizika. Be to atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojo atsakomybė yra ribota. Teismas taip pat sprendžia, kad pats darbdavys tinkamai neįformino darbo sutarties, nenurodė, kad darbuotojas dirbs kenksmingomis sąlygomis, ir taip pat laiku nemokėjo darbo užmokesčio bei dienpinigių. Šiais savo veiksmais jis taip pat prisidėjo prie žalos, jei tokia ir buvo, atsiradimo.
26. Nors darbo sutarties 6.1 punktu darbuotojas įsipareigojo atlyginti mokymosi išlaidas, patirtas per pastaruosius pusę metų, (tuo esą darbuotojas papildomai padarė 1225,20 Eur žalos atsakovui, nes buvo apmokytas), tačiau darbo sutartis darbuotojo nebuvo pasirašyta, todėl ši darbo sutarties sąlyga nelaikytina šalių susitarimu. Be to kaip minėta, atsakovas bei kartu dirbę liudytojai patvirtino, kad jokie mokymai pravesti nebuvo, tam nebuvo net laiko. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas laiko įrodyta (CPK 177, 178 straipsniai).
27. Be to, nesant tinkamai įforminto susitarimo dėl nebūtinųjų (papildomų) darbo sąlygų, kur tokio pobūdžio yra darbo sutarties 6.1 punktas, numatantis, jog darbuotojas įsipareigojo atlyginti mokymosi išlaidas, patirtas per pastaruosius pusę metų, darbdavio reikalavimas apmokėti už mokymus neturi teisinio pagrindo.
28. Byloje taip pat nėra įrodyta žala bei faktas, kad darbuotojas gyvenamosiose patalpose elgėsi nerūpestingai, sugadino gyvenamosiose patalpose duris, todėl turi atlyginti 1755,35 Eur žalą.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai 3467,17 Eur dydžio žalos atlyginimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė, tuo nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, Darbo kodekso normų reglamentuojančių žalos atlyginimą (DK 152-154 straipsniai), todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, nepasisakydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl darbo užmokesčio bei dienpinigių priteisimo pažeidė Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis), todėl bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme ir nustačius, kad darbo užmokestis išmokėtas pilnai, o dienpinigių neišmokėta 1 323,00 Eur, šioje dalyje sprendimas pakeistinas, pripažįstant, kad darbo užmokestis išmokėtas pilnai bei priteisiant neišmokėtą dienpinigių sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
31. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalims paskirstytinos jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės pareikšto ieškinio suma sudaro 5 956,04 Eur (442,87 Eur + 2046 Eur + 3 467,17 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažino, kad UAB „N.“ visiškai išmokėjo darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovui R. B. (7,44 procentai ieškinio reikalavimų), atsakovui iš ieškovės priteisė 1 323,00 Eur dienpinigių (22,21 procentai ieškinio reikalavimų iš 34,35 procentų ieškinio reikalavimų dėl dienpinigių priteisimo) ir atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo (58,21 procentai ieškinio reikalavimų).
32. Byloje pateiktais duomenimis, ieškovė pirmosios instancijos teisme parytė 134 Eur žyminio mokesčio išlaidų, atsakovas R. B. pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
33. Ieškovei iš atsakovo priteistina 26,24 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai (19,58 procentų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovui iš ieškovės priteistina 321,68 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (80,42 procentų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą R. B. iš UAB „N.“ priteistina 295,44 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnis).
Dėl netesybų
34. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartyje nurodė, kad teismas darbo bylose yra aktyvus, tuo pagrindu atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, reikalavo papildomų įrodymų, siekė apklausti šalis byloje, nurodė CPK 414 straipsnį, kuris numato, kad teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą.
35. Apeliacinėje byloje nustačius, kad ieškovė, atleidžiant atsakovą iš darbo, su juo yra pilnai neatsikaičiusi, taikytina DK 147 straipsnio 3 dalis, kuri numato darbdaviui prievolę sumokėti darbuotojui anksčiau nurodytas netesybas. Byloje nustatyta, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 832,60 Eur (neatskaičius mokesčių), tai patvirtina darbdavio 2021m. spalio 11 d. ieškovės pažyma – (dienos darbo užmokestis 39,46*21,1 (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius patvirtintas 2020 metams)=832,60 Eur. Šis skaičius padaugintas iš 6, kadangi neatsiskaityta iki šiol, todėl R. B. iš UAB “N.” priteistina viso 4995,63 Eur netesybų (priskaitytina suma) (DK 147 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos, ieškovės apeliacinio skundo iš esmės netenkinus ir priteisiant didesnę sumą negu nurodyta ieškinyje, jos sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas (CPK 177, 178, 93 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsnius
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pilnai išmokėjusi darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 323,00 Eur (tūkstantį tris šimtus dvidešimt tris eurus) dienpinigių bei 4995,63 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 63 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybų.
Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 295,44 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 44 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.