- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2-785-490/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03102-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Atsakovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“
- Advokatai
- Vytautas Bartkus, Eglė Dargvainė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“ ieškinį atsakovui E. S. ir trečiajam asmeniui E. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 333,99 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje bei teismo posėdžiuose ieškovės atstovai nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d. ieškovė su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas E. S., turintis verslo liudijimą Nr. YT399530-1 specialiesiems statybos darbams, įsipareigojo uždengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogą bei sumontuoti lietaus nuvedimo sistemą. Darbų kaina pagal sutartį sudarė – 4 200 Eur, medžiagų kaina – 5 880 Eur. Rangovas įsipareigojo darbus pradėti 2016 m. liepos 18 d., o darbus baigti – 2016 m. rugsėjo 18 d. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pranešė ieškovės direktoriui R. R. apie darbų atlikimą ir išrašė sąskaitą – prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą. Sąskaitos suma nežymiai viršijo sutartyje numatytą kainą, tačiau ieškovė sąskaitą apmokėjo. Darbų priėmimo aktas nebuvo surašytas, kadangi ieškovės direktorius gyvena Danijoje, bendravimas su atsakovu vyko elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsakovas atliko rangos sutartyje numatytus darbus, tačiau nepilnai ir nekokybiškai, nesilaikant ES Reglamento bei Lietuvos Respublikos Statybos techninių reglamentų reikalavimų. Tai paaiškėjo 2017 m., kai ieškovės direktorius atvyko į Lietuvą ir pamatė atsakovo darbo rezultatus. Ieškovės direktorius kreipėsi į UAB „Skena“, kurios ekspertas A. Z. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų kokybės patikrinimą ir surašė eksperto išvadą. Ekspertas, nustatęs atsakovo nekokybiškai atliktus darbus, sudarė gyvenamojo namo stogo defektų šalinimo sąnaudų lokalinę sąmatą. Paaiškėjo, kad atsakovo padarytiems nekokybiškiems darbams ištaisyti reikia 1 333,99 Eur. 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovui buvo pareikšta raštiška pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo arba jo padaryto broko ištaisymo, tačiau atsakovas į ją nereagavo. Kadangi atsakovas darbus atliko nekvalifikuotai, su dideliu broku, nesilaikydamas privalomų statybos techninių reglamentų reikalavimų, visų sutartyje numatytų darbų nepabaigė, todėl ieškovės direktorius ne kartą telefonu ir elektroniniu paštu reikalavo, kad atsakovas ištaisytų padarytą broką, tačiau atsakovas nepripažino broko buvimo fakto, teigdamas, kad darbai padaryti tinkamai. Todėl ieškovė turi pagrindo manyti, kad atsakovas sąmoningai vengia bendradarbiauti, atlyginti padarytą žalą, o taip pat abejoti atsakovo kompetencija. Siekdama apginti savo turtinius interesus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Dalyvaudami teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Savo reikalavimus teismo posėdyje grindė argumentais bei aplinkybėmis, išdėstytais ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės tik iš dalies atitinka buvusią faktinę situaciją bei šalių susitarimą. Atsakovas nėra padaręs ieškovei jokios žalos. 2016 m. birželio mėnesį atsakovas ir jo tėvas I. S. telefonu gavo iš UAB „Po stogu“ vadybininko E. R. pasiūlymą atlikti stogo keitimo darbus (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio mėnesį ieškovės direktorius R. R., atsakovas kartu su savo tėvu I. S. ir E. R. susitiko bei žodžiu aptarė namo stogo keitimo darbus, apžiūrėjo keistiną stogo dangą, aptarė, kokius konkrečiai darbus atsakovas turės atlikti ir susitarė dėl šių darbų, kurie buvo surašyti I. S. ranka ant languoto popieriaus lapo, kartu nurodant darbų apimtis ir kainas. 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje atsakovas buvo informuotas, kad R. R. sutinka su jų pateikta preliminaria darbų sąmata ir nurodyta galutine kaina ir paprašė kuo skubiau pradėti stogo keitimo darbus. 2017 m. liepos 25 d. R. R. pervedė 2 000 Eur avansą. Visas atsakovo bendravimas su ieškove vyko per UAB „Po stogu“ vadybininką E. R., kuris pardavė UAB „Bioenergetiniai resursai“ visą stogo medžiagų komplektą už 5 880 Eur. Atsakovo žiniomis, ieškovės direktorius bendravo su E. R. telefonu ir elektroniniu paštu, ir būtent su juo buvo derinamos stogo medžiagų kainos bei pristatymo terminai, pagal kuriuos atitinkamai buvo planuojami atsakovo ir jo komandos darbai. Atsakovas su ieškove nepasirašė jokios rangos sutarties, t. y. atsakovui iki 2017 m. vasario 8 d., kai gavo iš R. R. elektroninį laišką, net nebuvo žinoma, jog buvo parengta rašytinė rangos sutartis SE Nr.16/06/28/1 2016-06-28, o iki 2018 m. kovo 2 d. nebuvo žinoma, kad yra parengta ir dar viena rangos sutartis SD Nr. 16/06/28/1 2016-06-28, ant kurios dalyje „Šalių rekvizitai“ „Rangovas“ šalia nurodytos pavardės E. S. yra ranka rašytas parašas. Atsakovas nurodė, kad ant ieškovės pateiktos rangos sutarties SD Nr. 16/06/28/1 2016-06-28 prie parašytos pavardės „E. S.“ yra ne E. S. parašas. Ieškovės direktorius R. R. visą laiką susirašinėjo su E. R., o ne su atsakovu. Atsakovas patvirtino, kad jis pats asmeniškai bei kartu su juo dirbanti komanda keitė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dangą, taip pat keitė nedidelę dalį itin susidėvėjusių stogo konstrukcijų, o kitas kai kurias stogo konstrukcijas tiesiog sutvirtino (nes taip nurodė užsakovės UAB „Bioenergetiniai resursai“ direktorius R. R., paaiškindamas, jog nereikia keisti visų stogo konstrukcijų, o tik tas, kurios visiškai susidėvėję, t. y. buvo nurodyta, kad nebūtų atliekama stogo rekonstrukcija, kuriai reikalingas atitinkamas projektas ir kiti privalomieji dokumentai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės direktorius su atsakovu tarėsi tik dėl stogo dangos pakeitimo (nuardant seną dangą ir užklojant naują dangą), stogo karkaso susidėvėjusių dalių pakeitimo ar susitvirtinimo, latakų sumontavimo, t. y. tarėsi tik dėl tokių pagrindinių darbų, kuriems nereikalingi jokie projektai ar leidimai. Tačiau nebuvo tartasi dėl papildomų stogo darbų, tokių kaip stogo pakalimas, stogo šiltinimas ar kamino skardinimas. Šių darbų ieškovės direktorius atsisakė nurodydamas, kad stogo šiltinti neverta, o kiti darbai (stogo pakalimas ir kamino skardinimas) bus atliekami po to, kai namas bus iš išorės apšiltintas putų polistirolu, po to nutinkuotas ir pan. Atsakovo tėvas I. S., turintis didelę patirtį stogo dangų keitimo srityje, atkreipė R. R. dėmesį į tai, kad tokiu atveju, jeigu pakalimo nepadarys namo išorę tvarkantys statybininkai ir bus pakartotinai kreipiamasi į stogdengius, tai tokiu atveju reikės mokėti ne tik už patį stogo pakalimą, bet ir už pastolių (kopėčių) sumontavimą. Su ieškovės direktoriumi buvo sutarta, kad stogo pakalimo ir kamino skardinimo darbų atsakovas neatlikinėtų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui yra visiškai nesuprantamos ieškovės pretenzijos atsakovui dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės. Ieškovės UAB „Bioenergetiniai resursai“ direktoriaus R. R. įgaliotas asmuo vardu Povilas, kuris prižiūrėjo visą stogo dangos keitimo darbų eigą, 2016 m. rugsėjo 6 d. įvertindamas visus atsakovo ir jo komandos atliktus darbus nurodė, jog darbai yra atlikti tinkamai, po to atsakovas 2016 m. rugsėjo 6 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą už statybos darbus 4 218 Eur, kuris buvo pateiktas ieškovei ir kurį ieškovės direktorius apmokėjo 2016 m. rugsėjo 13 d., atlikdamas 2 273,29 Eur pavedimą (pirmąjį apmokėjimą R. R. atliko 2016 m. liepos 25 d., pervesdamas 2 000 Eur avansą. Ekspertui A. Z. tikrinant atsakovo atliktų darbų kokybę, atsakovas nedalyvavo apžiūrint ekspertuojamą objektą bei negalėjo išsakyti savo pozicijos ekspertui dėl faktinės situacijos, o taip pat atsakovui nėra žinoma, kokią informaciją pateikė ieškovės direktorius ekspertui, užsakydamas tokio pobūdžio ekspertizę. Susipažinus su UAB „Skena“ pateiktais dokumentais ir eksperto Išvada Nr. 17-10/01, akivaizdu yra tai, jog išvadoje yra pasisakoma apskritai apie ieškovei UAB „Bioenergetiniai resursai“ priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo būklę, o ne apie atsakovo atliktus darbus ir jų kokybę, kadangi atsakovas eksperto nurodomų gegnių nejungė, stogo konstrukcijos nepermontavo ir neatliko jokių kitokių stogo rekonstrukcijos darbų. Atsakovas, vykdydamas UAB „Bioenergetiniai resursai“ direktorius žodinį prašymą atlikti tik tuos darbus, kurie yra būtini ir kurių atlikimui nereikia jokių projektų ir leidimų, tik pakeitė kai kurias visiškai susidėvėjusias stogo konstrukcijos dalis jas pritvirtindamas tose pačiose vietose kaip ir buvo. Kadangi ieškovė nepateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentų, todėl sunku pasakyti, kuriais metais ir pagal kokius tuo metu galiojusius statybos darbus reglamentuojančius teisės aktus šis gyvenamasis namas buvo pastatytas ir priduotas naudoti. Atsakovui įrengiant lietaus nuvedimo sistemą dalį – latakus, jie buvo sumontuoti pilnai ir tinkamai, tačiau atliekant namo šiltinimo darbus, t. y. tvirtinant putų polistirolą ir kt., latakai kai kuriose vietose galimai buvo pakelti ir išjudinti. Kadangi ieškovės direktorius pats nusprendė, kad stogo pakalimai (karnizų pakalimai) turėtų būti atlikti po namo apšiltinimo putų polistirolu darbų, kurie buvo atliekami po stogo dangos pakeitimo ir lietaus sistemos dalies – latakų, sumontavimo darbų, todėl ieškovės pretenzijos dėl to, kad atsakovas neatliko tų darbų, dėl kurių nebuvo tartasi, yra nepagrįstos. 2017 metų pradžioje ieškovės direktorius paskambino atsakovui telefonu ir prašė atlikti stogo pakalimo darbus. Į šį prašymą atsakovas atsakė, kad tokius darbus jis galėtų padaryti, tačiau jau ne už tą kainą, apie kurią kalbėjo atsakovo tėvas I. S., kai siūlė tuos darbus įtraukti į 2016 metų vasaros pradžioje sudarytą darbų sąmatą. Ieškovės direktoriui paklausus, kokia būtų kaina už vieną bėginį metrą, atsakovas paaiškino, kad kainą padidina pastolių sumontavimo kaina, todėl galutinė kaina su nuolaida būtų 10 Eur už bėginį metrą. Tuomet ieškovės direktorius pareiškė, kad sutartyje parašyta kaina – 6 Eur. Atsakovas į tai atsakė, kad jokia sutartis nebuvo sudaryta, o 6 Eur sumą yra minėjęs I. S. susitikimo, įvykusio 2016 metų birželio mėnesį metu, dėl to, jog į kainą nebuvo įtraukiama dalis darbų kainos dėl pastolių sumontavimo, nes jie ir taip būtų buvę sumontuoti atliekant kitus stogo dangos keitimo darbus, dėl kurių buvo tariamasi. Taip pat atsakovas ieškovės direktoriui priminė, kad su juo dėl stogo pakalimo darbų nebuvo susitarta, tokie darbai (stogo pakalimo) nebuvo įtraukti į sąmatą ir už juos nebuvo sumokėta. Ieškovės direktorius nurodė, kad tokie darbai neva tai buvo numatyti jo turimoje rangos sutartyje. Atsakovui priminus R. R., kad dėl darbų tarp jų abiejų buvo tik žodinis susitarimas, o atsakovo darbų apimtį patvirtina jo tėvo I. S. ranka surašyta sąmata, kurioje nurodyti darbai, jų kiekis, apimtis, kaina ir būtent šia sąmata reikia vadovautis, R. R. pareiškė, jog jis turintis rašytinę rangos sutartį ir ją galintis persiųsti elektroniniu paštu atsakovui. 2017 m. vasario 8 d. atsakovas gavo iš R. R. elektroninį laišką su dviem priedais. Susipažinus su šiais dokumentais atsakovas sužinojo, kad UAB „Po stogu“ vadybininkas E. R. galimai kažką tarėsi su UAB „Bioenergetiniai resursai“ direktoriumi, tačiau apie tokius susitarimus atsakovas nebuvo informuotas, jis jokios rašytinės rangos sutarties su ieškove nebuvo pasirašęs, apie jų rengimą su ieškovės direktoriumi nesikalbėjo. Dėl 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovės pretenzijos atsakovas nurodė, kad ją gavo 2018 m. vasario mėnesį. Pretenzija buvo pasirašyta ieškovės atstovo advokato padėjėjo Vytauto Bartkaus, tačiau prie jos nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis atstovavimo teisėtumą, todėl esant pagrįstoms abejonėms dėl šios pretenzijos teisėtumo, atsakovui kilo abejonių dėl pretenzijoje išdėstytų aplinkybių pagrįstumo ir teisėtumo. Iš pačios pretenzijos turinio atsakovas nesuprato, ar iš jo reikalaujama pinigų, ar ištaisyti kažkokį „broką“. Prie pretenzijos nebuvo pridėti jokie šios pretenzijos pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (eksperto išvada, lokalinė sąmata), apie kurias buvo nurodoma pačioje pretenzijoje. Ieškovės UAB „Bioenergetiniai resursai“ ieškinys yra visiškai nepagrįstas, ieškovės nurodyti defektai nėra susiję su atsakovo atliktais darbais, todėl atsakovui nekyla pareiga nei pašalinti kokius nors defektus, nei atlyginti žalą, susijusią su savarankišku nustatytų defektų šalinimu.
Dalyvaudami teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo E. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dalyvaudamas teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė, kad 2016 m. jis dirbo UAB „Po stogu“ pardavimų vadybininku. Kartu su atsakovu jis bendradarbiavo daug metų, jokių problemų dėl atsakovo atliktų darbų kituose statybos objektuose nebuvo kilę. Rangos sutartį rengė ne jis, jis tik persiuntė atsakovo ar atsakovo tėvo parengtą rangos sutartį ieškovės direktoriui, su kuriuo bendravo elektroninio ryšio priemonėmis. Jis asmeniškai tiek su ieškovės direktoriumi, tiek su atsakovu bendravo tik dėl stogo remontui reikalingų medžiagų, padėjo medžiagas įsigyti, organizavo kai kurių medžiagų parvežimą į objektą. Kiek pamena, ieškovės direktorius jo teiravosi dėl namo stogo pakalimui reikalingų medžiagų bei pakalimo darbų atlikimo, tačiau darbų kainą derino su pačiu atsakovu. Stogo remontui reikalingos medžiagos buvo vežamos dalimis. Stogo danga buvo vežama iš gamyklos, plokštės – iš gamyklos, plėvelė vežama UAB „Po stogu“ transportu. Dėl stogo pakalimo medžiagų jis kalbėjosi su ieškovės direktoriumi, kuris pats pasirinko visas medžiagas, jis tik patardavo, pateikdavo elektroniniu paštu kelis medžiagų pasirinkimo variantus. Jis asmeniškai stogo remonto darbų neprižiūrėjo, buvo stogą matęs tik iš kiemo, kai atveždavo medžiagas. Negali pasakyti, ar stogo darbus atsakovas atliko tinkamai, kadangi jis nėra stogo remonto darbų specialistas. Medžiagos stogo pakalimui buvo atvežtos dar tuo metu, kai nebuvo atlikti namo fasado šiltinimo darbai. Kiek jam yra žinoma, ieškovė nebuvo paskyrusi jokio konkretaus asmens, kuris būtų atsakingas už stogo remonto darbų priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Remiantis ieškovės atstovų paaiškinimais, atsakovo ir jo atstovės paaiškinimais, eksperto A. Z., liudytojų P. P., I. S., R. K. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2016 m. birželio 28 d. sudarė statybos rangos sutartį SE Nr. 16/06/28/1 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią atsakovas E. S., turintis 2016 m. galiojusį verslo liudijimą Nr. YT399530-1 specialiesiems statybos darbams, įsipareigojo uždengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogą bei sumontuoti lietaus nuvedimo sistemą. Darbų kaina pagal sutartį sudarė 4 200 Eur. Sutarties objektas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo ir lietaus nuvedimo sistemos montavimo darbai (rangos sutarties 1 punktas). Sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad stogo pakalimo kaina – 6 Eur/b. m. (84 b. m. x 6 Eur=504 Eur), tačiau ši kaina į bendrą sutartyje nurodytą darbų kainą (4 200 Eur) nebuvo įskaičiuota. Ieškovė atsakovui 2016 m liepos 25 d. pervedė 2 000 Eur avansą. Atsakovas (rangovas) darbus įsipareigojo pradėti 2016 m. liepos 18 d., o darbus baigti – 2016 m. rugsėjo 18 d. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas ieškovės direktoriui pranešė apie atliktus darbus ir išrašė sąskaitą – prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą 4 218 Eur sumai. 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui galutinę – 2 273,29 Eur sumą, tuo pačiu patvirtindama, kad atsakovo atliktus darbus priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovui nereiškė. 2017 m. rudenį ieškovės direktorius R. R. atvykęs į Lietuvą ir pamatęs atsakovo darbo rezultatus, kreipėsi į UAB „Skena“, kurios ekspertas A. Z. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų kokybės patikrinimą ir 2017 m. spalio 2 d. surašė eksperto išvadą Nr. 17-10/01. Ekspertas A. Z. sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo defektų šalinimo sąnaudų lokalinę sąmatą, kurioje paskaičiavo stogo defektų šalinimo sąnaudas –1 333,99 Eur. 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovui buvo pareikšta raštiška pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo arba broko ištaisymo. Tačiau atsakovas į ieškovės pretenziją nereagavo, darbų trūkumai nebuvo pašalinti, žala neatlyginta.
Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio dėl darbų, kuriuos atliko atsakovas, vykdydamas statybos rangą. Prašomos priteisti žalos dydį ieškovė grindžia eksperto A. Z. 2017 m. spalio 2 d. išvada Nr. 17-10/01.
Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį ginčijo aplinkybę, kad jis su ieškove buvo sudaręs rangos sutartį, jo teigimu, sutartį su ieškove, galbūt, pasirašė trečiasis asmuo E. R., kuris tiek pirminę, tiek papildytą rangos sutartį persiuntė ieškovės direktoriui elektroniniu paštu. Atsakovo teigimu, jokios rangos sutarties jis nebuvo pasirašęs, ant 2016 m. birželio 28 d. statybos rangos sutarties SE Nr. 16/06/28/1, parašas yra ne jo, jo tėvas I. S. ieškovės direktoriui buvo pateikęs tik darbų ir medžiagų paskaičiavimo ranka rašytą raštelį (sąmatą), kuriuo jie ir vadovavosi. Atsakovo teigimu, 2016 m. birželio mėnesį jis ir jo tėvas I. S. telefonu gavo iš UAB „Po stogu“ vadybininko E. R. pasiūlymą atlikti stogo keitimo darbus (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio mėnesį ieškovės direktorius R. R., atsakovas kartu su savo tėvu ir trečiasis asmuo E. R. susitiko ir žodžiu aptarė namo (duomenys neskelbtini), stogo keitimo darbus, apžiūrėjo keistiną stogo dangą, aptarė, kokius konkrečiai darbus atsakovas turės atlikti ir susitarė dėl šių darbų, kurie buvo surašyti I. S. ranka ant languoto popieriaus lapo, kartu nurodant darbų apimtis ir kainas: stogo dangos pakeitimas – 220,90 kv. m x 18 Eur/kv. m= 3 976 Eur, latakai – 28,32 b. m x 6 Eur/b. m = 173 Eur, karkasas 6,2 x 1,6 = 9,9 x 7 Eur/kv. m = 69 Eur; iš viso: 4 218 Eur (2 000 Eur avansas ir 2 218 Eur likutis (be čekių). R. R. atsakovui paaiškino, kad jis dirba Danijoje, todėl pats stogo keitimo darbų prižiūrėti negalės, tai darys kitas žmogus. 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje ieškovės direktorius informavo atsakovą, kad jis sutinka su pateikta preliminaria darbų sąmata ir nurodyta galutine kaina bei prašė kuo skubiau pradėti stogo keitimo darbus, 2017 m. liepos 25 d. R. R. pervedė atsakovui 2 000 Eur avansą. Visas atsakovo bendravimas su ieškovės direktoriumi vyko per UAB „Po stogu“ vadybininką E. R., kuris pardavė UAB „Bioenergetiniai resursai“ visą namo stogo medžiagų komplektą už 5 880 Eur (tai patvirtina byloje pateikta 2019 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita faktūra serija POS Nr. 0006905). Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas rangos sutarties neginčijo. Trečiasis asmuo E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis jokios šalių sudarytos statybos rangos sutarties taip pat nerengė, o tik persiuntė elektroniniu paštu atsakovo ar jo tėvo I. S. parengtą statybos rangos sutartį ieškovės direktoriui. Trečiasis asmuo su Danijoje gyvenančiu ieškovės direktoriumi bendravo tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, būtent ieškovės direktorius ir buvo jo prašęs tarpininkauti pasiūlant meistrus, galinčius pakeisti namo (duomenys neskelbtini), stogo dangą. Nusiuntus ieškovės direktoriui pirminę statybos rangos sutartį, jis pareikalavo, kad į sutartį būtų įtraukta ir stogo pakalimo darbų kaina, todėl sutartis buvo papildyta, nurodant, kad stogo pakalimo darbų kaina – 6 Eur/b. m. Liudytojas I. S. teismo posėdžio metu taip pat neneigė, kad su ieškovės direktoriumi buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurioje šalys aptarė darbų kainą. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad šalys buvo sudariusios rangos sutartį, todėl šalių ginčui spręsti taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).
CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui bei to darbo rezultato specifika. Vadovaujantis CK 6.663 straipsniu, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus: darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Teismas, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus, reikalavimus, kuriuos tokiam darbui kelia pačios sutarties šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016, kt.).
CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtinta, kad apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai, apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarime), užsakovas, priėmęs darbą ir nepatikrinęs, ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumu faktu (CK 6.662 straipsnio 2. 3 dalys). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumu pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).
Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje nebuvo susitarę dėl išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, atlyginimo.
Iškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės direktorius R. R. gyveno Danijoje, todėl visas bendradarbiavimas vyko elektroninėmis ryšio priemonėmis – telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės direktorius tiesiogiai su pačiu atsakovu nebendravo, jis bendravo su trečiuoju asmeniu E. R.. Taip pat ieškovės direktoriaus teigimu, jam namo fotonuotraukas siuntė ir teikė informaciją apie atsakovo atliktus darbus namo fasadą šiltinimo darbus atlikę asmenys P. P. ir R. K.. Tačiau byloje dalyvavę liudytojai nepatvirtino, kad jie buvo įgalioti teikti ieškovės direktoriui informaciją apie atsakovo atliekamus darbus, persiųsti jam fotonuotraukas ir pan. Fotonuotraukas su namo vaizdu R. K. siuntė tik dėl to, jog ieškovės direktoriui norėjo parodyti savo atliekamus darbus, t. y. informuoti ieškovės direktorių apie namo fasado darbus, o ne apie atsakovo atliekamų darbų kokybę.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis pats asmeniškai bei kartu su juo dirbanti komanda, keitė ieškovei UAB „Bioenergetiniai resursai“ priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dangą, taip pat keitė nedidelę dalį itin susidėvėjusių stogo konstrukcijų, o kitas kai kurias stogo konstrukcijas tiesiog sutvirtino, kadangi taip nurodė pats ieškovės direktorius R. R., paaiškindamas, jog nereikia keisti viso stogo, t. y. nereikia keisti visų stogo konstrukcijų, o tik tas, kurios visiškai susidėvėjusios. Atsakovui nebuvo nurodyta atlikti namo stogo rekonstrukcijos, kadangi šiems darbams būtų reikalingas atitinkamas projektas, leidimas ir kiti privalomieji dokumentai. Šalys tarėsi, kad atsakovas turi pakeisti bituminę stogo dangą į prilydomąją stogo dangą, nekeičiant stogo konstrukcijų. Tačiau atsakovui ir jo tėvui, turinčiam didelę darbų patirtį keičiant bei naujai dengiant namų stogus, apžiūrėjus namo stogo konstrukcijas ir ieškovės direktoriui nurodžius, kad yra būtina keisti kai kurias stogo konstrukcijas dėl jų netinkamos kokybės (kai kurios konstrukcijos buvo supuvusios), buvo galutinai susitarta, kad atsakovas gali keisti senas konstrukcijas, kurias yra būtina pakeisti. Taip pat buvo susitarta, kad atsakovas tose pačiose vietose pakeis susidėvėjusias stogo konstrukcijos dalis arba sutvirtinant tam tikras konstrukcijos dalis, t. y. kad nebus atliekami esminiai stogo rekonstrukcijos darbai, tam, kad nereikėtų projekto. Ieškovės UAB „Bioenergetiniai resursai“ direktorius su atsakovu tarėsi tik dėl stogo dangos pakeitimo (nuardant seną dangą ir užklojant naują dangą), stogo karkaso susidėvėjusių dalių pakeitimo ar susitvirtinimo, latakų sumontavimo, t. y. tarėsi tik dėl tokių pagrindinių darbų, kuriems nereikalingi jokie projektai ar leidimai. Su atsakovu nebuvo galutinai sutarta dėl papildomų stogo darbų, tokių kaip stogo pakalimas, stogo šiltinimas ar kamino skardinimo darbų, šie darbai į šalių sutartą darbų kainą nebuvo įtraukti ir turėjo būti atliekami ieškovės užsakymu, papildomai už juos atsiskaitant. Derybų metu šalys buvo sutarusios, kad už stogo pakalimo darbus ieškovė turės mokėti papildomai, šie darbai turėjo būti atliekami po to, kai namas bus iš išorės apšiltintas putų polistirolu, nutinkuotas ir pan. Šalys susitarė, kad stogo pakalimo darbų kaina jų susitarimo dienai bus 6 Eur/b. m.
Atsakovas atlikęs sutartus stogo keitimo darbus, 2016 m. rugsėjo 6 d. ieškovės direktoriui nurodė, kad darbai yra atlikti tinkamai, išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą už statybos darbus – 4 218 Eur sumai, kurį UAB „Bioenergetiniai resursai“ direktorius R. R. apmokėjo 2016 m. rugsėjo 13 d., pervesdamas likusią atsakovui nesumokėta sumą – 2 273,29 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius paaiškino, kad jis Danijoje dirba statybų srityje, todėl, teismo vertinimu, jis privalėjo nusimanyti statybų darbuose, prieš sumokėdamas atsakovui už darbus, turėjo įsitikinti jo užsakytų darbų kokybe, esant netinkamai atliktiems darbams reikalauti atsakovo juos ištaisyti. Tačiau to nepadarė, sumokėjo atsakovui šalių sutartą kainą. Dėl stogo remonto darbų kokybės įvertinimo į ekspertą kreipėsi praėjus beveik metams laiko. Pažymėtina, kad R. R., užsakęs atsakovui atlikti juridiniam asmeniui UAB „Bioenergetiniai resursai“ priklausančio nekilnojamojo turto stogo remonto darbus, yra ieškovės direktorius, kuriam tuo pačiu keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai.
Kaip jau minėta, ieškovės direktoriaus teigimu, jis pasitikėdamas atsakovu, neparvyko iš Danijos į Lietuvą apžiūrėti atsakovo atliktų darbų, todėl sumokėjo visą šalių sutartą sumą. Tačiau 2017 m. grįžęs į Lietuvą jis kreipėsi į UAB „Skena“, kurios ekspertas A. Z. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų kokybės patikrinimą ir surašė eksperto išvadą. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad stogo konstrukcijos buvo sumontuotos neprofesionaliai, nepatikimai, nestabiliai, pažeidžiant statybos reglamentus, o konstrukcijų mediena nebuvo antiseptikuota, nepadengta ugniai atsparia danga ir neizoliuota nuo mūro. Hidroizoliacinė plėvelė sumontuota nesandariai, vietomis neleistinai raukšlėta, todėl nepilnai atlieka savo funkciją pagal paskirtį. Lietaus nuvedimo sistema neužbaigta montuoti, karnizų pakalimas neatliktas. Ekspertas išvadoje taip pat nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esama stogo konstrukcijos būklė netenkina Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1 ):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinio konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų; gyvenamojo namo stogas remontuojamas neturint darbo projekto, todėl stogo remonto darbai atlikti nekvalifikuotai, nesilaikant norminių reikalavimų ir taisyklių, yra būtina pašalinti eksperto nustatytus stogo remonto defektus. Remiantis apžiūros duomenimis bei vadovaujantis STR 3.01.01: 2005 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka” ir STR 1.05.06: 2010 „Statinio projektavimas” patvirtintais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, 2017 m. kovo 1 d. kainų lygiu, paskaičiuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo statybiniams defektams pašalinti, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikės 1 333,99 Eur. Atsakovas su tokia ieškovės pateikta, taip pat eksperto išvadoje nurodyta pozicija nesutiko, kadangi atsakovas nedalyvavo UAB „Skena“ ekspertui apžiūrint objektą (duomenys neskelbtini), bei negalėjo išsakyti savo pozicijos ekspertui dėl faktinės situacijos.
Ekspertas A. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atlikti ekspertizę užsakė ieškovės direktorius R. R. telekomunikacijų priemonėmis, jis pats nebuvo atvykęs susitikti su ekspertu, ekspertui nepateikė jokių namo statybos planų, leidimų ir pan., taip pat ieškovės atstovas ekspertui nenurodė, kokius konkrečiai darbus ekspertas turėjo įvertinti. Nors ekspertas nurodė, kad jis vertino būtent naujai atliktų stogo remonto darbų kokybę, tačiau UAB „Skena“ eksperto išvados Nr. 17-10/01 4.1. punkte yra pasisakoma, kad gegnės kraige netinkamai sujungtos, jos atremtos ant tašo, kuris metaliniais kampuočiais prijungtas ant kito vertikalaus tašo (neizoliuota nuo mūro), medvaržčiais pritvirtintos prie išorinės sienos, stogo konstrukcija sumontuota nepatikimai, nestabiliai, todėl yra deformacijų grėsmė, t. y. išvadoje yra pasisakoma apie ieškovei priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrą stogo būklę, o ne apie atsakovo atliktus darbus prieš 1,5 m.–2 m., ir jų kokybę, kadangi tiek atsakovo, tiek liudytojo I. S., kartu vykdžiusio stogo remonto darbus, teigimu, atsakovas eksperto nurodomų gegnių nejungė, stogo konstrukcijos nepermontavo ir neatliko jokių kitokių stogo rekonstrukcijos darbų.
Atsakovas, vykdydamas ieškovės direktorius žodinį prašymą, atliko tik tuos darbus, kurie yra būtini ir kuriems atlikti nereikia jokių projektų ir leidimų, atsakovas tik pakeitė kai kurias visiškai susidėvėjusias stogo konstrukcijos dalis, jas pritvirtino tose pačiose vietose kaip ir buvo. Tam, kad būtų pakeistos visiškai netinkamos, sudūlėjusios arba išėjusios iš rikiuotės medienos gegnės, tam reikėjo pirkti medieną, kurią pristatė UAB „Po stogu“. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad stogo konstrukcija buvo sumontuota ne pagal taisykles. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad didžioji dalis darbų buvo padaryti tada, kai buvo dengiamas (įrenginėjamas ir montuojamas) stogas statant namą. Ieškovės direktorius nepateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentų, dalyvaudamas teismo posėdyje nurodė, kad namas iki šiol nėra priduotas naudoti. Ieškovės direktorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad namą statė jo tėvas ūkio būdu, namas pradėtas statyti jam dar esant mažam. Byloje ieškovė nepateikė jokių namo projektų, namas iki šiol nėra priduotas ir nepripažintas tinkamu naudoti, kas leidžia teigti, jog namo stogas buvo sumontuotas ūkio būdu pagal tuo metu galiojusias technologijas, uždengtas šiferiu, tačiau šiuo metu visos technologijos yra pasikeitusios. Taigi, visas stogo konstrukcijas buvo sumontavęs pats ieškovo tėvas, statydamas namą ūkio būdu, o atsakovas tik pakeitė netinkamas naudoti konstrukcijas naujomis, nekeisdamas jų vietos, sujungimo technologijų, išlaikydamas tuos pačius tarpus tarp konstrukcijų. Teismas negali sutikti su ieškovės atstovo nuomone, kad šiuos darbus atsakovas atliko savavališkai, be leidimų, kadangi visus stogo remonto darbus šalys buvo aptarusios susitikimo metu. Eksperto teigimu, atsakovo atliktiems darbams buvo reikalingas statybos leidimas, tačiau jis tuo pačiu patvirtino, kad statybos projektus suderinti, gauti reikiamus leidimus privalo pats darbų užsakovas, nagrinėjamu atveju, ieškovė. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl to, kad darbus atsakovas atliko savavališkai ir be jokių statybos leidimų, kuriais turėjo pasirūpinti pati ieškovė. Byloje neginčytinai nustatyta, kad šalys po susitikimo ir stogo apžiūros, toliau tarėsi dėl stogo darbų keitimo atlikimo ir darbų kainos. Byloje pateiktoje ant languoto popieriaus lapo atsakovo tėvo ranka surašytoje darbų sąmatoje nurodyta bendra atsakovo atliekamų darbų kaina – 4 218 Eur, kuri taip pat nurodyta ir statybos darbų rangos sutartyje. Ieškovės direktorius už atsakovo atliktus darbus taip pat sumokėjo tokią pačią sumą. Ieškovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad už stogo pakalimo darbus atsakovui jis nesumokėjo, kadangi jei nebuvo atlikti. Jis taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad su atsakovu buvo tartasi, jog stogo pakalimo darbų kaina bus skaičiuojama atskirai. Rangos sutarties pasirašymo metu šalys susitarė, kad stogo pakalimo kaina bus 6 Eur/b. m. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė stogo pakalimo darbų neatliko, dėl to buvo kalbėta su ieškovės direktoriumi, jis buvo informuotas, kad stogo pakalimo darbus geriausia yra atlikti po to kai bus apšiltintas namo fasadas. Ieškovės direktorius tuo metu taip pat sutiko, kad stogo pakalinėti nereikia. Kaip patvirtino liudytojai R. K., P. P., trečiasis asmuo, stogo pakalimo darbai, paprastai, turi būti atliekami apšiltinus namą, kad neatsirastų šalčio tiltas. Ekspertas taip pat patvirtino, kad darbai turi būti atliekami pagal eiliškumą, todėl atsakovas stogo pakalimo darbų ir nevykdė. Be to, ieškovės direktorius, atsakovui baigus sutartus stogo remonto darbus, stogo pakalimo darbų papildomai neužsakė, dėl jų su atsakovų pradėjo tartis praėjus beveik metams laiko nuo atliktų stoto remonto darbų. Todėl atsakovas jam paaiškino, kad už 6 Eur/ b. m kainą jis šiuo metu darbų neatlikinės, kaina turės būti didesnė, kadangi jam iš naujo reikės nuomotis ir statyti pastolius, kas kainuos papildomai. Ieškovės direktorius nesutiko mokėti didesnę, nei prieš metus laiko sutartą stogo pakalimo kainą, todėl atsakovas šių darbų ir neatliko. Taigi, nagrinėjamu atveju, dėl darbų eiliškumo sprendė pati ieškovė. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad stogo hidrolizuota plėvelė yra įtempta ir ištraukta į lauko pusę, šiuos darbus atsakovas atliko pagal technologijas, tačiau kitiems darbininkams apšiltinus namo fasadą, stogo plėvelė atsirado viduje. Atsakovo teigimu, būtent dėl namo fasado šiltinimo brigados įsikišimo, galimai susidarė tarpai tarp plėvelės, ji vietomis susiraukšlėjo. Liudytojas R. K. teismo posėdyje nurodė, kad lietaus sistemos montavimo darbai iki galo negalėjo būti atlikti tol, kol nebus atlikti namo fasado šiltinimo darbai, kadangi lietaus nubėgimo sistemos turi būti tvirtinamos ant apšiltintos, nutinkuotos ir nudažytos sienos. Iki galo pritvirtintos lietaus nubėgimo sistemos trukdytų atlikti fasado šiltinimo darbus. Tą dalį lietaus nubėgimo sistemos, kuri netrukdė šiltinti namo, atsakovas atliko, lietaus nubėgimo latakai buvo sumontuoti taip, kad būtų galima atlikti fasado šiltinimo darbus. Kadangi šiltinant namą lijo lietus, tai lietaus nubėgimo alkūnę savo nuožiūra pritvirtino namo šiltinimo darbus atlikęs darbuotojas, liudytojas R. K., todėl ieškovė. Taip pat pažymėtina, kad po to, kai atsakovas atliko namo stogo dangos keitimo ir lietaus sistemos dalies (latakų) sumontavimo darbus, buvo vykdomi kiti namo remonto darbai – namo išorės apšiltinimas puto polistirolu, tinkavimas, fasado apdaila (struktūra), ir atitinkamai buvo liečiamos stogo konstrukcijos, danga, hidroizoliacinė plėvelė, o taip pat lietaus sistemos dalies (latakai), todėl teigti, jog būtent dėl atsakovo atliktų darbų šiuo metu yra atsiradę defektai, nėra teisinio pagrindo.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovės direktorius R. R. būtų susitaręs su atsakovu antiseptikuoti, ugniaatsparinti atsakovo darbui reikalingą medieną, šių darbų atlikimas būtų kainavęs papildomai, todėl jie nebuvo atliekami. Direktorius taip pat neprašė izoliuoti kamino ar jį apskardinti. Susitarimo dėl tokių darbų nėra ir atsakovo tėvo I. S. surašytoje sąmatoje. Tačiau šių darbų atlikimas yra įskaičiuotas į eksperto pateiktą stogo darbų defektų šalinimo sąmatą. Eksperto sąmatoje buvo paskaičiuota visų blogai atliktų stogo remonto darbų kaina, neišskiriant, kada tie nekokybiški darbai buvo atlikti, kas ir kada juos turėjo atlikti ar ateityje turėtų atlikti, todėl nelaikytina, kad teismui pateikta eksperto išvada nagrinėjamu atveju įrodo atsakovo padarytą žalą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 333,99 Eur dydžio žalos priteisimo už netinkamai atliktus statybos rangos darbus iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys; CPK 12, 178 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovo atstovė prašo priteisti iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 400 Eur už atsiliepimą į ieškinį parengimą, konsultacijas, susipažinimą su bylos dokumentais, 600 Eur pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotinų maksimalių dydžių ir tai, kad ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje turėjo 13,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“ ieškinį atsakovui E. S. ir trečiajam asmeniui E. R. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“, juridinio asmens kodas 301712605, atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 1 000 (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“, juridinio asmens kodas 301712605, 13,54 Eur (trylikos eurų 54 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.