Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-223-259/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-18
Bylos Nr.: e2A-223-259/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-03102-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“
Atsakovas: E. S.
Trečiasis asmuo: E. R.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-223-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03102-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;2.6.10.5.1;2.6.18.3;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“ ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 333,99 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d. ieškovė su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas E. S., turintis verslo liudijimą Nr. YT399530-1 specialiesiems statybos darbams, įsipareigojo uždengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogą bei sumontuoti lietaus nuvedimo sistemą. Darbų kaina pagal sutartį sudarė 4 200 Eur, medžiagų kaina – 5 880 Eur. Rangovas įsipareigojo darbus pradėti 2016 m. liepos 18 d., baigti – 2016 m. rugsėjo 18 d. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pranešė ieškovės direktoriui R. R. apie darbų atlikimą ir išrašė sąskaitą – prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą. Sąskaitos suma nežymiai viršijo sutartyje numatytą kainą, tačiau ieškovė sąskaitą apmokėjo. Darbų priėmimo aktas nebuvo surašytas, kadangi ieškovės direktorius gyvena Danijoje, bendravimas su atsakovu vyko elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsakovas atliko rangos sutartyje numatytus darbus, tačiau nepilnai ir nekokybiškai, nesilaikant ES Reglamento bei Lietuvos Respublikos Statybos techninių reglamentų reikalavimų. Tai paaiškėjo 2017 m., kai ieškovės direktorius atvyko į Lietuvą ir pamatė atsakovo darbo rezultatus. Ieškovės direktorius kreipėsi į UAB „Skena“, kurios ekspertas A. Z. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų kokybės patikrinimą ir surašė eksperto išvadą. Ekspertas, nustatęs atsakovo nekokybiškai atliktus darbus, sudarė gyvenamojo namo stogo defektų šalinimo sąnaudų lokalinę sąmatą. Paaiškėjo, kad atsakovo padarytiems nekokybiškiems darbams ištaisyti reikia 1 333,99 Eur. 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovui buvo pareikšta raštiška pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo arba jo padaryto broko ištaisymo, tačiau atsakovas į ją nereagavo. Kadangi atsakovas darbus atliko nekvalifikuotai, su dideliu broku, nesilaikydamas privalomų statybos techninių reglamentų reikalavimų, visų sutartyje numatytų darbų nepabaigė, todėl ieškovės direktorius ne kartą telefonu ir elektroniniu paštu reikalavo, kad atsakovas ištaisytų padarytą broką, tačiau atsakovas nepripažino broko buvimo fakto, teigdamas, kad darbai padaryti tinkamai. Todėl ieškovė turi pagrindo manyti, kad atsakovas sąmoningai vengia bendradarbiauti, atlyginti padarytą žalą, o taip pat abejoti atsakovo kompetencija. Siekdama apginti savo turtinius interesus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nėra padaręs ieškovei jokios žalos. 2016 m. birželio mėnesį ieškovės direktorius R. R., atsakovas kartu su savo tėvu I. S. ir E. R. susitiko bei žodžiu aptarė namo stogo keitimo darbus, apžiūrėjo keistiną stogo dangą, aptarė, kokius konkrečiai darbus atsakovas turės atlikti ir susitarė dėl šių darbų, kurie buvo surašyti I. S. ranka ant languoto popieriaus lapo, kartu nurodant darbų apimtis ir kainas. 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje atsakovas buvo informuotas, kad R. R. sutinka su jų pateikta preliminaria darbų sąmata ir nurodyta galutine kaina ir paprašė kuo skubiau pradėti stogo keitimo darbus. 2017 m. liepos 25 d. R. R. pervedė 2 000 Eur avansą. Atsakovas su ieškove nepasirašė jokios rangos sutarties, t. y. atsakovui iki 2017 m. vasario 8 d., kai gavo iš R. R. elektroninį laišką, net nebuvo žinoma, jog buvo parengta rašytinė rangos sutartis SE Nr.16/06/28/1 2016-06-28, o iki 2018 m. kovo 2 d. nebuvo žinoma, kad yra parengta ir dar viena rangos sutartis SD Nr. 16/06/28/1 2016-06-28, ant kurios dalyje „Šalių rekvizitai“ „Rangovas“ šalia nurodytos pavardės E. S. yra ranka rašytas parašas. Atsakovas nurodė, kad ant ieškovės pateiktos rangos sutarties SD Nr. 16/06/28/1 2016-06-28 prie parašytos pavardės „E. S.“ yra ne E. S. parašas. Ieškovės direktorius R. R. visą laiką susirašinėjo su E. R., o ne su atsakovu. Atsakovas patvirtino, kad jis pats asmeniškai bei kartu su juo dirbanti komanda keitė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dangą, taip pat keitė nedidelę dalį itin susidėvėjusių stogo konstrukcijų, o kitas kai kurias stogo konstrukcijas tiesiog sutvirtino (nes taip nurodė užsakovės UAB „Bioenergetiniai resursai“ direktorius R. R., paaiškindamas, jog nereikia keisti visų stogo konstrukcijų, o tik tas, kurios visiškai susidėvėję, t. y. buvo nurodyta, kad nebūtų atliekama stogo rekonstrukcija, kuriai reikalingas atitinkamas projektas ir kiti privalomieji dokumentai. Ieškovės direktorius su atsakovu tarėsi tik dėl stogo dangos pakeitimo (nuardant seną dangą ir užklojant naują dangą), stogo karkaso susidėvėjusių dalių pakeitimo ar susitvirtinimo, latakų sumontavimo, t. y. tarėsi tik dėl tokių pagrindinių darbų, kuriems nereikalingi jokie projektai ar leidimai. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 6 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą už statybos darbus 4 218 Eur, kuris buvo pateiktas ieškovei ir kurį ieškovės direktorius apmokėjo 2016 m. rugsėjo 13 d., atlikdamas 2 273,29 Eur pavedimą (pirmąjį apmokėjimą R. R. atliko 2016 m. liepos 25 d., pervesdamas 2 000 Eur avansą). Ekspertui A. Z. tikrinant atsakovo atliktų darbų kokybę, atsakovas nedalyvavo apžiūrint ekspertuojamą objektą, bei negalėjo išsakyti savo pozicijos ekspertui dėl faktinės situacijos. Atsakovui įrengiant lietaus nuvedimo sistemą dalį – latakus, jie buvo sumontuoti pilnai ir tinkamai, tačiau atliekant namo šiltinimo darbus, t. y. tvirtinant putų polistirolą ir kt., latakai kai kuriose vietose galimai buvo pakelti ir išjudinti. Kadangi ieškovės direktorius pats nusprendė, kad stogo pakalimai (karnizų pakalimai) turėtų būti atlikti po namo apšiltinimo putų polistirolu darbų, kurie buvo atliekami po stogo dangos pakeitimo ir lietaus sistemos dalies – latakų, sumontavimo darbų, todėl ieškovės pretenzijos dėl to, kad atsakovas neatliko tų darbų, dėl kurių nebuvo tartasi, yra nepagrįstos. Dėl 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovės pretenzijos atsakovas nurodė, kad ją gavo 2018 m. vasario mėnesį. Prie pretenzijos nebuvo pridėti jokie šios pretenzijos pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (eksperto išvada, lokalinė sąmata), apie kurias buvo nurodoma pačioje pretenzijoje. Ieškovės UAB „Bioenergetiniai resursai“ ieškinys yra visiškai nepagrįstas, ieškovės nurodyti defektai nėra susiję su atsakovo atliktais darbais, todėl atsakovui nekyla pareiga nei pašalinti kokius nors defektus, nei atlyginti žalą, susijusią su savarankišku nustatytų defektų šalinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 13,54 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2016 m. birželio 28 d. sudarė statybos rangos sutartį SE Nr. 16/06/28/1 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią atsakovas E. S., turintis 2016 m. galiojusį verslo liudijimą Nr. YT399530-1 specialiesiems statybos darbams, įsipareigojo uždengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogą bei sumontuoti lietaus nuvedimo sistemą. Darbų kaina pagal sutartį sudarė 4 200 Eur. Sutarties objektas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo ir lietaus nuvedimo sistemos montavimo darbai (rangos sutarties 1 punktas). Sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad stogo pakalimo kaina – 6 Eur/b. m. (84 b. m. x 6 Eur=504 Eur), tačiau ši kaina į bendrą sutartyje nurodytą darbų kainą (4 200 Eur) nebuvo įskaičiuota. Ieškovė atsakovui 2016 m liepos 25 d. pervedė 2 000 Eur avansą. Atsakovas (rangovas) darbus įsipareigojo pradėti 2016 m. liepos 18 d., o darbus baigti – 2016 m. rugsėjo 18 d. 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas ieškovės direktoriui pranešė apie atliktus darbus ir išrašė sąskaitą – prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą 4 218 Eur sumai. 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui galutinę – 2 273,29 Eur sumą, tuo pačiu patvirtindama, kad atsakovo atliktus darbus priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovui nereiškė. 2017 m. rudenį ieškovės direktorius R. R. atvykęs į Lietuvą ir pamatęs atsakovo darbo rezultatus, kreipėsi į UAB „Skena“, kurios ekspertas A. Z. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų kokybės patikrinimą ir 2017 m. spalio 2 d. surašė eksperto išvadą Nr. 17-10/01. Ekspertas A. Z. sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo defektų šalinimo sąnaudų lokalinę sąmatą, kurioje paskaičiavo stogo defektų šalinimo sąnaudas –1 333,99 Eur. 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovui buvo pareikšta raštiška pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo arba broko ištaisymo. Tačiau atsakovas į ieškovės pretenziją nereagavo, darbų trūkumai nebuvo pašalinti, žala neatlyginta. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio dėl darbų, kuriuos atliko atsakovas, vykdydamas statybos rangą. Prašomos priteisti žalos dydį ieškovė grindė eksperto A. Z. 2017 m. spalio 2 d. išvada Nr. 17-10/01.

5. Teismas pripažino, kad šalys buvo sudariusios rangos sutartį, todėl sprendė, jog šalių ginčui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje nebuvo susitarę dėl išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, atlyginimo.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis pats asmeniškai bei kartu su juo dirbanti komanda, keitė ieškovei UAB „Bioenergetiniai resursai“ priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dangą, taip pat keitė nedidelę dalį itin susidėvėjusių stogo konstrukcijų, o kitas kai kurias stogo konstrukcijas tiesiog sutvirtino, kadangi taip nurodė pats ieškovės direktorius R. R., paaiškindamas, jog nereikia keisti viso stogo, t. y. nereikia keisti visų stogo konstrukcijų, o tik tas, kurios visiškai susidėvėjusios. Atsakovui nebuvo nurodyta atlikti namo stogo rekonstrukcijos, kadangi šiems darbams būtų reikalingas atitinkamas projektas, leidimas ir kiti privalomieji dokumentai. Šalys tarėsi, kad atsakovas turi pakeisti bituminę stogo dangą į prilydomąją stogo dangą, nekeičiant stogo konstrukcijų. Tačiau atsakovui ir jo tėvui, turinčiam didelę darbų patirtį keičiant bei naujai dengiant namų stogus, apžiūrėjus namo stogo konstrukcijas ir ieškovės direktoriui nurodžius, kad yra būtina keisti kai kurias stogo konstrukcijas dėl jų netinkamos kokybės (kai kurios konstrukcijos buvo supuvusios), buvo galutinai susitarta, kad atsakovas gali keisti senas konstrukcijas, kurias yra būtina pakeisti. Taip pat buvo susitarta, kad atsakovas tose pačiose vietose pakeis susidėvėjusias stogo konstrukcijos dalis arba sutvirtinant tam tikras konstrukcijos dalis, t. y. kad nebus atliekami esminiai stogo rekonstrukcijos darbai, tam, kad nereikėtų projekto. Ieškovės UAB „Bioenergetiniai resursai“ direktorius su atsakovu tarėsi tik dėl stogo dangos pakeitimo (nuardant seną dangą ir užklojant naują dangą), stogo karkaso susidėvėjusių dalių pakeitimo ar susitvirtinimo, latakų sumontavimo, t. y. tarėsi tik dėl tokių pagrindinių darbų, kuriems nereikalingi jokie projektai ar leidimai. Su atsakovu nebuvo galutinai sutarta dėl papildomų stogo darbų, tokių kaip stogo pakalimas, stogo šiltinimas ar kamino skardinimo darbų, šie darbai į šalių sutartą darbų kainą nebuvo įtraukti ir turėjo būti atliekami ieškovės užsakymu, papildomai už juos atsiskaitant. Derybų metu šalys buvo sutarusios, kad už stogo pakalimo darbus ieškovė turės mokėti papildomai, šie darbai turėjo būti atliekami po to, kai namas bus iš išorės apšiltintas putų polistirolu, nutinkuotas ir pan. Šalys susitarė, kad stogo pakalimo darbų kaina jų susitarimo dienai bus 6 Eur/b. m.

7. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad stogo konstrukcijos buvo sumontuotos neprofesionaliai, nepatikimai, nestabiliai, pažeidžiant statybos reglamentus, o konstrukcijų mediena nebuvo antiseptikuota, nepadengta ugniai atsparia danga ir neizoliuota nuo mūro. Hidroizoliacinė plėvelė sumontuota nesandariai, vietomis neleistinai raukšlėta, todėl nepilnai atlieka savo funkciją pagal paskirtį. Lietaus nuvedimo sistema neužbaigta montuoti, karnizų pakalimas neatliktas. Ekspertas išvadoje taip pat nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esama stogo konstrukcijos būklė netenkina Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1 ):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinio konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų; gyvenamojo namo stogas remontuojamas neturint darbo projekto, todėl stogo remonto darbai atlikti nekvalifikuotai, nesilaikant norminių reikalavimų ir taisyklių, yra būtina pašalinti eksperto nustatytus stogo remonto defektus. Atsakovas su tokia ieškovės pateikta, taip pat eksperto išvadoje nurodyta pozicija nesutiko, kadangi atsakovas nedalyvavo UAB „Skena“ ekspertui apžiūrint objektą (duomenys neskelbtini), bei negalėjo išsakyti savo pozicijos ekspertui dėl faktinės situacijos.

8. Teismas pažymėjo, kad nors ekspertas nurodė, kad jis vertino būtent naujai atliktų stogo remonto darbų kokybę, tačiau UAB „Skena“ eksperto išvados Nr. 17-10/01 4.1. punkte yra pasisakoma, kad gegnės kraige netinkamai sujungtos, jos atremtos ant tašo, kuris metaliniais kampuočiais prijungtas ant kito vertikalaus tašo (neizoliuota nuo mūro), medvaržčiais pritvirtintos prie išorinės sienos, stogo konstrukcija sumontuota nepatikimai, nestabiliai, todėl yra deformacijų grėsmė, t. y. išvadoje yra pasisakoma apie ieškovei priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrą stogo būklę, o ne apie atsakovo atliktus darbus prieš 1,5 m.–2 m., ir jų kokybę, kadangi tiek atsakovo, tiek liudytojo I. S., kartu vykdžiusio stogo remonto darbus, teigimu, atsakovas eksperto nurodomų gegnių nejungė, stogo konstrukcijos nepermontavo ir neatliko jokių kitokių stogo rekonstrukcijos darbų.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas ieškovės direktoriaus žodinį prašymą, atliko tik tuos darbus, kurie yra būtini ir kuriems atlikti nereikia jokių projektų ir leidimų, atsakovas tik pakeitė kai kurias visiškai susidėvėjusias stogo konstrukcijos dalis, jas pritvirtino tose pačiose vietose kaip ir buvo. Tam, kad būtų pakeistos visiškai netinkamos, sudūlėjusios arba išėjusios iš rikiuotės medienos gegnės, tam reikėjo pirkti medieną, kurią pristatė UAB „Po stogu“. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad stogo konstrukcija buvo sumontuota ne pagal taisykles. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad didžioji dalis darbų buvo padaryti tada, kai buvo dengiamas (įrenginėjamas ir montuojamas) stogas statant namą. Ieškovės direktorius nepateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentų, dalyvaudamas teismo posėdyje nurodė, kad namas iki šiol nėra priduotas naudoti, namą statė jo tėvas ūkio būdu, namas pradėtas statyti jam dar esant mažam. Byloje ieškovė nepateikė jokių namo projektų, namas iki šiol nėra priduotas ir nepripažintas tinkamu naudoti, kas, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog namo stogas buvo sumontuotas ūkio būdu pagal tuo metu galiojusias technologijas, uždengtas šiferiu, tačiau šiuo metu visos technologijos yra pasikeitusios. Taigi, visas stogo konstrukcijas buvo sumontavęs pats ieškovo tėvas, statydamas namą ūkio būdu, o atsakovas tik pakeitė netinkamas naudoti konstrukcijas naujomis, nekeisdamas jų vietos, sujungimo technologijų, išlaikydamas tuos pačius tarpus tarp konstrukcijų.

10. Teismas nesutiko su ieškovės atstovo nuomone, kad šiuos darbus atsakovas atliko savavališkai, be leidimų, kadangi visus stogo remonto darbus šalys buvo aptarusios susitikimo metu. Nurodė, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad šalys po susitikimo ir stogo apžiūros, toliau tarėsi dėl stogo darbų keitimo atlikimo ir darbų kainos. Byloje pateiktoje ant languoto popieriaus lapo atsakovo tėvo ranka surašytoje darbų sąmatoje nurodyta bendra atsakovo atliekamų darbų kaina – 4 218 Eur, kuri taip pat nurodyta ir statybos darbų rangos sutartyje. Ieškovės direktorius už atsakovo atliktus darbus taip pat sumokėjo tokią pačią sumą. Ieškovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad už stogo pakalimo darbus atsakovui jis nesumokėjo, kadangi jie nebuvo atlikti. Jis taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad su atsakovu buvo tartasi, jog stogo pakalimo darbų kaina bus skaičiuojama atskirai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, dėl darbų eiliškumo sprendė pati ieškovė. Taip pat pažymėjo, kad po to, kai atsakovas atliko namo stogo dangos keitimo ir lietaus sistemos dalies (latakų) sumontavimo darbus, buvo vykdomi kiti namo remonto darbai – namo išorės apšiltinimas puto polistirolu, tinkavimas, fasado apdaila (struktūra), ir atitinkamai buvo liečiamos stogo konstrukcijos, danga, hidroizoliacinė plėvelė, o taip pat lietaus sistemos dalies (latakai), todėl teigti, jog būtent dėl atsakovo atliktų darbų šiuo metu yra atsiradę defektai, nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovės direktorius R. R. būtų susitaręs su atsakovu padengti antiseptiku ar ugniai atsparia danga stogo dangos medieną, šių darbų atlikimas būtų kainavęs papildomai, todėl jie nebuvo atliekami. Direktorius taip pat neprašė izoliuoti kamino ar jį apskardinti. Susitarimo dėl tokių darbų nėra ir atsakovo tėvo I. S. surašytoje sąmatoje. Tačiau šių darbų atlikimas yra įskaičiuotas į eksperto pateiktą stogo darbų defektų šalinimo sąmatą. Eksperto sąmatoje buvo paskaičiuota visų blogai atliktų stogo remonto darbų kaina, neišskiriant, kada tie nekokybiški darbai buvo atlikti, kas ir kada juos turėjo atlikti ar ateityje turėtų atlikti, todėl teismas sprendė, jog pateikta eksperto išvada nagrinėjamu atveju neįrodo atsakovo padarytą žalą.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 333,99 Eur dydžio žalos priteisimo už netinkamai atliktus statybos rangos darbus iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Bioenergetiniai resursai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, arba savaip juos traktavo, iš to darydamas neatitinkančias tikrovės, vienpusiškas ir akivaizdžiai šališkas išvadas ar prielaidas, kurios nėra patvirtintos įrodymais. Nors ieškinys buvo įrodinėjamas UAB „Skena“ eksperto A. Z. surašyta eksperto išvada Nr. 17-10/01, kurios atsakovas neginčijo, tačiau teismas ja nesivadovavo. Skundžiamame sprendime teigiama, kad eksperto išvadoje yra pasisakoma apie ieškovei priklausančio gyvenamojo namo bendrą stogo būklę, o ne apie atsakovo atliktus darbus ir jų kokybę. Teismas šią išvadą grindžia atsakovo ir liudytojo (atsakovo tėvo) I. S. teiginiais, jog atsakovas eksperto nurodomų gegnių nejungė, stogo konstrukcijos nepermontavo ir neatliko jokių kitokių stogo rekonstrukcijos darbų, kuriems būtų reikalingas projektas ir statybos leidimas. Ši teismo išvada yra nelogiška ir nesuprantama, kadangi teismui pateiktose foto nuotraukose akivaizdžiai matosi naujos medinės stogo konstrukcijos, kurios savo spalva žymiai skiriasi nuo senųjų, o ir pats atsakovas pripažino, kad kai kurias gegnes ir kitas stogo konstrukcijas jis keitė. Apklausiamas teisme ekspertas A. Z. aiškiai pasisakė, jog savo išvadoje jis vertino tiktai naujai atliktus stogo remonto darbus ir jų ištaisymą.

13.2. Neatitinkantis tikrovės teismo teiginys, jog šalys tarėsi, kad atsakovas turi pakeisti bituminę stogo dangą į prilydomąją stogo dangą, nekeičiant stogo konstrukcijų, kadangi iš tiesų buvo keičiama senoji šiferio stogo danga į naująją profiliuoto metalo stogo dangą. Teismas taip pat teigia, kad eksperto pateiktoje stogo darbų defektų šalinimo sąmatoje yra įtrauktas kamino apskardinimas, nors rangos sutartyje šie darbai nebuvo numatyti. Tačiau iš tiesų eksperto sudarytoje sąmatoje kamino apskardinimo darbai nėra įtraukti. Teismo prielaida, kad atsakovas tiktai pakeitė netinkamas gegnes naujomis, nekeisdamas jų vietos ir sujungimo konstrukcinių sprendimų, yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta. Kaip matyti iš eksperto išvados ir iš jo padarytų gegnių bei konstrukcijų sujungimo mazgų foto nuotraukų, didesnioji jų dalis yra nauji, tačiau padaryti (sukonstruoti ir sutvirtinti) nesilaikant statybos normų, nepatikimai, t. y. tai paties atsakovo darbas ir brokas. Teismas neturėjo jokių įrodymų, kad ir senosios stogo konstrukcijos buvo sujungtos taip pat netinkamai, tačiau savo nuožiūra padarė tokią prielaidą.

13.3. Kaip atsakovo atsakomybę eliminuojantį faktą teismas vertino tai, jog nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje nebuvo susitarę dėl išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, atlyginimo. Tačiau paprastai visi statybos darbų defektai yra šalinami rangovo sąskaita, ir niekam nekyla mintis rangos sutartyje numatyti už tai kažkokį atlyginimą. Įstatymas numato terminus, per kuriuos užsakovas turi teisę kreiptis į rangovą dėl defektų pašalinimo, ir nenumato už tuos darbus jokio atlyginimo rangovui, dėl kurio kaltės jie atsirado. Taigi, defektų šalinimo išlaidų atlyginimas nebuvo numatytas rangos sutartyje, vadovaujantis įprasta praktika, ir teismas neturėtų to vertinti, kaip sutarties trūkumo.

13.4. Teismas sprendime nemotyvavo savo pozicijos dėl vieno iš akivaizdžiausių atsakovo padaryto broko - apie atsakovo nesandariai sumontuotą ir susiraukšlėjusią hidroizoliacinę plėvelę, kuri dėl to negali pilnai atlikti savo funkcijos. Tai yra konstatuojama eksperto išvadoje, ir šio fakto niekas nepaneigė. Nors ekspertas nenurodo, kas konkrečiai tai padarė, tačiau netgi ir ne specialistui turėtų būti aišku, kad suraukšlėti plėvelę, kuri po stogo danga jau yra prisukta medvaržčiais prie stogo konstrukcijų, jokie tretieji asmenys tiesiog fiziškai negalėjo. Nors atsakovas teisme taip ir aiškino tą plėvelės suraukšlėjimą - neva tai galėjo padaryti kiti darbininkai, tvarkę (šiltinę) namo fasadą, tačiau teismui toks aiškinimas buvo priimtinas.

13.5. Teismas sprendime nepasisakė apie rangovo pareigas, jo atsakomybę ir jam taikytinus standartus. Atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, kuriam stogų dengimas yra profesinė veikla, privalėjo žinoti visus tokiems darbams keliamus reikalavimus ir darbus atlikti tinkamai. Nustatęs, kad senoji stogo konstrukcija yra netinkama ir kad šiais laikais nebegali būti taip statoma, atsakovas privalėjo nedelsdamas informuoti apie tai užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą (CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Dirbdamas savavališkai, dėl savo nekompetencijos, lengvabūdiškumo ar aplaidumo neįspėjęs užsakovo apie aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui, rangovas pats atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).

13.6. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad užsakovas, apmokėjęs už darbus, besąlygiškai juos priėmė, todėl neteko teisės remtis trūkumų faktu. Dėl rangos sutartyje sutarto darbo rezultato perdavimo-priėmimo yra taikomi sutarčių vykdymo principai. Sutarties vykdymas, nesilaikant visų jos nuostatų, neatitinka sutarčių vykdymo principų reikalavimų sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Tuo atveju, jei užsakovas neinformuotas apie nukrypimą nuo sutarties ją vykdant, jis turi būti apie tai informuojamas darbo rezultato priėmimo- perdavimo metu. Rangovas gali būti laikomas nesąžiningu, jei nukrypo nuo sutartų užsakymo sąlygų ir to neatskleidė vykdant sutartį ar darbo perdavimo metu. Sutarties šalis, atsižvelgdama į civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją, turi teisėtą lūkestį, kad kontrahentas, vykdydamas sutartį, bus sąžiningas, todėl jei rangovas veikia nesąžiningai, užsakovas net ir nenurodęs trūkumų darbų priėmimo-perdavimo akte, nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu rangovo nesąžiningumas turėjo įtakos nuslepiant trūkumus. Nagrinėjamu atveju ieškovas apmokėjo už visus darbus jų neapžiūrėjęs, kadangi pats tuo metu buvo užsienyje ir pasitikėjo atsakovu, kaip profesionaliu ir sąžiningu rangovu. Teismas, atmesdamas ieškinį, faktiškai paneigė bet kokią rangovo atsakomybę, kuri yra reglamentuojama ne tiktai sutartimi, bet ir įstatymais.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas sprendimą, būtent ir vadovavosi įrodymais, kuriuos į bylą pateikė šalys, tame tarpe ieškovės interesus atstovavęs direktorius R. R., kuris į bylą pateikė ne tik savo rašytinius paaiškinimus, bet ir daugybę fotonuotraukų su savo paties komentarais. Teismas sprendime pažymėjo šalių sudarytoje sutartyje nurodytus esminius susitarimus dėl tam tikrų darbų atlikimo, o taip pat teismas vertino ir tai, jog teismo posėdžio metu ieškovės direktorius R. R. paaiškino, kad jis Danijoje dirba statybų srityje, todėl teismas sprendė, jog jis privalėjo nusimanyti statybų darbuose, prieš sumokėdamas atsakovui už darbus, turėjo įsitinkinti jo užsakytų darbų kokybe, o esant netinkamai atliktiems darbams reikalauti atsakovo juos ištaisyti. Tačiau, tokių veiksmų ieškovės atstovas neatliko, sumokėjo atsakovui šalių sutartą kainą, o dėl stogo remonto darbų kokybės įvertinimo į ekspertą kreipėsi praėjus beveik metams laiko. Tuo pačiu pažymėtina, jog ieškovės atstovas direktorius R. R. duodamas paaiškinimus 2018-07-10 įvykusio teismo posėdžio metu pripažino, jog jis yra sudarinėjęs daug „kontraktų“, todėl ir su atsakovu siekęs sudaryti rašytinį „kontraktą“ dėl atliktinų darbų ir jų kainos, taip pat paaiškino, jog iki šiol gyvenamasis namas, kurio stogo dangą keitė atsakovas E. S., yra „nepriduotas“, t. y. šio gyvenamojo namo statybos pabaiga yra neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka; pats gyvenamojo namo stogas buvo statomas, kai ieškovo atstovui R. R. buvo 7 metai ir šį namą statė „pats“ R. R. tėvas, ūkio būdu. Būtent iš šio teismo posėdžio garso įrašo galima puikiai suprasti, kaip ieškovo atstovas R. R. organizavo visus darbus. Iš eksperto A. Z. 2018-05-14 duotų paaiškinimų matyti, jog jis su R. R. nėra bendravęs tiesiogiai, bet tik per telekomunikacijų priemones, „nesu matęs jo akyse“ - 2018-05-14 teismo posėdžio metu pareiškė ekspertas A. Z., taip pat šio teismo posėdžio protokole (garso įraše) girdimas eksperto A. Z. pareiškimas, jog jam nebuvo pateikti jokie dokumentai, tačiau telefonu R. R. primygtinai prašęs įrašyti apie techninius neatitikimus dėl lietaus sistemos įrengimo, ką A. Z. ir padaręs (2018-05-14 teismo posėdžio protokole garso įrašas 29.40 val. -39.15 val.).

14.2. Apeliaciniame skunde surašyti samprotavimai yra nelogiški, neatitinka bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių. O būtent: 2018-05-14 teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas A. Z. pažymėjo (kas matosi ir iš pačios eksperto išvados), kad jam nebuvo konkrečiai rodoma, kokius darbus atliko atsakovas ir nebuvo prašoma įvertinti tik atsakovo atliktų darbų kokybės, taip pat nebuvo pateikta ir pati sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, todėl pačioje ekspertizėje esančiose fotonuotraukose akivaizdžiai matosi, kad eksperto nurodyti trūkumai, pavyzdžiui, (stogo konstrukcijos dalių sujungimo) fotonuotraukoje Nr. 5 yra padaryti labai seniai, o tarpai tarp gegnių taip pat išlaikyti tokie, kokie buvo padaryti tuo metu, kai buvo statoma pati stogo konstrukcija. Bylos nagrinėjimo metu teismas betarpiškai išklausė visus proceso dalyvius, taip pat analizavo byloje pateiktus dokumentus bei fotonuotraukas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, jog ieškovo atstovui R. R. nepateikus ekspertui A. Z. konkrečios užduoties dėl atsakovo E. S. atliktų darbų vertinimo ir dėl atsakovo atliktų darbų galimai kilusios žalos atsiradimo bei dydžio, o pačiam ekspertui A. Z. pripažinus, jog jam net nebuvo parodyta, kokie darbai ir kada buvo atlikti ir jis vertino viską, kas, jo nuomone, neatitiko „kapitalinio remonto“ sampratos, teismas padarė teisingą išvadą, jog ekspertas vertino bendrą stogo būklę, kadangi iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matėsi tai, jog visa stogo mediena yra neantiseptikuota ir neatspari ugniai, ir kad rangos sutartimi šalys nesitarė dėl medienos antiseptikavimo, kamino darbų ir pan.

14.3. Ekspertas A. Z., tiksliai nežinodamas darbų atlikimo laiko ir apimties, galimai netinkamai suprato ir ieškovės atstovo R. R. pateiktą informaciją dėl remonto darbų, t. y., kad ieškovės atstovas R. R. susitarė su atsakovu tik dėl stogo dangos pakeitimo, atitinkamai pakeičiant tik itin susidėvėjusias gegnes, ir lietaus nutekėjimo sistemos pritvirtinimo, t. y. tik dėl tų darbų, kurie yra laikomi paprastuoju remontu ir kuriems nereikėjo jokių statybos leidimų. Kitu gi atveju yra akivaizdu tai, jog atsakovas nebūtų galėjęs atlikti jokių darbų, susijusių su senos laikančiosios konstrukcijos keitimu, kadangi atsakovui nebuvo pateikti nei namo stogo brėžiniai, nei projektas, nei leidimas. Taigi atsakovui nekilo būtinumas ginčyti tokio turinio ekspertizės, kadangi ekspertas pateikė savo poziciją ne dėl atsakovo atliktų darbų, o dėl pačios ieškovui priklausančio gyvenamojo namo stogo būklės ir remonto darbų, nieko nepasisakydamas dėl pačios stogo dangos pakeitimo bei teismo posėdžio metu pripažindamas, jog apsauginė plėvelė, kuri buvo įstumta į pastato vidų eksperto apsilankymo metu, galėjo į jį būti įstumta tada, kai buvo atliekami gyvenamojo namo apšiltinimo ir apdailos darbai, kurie, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, buvo atliekami jau po to, kai buvo pakeista stogo danga ir sumontuota prie stogo esanti lietaus nubėgimo konstrukcija (latakai).

14.4. Apeliacinis skundas yra paremtas tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais. Priešingai nei nurodoma skunde, teismo posėdžio metu buvo ne tik aiškinamasi dėl atsakovo atliktų ar neatliktų darbų, tačiau buvo analizuojamos ir ieškovės atstovų pateiktos fotonuotraukos, o taip pat ir eksperto A. Z. ekspertizės aktas bei jame esančios fotonuotraukos, ko pasėkoje teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ekspertizės aktas nėra susietas būtent su konkrečių atsakovo atliktų darbų apimtimi, kurie aiškiai matosi iš byloje esančių nuotraukų (t. y. kurios gegnės keistos naujomis, kuriose vietose yra tik nauji sutvirtinimai, (padaryti priderinant prie jau buvusių) nekeičiant ne tik konstrukcijų, bet ir buvusios senos medienos).

14.5. Iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad atsakovui atlikus visus stogo dangos keitimo darbus ir primontavus lietaus nubėgimo sistemos dalį, esančią prie stogo - latakus, tuo metu buvo ne tik neapšiltintos gegnės ir tarpai tarp jų, bet ir pačios gyvenamojo namo sienos dar nebuvo užbaigtos klijuoti puto polisterolio plokštėmis, todėl galimybės padaryti stogo apkalimo darbus tikrai nebuvo, kaip ir visiškai užbaigti montuoti lietaus nuvedimo sistemos dalį - vertikalius lietvamzdžius, kurie kabinami jau po to, kai yra visiškai užbaigta sienos apdaila. Kaip pripažino byloje apklaustas liudytojas R. K., jis primontavęs kai kuriose vietose lietvamzdžius taip, kad jam būtų patogu, bet nebėgtų lietus ant sienų, kurias jis tvarkė. Apie tokia darbų eigą kalbėjo visi byloje pasisakę statybinius darbus atliekantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Bioenergetiniai resursai“ priklausantis gyvenamasis namas buvo statomas galimai prieš 30 metų, pagal tuo metu priimtinas technologijas, o statybos darbus, tame tarpe stogo įrengimo darbus, kaip paaiškino ieškovės atstovas R. R., atlikto jo paties tėvo ūkio būdu, be to namas iki šiol nėra pripažintas baigta statyba, todėl akivaizdu, kad šio gyvenamojo namo stogo įrengimas galimai neatitinka šiandien galiojančių teisės aktų reikalavimų tiek dėl medžiagų antiseptikavimo, tiek dėl sujungimams naudojamų sprendinių ir pan. Ieškovė neturi pagrindo iš atsakovo reikalauti ištaisyti tuos darbus, kuriuos prieš labai daug metu atliko gyvenamojo namo statytojas, juo labiau, jog norint atlikti kitus darbus nei nurodyta ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje, t. y. norint atlikti esminius stogo konstrukcijos pakeitimus - kapitalinį stogo konstrukcijų remontą, ieškovė turėtų pasirūpinti ir atitinkamu projektu bei statybos leidimu, kurių atliktiems atsakovo paprastojo stogo remonto darbams tuo metu nereikėjo. Ieškovės nurodyti defektai nėra susiję su atsakovo atliktais darbais, todėl atsakovui nekyla pareiga nei pašalinti kokius nors defektus, nei atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustata (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl rangos sutarties tinkamo vykdymo, prievolės pašalinti nustatytų statybos darbų trūkumus buvimo, įrodymų vertinimo.

17. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovė su atsakovu 2016 m. birželio 28 d. sudarė rangos sutartį SE Nr. 16/06/28/1 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią atsakovas E. S., turintis 2016 m. galiojusį verslo liudijimą Nr. YT399530-1 specialiesiems statybos darbams, įsipareigojo atlikti stogo remonto bei lietaus nuvedimo sistemos montavimo darbus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 4, 31,58). Darbų kaina pagal sutartį sudarė 4 200 Eur (sutarties 2 punktas). Medienos stogui ir tvirtinimo detalių kaina sudarė 1253 Eur, šie pinigai neįskaityti į sutartinę darbų kainą, jie turėjo būti sumokėti tiesiai rangovui (sutarties 5 punktas). 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas ieškovės direktoriui pranešė apie atliktus darbus ir išrašė sąskaitą – prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą 4 218 Eur sumai (1 t. b. l. 23). Ieškovė atsakovui 2016 m liepos 25 d. pervedė 2 000 Eur avansą (1 t. b. l. 5), o 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui galutinę – 2 273,29 Eur sumą (1 t. b. l. 30). Tuo metu ieškovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovui nereiškė. Ieškovės direktorius R. R., 2017 metais atvykęs į Lietuvą ir pamatęs atsakovo darbo rezultatus, kreipėsi į UAB „Skena“, kurios ekspertas A. Z. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų kokybės patikrinimą ir 2017 m. spalio 2 d. surašė išvadą Nr. 17-10/01, kurioje nurodė stogo konstrukcijų defektus ir paskaičiavo stogo defektų šalinimo sąnaudas – 1 333,99 Eur (1 t. b. l. 14-18, 24-29). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 333,99 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose į ieškinį ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog buvo tik žodžiu susitarta su ieškove dėl stogo dangos keitimo darbų, pakeičiant tik kai kurias susidėvėjusias stogo konstrukcijos detales, nemontuojant ir nekeičiant viso stogo konstrukcijos karkaso, atsakovas jokios rašytinės rangos darbų sutarties nesudarė ir nepasirašė. Atsakovas nurodė, jog užsakovas nenorėjo, kad būtų keičiama visa stogo konstrukcija, nes tam reikalingas projektas ir kiti privalomieji dokumentai. (1 t. b. l. 48-58).

18. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo eksperto Z. atlikto ekspertinio vertinimo išvadomis, dėl ko bylą išsprendė neteisingai; ekspertas nurodė, kad vertino tik atsakovo atliktų darbų kokybę, atsakovas keitė daugelį stogo konstrukcijos elementų, didesnioji jų dalis yra nauji, tačiau padaryti (sukonstruoti ir sutvirtinti) nesilaikant statybos normų; teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje nebuvo susitarę dėl išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, atlyginimo, tačiau paprastai visi statybos darbų defektai yra šalinami rangovo sąskaita; teismas nepasisakė dėl nesandariai sumontuotos ir susiraukšlėjusios stogo hidroizoliacinę plėvelės defektų kuri dėl to negali pilnai atlikti savo funkcijos; šio fakto niekas bylą nagrinėjant nepaneigė; apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad užsakovas, apmokėjęs už darbus, besąlygiškai juos priėmė, todėl neteko teisės remtis trūkumų faktu.

19. Byloje ieškovė ieškinį grindžia tomis faktinėmis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), jog po atlikto namo stogo remonto, ekspertas A. Z. nustatė, kad namo stogo medinės konstrukcijos sutvirtintos nepatikimai, netinkamai, stogo konstrukcijų medinės detalės neizoliuotos nuo mūrinės namo karkaso dalies, medinės konstrukcijos nepadengtos nedegiu ir antiseptiniu skysčiais.

20. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovė per atstovus su atsakovu fiziniu asmeniu susitarė dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų atlikimo, šalys nustatė darbų atlikimo apimtis, darbų kainą, atsiskaitymo sąlygas ir tvarką. Tokiu būdų tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.444 straipsnis). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatė, kad ieškovė su atsakovu žodžiu suderino, o vėliau sudarė 2016 m. birželio 28 d. rašytinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė užsakė, o atsakovas įsipareigojo esamo namo stogo remonto darbus-pakeisti esamą stogo šiferio dangą į naują bituminių čerpelių dangą, pakeičiant kai kurias itin susidėvėjusias stogo dangos konstrukcines detales ir sumontuoti lietaus vandens nuo stogo nuvedimo įrangą. Sudarytoje rangos sutarties sąlygose nebuvo detaliai aptarta atliekamų darbų apimtis, nedetalizuojami atskiri stogo konstrukcijų remonto ir montavimo darbai (1 t. b. l. 4, 31,56-58, 114-119), susitariančios šalys nesudarė detalios remonto darbų lokalinės sąmatos. Apklaustas 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas UAB „Bioneregetiniai resursai“ direktorius R. R. paaiškino, kad su atsakovu susitarė, kad atsakovas nuims seną šiferį, R. R. derybų su atsakovu metu siūlė ant senų gegnių uždėti naują dangą, atsakovas siūlėsi sudėti naujas gegnes, R. R. pripažino, kad sutartyje nebuvo numatyta keisti namo stogo gegnes (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio protokolas, garso įrašo 19.25 min-20.30 min; 31.35 min-32.00 min.). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriose matosi remonto darbų eiga (1 t. b. l. 82-89), ieškovės nupirktų medžiagų stogo dangos remontui sudėties ir medžiagų kiekio (1 t. b. l. 89-96) galima daryti išvadą, jog atsakovas vykdė senos stogo dangos nuėmimo ir naujos dangos uždėjimo darbus, sumontavo lietaus vandens nuvedimo nuo stogo įrangą. Ieškovės vadovas 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis nepateikė atsakovui gyvenamojo namo stogo remonto projektinės dokumentacijos, nes tokios nerengė. Pirmiau nurodomų aplinkybių pagrindu nustatyta, kad ieškovė neužsakė, o atsakovas neįsipareigojo atlikti gyvenamojo stogo namo karkaso kapitalinio remonto ar naujo karkaso įrengimo darbų.

21. Kaip jau minėta, ieškovė atsakovo atliktų darbų trūkumus įrodinėjo UAB „Skena“ ir jos direktoriaus A. Z. surašyta išvada, kuri vertinama kaip rašytinis įrodymas byloje (1 t. b. l. 14-29). Iš išvados turinio matyti, kad A. Z. 2017 pabaigoje nustatė, jog ginčo gyvenamojo namo gegnės stogo kraige netinkamai sujungtos, dalis medinių konstrukcijų sumontuota ant neizoliuoto mūro konstrukcijos, stogo konstrukcija sumontuota nepatikimai, nestabiliai, dėl ko yra (stogo) deformacijų grėsmė, murloto tašas sumontuotas nestabiliai, nepakankami pritvirtintas ir neizoliuotas nuo betoninio pagrindo, gegnės sumontuotos nesilaikant tipinių sprendimų, nevienodais tarpais, tarpai tarp gegnių nevienodi, stogo šlaito atrėmimas į denginį įrengtas nekokybiškai. Išvadoje nurodoma, kad nustatytų stogo dangos konstrukcijų defektų ištaisymas kainuotų 1 333,99 Eur sumą. Apklaustas 2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu A. Z. paaiškino, kad gavo užduotį telefonu patikrinti namo stogo remonto darbų kokybę, nematė sudarytos ieškovės ir atsakovo rangos sutarties, patikrinimo metu jam nebuvo žinoma dėl kokių darbų atlikimo ieškovė ir atsakovas buvo susitarę. Namo pirminių statybos dokumentų nematė, nustatė, kad ir namo statybos metu ir atliekamų remonto darbų metu buvo netinkamai atliktų darbų (2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio protokolas, garso įrašas 17.20 min-27.00 min., 29-18 min-31.00 min.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išvardintas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog eksperto A. Z. tyrimo objektas nebuvo atsakovo atlikti darbai remontuojant gyvenamojo namo stogą, iš jo turinio aiškiai matosi, jog tyrimo objektas buvo bendra ginčo gyvenamojo namo stogo konstrukcijų būklė. Šios nutarties 20 ir 21 pastraipose nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo atlikti darbai neįtakojo ieškovės įrodinėjamų stogo konstrukcijų defektų, kas sudarė pagrįstą pagrindą atmesti ieškinį (CPK 178 straipsnis).

22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog visas stogo medines konstrukcijas prieš keliasdešimt metų buvo sumontavęs pats ieškovo tėvas, statydamas namą ūkio būdu, o atsakovas tik pakeitė kai kurias netinkamas naudoti konstrukcijas naujomis, nekeisdamas jų vietos, sujungimo technologijų, išlaikydamas tuos pačius tarpus tarp stogo konstrukcijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo pagal rangos sutartį atlikti darbai yra su defektais, netinkami ar atlikti pažeidžiant sudarytos rangos sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovui nekyla pareiga nei pašalinti kokius nors defektus, nei atlyginti ieškovės įrodinėjamą žalą.

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tuos apelianto teiginius, jog atsakovas netinkamai įrengė stogo hidrolizuotą plėvelę. Byloje nustatyta, kad atsakovui įrengiant naują stogo dangą, kartu dirbo ir kiti ieškovės direktoriaus pasitelkti darbininkai, kurie atliko gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus. Nustatyta, kad atsakovui paklojus stogo dangą, vėliau buvo klijuojama namo išorės fasado apšiltinimo medžiaga (1 t. b. l. 82-86). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas direktorius pripažino, kad jis sprendė dėl kitų darbininkų pasitelkimo ir darbų eiliškumo. Dėl to pagrįsti atsakovo teiginiai, būtent dėl namo fasado šiltinimo brigados vėlaiu atliktų pastato šiltinimo darbų galimai susidarė tarpai tarp plėvelės ir namo konstrukcijų, ji vietomis susiraukšlėjo. Šiuos akivaizdžius trūkumus galėjo ir turėjo pastebėti užsakovas, tačiau darbus priėmė, priėmimo metu jokių pretenzijų atsakovui nepareiškė (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog atsakovas nepilnai įrengė leitaus nuvedimo sistemos montavimo darbus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad stogo konstrukcijose yra pilnai įrengta lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, įrengti surinkimo ir vandens nuvedimo latakai (1 t. b. l. 29, 86). Kaip jau minėta, po stogo dangos remonto ir lietaus vandens nuvedimo sistemos montavimo darbų atlikimo, kiti ieškovės direktoriaus pasitelkti darbininkai šiltino namo išorės fasadą (1 t. b. l. 82-86). Akivaizdu, jog esant pritvirtintiems latakams prie namo sienų, nėra techninės galimybės klijuoti izoliacines plokštes ant namo sienų. Todėl pagrįsti atsakovo atsikirtimo į apeliacinį skundą motyvai, jog fasadą šiltinę darbininkai laikinai nuėmė latakus nuo namo sienų ir jų negrąžino į pirminę būklę. Ieškovės atstovai, priimdami darbus ir atsiskaitydami už juos 2016 metų rugsėjo mėnesį, neabejotinai turėjo matyti nurodomus darbų trūkumus, tačiau jokių pretenzijų atsakovui nepareiškė, atliktus darbus apmokėjo (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

25. Ieškovė nepagrįstai byloje reikalavo atlyginti namo medinių konstrukcijų padengimo antiseptiniu ir nedegiu skysčiu sąnaudas (1 t. b. l. 18, lokalinės sąmatos 5, 6 punktai). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovės direktorius R. R. būtų užsakęs atlikti, o atsakovas įsipareigojęs vykdyti nurodomus darbus (1 t. b. l. 4)

26. Nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 400 Eur išlaidų, jas prašo priteisti iš apeliantės (2 t. b. l. 43-45). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos išlaidos priteisiamos iš UAB „Bioenergetiniai resursai“ (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergetiniai resursai“, juridinio asmens kodas 301712605, atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas