Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.2. AGPRĮ 4 straipsniu iš esmės ribojama viena iš atsiskaitymų pagal sandorį formų (atsiskaitymas grynaisiais pinigais) ir toks ribojimas siejamas su atsiskaitymo ar kitokio mokėjimo pagal sandorį suma. Minimo straipsnio 1 dalies nuostatos (pirmas ir antras teisės normos sakiniai) įtvirtina bendrą taisyklę, galiojančią visiems atsiskaitymams pagal sandorį (tiek vienkartiniams, tiek daliniams), o būtent, kad grynais pinigais gali būti atsiskaitoma, jei atsiskaitymų pagal sandorį suma neviršija 5 000 Eur. Iš to seka, kad, jei atsiskaitymų pagal sandorį suma viršija 5 000 Eur, atsiskaitymai pagal tokį sandorį grynais pinigais apskritais draudžiami. Teisės aktas nenumato, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais neleidžiamai tik atsiskaitymų grynais pinigais sumai viršijus 5 000 Eur ribą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia taisyklė įtvirtinta AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies trečiame ir ketvirtame sakiniuose, kurios, sistemiškai žiūrint, įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės.

7.3. Įstatymų leidėjas tikslingai išskyrė atvejį, kai dalį atsiskaitymų pagal sandorį (iki 5 000 Eur) leidžiama atlikti grynaisiais pinigais, kitą dalį (viršijusią 5000 Eur) privaloma atlikti negrynaisiais pinigais. Tačiau šiuo atveju būtina tenkinti dvi AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas: 1) sandoris, kurio pagrindu atliekamas atsiskaitymas ar kitas bet koks mokėjimas, turi būti ilgalaikis arba neterminuotas; ir 2) sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma visa atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį sumą. Ši išimtis dar kartą patvirtina bendrą taisyklę, kad visais kitais atvejais, kurie neatitinka minėtų sąlygų, atsiskaityti grynaisiais pinigais pagal tokį sandorį neleidžiama.

7.4. Institucijos siūlomą sisteminį AGPRĮ nuostatų aiškinimą patvirtina ir 2014 m. gruodžio 15 d. AGPRĮ projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 173²³ straipsniu įstatymo projekto aiškinamojo rašto (toliau – Aiškinamasis raštas) nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-39-1073/2022 yra išaiškinęs dėl teisės aiškinimo naudojant įstatymų leidėjo ketinimų metodą. Vadovaujantis Aiškinamojo rašto 4.4.3. ir 4.4.4. papunkčiais, akivaizdu, kad atvejai, kai už automobilį atsiskaitoma ne vienu mokėjimu, laikytini daliniais mokėjimais ir tokie atsiskaitymai grynaisiais pinigais neturėtų būti leidžiami, kai iš anksto žinoma, kad bendra atsiskaitymo suma viršys 5 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte minima 3 000 eurų suma yra susijusi su ankstesniame AGPRĮ projekte numatyta atsiskaitymų suma, kurią viršijus taikomi ribojimai, tačiau Aiškinamojo rašto nuostatos, susijusios su ribojimų taikymu, kai yra vykdomi daliniai atsiskaitymai, yra aktualios ir aiškinant priimto ir šiuo metu galiojančio AGPRĮ nuostatas.

7.5. Remiantis Aiškinamojo rašto 2 punktu, AGPRĮ numatyti ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais nėra savitiksliai. Sandorio šalims atsiskaitant grynaisiais pinigais atsiskaitymų faktas ir mastas pagrindžiami pačių sandorio šalių paaiškinimais, jų pačių surašytais finansinės apskaitos dokumentais. Šiuo atveju sandorio šalys turi įvairių paskatų (pavyzdžiui, mažesni mokesčiai, konkurencinis pranašumas, mažesnės prekių ir paslaugų kainos) nefiksuoti arba fiksuoti mažesnes nei buvusias atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumas. Kai atsiskaitymai vykdomi negrynaisiais pinigais atsiskaityme dalyvauja trečiasis asmuo – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris paprastai nėra susijęs su sandorio šalimis ir nėra suinteresuotas padėti sandorio šalims nuslėpti tikrąsias sandorio vykdymo aplinkybes. Dėl šios priežasties mokėjimo paslaugų tiekėjo turimi duomenys apie atsiskaitymo faktą ir atsiskaitymų sumą laikytini patikimesniais įrodymais nei sandorio šalių paaiškinimai ar jų surašyti finansinės apskaitos dokumentai. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, be kita ko, sudaro prielaidas efektyvesnei mokestinių prievolių vykdymo kontrolei (mažina prielaidas šešėlinei ekonomikai), todėl, siekiant mažinti grynųjų pinigų apyvartą, pagrįstai atsiskaitymai grynaisiais pinigais leidžiami tik sąlyginai smulkių sandorių, kai atsiskaitymai ar bet kokie kiti mokėjimai pagal juos neviršija 5 000 Eur, atveju.

7.6. Apibendrinant nurodoma, kad Institucija, nagrinėdama L. L. administracinio nusižengimo bylą, pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo L. L. padarytą administracinį nusižengimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 207¹ straipsnio 3 dalyje, paskyrė 1 000 EUR baudą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ANK 207¹ straipsnio ir AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies aiškinimo. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas L. L. Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė teisę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais Institucijos apeliaciniame skunde nurodomais argumentais.

10. ANK 207¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Komentuojamo straipsnio sankcijoje nurodoma, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju, Institucija nutarimu L. L. paskyrė 1 000 Eur administracinę nuobaudą, kurią pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną L. L. atžvilgiu nutraukė.

11. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, taip pat ir Institucija savo apeliaciniame skunde, ANK 207¹ straipsnyje nurodyta administracinė atsakomybė už AGPRĮ pažeidimus. AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „C.“: 1) pagal 2023 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė G. S. naudotą automobilį „Lexus RX 450H“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 13 000 Eur, pagal 2023 m. rugpjūčio 29 d. pinigų priėmimo kvitą, Serija ABU Nr. 5671160, iš G. S. priėmė 5 000 Eur (b. l. 11-12); 2) pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė E. K. naudotą automobilį „VW Golf“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 9 700 Eur, pirkimo-pardavimo sutartyje papildomai nurodant, kad pirkėjas su UAB „C.“ atsiskaitys dalimis, t. y. 7 000 Eur sumokės atlikdamas bankinį pavedimą, o 5 000 Eur – grynais pinigais; iš 2023 m. rugsėjo 1 d. pinigų priėmimo kvito, Serija ABU Nr. 5671161, matyti, kad iš E. K. UAB „C.“ priėmė 5 000 Eur (b. l. 16-17); 3) pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė J. R. naudotą automobilį „Toyota Yaris Hibrid“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartyje papildomai nurodant, kad pirkėja su UAB „C.“ atsiskaitys dalimis, t. y. 7 000 Eur sumokės atlikdama bankinį pavedimą, o 5 000 Eur – grynais pinigais; iš 2023 m. rugpjūčio 29 d. pinigų priėmimo kvito, Serija ABU Nr. 5671160, matyti, kad UAB „C.“ iš G. S. priėmė 5 000 Eur (b. l. 18-19); 4) pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė J. P. naudotą automobilį „Lexus NX300H“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 21 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartyje papildomai nurodant, kad pirkėja su UAB „C.“ atsiskaitys dalimis, t. y. 16 000 Eur sumokės atlikdama bankinį pavedimą, o 5 000 Eur – grynais pinigais; iš 2023 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvito, Serija ABU Nr. 5671161, matyti, kad UAB „C.“ iš J. P. priėmė 5 000 Eur (b. l. 13-15).

13. Iš to, kas nustatyta byloje, darytina išvada, kad L. L. buvo nubaustas būtent dėl to, kad UAB „C.“, sudarydama transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis su klientais, dalį mokėtinos sumos, t. y. 5 000 Eur priimdavo grynais pinigais, o likusią sumą klientai pervesdavo į UAB „C.“ banko sąskaitą. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo atveju, kuomet sandorio suma viršija 5 000 Eur, be kita ko, mokėtina suma yra žinoma iš anksto, tokiu atveju atsiskaitymas neturėtų būti skaidomas, kurio metu dalis mokėtinos sumos būtų sumokama grynaisiais, o kita dalis – bankiniu pavedimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu įstatymo aiškinimu, kadangi nei įstatymas, nei Aiškinamasis raštas nedraudžia dalį sandorio mokėtinos sumos, neviršijančios 5 000 Eur sumokėti grynaisiais pinigais. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, Institucijos siūlomas įstatymo aiškinimas būtų plečiamasis ir neatitiktų teisėtumo principo. Iš AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies matyti, kad įstatymas riboja būtent mokėjimų, kurie atliekami grynaisiais pinigais, sumą, t. y. kad mokėjimai pagal sandorius negali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie viršija 5 000 Eur sumą arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

14. Kartu pažymėtina ir tai, kad Aiškinamojo rašto 2 straipsnyje nurodomas projekto tikslas yra mažinti „šešėlinę ekonomiką“, didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumą; didinti įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažinti galimybes išvengti ar sumažinti mokestines prievoles; užtikrinti atsiskaitymų saugumą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse sandorio šalys nurodė sandorio sumą, taip pat pažymėjo, kad suma bus mokama dalimis mišriu būdu, t. y. 5 000 Eur, kaip numato įstatymas, bus mokami grynaisiais pinigais, pinigų gavimo faktą patvirtinant pinigų priėmimo kvitais, o kita dalis – bankiniu pavedimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sandorio šalys nesiekė jokio neteisėto tikslo sandorį išskaidydamos ir mokėdamos mišriu būdu. Be kita ko, AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. L. nepažeidė šios įstatymo normos, kadangi bendra atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma neviršijo 5 000 EUR, o kita mokėtina sandorio sumos dalis buvo pervesta atliekant bankinį pavedimą. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad L. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 207¹ straipsnio 3 dalyje, sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas nutarimu pagrįstai panaikino Institucijos L. L. paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė.

15. Pažymėtina taip pat, kad toks AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kuris teismo pateikiamas šioje byloje, jau buvo suformuotas ankstesnėje teismų praktikoje – Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. AN2-103-526/2024.

16. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.