- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- AN2-103-526/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00017-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. S. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 207¹ straipsnio 3 dalį 1000 Eur dydžio bauda už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo (toliau – LR AGPRĮ) 4 straipsnio 1 punkto nuostatas, t. y. stebėsenos metu nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama vadovo R. S., vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kai pardavimo sandorio suma viršijo 5000 Eur: pagal 2023-08-08 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija RAU Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį AUDI A5 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) už 5500 Eur pirkėjui L. M.. Už minėtą transporto priemonę priėmė atsiskaitymą 5500 Eur grynaisiais pinigais pagal 2023-08-08 išrašytą pinigų priėmimo kvitą serija AUT Nr. (duomenys neskelbtini). MB (duomenys neskelbtini) sudarė sandorius, kurių vertė viršijo 5000 Eur ir atsiskaitė grynaisiais pinigais, neįrodė aplinkybių atitinkančių LR AGPRĮ 4 str. 2 d. 3 p. sąlygas. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. apskundė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. kovo 21 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR-N-694-2024. R. S. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 207¹ straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į ANK 207¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 200 eurų baudą. Teismas nutartyje nurodė, jog įstatymų leidėjas priimdamas ANK 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 207¹ straipsniu įstatymą nurodė bei išaiškino dispozicijų gramatines konstrukcijas, apibūdinančias administracinio nusižengimo dalyko piniginę išraišką baziniais bausmių ir nuobaudų dydžiais (toliau – BBND). Asmenys pagal ANK 207¹ straipsnio 1 dalį atsakomybėn būtų traukiami tuo atveju, jeigu „atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“, t. y. žodis „iki“ reiškia, kad maksimali administracinio nusižengimo dalyko piniginė išraiška yra „leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais suma + 50 BBND“. Tuo tarpu ANK 207¹ straipsnio 3 dalis inkriminuojama tada, kai „atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2022 m. liepos 19 d. Nr. XIV-1400 Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 207¹ straipsniu įstatymas). Teismas nurodė, jog byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (2023-08-08 pinigų priėmimo kvitu Nr. 263, PVM sąskaita faktūra, administracinio nusižengimo protokolu) ir paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės, paaiškinimais nustatyta, kad R. S. už parduotą transporto priemonę priėmė atsikaitymą 5500 Eur grynaisiais pinigais. Vadovaujantis LR AGPRĮ 4, ANK 207¹ straipsnio nuostatomis, R. S. leistiną atsiskaitymų sumą, kuri yra 5000 Eur viršijo 500 Eur suma. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kuris yra 50 Eur, pareiškėjas R. S. leistiną atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą, t. y. 5000 Eur., viršijo 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500/50=10). Nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 207¹ straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 207¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau nustačius, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, skundžiamas institucijos nutarimas naikintinas, R. S. padarytas administracinis nusižengimo kvalifikavimas pakeistinas iš ANK 207¹ straipsnio 3 dalies į 207¹ straipsnio 1 dalį (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje paliekant Institucijos 2024 m. vasario 8 d. priimtą nutarimą nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.
3.1. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai aiškino teisės aktus bei priėmė neteisėtą sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutarime patvirtinama, kad R. S. neginčija to fakto, kad sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o būtent parduodamas automobili ,,Audi A5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 5500 Eur sumą pirkėjui L. M. ir už šią transporto priemonę priimdamas atsiskaitymą grynaisiais pinigais 5500 Eur, padarė administracinį nusižengimą. Tačiau ginčija tai, kad veika kvalifikuota pagal ANK 207¹ str. 3 d., o ne ANK 207¹ str. 1 d. Teismo vertinimu, R. S. padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 207¹ str. 1 d. Tuo tarpu Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad 2023-02-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMl-03-ANR_N-670-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, o įstatymas pritaikytas tinkamai. 2024-02-08 Klaipėdos AVMI nutarimu R. S. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 207¹ str. 3 d. ir jam paskirta 1000 Eur dydžio bauda. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą išsamiai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos bei ANK 617 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Administracinė nuobauda (1000 Eur dydžio bauda) skirta vadovaujantis ANK 34 str. 2d. nuostatomis, teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant i pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O būtent, kad R. S. padarė tyčinį pažeidimą, neatsakingai vykdydamas savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas, yra dirbantis. Nagrinėjant bylą laikytasi nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, nutarimas priimtas remiantis ištirtais bei visapusiškai įvertintais įrodymais, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
3.2. Institucija nurodo, jog ANK 207¹ str. 1 d. nustatyta, kad atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams - nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams - nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
3.3. Institucija pažymi, jog ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti i kitus teisės aktus, t. y. į 2022-06-23 Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą Nr. XIV-1165 (toliau - AGPRĮ). AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandori ir visa atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų suma sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį gali būti atliekami grynaisiais pinigais tol, kol jų bendra suma pasiekia šioje dalyje nurodytą sumą. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandori, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo. AGPRĮ 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandori grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) nustatyta tvarka turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.
3.4. Institucijos nuomone, aukščiau aptartos teisės normos imperatyviai nurodo draudimą atvejais, kuomet sandorio vertė viršija 5000 Eur, atlikti mokėjimus grynaisiais pinigais, t. y., jeigu sandorio vertė viršija 5000 Eur visa suma turi būti sumokėta negrynaisiais pinigais. Kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandori yra būtina atsiskaityti nedelsiant, tik tokiu atveju grynuosius pinigus gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų turi pranešti mokesčių administratoriui, užpildant ir pateikiant formą (duomenys neskelbtini) Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatų taikymo.
3.5. Institucijos tvirtinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad sudarytas sandoris, kurio vertė viršija 5000 Eur ir atsiskaityta grynaisiais pinigais, aplinkybių, atitinkančių AGPRĮ 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygas, nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir R. S.. O minėto sandorio 5500 Eur suma viršija leistiną sandorio sumą, kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijus 5000 Eur, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma yra 0 Eur). Pagal sandorį priimta 5500 Eur suma grynaisiais pinigais viršija daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (50 x 50 BBND = 2500 Eur), bet ne daugiau kaip penkis šimtus bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 x 50 BBND = 25000 Eur). Šiuo konkrečiu buvo išvis neleidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais ir neleidžiama panaudota grynųjų pinigų suma yra 5500 Eur, sudaranti 110 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Todėl Klaipėdos AVMI mano, kad teismas neteisingai aiškino teisės aktus ir neteisėtai perkvalifikavo R. S. padarytą administracinį nusižengimą, o Klaipėdos AVMI 2024-02-08 nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
3.6. Institucijos manymu, teismo lingvistinis ANK 207¹ straipsnio aiškinimas, nurodant atitinkamas dispozicijų gramatines struktūras, sudarytų prielaidą įteisinti sandorių skaidymą ir pažeidėjų nebaudžiamumą, atsakomybės vengimą ir lengvinimą. Tačiau AGPRĮ įtvirtinta priešingai - sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo. Todėl ir šiuo konkrečiu atveju 5500 Eur suma vertintina neskaidant ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius skaičiuojant nuo visos sumos. Nurodo, jog remiantis skunde išdėstytais motyvais, Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai aiškino įstatymą. Nurodo, jog laikosi pozicijos, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą R. S. atžvilgiu, kadangi Klaipėdos AVMI, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylas bei priimdama nutarimus, vadovaujasi ANK nuostatomis, privalomais teisės aktais, kurie reglamentuoja ir įtvirtina imperatyvias ir konkrečias pareigas juridinių asmenų vadovams, kurie privalo užtikrinti, kad sandoriai būti vykdomi, laikantis teisės aktų.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog teismas neteisingai aiškino teisės aktus bei priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi perkvalifikavo R. S. padarytą administracinį nusižengimą iš 207¹ straipsnio 3 dalies į 207¹ straipsnio 1 dalį. Institucijos nuomone, teismas neteisingai aiškino teisės aktus ir neteisėtai perkvalifikavo R. S. padarytą administracinį nusižengimą, o Klaipėdos AVMI 2024-02-08 nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apygardos teismo vertinimu, R. S. padarytas administracinis nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 207¹ straipsnio 1 dalį.
8. Pažymėtina, jog ANK 207¹ straipsnyje nurodyta administracinė atsakomybė už LR AGPRĮ pažeidimus. LR AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta <...>“. ANK 207¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 207¹ straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
9. Įstatymų leidėjas priimdamas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2071 straipsniu įstatymą nurodė bei išaiškino dispozicijų gramatines konstrukcijas, apibūdinančias administracinio nusižengimo dalyko piniginę išraišką baziniais bausmių ir nuobaudų dydžiais (toliau – BBND). Asmenys pagal ANK 2071 straipsnio 1 dalį atsakomybėn būtų traukiami tuo atveju, jeigu „atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“, t. y. žodis „iki“ reiškia, kad maksimali administracinio nusižengimo dalyko piniginė išraiška yra „leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais suma + 50 BBND“. Tuo tarpu ANK 2071 straipsnio 3 dalis inkriminuojama tada, kai „atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2022 m. liepos 19 d. Nr. XIV-1400 Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2071 straipsniu įstatymas).
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. S., parduodamas automobilį ,,Audi A5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 5500 Eur sumą pirkėjui L. M. ir už šią transporto prekę priimdamas atsiskaitymą grynaisiais pinigais 5500 Eur, padarė administracinį nusižengimą. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (2023-08-08 pinigų priėmimo kvitu Nr. 263, PVM sąskaita faktūra, administracinio nusižengimo protokolu) ir paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės, paaiškinimais nustatyta, kad R. S. už parduotą transporto priemonę priėmė atsikaitymą 5500 Eur grynaisiais pinigais. Vadovaujantis LR AGPRĮ 4, ANK 207¹ straipsnio nuostatomis, R. S. leistiną atsiskaitymų sumą, kuri yra 5000 Eur viršijo 500 Eur suma. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kuris yra 50 Eur, pareiškėjas R. S. leistiną atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą, t. y. 5000 Eur., viršijo 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500/50=10). Todėl, nagrinėjamos bylos atveju, Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 207¹ straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 207¹ straipsnio 1 dalį.
11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nustačius, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, skundžiamas institucijos nutarimas naikintinas, R. S. padarytas administracinis nusižengimo kvalifikavimas pakeistinas iš ANK 207¹ straipsnio 3 dalies į 207¹ straipsnio 1 dalį (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. Atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimas, yra pagrįstas bei teisėtas. Keisti minėtą Apylinkės teismo nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.