Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai I. B. ir J. K. yra N. R., mirusios 1999-08-30 d., vaikai.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad N. R., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu po jos mirties liko turtas - 48/145 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1999-07-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-9410, esančio (duomenys neskelbtini), 117/790 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgytas 1999-07-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-9410, esantis (duomenys neskelbtini), 59/294 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgytas 2009-10-07 Apskrities viršininko sprendimu Nr. S-33-24215, esantis (duomenys neskelbtini) ir 89/447 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgytas 2009-10-07 Apskrities viršininko įsakymu Nr. S- 33-24215, esantis (duomenys neskelbtini).

7. Po savo motinos N. R. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai dėl turto palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, kadangi manė, jog nustatyto termino palikimui priimti nėra, tačiau tvarkė šiuos žemės sklypus, juos dirbo šalia esantys savininkai, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius – tai patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, gyventojų registro duomenys, testamento registro duomenys, gimimo bei mirties liudijimai) (CPK 178 straipsnis).

8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai po savo motinos N. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą – motinai priklausiusio turto - 48/145 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1999-07-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-9410, esančio (duomenys neskelbtini), 117/790 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgytas 1999-07-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-9410, esantis (duomenys neskelbtini), 59/294 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgytas 2009-10-07 Apskrities viršininko sprendimu Nr. S-33-24215, esantis (duomenys neskelbtini) ir 89/447 žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), įgytas 2009-10-07 Apskrities viršininko įsakymu Nr. S- 33-24215, esantis (duomenys neskelbtini), pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis. Pareiškėjų veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjai perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininkais. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjai po savo motinos mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai I. B. ir J. K. po motinos N. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdami faktiškai valdyti paliktą turtą.

12. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai valdyti paliktą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paliktą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.