Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje , dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir/ar neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir/ar neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

Vyriausybė, remdamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalimi, patvirtino Taisykles. Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Taisyklių 13 punktas nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir/ar turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir/ar atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir/ar dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir/ar dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir/ar dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

Kaip minėta, žala dėl transporto priemonės sugadinimo, be kita ko, apima išlaidas keičiamoms dalims ar detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kalto asmens veiksmų sugadintą turtą. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, o ne su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykio metu 2018 m. sausio 9 d. buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė JAGUAR XTYPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, buvo sudariusi sutartį ir apdraudusi lengvąjį automobilį ir šis automobilis buvo pripažintas autoįvykio kaltininku, kurio metu nukentėjo automobilis Jaguar X-Type, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso ieškovui.

Ginčo tarp šalių dėl eismo įvykio fakto bei jo aplinkybių, nėra

UAB „Pajūrio autorika“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas pareikalavo atsakovės išmokėti 1 662 Eur draudimo išmoką; atsakovė išmokėjo ieškovui 647,65 Eur draudimo išmoką, dėl likusios draudimo išmokos dalies – 1 014,35 Eur, tarp šalių kilo ginčas. Ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovui priklausančio automobilio JAGUAR XTYPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio dangčio remonto kaštų bei/ar būtinumo jį keisti nauju ar jį remontuoti.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ieškovas reikalavimą gindžia UAB „Pajūrio autorika“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė privalėjo jam išmokėti 1 662 Eur draudimo išmoką (atkūrimo (remonto) kaštai). Byos duomenimis atsakovė išmokėjo ieškovui 647,65 Eur draudimo išmoką, likusioje dalyje nurodo, jog reikalavimas nepagrįstas, savo poziciją grindžia remonto įmonių nurodytomis automobilio remonto kainomis, t.y. BTA draudimo partnerių UAB „Visoda“ - 606,26 Eur, UAB „Vijūra“ – 563,29 Eur, UAB „Inchcape“ – 773,39 Eur. Taigi ieškovas įrodinėja, kad būtina keisti automobilio galinį dangtį, o ne remontuoti ir atlyginti to išlaidas, kaip kad nusprendė atsakovė.

Lietuvos Respublikos civiliniame procese (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su vairuotojų civilinės atsakomybės santykiais, todėl be bendrųjų civilinę atsakomybę ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių civilinės teisės normų taikomi ir kiti teisės aktai. Vienas iš tokių teisės aktų yra TPVCAPDĮ, kurio 19 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, šiuo atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (Taisyklės). Taisyklių 13 punkte numatyta, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų/ekspertų ir/ar turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas/remontuotinas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir/ar atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 15 punktą žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad yra įtvirtinti du žalos įvertinimo būdai: kai transporto priemonė remontuojama ir, kai neremontuojama. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas atsakovės darbuotoją telefonu informavo, kad nepageidauja remontuoti transporto priemonės, jis pageidavo gauti draudimo išmoką, kai transporto priemonė neremontuojama. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, kai ieškovas pasirenka neremontuoti transporto priemonės, o gauti piniginę išmoką, nėra galimybės nustatyti faktinių remonto išlaidų, todėl būtinąsias remonto išlaidas atsakovė turi nustatyti pasitelkdama Taisyklių 13 punkte nustatytus būdus, vienas iš kurių yra įmonių, kurios turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateikti šio turto remonto išlaidų skaičiavimai. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Ieškovo pateiktoje UAB „Pajūrio autorika“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 20180118-1 nurodyta, kad transporto priemonės atstatymas iki buvusios būklės prieš įvykį ekonominiu požiūriu yra naudingas. Taip pat Ataskaitoje nurodoma, kad atsarginių dalių kainų šaltinis - kompiuterinis atkūrimo kaštų skaičiavimo modulis „Audatex"; transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai apskaičiuoti taikant Instrukcijos IV skyriuje "Transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymas” aptartą (reglamentuotą) metodiką; vidutiniai remonto darbų įkainiai apskaičiuoti vertintojui 2017 m. atlikus Klaipėdos miesto 26 remonto įmonių apklausą; keičiamų dalių nuvertinimo normos taikomos vadovaujantis Instrukcijos IV skyriuje "Transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymas", nurodytomis rekomendacijomis. Ataskaitos 6 punkte nurodoma, kad rinkos vertės nustatymas atliktas lyginamosios vertės metodu, t.y. atlikus rinkos stebėjimus ir analizę, išanalizavus internetiniuose portaluose bei kituose informaciniuose šaltiniuose esančią informaciją. Taigi, vertinant pačios UAB „Pajūrio autorika“ parengtos ataskaitos turinį, akivaizdu, kad ji yra parengta teoriniu pagrindu, remonto darbų kainos nustatytos remonto įmonių apklausos būdu, o įvertinus taip pat ir tai, kad ieškovas automobilio neremontavo, teismas sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad ataskaitoje nustatyta teorinė automobilio remonto kaina galėtų realiai atspindėti tokio automobilio remonto vertę jį faktiškai atlikus.

Nagrinėjamu atveju atsakovui įvykį pripažinus draudiminiu, eismo įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos dydis buvo įvertintas 647,65 EUR suma. Atsakovės draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal kelių remonto įmonių, t.y. UAB „Visoda“ - 606,26 Eur, UAB „Vijūra“ – 563,29 Eur, UAB „Inchcape“ – 773,39 Eur, pasiūlytų kainų vidurkį, to pagrindu draudikas 2018 m. vasario 9 d. išmokėjo ieškovui 647,65 Eur žalos atlyginimą. Bylos duomenimis šios įmonės remonto sąmatas apskaičiavo kompiuterine „Audatex“ programa. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos punkte 4 numatyta, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga, tarp jų ir EUROTAX, AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis. Minėta instrukcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 ir 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120. Instrukcijos 34 punkte numatyta, kad, skaičiuodamas remonto darbų išlaidas, transporto priemonių vertintojas taiko vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologijos lygį, ir vadovaujasi gamyklų gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais. Teismas pažymi, jog ieškovo pateiktoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 20180118-1 turto vertintojas D. G. taip pat nurodė, jog transporto priemonės remonto kaštai buvo apskaičiuoti taikant Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos skyriuje „Transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštų nustatymas“ aptarta metodika, tačiau, kaip jau minėta, turto vertintojas atliko transporto priemonės vertinimo ataskaitą jau po faktinio transporto priemonės remonto. Dėl išdėstytų aplinkybių atmestinas kaip neįrodytas ieškovo teiginys, kad atsakovės draudimo išmokos paskaičiavimas laikytinas mažiau patikimu nei atestuoto turto vertintojo parengta ataskaita (CPK 178 straipsnis).

Sutiktina su atsakovės argumentu, kad ji neturėjo pagrindo vadovautis ieškovo pateikta vertinimo ataskaita, remdamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalimi, kuriame nurodoma, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvyki padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį bei Taisyklių 15 punkte, nurodančiu, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Teismo vertinimu, atsakovė savo sprendimą nesivadovauti vertinimo ataskaita pagrįstai motyvavo tuo, kad objektyviausias žalos dydžio įvertinimas yra galimas tik tuomet, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo, t.y. apgadintos transporto priemonės savininkas, yra suinteresuotas atlikti transporto priemonės remontą, o ne gauti kompensaciją už padarytus apgadinimus pinigine išraiška. Tokiu atveju nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala nepatiriant papildomų išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, yra atlyginama su remonto paslaugas suteiksiančia įmone suderinus remonto darbų sąmatą pagal išrašytą faktinį remonto darbų atlikimą patvirtinančią PVM sąskaitą - faktūrą. Dėl išdėstyto teismas mano, jog 647,65 Eur dydžio draudimo išmoka apskaičiuota remiantis remonto įmonių, turinčių teisę remontuoti sugadintą turtą, sudarytomis sąmatomis, yra pakankama ir reali ieškovo nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino aplinkybę, kad jo transporto priemonė JAGUAR X-TYPR iki šiol nėra suremontuota, tą aplinkybę pažymėjo ir atsakovo atstovė, kad ir šiai dienai ieškovas eksploatuoja pilnai automobilio neremontavęs. Atsakovė savo pareigą įvykdė tam, kad būtų atstatytas automobilis po autoįvykio į pirminę padėtį. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad visa esmė yra automobilio dangtyje, nes jis turi būti keičiamas nauju, o ne remontuojamas. Akcentuotina, kad ieškovo pateiktuose duomenyse iš UAB „P. A.“, pateikta naujų originalaus reikiamo modelio dangčio kaina.

Atsakovė 2018 m. vasario 12 d. raštu dėl priimto sprendimo byloje Nr. AJA/18/000313 nurodė, kad dėl ieškovo pateiktos ataskaitos, jog pateikta vertintojo ataskaita realiai patirtos žalos nepagrindžia, nes tai nėra dokumentas, įrodantis faktiškai ieškovo turėtas išlaidas remontuojant jam priklausančią ir autoįvykio metu nukentėjusią transporto priemonę. Be to, pažymėjo, kad ad jeigu ieškovas nesutinka ir su 647,65 Eur žalos dydžio įvertinimu, transporto priemonę gali remontuoti BTA remonto partnerių įmonėje arba savo pasirinktoje įmonėje prieš tai suderinus su BTA remonto darbų sąmatą. Jei transporto priemonės remontas (atliekant realiai) kainuos brangiau, papildomai bus mokamas skirtumas tarp ieškovo jau išmoktos neginčijamos draudimo išmokos ir tos sumos, kuria bus įvertinta remonto kaina pagal remonto įmonės suderintos sąmatos pagrindu (remonto darbu sąmatą suderinti privaloma) išrašytą sąskaitą faktūrą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovės pasiūlytus įmones dėl nurodyto automobilio. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė bendradarbiavo su ieškovu, nurodydama, kad su atsakove suderinus remonto darbų sąmatą prieš transporto priemonės remontą bei pateikus atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą už faktiškai atliktus remonto darbus. Tokių dokumentų atsakovei ieškovas nepateikė.

Teismas daro išvadą, kad ieškovo automobilio atkūrimo (remonto) kaina, nurodyta turto vertintojo UAB „Pajūrio autorika“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tiksli.

Atsakovas atlygintinos žalos dydį – 647,65 Eur, nustatė vadovaudamasis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kurių 15 punkte nustatyta, jei nukentėjęs asmuo turto neremontuoja, atlyginamos būtinos turto remonto išlaidos atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinių darbų ir keičiamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Bylos duomenimis draudikas vykdė visas TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse įtvirtintas pareigas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis ir įvertinęs pateiktus ieškovo rašytinius įrodymus, kreipėsi į kelias remonto įmones, kas pastarosios pateiktų pasiūlymus dėl transporto priemonės JAGUAR X-TYPR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto; gavus informaciją ieškovą informavo apie siūlomą draudimo išmoką.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atliktu paskaičiavimu ir išmokėtu žalos dydžiu. Teismas pažymi ir tai, kad: visų pirma, nė vienas teisės aktas neįpareigoja draudiko nustatinėjant žalos dydį vadovautis nepriklausomo turto vertintojo išvada, o šiuo atveju ieškovo pateikta ataskaita; antra, ieškovo pateikta ataskaita neturi didesnės įrodomosios vertės, negu kiti byloje esantys įrodymai, o šiuo atveju, negu remonto paslaugas teikiančių įmonių teikiami dokumentai (sąmatos ir pan.). Be to, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo pateiktoje ataskaitoje nurodyti tik hipotetiniai transporto priemonės remonto kaštai. Šiuo atveju ieškovas, siekdamas gauti didesnę draudimo išmoką, negu išmokėjo atsakovė, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog faktiškai patirti transporto priemonės remonto kaštai viršija draudimo išmoką. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu tokių įrodymų neteikė. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių įmonių paskaičiavimais. Teismas sprendžia, kad būtent įmonės, kurios teikia transporto priemonių remonto paslaugas, gali pateikti pakankamai objektyvų paskaičiavimą dėl transporto priemonės remonto sąnaudų, todėl abejoti pateiktomis remonto sąmatomis nėra pagrindo. Teismas pažymi ir tai, kad ta aplinkybė, jog remonto sąmatos parengtos pagal nuotraukas, neapžiūrėjus transporto priemonės, nelemia pačių sąmatų nepagrįstumo; svarbu, kad būtų užfiksuoti visi transporto priemonės apgadinimai, padaryti eismo įvykio metu, ir dėl jų paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu dėl fiksuotų transporto priemonės apgadinimų ginčo nekilo.

Pažymėtina, kad ieškovas nei žalos bylos administravimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį transporto priemonės remontą už konkrečią kainą, priešingai, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis JAGUAR X-TYPR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontuojamas nebuvo, jis buvo parduotas nesuremontuotas.

Taigi, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė, vadovaudamasis aukščiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, tinkamai įvertino transporto priemonės sugadinimus ir nustatė atlygintiną žalos dydį, kuris buvo paskaičiuotas suvedus vidurkį trijų remonto įmonių - UAB „VISODA“, UAB „VIJŪRA“ autocentras ir UAB „INCHCAPE MOTORS“ nustatytus faktinius remonto kaštus (atitinkamai 606,26 Eur be PVM, 563,29 Eur be PVM ir 773,39 Eur be PVM) (606,26+563,29+773,39:3=647,64). Todėl nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad atsakovė tinkamai nustatė draudiminės išmokos dydį.

Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas gauti didesnę draudimo išmoką, negu išmokėjo atsakovė, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog faktiškai patirti transporto priemonės remonto kaštai viršija draudimo išmoką. Kaip jau buvo minėta, tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir negalėjo pateikti, kadangi, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo eigoje, automobilis remontuojamas nebuvo, t.y. nebuvo keistas dangtis ir vien dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo vadovautis ieškovo pateikta autotransporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje numatyti hipotetiniai transporto priemonės remonto kaštai, ieškovui neįrodžius, kad joje apskaičiuota remonto vertė yra lygi atlikto remonto kainai; tuo labiau, kad byloje ieškovas neįrodė, jog būtina keisti nurodyto automobilio dangtį, o ne tikslinga jį remontuoti, tokiu būdu ir priemonėmis atkurti automobilio būklę iki autoįvykio. Nors ieškovas įrodinėja, jog reikia keisti automobilio galinį dangtį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės išvada, jog galinis dangtis remontuotinas, o ne keistinas, yra/galėtų būti neteisinga ar/ir nepagrįsta; teismas taip pat įvertina ir tai, kad atsakovės sprendimas šioje dalyje grįstas ir UAB „Visoda“, UAB „Vijūra“, UAB „Inchcape“, UAB „Lukera| paskaičiavimais bei išvadomis dėl galinio dangčio remonto, o ne dėl keitimo. Ieškovas taip pat neįrodė, kad dėl nurodyto galinio dangčio remonto automobilis ir/ar jo galinis dangtis neatitks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba kad tik pakeitus nurodytą galinį dangti nauju, o ne jį remontuojant, automobilis ir/ar jo galinis dangtis atitks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

Teismas įvertina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą šalims siūlė pateikti byloje papildomus duomenis bei įrodymus, tačiau šalys jų neteikė, taip pat nesinaudojo ir įstatymo numatyta galimybe bei neteikė prašymų dėl ekspertizės paskyrimo dėl apgadintam automobiliui padarytos žalos nagrinėjamoje byloje nustatymo, ar dėl kitos ekspertizės paskyrimo; teismas įvertina ir tai, kad byla nagrinėjama vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), kas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); teismas įvertina taip pat ir tai, kad šalis atstovavo bylos nagrinėjimo metu advokatai, t.y. šalių interesai procese buvo atstovaujami tinkamai.

Todėl, įvertinus bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovės neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, ieškinys yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl 0,04 procentų dydžio delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Įstatymu nustatyta, kad jeigu ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant šią bylą bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas – jos sudaro 1 300 Eur bei 132 Eur kelionės išlaidos, viso – 1 432 Eur. Ieškinį atmetus, taip pat įvertinus ir bylos sudėtingumą, apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, advokato darbo laiko sąnauda,s šios bylinėjimos išlaidos priteistinos atsakovei i ieškovo.

Teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą į teismo posėdį kviesti liudytoją D. G., ieškovas buvo įpareigotas sumokėti 100 Eur dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 363 ieškovas sumokėjo 100 Eur užstatą. Kadangi į teismo posėdį nurodytas liudytojas neatvyko, todėl užstatas liko nepanaudotas, todėl jis grąžintinas ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 307 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovo R. P. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš ieškovo R. P. 1 432 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) nepanaudoto užstato, sumokėto 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 363.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.