Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam K. K., gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, nukentėjusiajai A. K., jos atstovei advokatei Vladai Buivydienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kurio teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai terorizavo ir grasino nunuodyti savo sutuoktinę A. K., t. y. išardė vonios vandens maišytuvą, paslėpė televizorių įjungimo laidus, nukirpo pamerktą gėlę, sugadino automatinę rūbų skalbyklę, sulčiaspaudę, sandėliuke supjaustė dviračio padangas, sistemingai žemino vadindamas „durne“, „gluše“, grasino, kad jos gyvenimą „pavers pragaru ir turės išprotėti“, grasino nunuodyti, tuo nukentėjusiajai, savo sutuoktinei A. K. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad negrasino nukentėjusiosios nunuodyti, kolektyviniame sode buvo padėti chemikalai, žmona pamačiusi pasakė, kad jais gali ją nunuodyti, tačiau jokio grasinimo nunuodyti nebuvo. Išardė vonios vandens maišytuvą, nes sutuoktinė dėdavo ant skaitiklio magnetą ir taip jų butas vogdavo vandenį. Televizoriaus įjungimo laidai buvo padėti stalčiuje, jų neslėpė. Gėlę nukirpo, nes nukentėjusioji iš darbo parsinešdavo ir daugiau, o sakydavo, kad pati nusipirko. Nukirpdamas vieną gėlę norėjo parodyti pyktį. Visus tuos veiksmus atliko 2013 m. birželio 20-25 d. Nesugadino automatinės skalbimo mašinos, nes vanduo ir taip dažnai bėgdavo iš jos, nes užsikišdavo žarna. Nesugadino sulčiaspaudės. Supjaustė dviračio padangas dėl to, kad neįvyktų kokia nelaimė, nes padangos buvo suskirdusios, o 2008 m. žmonai važiuojant per perėją įvyko eismo įvykis. Žodžiai „durne“, „gluše“ gal ir išsprūdo, vadino tokiais žodžiais sutuoktinę, nes jos prašė, kad ji išeitų iš darbo nuo to laiko, kai grasino užkrėsti ŽIV. Tokiais žodžiais pavadino tuo pačiu laiku – 2013 m. birželio mėnesį. Tikrai negrasino žmonai, kad pavers jos gyvenimą pragaru, kad išprotėtų, nes pragaras jų šeimoje jau ir taip buvo. Susituokė 1992-08-15 ir santuoka truko apie 20 metų. Visi pykčiai šeimoje prasidėjo nuo tada, kai jam matant nukentėjusioji grabaliojosi su kitu vyru. Po to įvykio žmoną yra vadinęs kaltinime išvardintais žodžiais. Jis taip pat internetu susirado moterį ir su ja bendravo, o žmonai sukilo pavydas, kad jis bendrauja ir parašė pareiškimą. Žmona apie tai sužinojo balandžio mėnesio pabaigoje. Nukentėjusiosios pareikšimas dėl neva jo atliekamų neteisėtų veiksmų atsirado iš pavydo, kad jis susirado kitą moterį ir su ja bendravo. Jis mano, kad šia byla žmona jam kerštauja. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, nes nežino už ką.

Nukentėjusioji A. K. teisme parodė, kad 2013-04-24 sužinojo, kad jos vyras turi draugę, kad jie susitikinėja. Sužinojusi apie vyro neištikimybę ji labai blogai jautėsi, jai buvo sukilusi temperatūra, negalėjo net pajudėti. Temperatūra gali sukilti dėl nervinės įtampos. Sveikata pablogėjo dėl visų tų šeimyninių reikalų, todėl, greičiausiai 2013-04-30, ji kreipėsi į Joniškio psichikos sveikatos centrą dėl vyro neištikimybės. 2013 m. birželio 5-6 d. ji paskambino kaltinamojo draugės vyrui, o kaltinamasis apie tai sužinojęs pakriko – visą naktį iki paryčių vaikščiojo po butą, atsukinėjo kranus, ištraukė televizoriaus laidus, nuėjo į rūsį, kur stovi trys dviračiai, supjaustė jos dviračio padangas, grasino jos gyvenimą paversti pragaru, aiškino, kad ji išeitų iš darbo sakydamas „kol pabūsi neėdus, tada rasi kuom užsiimti“. 3 rožes dukrai buvo padovanojęs draugas, jos buvo pamerktos virtuvėje, tai pamatęs sutuoktinis vieną rožę nupjovė, sakydamas, kad čia turi būti 2 rožės, kiek supranta, dvi gėlės nešamos į laidotuves. Dėl kaltinamojo iškviestos policijos – jie kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo ir pareigūnai parodė, kur tas automobilis yra, tada į namus grįžo pirmą valandą nakties, miegojo atskiruose kambariuose. Kelias valandas tepamiegojo, o 6 val. atėjęs sutuoktinis prikėlė sakydamas, „kelkis, dabar eisime į policiją“, jai atsakius, kad darbas policijoje prasideda 8.00 val., pasakė „tu nemiegosi ir šiąnakt nemiegosi, ir kitą naktį nemiegosi“, tai yra žmogaus varymas iš proto. Terorizavimas pasireiškė tuo – kaltinamasis pastoviai sakydavo, jog ji sėdi toje policijoje kaip ant mėšlo krūvos ir nenori nieko kito gyvenime daryti, vadindavo „durne“. Kai pykosi buvo toks atvejis, kai ji įdėjo į skalbimo mašiną skalbti rūbus, pradėjo vanduo bėgti ant grindų, nors prieš tai gedimo nebuvo, tada ji vyro paklausė, ką jis padarė skalbimo mašinai, tai jis nusijuokė ir pasakė, kad „dabar tu žinok rankytėm skalbsi, ir siurblys neveiks, ir siurbsi su rankomis, ir niekas čia tuoj neveiks“. 2013 m. birželio pradžioje kaltinamasis grasino ją nunuodyti, tada jie ryte dviese virtuvėje sėdėjo. Tiksliai kaip sakė, nepasakys, bet sakė „nunuodysiu“. Ji jo paklausė ar išprotėjo, nes suprato, kad nunuodys maistu. Tuo metu maistą ji gamino sau ir dukrai, stengdavosi gaminti tiek, kad suvalgyti, nepalikti. Važiuodama į sodą visada atsiveždavo iš namų vandens, sode esančiu vandeniu nesinaudodavo, nes ji realiai kaltinamojo bijo, nes jis buvo parsivežęs chemikalų purkšti kiaulpienes, o tuo metu jie valgė atskirai. Kaltinamasis atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus, tie veiksmai jai sukėlė išgąstį, ji išsigando, nes nežinojo, ko toliau tikėtis. Ji mano, kad vyras išardė vonios maišytuvą tikslu, kad ji juo nesinaudotų, kad neturėtų kur galvą išsiplauti. Mano, kad vyro grasinimai realūs, nes jis buvo įpykęs, įtūžęs dėl to, kad ji paskambino tos moters vyrui. Iš pykčio supjaustė padangą, maišytuvą sugadino, laidus televizoriaus paslėpė. Kaip paslėpė televizoriaus laidus nematė, dukra rado. Kad sulčiaspaudė sugadinta ji pastebėjo tada, kai jau kaltinamasis kartu nebegyveno. Ji paprašė kaimyno, kad pažiūrėtų sulčiaspaudę, kurią išardė, pažiūrėjo, ją sutvarkė ir tada sakė, kad sugadinta. Nematė, kad kaltinamasis būtų sugadinęs skalbimo mašiną, bet įtaria, kad kaltinamasis. Pokalbio virtuvėje metu nebuvo kalbama apie sugedusį maistą, tik vėliau jis ištraukė iš duoninės jo paties pirktą supelėjusį batoną sakydamas „va kuo gali nusinuodyti“, bet jau tada buvo parašytas pareiškimas. Turtinė žala už sugadintą maišytuvą. Buvo nuimtas kranas, dušas, ji sekančią dieną nusipirko naują.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai žinoma, kad tėvas buvo garsinęs mamai, kad ją nunuodys, apie tai jai sakė mama. Girdėjo, kaip tėvas grasino mamai paversti jos gyvenimą pragaru, kad išprotėtų. Tai ji pati girdėjo po tų įvykių, kai buvo nuiminėti kranai. Negirdėjo, kad kaltinamasis motiną vadintų „gluše“, „durne“. Negražiais žodžiais mamos nevadindavo. Ji tiki, kad tėvas galėtų jai ir mamai padaryti ką nors blogo, nes jau nuo pat mažų dienų ji jo labai bijodavo. Jai buvo padovanotos trys rožės, kurios buvo pamerktos virtuvėje ir viena iš jų buvo nukirpta. Tėtis galvojo, kad tos rožės mamai padovanotos ir jis nukirpo vieną rožę. Matė sugadintus daiktus, nes jai tą rytą reikėjo plautis plaukus ir nebuvo duše vandens maišytuvo, neveikė skalbimo mašina – bėgo vanduo, dar buvo perpjautos padagos mamos dviračiui. Nematė kas tai padarė, bet tėtis tą naktį, kai jos su mama miegojo viename kambaryje, baladojosi, neleido joms miegoti ir atliko tuos veiksmus. Mano, kad tėtis tą naktį nebuvo girtas, sveiku protu tai darė, kad joms pakenkti. Buvo dingę televizoriaus laidai – tą rytą ji buvo namuose ir valgydama norėjo pasižiūrėti televizorių, bet negalėjo, nes buvo atjungtas kabelis. Ji suprato, kad tai tėvo darbas, rado sekcijos stalčiuje paslėptus. Taip, galima žodžiu „terorizavimas“ apibūdinti tėčio veiksmus. Apie sulčiaspaudę nieko nežino. Tarp tėvų buvo konfliktų dėl neištikimybės. Tikslios datos nepamena, bet 2012 m. žiemą tėtis ieškojosi draugių pažinčių svetainėse, mama atsitiktinai rado jo pokalbius. Nepamena datos, tačiau pamena laiką – galėjo būti 2013 m. pavasaris ar dar žiema, kai vakare tėtis išeidamas į garažą namuose paliko savo kompiuterį ir mama, žinodama slaptažodžius, pamatė jo susirašinėjimus. Mano, kad nurodyti konfliktavimo atvejai tai tėvo neištikimybės pasekmė.

Liudytojas H. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiosios paprašytas suremontavo sulčiaspaudę. Gedimas galėjo būti nuo vibracijos, ar nuo korozijos. Pervaržė varžtus ir pradėjo veikti. Gedimas negalėjo būti susijęs su kaltinamojo neteistais veiksmais. Nieko nebuvo sulaužyta. Sugedus buvo, gal varžtas atsisukęs buvo, bet sulaužyta nebuvo.

Iš 2013-06-25 A. K. pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, kad 2013-06-24, apie 23 val., į namus grįžęs neblaivus jos sutuoktinis K. K., pradėjo triukšmauti, šūkauti, ėmė reikalauti pinigų ir automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Birželio mėnesio pradžioje K. K. pareiškė, kad dabar jos gyvenimą pavers pragaru ir išvarys ją iš proto, ir nuo to laiko sistemingai prieš ją naudoja psichinę prievartą, grasindamas nunuodyti. Todėl ji kiekvieną dieną jaučia įtampą ir baimę, negali namuose normaliai gyventi, maitintis. K. K. nuolat ją baugina gadindamas šeimos turtą: 2013-06-05, 5 val. tyro sugadino bendro naudojimo vonios kambaryje esantį vandens maišytuvą, paslėpė dviejų televizorių elektros laidus, įtūžęs rūsyje subadė moteriško dviračio padangas, paslapčia paėmė jos mamai priklausančius auksinius papuošalus, po kelių dienų sugadino skalbimo mašiną, grasino sugadinti dulkių siurblį (3 b. l.).

Iš 2013-08-07 akistatos protokolo tarp kaltinamojo K. K. ir nukentėjusiosios A. K. matyti, kad jie abu liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (11-16 b. l.).

Nagrinėjama byla yra labai jautri, nes joje sprendžiama dviejų asmenų – vyro ir moters, 21 metus pragyvenusių santuokoje, kuri ilgą laiką tenkino abu sutuoktinius, tarpusavio santykių problema. Kaip patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, iki ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradžios, šeiminiai santykiai tarp jų jau buvo pašliję, buvo svarstomas kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuokos nutraukimo klausimas, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, vienas kitą įtarinėjo neištikimybe. Tokioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo procese ir pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Konfliktai šeimose neretas reiškinys mūsų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisinių santykių. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Ypač svarbu į tai atsižvelgti, kai tariamai nusikalstami vieno iš sutuoktinių veiksmai išoriškai pasireiškia žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą.

Kaltinime nurodyti K. K. veiksmai – vonios vandens maišytuvo išardymas, televizorių įjungimo laidų paslėpimas, pamerktos gėlės nukirpimas, automatinės rūbų skalbyklės, sulčiaspaudės sugadinimas, dviračio padangų supjaustymas, nukentėjusiosios vadinimas „gluše“, „durne“, grasinimas nukentėjusiosios gyvenimą paversti pragaru, priversti ją išprotėti ir grasinimas ją nunuodyti – kaltinamajam inkriminuojami kaip BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Išnagrinėjęs bylą, teismas daro išvadą, jog tik dalis minėtų veiksmų yra įrodyta.

Teismas laiko neįrodytu kaltinamajam inkriminuojamą grasinimo nunuodyti nukentėjusiąją veiksmą, kadangi šio grasinimo fakto nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, išskyrus pačios nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusiosios parodymai dėl tokio kaltinamojo išsakyto grasinimo yra gana lakoniški, nenuoseklūs, nedetalūs, prieštarauja kaltinamojo paaiškinimams. Šio grasinimo konteksto (apie ką buvo kalbėtą su kaltinamuoju prieš ir po grasinimo) nukentėjusioji neprisiminė. Liudytoja V. K. parodė, jog apie grasinimą nunuodyti nukentėjusiąją ji sužinojo iš pačios nukentėjusiosios. Dėl išdėstytų motyvų teismas nukentėjusiosios parodymais dalyje dėl grasinimo nunuodyti nesiremia.

Kaltinamojo išsakytą grasinimą nukentėjusiosios gyvenimą paversti pragaru ir priversti ją išprotėti bei jos vadinimą „gluše“, „durne“, patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai (dėl įžeidimų), tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos V. K. parodymai, tačiau tokie veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto terorizavimo, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui požymio, nei sistemingo žmogaus bauginimo, naudojant psichinę prievartą požymio, nes, atsižvelgiant į ilgalaikių šeiminių santykių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kontekstą, teismas nemato nė vieno argumento, kuris liudytų pasakyto grasinimo tikrumą ir vykdymo realumą. Buitinės technikos bei kitų mažaverčių daiktų gadinimas vargu, ar gali būti siejamas su gyvenimo pavertimu pragaru bei išprotėjimu.

Teismas taip pat laiko neįrodytais kaltinamajam inkriminuojamus automatinės rūbų skalbyklės ir sulčiaspaudės sugadinimo veiksmus. Liudytojas H. J. parodė, jog sulčiaspaudės gedimas nėra susijęs su žmogaus tyčiniais veiksmais. Nukentėjusiosios bei liudytojos V. K. išvados apie tai, jog skalbyklę bei sulčiaspaudę sugadino kaltinamasis, pagrįstos tik prielaidomis.

Kiti kaltinamajam inkriminuojami veiksmai – vandens maišytuvo išardymas, televizorių įjungimo laidų paslėpimas, pamerktos gėlės nukirpimas, dviračio padangų supjaustymas – taip pat neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytų objektyviųjų požymių turinio, kadangi byloje nenustatyta, jog šių veiksmų pavojingumas bei intensyvumas buvo tokio lygio, kad juos būtų galima pagrįstai laikyti nukentėjusiosios terorizavimu ar psichine prievarta. Įstatymų leidėjas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje, t. y. grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, laiko pakankamai rimtu nusikaltimu, kuris kelia realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, todėl patalpino jį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XIX skyriuje „Nusikaltimai pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“. Kaltinamojo atlikti veiksmai neturi nieko bendra su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio pagrindine ginama vertybe.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo K. K. veiksmuose nėra veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl jis išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Kaltinamajam K. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

K. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

K. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.