- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- ATP-207-380/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00218-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2014 m. sausio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. sausio 14 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas atbulas transporto priemonę „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino eismo saugumo ir kliudė stovintį automobilį. Vairuotojas nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo M. M. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 100 Lt dydžio baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
M. M. apeliacinius skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo dalį ir panaikinti pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą. Apeliantas vairuodamas atbulas jo tėvui priklausantį automobilį galiniu bamperiu kliudė stovintį kaimyno V. G. automobilį. Išlipęs ir įsitikinęs, kad kliudytam automobiliui padaryti minimalūs nubrozdinimai, jis nuvažiavo, nes privalėjo būti (duomenys neskelbtini) kolegijoje, o grįžęs ėjo ieškoti nukentėjusiojo kaimyno, bet nesėkmingai. Tada paskambino jo tėvas ir liepė jam vykti į policiją. Taigi, jokio motyvo ir tikslo pasišalinti iš eismo įvykio jis neturėjo. Apelianto ir nukentėjusiojo automobiliai stovėjo tame pačiame kieme, jie vizualiai buvo žinomi visiems kieme automobilius parkuojantiems to namo gyventojams, padaryta žala buvo minimali, jo automobilis buvo apdraustas, jis vairavo blaivus, po įvykio vyko į mokymosi įstaigą, po to į policiją. Nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškia. Teigia, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta per griežta nuobauda. Apeliantas gailisi dėl šio įvykio, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad surasti nukentėjusįjį asmenį, atlygino jam padarytą žalą, jie susitaikė, nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba ir mokosi Klaipėdoje, jo tėvai gyvena kaime, jis juos lanko. Prašo įvertinti visas paminėtas aplinkybes, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo M. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą. M. M. įvykdė grubius administracinius teisės pažeidimus, t. y. vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, apie kurį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Visi surinkti įrodymai pateikti administracinėje byloje. Iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad asmuo suvokė įvykdęs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Išnagrinėjus M. M. apeliacinį skundą, galima teigti, kad M. M. ne tik nepaiso Kelių eismo taisyklių, bet ir jų nežino, bei siekia išvengti administracinės atsakomybės. M. M. nuobauda paskirta tinkamai, atsižvelgiant į administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, jų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. nutarimu M. M. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Ginčo, kad M. M. padarė administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra, tačiau M. M. teigia, kad pasišalinimas iš įvykio vietos inkriminuojamas nepagrįstai, jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
M. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 130 str. 1 d., t. y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Vertinant M. M. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), vyresniojo patrulio T. L. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. paaiškinimu (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10-11) ir kita byloje esančia medžiaga.
Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. M. 2014 m. sausio 14 d., apie 13.05 val., Naujakiemio g. 13, Klaipėdoje, vairuodamas atbulas transporto priemonę „Peugeot 406“, neįsitikino eismo saugumo ir kliudė stovintį automobilį. M. M. nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia to, kad M. M. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. M. išlipęs ir įsitikinęs, kad kliudytam automobiliui padaryti minimalūs nubrozdinimai, jis nuvažiavo, nes privalėjo būti (duomenys neskelbtini) kolegijoje, o grįžęs ėjo ieškoti nukentėjusiojo kaimyno, bet nesėkmingai, tai liudija, jog jis neturėjo nei tikslo, nei motyvo pasišalinti iš įvykio vietos. Tačiau Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nenumatyta jokių išimtinių aplinkybių, kada būtų galima šio reikalavimo nepaisyti. M. M. teisę vairuoti transporto priemones turi 3 m., kaip vairuotojas jis turi vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, todėl turėjo žinoti, jog kaip eismo dalyvis įvykus eismo įvykiui, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, turi pareigą apie tai pranešti policijai. Nustatyta, kad M. M. suprato, kad vairuodamas transporto priemonę, kliudė stovintį automobilį, apžiūrėjo jį, matė apgadinimus. Taigi M. M. suprato, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu jis padarė turtinę žalą kito automobilio savininkui, todėl laikydamasis Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimų, turėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad M. M. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs žalą kitam asmeniui, kurio įvykio vietoje nebuvo, todėl išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, suprato, kad atėjęs apgadinto automobilio savininkas nežinos, kas jį apgadino. M. M. iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. M. nubaudė pagal ATPK 130 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skyrė per griežtą nuobaudą, prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos M. M. paskyrimo atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų ir savo noru atlygino nukentėjusiajam dėl apgadinto automobilio padarytus nuostolius (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė jam sankcijose numatytas minimalias administracines nuobaudas. Paskirtos nuobaudos subendrintos vadovaujantis ATPK 33 str., galutinė paskirta nuobauda parinkta sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. Tai, kad M. M. dirba ir mokosi Klaipėdoje, jo tėvai gyvena kaime, jis juos lanko, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti, neskiriant jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba mažinant paskirtą baudą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. M. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.