- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- A2.13.-269-795/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00218-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kategorijos
- 2.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-454-889/2014 M. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos,
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje – 100,00 Lt (28,96 Eur) bauda,
- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje – 3000,00 Lt (868,86 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, už šiuos administracinius teisės pažeidimus M. M. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000,00 Lt (868,86 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
2014 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi M. M. apeliacinis skundas netenkintas ir 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas.
2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas M. M. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad paskirtą baudą sumokėjo, praėjo daugiau kaip pusė laiko, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų, buvo ir yra pavyzdingas pilietis, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo – (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to, patiria nepatogumų.
2016 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepimas į M. M. prašymą, kuriame nurodo, jog M. M. prašymas nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
M. M. prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. M. M. šiuo laikotarpiu administracine tvarka baustas nebuvo (b. l. 52-53), paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 51), gali vairuoti be apribojimų 1 gr. B1, B, BE kategorijų transporto priemones (b. l. 57), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 58).
Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog M. M. jauno amžiaus, jam inkriminuotų pažeidimų padarymą buvo baudžiamas pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, jis savo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus pripažino nuo pat pradžių, pažymėtina, savo noru atlygino nukentėjusiajam dėl apgadinto automobilio padarytus nuostolius, ir teismas, priimdamas asmens atžvilgiu nutarimą, tai įvertino ir šią aplinkybę pripažino asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Nagrinėjant prašymą sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą teismui yra pateiktos (duomenys neskelbtini) charakteristika (b. l. 55) ir (duomenys neskelbtini) charakteristika (b. l. 56), kuriomis M. M. labai teigiamai charakterizuojamas. Darbdavio charakterizuojamas kaip atkaklus, darbštus, sąžiningas, sugebantis prisitaikyti prie esamų situacijų darbuotojas. Kreiptinas dėmesys, jog asmuo įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini), taigi ši aplinkybė leidžia teigti, jog pateikta darbdavio charakteristika yra objektyvi ir pagrįsta, M. M. iš tiesų apibūdinantį kaip darbuotoją ir asmenybę, o ne formalaus pobūdžio. Pažymėtina, jog dėl susidariusių aplinkybių neturint teisės vairuoti transporto priemones, darbdavys M. M., važiuojant visuomeniniu transportu, sudaro sąlygas dirbti trumpiau, kad po darbo spėtų į paskutinį autobusą, bei koregavo jo darbo grafiką taip, kad sekmadieniai būtų ne darbo dienos, kadangi šiomis dienomis rytais autobusai nevažiuoja. Ši aplinkybė taipogi leidžia teigti, jog darbdavys M. M. kaip įmonės darbuotoją iš tiesų vertina itin teigiamai. Visa tai leidžia pagrįstai teigti M. M. esant atsakingam darbuotojui, ir iniciatyviam bei aktyviam visuomenės piliečiui.
Administracinės bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad M. M. dirba (duomenys neskelbtini) mieste, o gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), todėl logiška, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas iš tiesų apsunkina asmens susisiekimą su darbo vieta.
Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Atsižvelgiant į byloje M. M. atžvilgiu nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – M. M. atžvilgiu gali būti laikomi pasiektais, todėl M. M. prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, 302¹⁵ straipsniu,
nutarė:
M. M. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti.
Sutrumpinti 2014 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu M. M. paskirtos administracinės nuobaudos – trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad M. M. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.