Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aptarnavimo centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5618-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ vykdomo viešojo pirkimo „Skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo ir viešinimo paslaugos pirkimas“ (toliau ir – pirkimas; ginčo pirkimas) šiuos pirkimo sąlygų reikalavimus: pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.1, 2 ir 5.1.13 punktus; specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 p.; bendrųjų pirkimo sąlygų 12. p. b) punkto nuostatą, kad kai „keli Galutiniai pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant Pasiūlymų eilę, pirmesniu į šią eilę įrašomas Dalyvis, anksčiausiai pateikęs Pirminį pasiūlymą.“; pripažinti, kad pirkimo sąlygose neteisėtai nenustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog pirkimo sąlygose nepagrįstai perkančiąja organizacija yra nurodyta atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“, nes perkamos paslaugos yra reikalingos ne jai, bet UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms, taip pat nežinomiems, neišviešintiems asmenims. Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytas pirkimo objektas neatitinka aiškumo, tikslumo ir apibrėžtumo kriterijų, nes nėra žinomas baigtinis kreditorių sąrašas, kurių skolininkų duomenys būtų viešinami. Draudimas skolininkų duomenis kelis kartus talpinti toje pačioje sistemoje (reikalavimas juos talpinti tik unikalioje sistemoje) užkerta kelią pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie, siekdami sinergijos būdu užtikrinti optimaliai kokybišką skolininkų duomenų talpinimo ir viešinimo paslaugą, yra sujungę savo duomenų sistemas. Specialiųjų pirkimo sąlygų (toliau ir – SPS) 7.2. punkto nuostata, kad viešojo pirkimo sutartys bus sudaromos su 3 tiekėjais, prieštarauja imperatyvioms nuostatoms ir neužtikrina skaidrumo principo įgyvendinimo. Atsakovė šiame pirkime tiekėjams sudaro sąlygas konkuruoti vieninteliu būdu – pasiūlymo pateikimo laiku, nes visų tiekėjų pasiūlymų kainos šiame pirkime bus lygios 0.00 Eur. Pirkimo dokumentuose iš esmės nėra nustatyti jokie reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objekto kokybei užtikrinti.

Vilniaus apygardos teismas 2016-10-17 ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino neteisėtomis ginčo pirkimo techninės specifikacijos 1.1 punkto, 2 punkto, SPS 7.2 punkto sąlygas; 2) pripažino, kad pirkimo sąlygose neteisėtai nenustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai; 3) kitą ieškinio dalį atmetė; 4) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad ji yra perkančioji organizacija. Atsakovė neįrodė, jog UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms teikia skolų administravimo paslaugas. Atsakovė yra įgaliotoji organizacija, ką patvirtinta ir gausi teisminė praktika. Atsakovė nenurodė, kurių įmonių skolininkų išviešinimo paslaugas ketina įsigyti. Aplinkybė, kad ne visoms UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms yra poreikis įsigyti skolininkų viešinimo paslaugas, sudaro pagrindą skaidyti pirkimą į dalis, ką patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau ir – VPT) 2016-04-21 pateiktas išaiškinimas. Pirkimo objektas gali būti suprastas ir taip, kad bus perkamos vien tik kitų įmonių, kurios nėra UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonės ir kurioms netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau ir – VPĮ), skolininkų išviešinimo paslaugos, todėl ši pirkimo objekto dalis neatitinka VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto viešojo pirkimo tikslo. SPS 7.2 punkto sąlyga, kad sutartis bus sudaryta su keliais tiekėjais, neatitinka VPT išaiškinimų, nes pirkimo sąlygose atsakovė nėra aiškiai apibrėžusi kelių tiekėjų parinkimo tvarkos ir paslaugų iš kelių tiekėjų pirkimo tvarkos. Kadangi pirkimo sąlygos nenumato jokių techninių ir profesinių kriterijų tiekėjams, sukuriama situacija, kad visų teikėjų kvalifikacija bus įvertinta vienodais balais, o tiekėjo vietą kvalifikacinėje eilėje nulems pasiūlymo pateikimo momentas, todėl tokios pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Teismas atsisakė pripažinti neteisėtu ginčo pirkimo reikalavimą, kad asmenų duomenų apie įsiskolinimus talpinimas turi būti atliekamas unikalioje sistemoje, taip pat pripažinti, kad pirkimo sąlygose neteisėtai nenustatyti minimalūs reikalavimai pirkimo objektui, nes tai priskirtina perkančiosios organizacijos diskrecijai. Reikalavimą pripažinti neteisėta bendrųjų pirkimo sąlygų (toliau ir – BPS) 12.6 p b) punkto sąlygą, kad kai keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesniu į šią eilę įrašomas dalyvis, anksčiausiai pateikęs pirminį pasiūlymą, teismas atmetė nurodydamas, kad ši sąlyga atitinka VPĮ 39 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

Ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-17 sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, ir šią ieškinio dalį tenkinti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismui pripažinus, jog pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su vienu, o ne trimis, tiekėjais, neteisėtu turėjo būti pripažintas ir pirkimo sąlygų reikalavimas skolininkų duomenis viešinti tik unikalioje duomenų viešinimo sistemoje. Kitos bendrovės naudojasi ieškovės sukurta skolininkų duomenų viešinimo sistema. Pirkime draudžiant dalyvauti tiekėjams, kuriems tokia sistema nuosavybės teise nepriklauso, tačiau tokie tiekėjai vis tiek turi galimybę viešinti skolininkų duomenis, būtų nepagrįstai (dirbtinai) ribojama tiekėjų konkurencija, ribojama tiekėjų galimybė dalyvauti pirkime remiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais.VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostatą teismas taikė nepagrįstai, nes ji gali būti taikoma tik tada, kai tiekėjai konkuruoja nežinodami konkurento pasiūlymo kainos, o šiuo atveju yra iš anksto žinoma, kad visų tiekėjų ginčo pirkime pasiūlymų kainos bus vienodos – lygios nuliui. Susidaro neteisėta, kasacinio teismo praktikai prieštaraujanti situacija, kai tiekėjai varžysis vien dėl greičiausiai pateikto pasiūlymo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenų viešinimo sistemai nėra būtini jokie papildomi kokybės reikalavimai. Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti kokybinius reikalavimus nėra absoliuti. Ankstesniuose atsakovės vykdytuose analogiškos paslaugos pirkimuose buvo nustatomi griežtesni reikalavimai, o atsakovė nenurodė jokių objektyvių argumentų, dėl kurių situacija pasikeitė. Atsakovei neįtvirtinus reikalavimo dėl duomenų viešinimo sistemos unikalių vartotojų skaičiaus, galima situacija, kai duomenys bus viešinami sistemoje, kuria apskritai nesinaudoja kiti vartotojai. Kokybinių reikalavimų nustatymas pačiai duomenų viešinimo sistemai arba viešinimo paslaugų teikimui užtikrintų, kad tiekėjai varžytųsi ne vien pasiūlymo pateikimo momentu.Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-17 sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas ir ieškinį atmesti visa apimtimi, prijungti prie bylos pateikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Bylos ginčo objektas yra pirkimo sąlygų, kuriose nustatyti tiekėjams ir pirkimo objektui keliami reikalavimai, teisėtumas, o ne atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, statuso ir teisės organizuoti bei vykdyti viešuosius pirkimus vertinimas, todėl atsakovė neteikė teismui atitinkamų įrodymų, o teismas jų nepareikalavo. Atsakovė yra savarankiška perkančioji organizacija, viena iš UAB „Lietuvos energija“ grupės (valdomos valstybės) įmonių. Jos internetinėje svetainėje aiškiai nurodyta, jog atsakovė, be kitų paslaugų, teikia skolų administravimo paslaugas UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms. Tą patvirtina ir teikiami nauji įrodymai – išrašai iš paslaugų teikimo sutarčių. Kadangi atsakovė pirkimą organizavo kaip savarankiška perkančioji organizacija, skolų administravimo paslaugas ji turi teisę teikti ne tik UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms, tačiau ir kitiems rinkos dalyviams. VPĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad paslaugos gali būti įsigyjamos ir trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Sutarties atlygintinumas nėra pagrindinis požymis, pagal kurį viešojo pirkimo sutartis kvalifikuojama viešojo pirkimo sutartimi. Visiškai nesvarbu, ar atsakovės klientai turės perkančiosios organizacijos statusą, ar neturės.Kadangi atsakovė perka paslaugas savo poreikiams užtikrinti (funkcijoms vykdyti), teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo sąlygose turėjo būti apibrėžtas aiškus subjektų ratas, apie kurių skolininkus duomenys bus viešinami. Teismas nenurodė, kokias imperatyvias VPĮ nuostatas ir / ar viešųjų pirkimų principus pažeidė atsakovė. Paslaugų teikimo tvarka visiškai nepriklauso nuo to, kokios įmonės skolininkų duomenys turės būti viešinami. Atsakovė šiuo atveju neturi galimybės išskaidyti pirkimo objektą į dalis, nes paslaugas perka ne pagal kitų perkančiųjų organizacijų įgaliojimus.Priešingai nei vertino teismas, VPT 2016-04-21 konsultacijoje Nr. 4S-1249 paaiškino, jog perkančioji organizacija gali numatyti sąlygą sudaryti sutartis su keliais tiekėjais, jeigu toks sprendimas yra pagrįstas ir tokiu būdu bus pasiektas pirkimo tikslas bei racionaliai panaudotos pirkimui skirtos lėšos. Pasirinkimas sudaryti sutartis su 3 tiekėjais visiškai atitinka perkančiosios organizacijos tikslą užtikrinti kuo didesnę informacijos sklaidą apie įmonėms įsiskolinusius asmenis. Ieškovė siekia išlaikyti dominuojančią padėtį rinkoje. Atsakovė yra sulaukusi tiekėjų pasiūlymų ne tik neatlygintinai teikti duomenų viešinimo paslaugą, bet ir neapmokestinti šios informacijos pateikimo galutiniams informacijos naudotojams, priešingai nei daro ieškovė, todėl atsakovė organizuoja viešąjį pirkimą. Ta pati informacija apie įsiskolinusius asmenis būtų tuo pačiu metu pateikiama iš karto 3 tiekėjams.Kvalifikacinė atranka nėra taikoma, todėl konstatuotina, kad teismo sprendimo išvada dėl minimalių kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams nenustatymo yra visiškai nepagrįsta ir paremta BPS nuostatomis, kurios šiame pirkime apskritai netaikomos. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė iš esmės nenustatė jokių kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams – minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai yra nustatyti SPS 3.1.1–3.1.5 punktuose. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai riboja konkurenciją.Ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Teikiami nauji įrodymai neprijungtini prie bylos kaip pavėluotai pateikti. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių su skundu teikiamų dokumentų ji neturėjo galimybės pateikti anksčiau. Ieškinio pagrindas atsakovei neabejotinai buvo žinomas ir turėjo būti suprantamas. Pateikti dokumentai neįrodo, kad atsakovė teikia būtent skolingų asmenų duomenų viešinimo paslaugas. Be to, jie įrodo, kad skolininkų duomenų viešinimo paslaugas atsakovė finansuoja ne savo lėšomis, tačiau UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių lėšomis.Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė šio pirkimo negali vykdyti kaip savarankiška perkančioji organizacija. Tiekėjai gali kvestionuoti ne tik pirkimo objekto reikalavimų teisėtumą, tačiau ir paties pirkimo organizatoriaus teisinį statusą. Jei atsakovė pirkimą vykdytų kaip įgaliotoji organizacija ir dėl kiekvienos UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonės paslaugų poreikio sudarytų atskirą sutartį, tiekėjų konkurencija taptų didesnė. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais.Teismas pagrįstai sprendė, jog pirkimo objektas apibrėžtas neaiškiai. Atsakovė privalėjo nurodyti, kokių UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių ir įmonių, nepriklausančių šiai grupei, skolininkų duomenis viešins, nes atsakovė skolų administravimo paslaugas UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms ir taip teikia be jokios konkurencijos „vidaus sandorio“ pagrindu. Atsakovė pripažino, jog dalis paslaugų yra perkama buvusios AB „Lesto“ naudai, kuriai ieškovė jau teikia paslaugas pagal viešojo pirkimo sutartį, galiojančią iki 2017-07-03, todėl ginčo pirkimu siekiama paneigti ieškovės teisėtą lūkestį ir toliau vykdyti sudarytą sutartį.Atsakovės sprendimas sutartį sudaryti su 3 tiekėjais prieštarauja VPT konsultacijai. Iš pirkimo sąlygų neaišku, kokiais pagrindais atrenkami būtent 3, o ne mažiau ar daugiau laimėtojų. Duomenis skelbiant keliose skirtingose sistemose perkančioji organizacija patirs papildomų kaštų nei duomenis skelbiant vienoje sistemoje. Be to, jeigu vieno tiekėjo pasiūlyta kaina neviršytų suplanuoto biudžeto, bet jį viršytų visų trijų tiekėjų pasiūlymų kainą, atsakovė tokio tiekėjo pasiūlymo atmesti negalėtų, kas lemtų netinkamą biudžeto lėšų panaudojimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai yra būtini. Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.1–3.1.4 punktuose atsakovė įtvirtino sąlygas, kurios pagal VPĮ draudžia tiekėjų dalyvavimą pirkime, tačiau tai nėra kvalifikacijos reikalavimai. Vienintelis reikalavimas, susijęs su tiekėjų kompetencija, yra reikalavimas būti įregistruotam Asmens duomenų valdytojų valstybės registre.Atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Unikali sistema pasirinkta todėl, jog nėra tikslinga ir reikalinga duomenis apie tą pačią skolą talpinti ir viešinti vienoje sistemoje kelis kartus, t. y. jeigu tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, naudojasi ta pačia sistema informacijai apie asmenis talpinti, nėra tikslinga juos talpinti ir viešinti kelis kartus toje pačioje sistemoje, nes tokiu būdu duomenų sklaida nepadidėja. Tie patys skolininkų duomenys vienu metu bus išsiųsti ne vienam (kaip būdavo iki šiol), o keliems paslaugų teikėjams, kas užtikrins didesnę informacijos sklaidą.Anksčiau paslaugos buvo perkamos kompleksiškai kartu su kreditingumo vertinimo paslaugomis, tačiau atskyrus šias dvi paslaugas ir sudarius sąlygas tiekėjų konkurencijai, atsakovė negalėjo būti ir nebuvo tikra, kad visų tiekėjų pasiūlytos kainos bus vienodos. Netgi tuo atveju, jeigu kitų tiekėjų, esančių antroje ir trečioje vietose, kainos būtų didesnės nei pirmojo tiekėjo, perkančioji organizacija sudarytų sutartis su visais 3 tiekėjais, todėl argumentai, neva pirkimo sąlygos sudaro prielaidas varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo laiko, yra nepagrįstas.Pirkimo objektas, priešingai nei teigia ieškovė, nėra analogiškas ankstesniam – pirkimu siekiama įsigyti skolininkų viešinimo paslaugas, o ne visą paslaugų kompleksą, įskaitant kreditingumo istoriją. Atsakovės atliktas rinkos tyrimas parodė, jog griežtesni tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nėra tikslingi. Nustačius griežtesnius reikalavimus, pirkimo sąlygas, tikėtina, atitiktų tik vienas tiekėjas – pati ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl UAB „Creditreform Lietuva“ prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-12-12 gautas UAB „Creditreform Lietuva“ prašymas įtraukti ją į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis atsakovės pusėje. Prašymas motyvuojamas tuo, kad trečiasis asmuo šia civiline byla yra suinteresuotas tiek tiesiogiai – kaip ginčo viešojo pirkimo dalyvis bei viešojo pirkimo objektą atitinkančių paslaugų tiekėjas, tiek netiesiogiai – kaip skaidrios konkurencijos UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių naudai vykdomuose pirkimuose naudą akcentuojantis socialiai atsakingas rinkos dalyvis, kuris daugelį metų siekė pozityvių pokyčių. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tai reiškia, kad tretieji asmenys, neprareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami į bylos nagrinėjimą tik pirmosios instancijos teisme. UAB „Creditreform Lietuva“ tokį prašymą pirmosios instancijos teisme buvo pareiškusi ir teismas jį išsprendė, atsisakydamas jį tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme papildomi dalyvaujantys byloje asmenys negali būti įtraukiami, teisėjų kolegija UAB „Creditreform Lietuva“ prašymą atmeta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Paprastai naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje priimti atsisakoma, išskyrus CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; 2) kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ su apeliaciniu skundu pateikė paslaugų teikimo sutarčių išrašus, kuriais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad apeliantė neteikia UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms skolų administravimo paslaugos. Įvertinusi tai, kad šios aplinkybės nustatymas gali būti svarbus, teisingai išsprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl UAB „Verslo aptarnavimo centras“ statuso organizuotame viešajame pirkime, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu didžiąja dalimi buvo nulemtos įrodymų trūkumo, nepareikalavus iš perkančiosios organizacijos atitinkamos aplinkybės nustatymui reikšmingų įrodymų, bei į tai, kad kitai šaliai buvo sudaryta galimybė su naujai pateiktais įrodymais susipažinti bei pasisakyti ne tik dėl jų prijungimo, bet ir dėl vertinimo, teisėjų kolegija nusprendžia naujai pateiktus UAB „Verslo aptarnavimo centras“ įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungti ir vertinti kartu su kitais byloje jau esančiais duomenimis.

Dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.1 punkto teisėtumo

Ieškovė (ir apeliantė) UAB „Creditinfo Lietuva“ nagrinėjamoje byloje ginčijo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.1 punktą, kuriame pirkėju įvardyta atsakovė (ir apeliantė) UAB „Verslo aptarnavimo centras“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra įgaliotoji, o ne savarankiška perkančioji organizacija, todėl ginčijamą viešojo pirkimo sąlygą pripažino neteisėta. Apeliantė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ apeliaciniame skunde su šiuo teismo vertinimu nesutinka, naujai pateiktais įrodymais, kuriuos apeliacinis teismas priėmė, įrodinėdama, kad ji paslaugų teikimo sutarčių pagrindu, be kitų paslaugų, teikia ir skolų administravimo paslaugas UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms, todėl viešuoju pirkimu ketinama užsakyti skolininkų duomenų talpinimo ir viešinimo paslauga reikalinga jos pačios veiklai tinkamai vykdyti. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo konkrečiu atveju UAB „Verslo aptarnavimo centras“ viešąjį konkursą organizavo ne kaip įgaliotoji, o kaip savarankiška perkančioji organizacija, ir tokiu būdu organizuojant konkursą viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos.Atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pateikta informacija patvirtina, kad UAB „Verslo aptarnavimo centras“ yra viena iš UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių, kontroliuojama UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių. Todėl akivaizdu, kad ji atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kuomet viešasis ar privatus juridinis asmuo yra pripažįstamas perkančiąja organizacija.UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pateikti paslaugų teikimo sutarčių išrašai patvirtina jos teiginius, kad ji, be kitų paslaugų, teikia ir skolų administravimo paslaugas UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms. Be to, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ šių sutarčių pagrindu UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms teikia ne vien skolininkų duomenų viešinimo paslaugą, bet ir kitas su skolų administravimu susijusias paslaugas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniame santykyje dėl paslaugų įsigijimo UAB „Verslo aptarnavimo centras“ dalyvauja ne kaip atstovė, o kaip savarankiška perkančioji organizacija, kuriai paslaugos reikalingos tam, kad ji jas galėtų įgyvendinti savo veiklos tikslus ir teikti UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms atitinkamas paslaugas. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaroma su atsakove UAB „Verslo aptarnavimo centras“. JI, kaip perkančioji organizacija, 2016-08-01 atsakyme į pretenziją (1 punktas) patikslino, kad nors UAB „Verslo aptarnavimo centras“ paprastai visus viešuosius pirkimus vykdo UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių naudai pagal jai suteiktus galiojimus, tačiau šiame pirkime perkančioji organizacija veikia ne kaip įgaliotoji organizacija, tačiau yra paslaugos pirkimo iniciatorius ir organizatorius, t. y. kaip perkančioji organizacija, su kuria bus sudaryta pirkimo sutartis. Įvertinus atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ turimą perkančiosios organizacijos statusą, ji gali veikti tiek kaip įgaliotoji perkančioji organizacija, tiek kaip savarankiška perkančioji organizacija. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, jog gausi teisminė praktika bylose, kuriose faktinės aplinkybės buvo kitokios, leidžia ir šiuo atveju pripažinti, kad atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ yra įgaliotoji perkančioji organizacija, nėra teisinga ar savaime paneigianti atsakovės teisę organizuoti pirkimą savarankiškai būti perkančiąja organizacija. Apeliacinis teismas nenustatė, kad atsakovės pasirinkimas pirkimą organizuoti kaip savarankiškai perkančiajai organizacijai pažeistų kurias nors viešųjų pirkimų teisės normas ar principus.Ieškovės akcentuojama aplinkybė, jog ginčo atveju viešuoju pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos reikalingos ne pačiai atsakovei, o UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms, t. y. jog atsakovė šia prasme atlieka tik tarpininkės vaidmenį, taip pat nekliudo jai veikti kaip savarankiškai perkančiajai organizacijai. Analizuojamoje situacijoje atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pagrįstai savo atsikirtimus į ieškovės tokio pobūdžio argumentus grindžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Vadinasi, viešaisiais pirkimais gali būti įsigyjamos ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tretiesiems asmenims reikalingos prekės, paslaugos ar darbai. Ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ argumentai grindžiami ir tuo, kad galutinis skolininkų duomenų talpinimo ir viešinimo paslaugos gavėjas yra UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonės, kurios paslaugas iš UAB „Verslo aptarnavimo centras“ gauna vidaus sandorių pagrindu (neorganizuojant viešųjų pirkimų). Tai, anot ieškovės, reiškia, kad didžiąją dalį savo pardavimo pajamų UAB „Verslo aptarnavimo centras“ turi gauti būtent iš UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių, kad jos sudaromi vidaus sandoriai būtų teisėti, todėl kvestionuotina atsakovės galimybė pirkti paslaugas, reikalingas tretiesiems asmenims, nepriklausantiems UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms. Iš tiesų sutiktina, kad pagal ginčo viešojo pirkimo sąlygas būtų sudaryta galimybė paslaugas teikti ne tik UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms, bet ir tretiesiems (neidentifikuotiems) asmenims, šiai grupei nepriklausantiems. Kita vertus, vien tokia potenciali galimybė savaime nekliudo atsakovei UAB „Verslo aptarnavimo centras“ organizuoti konkursą kaip savarankiškai perkančiajai organizacijai. UAB „Verslo aptarnavimo centras“ yra įpareigota laikytis teisės aktų reikalavimų, keliamų vidaus sandorių sudarymui, ir nėra pagrindo preziumuoti, jog ginčo atveju viešojo pirkimo įvykdymas sudarys prielaidas tokių reikalavimų pažeidimui. Be to, ir pati ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ pripažįsta, kad dalį pardavimo pajamų atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ turi teisę gauti ne iš UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių. Todėl reikalavimas užkirsti kelią tokių pajamų gavimui iš absoliučiai visų trečiųjų asmenų, nepriklausančių UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms, ir atsakovės nesąžiningumo / veiksmų neteisėtumo preziumavimas stokoja faktinio ir teisinio pagrįstumo. Ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ įsitikinimu, jei atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pirkimą vykdytų kaip savarankiška perkančioji organizacija ir dėl kiekvienos UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonės paslaugų poreikio sudarytų atskirą sutartį, tiekėjų konkurencija taptų didesnė. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pati ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ skunde ginčydama tokią viešojo pirkimo sąlygą, jog viešojo pirkimo sutartis bus sudaroma su trimis tiekėjais, yra nurodžiusi, jog sutarčių sudarymas su keliais tiekėjais lems didesnius perkančiosios organizacijos kaštus, nes duomenys turės būti teikiami skirtingiems tiekėjams, atitinkamai, didės ir viešojo pirkimo sutarties administravimo kaštai. Vadovaujantis šiais ieškovės argumentais atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ statuso viešajame pirkime kontekste, tai reikštų, kad kiekvienai UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonei turėtų būti skelbiamas atskiras konkursas su galimai skirtingais laimėtojais, o tokiu atveju viešojo pirkimo sutarties administravimo išlaidos neabejotinai būtų dar didesnės. Nustatytas ieškovės argumentų prieštaringumas taip pat sudaro pagrindą nesutikti su jos deklaratyviais teiginiais apie ginčo pirkimo sąlygomis ribojamą tiekėjų konkurenciją. Teisėjų kolegija neįžvelgia grėsmės, kad tiekėjų konkurencija ginčo pirkimo sąlygomis būtų ribojama ir dėl to, kad viešajame pirkime numatyta galimybė sudaryti sutartis net su trimis tiekėjais, kurių pasiūlymai bus pripažinti geriausiais. Todėl vertintina, kad ginčo viešuoju pirkimu siekiama ne apriboti, tačiau priešingai - paskatinti konkurenciją skolininkų duomenų talpinimo ir viešinimo sektoriuje.Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.1 punktą, pirkėju įvardijantį atsakovę UAB „Verslo aptarnavimo centras“.

Dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2 punkto teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas neteisėtu pripažino ir techninės specifikacijos 2 punkto nuostatą, kurioje pirkimo objektu nurodytas skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas ir viešinimas, laikantis teisės aktų reikalavimų. Apeliantė UAB „Creditinfo Lietuva“ šią sąlygą ginčijo kaip neatitinkančią aiškumo, tikslumo ir apibrėžtumo kriterijų, nes nėra žinomas baigtinis kreditorių sąrašas, kurių skolininkų duomenys būtų viešinami. Įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvus, nurodytus pripažįstant šią ginčijamą sąlygą neteisėta, darytina išvada, kad teismas šios sąlygos neaiškumą siejo su tuo, kad iš jos nėra aišku apie kurių UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių skolininkus išviešinimo paslaugos yra perkamos. Teismas taip pat vertino, kad pirkimas turėjo būti išskaidytas į dalis pagal tai, kurios konkrečiai UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonės skolininkų duomenys būtų viešinami.Teisėjų kolegija pritaria atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ argumentacijai, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas pirkimo sąlygose konkrečiai apibrėžti subjektų ratą, apie kurių skolininkus duomenys bus viešinami, nėra pagrįstas ir būtų perteklinis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog paslaugų teikimo tvarka, priklausomai nuo to, kurios įmonės skolininkų duomenys bus viešinami, būtų skirtinga. Tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti ir apie baigtinio kreditorių sąrašą, kurių skolininkų duomenys būtų viešinami, nurodymo netikslingumą. Priešingas elgesys reikštų neracionalų perkančiosios organizacijos lėšų naudojimą, nes lemtų būtinybę kiekvieną kartą atsiradus papildomam skolininkų duomenų viešinimo paslaugos poreikiui, padidėjus skolininkų ar UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonių, kurioms atsakovė teikia skolų administravimo paslaugas, skaičiui spręsti klausimus dėl naujų paslaugų teikimo sutarčių sudarymo, sudaryti naujas viešojo pirkimo sutartis ar įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka keisti esamas. Šiuo atveju pirkimo sąlygose apibrėžus viešintinų duomenų apimtis (pagal techninės specifikacijos 3 punktą – ne daugiau kaip 500 000 skolininkų duomenų talpinimas sistemoje ir viešinimas) ir nusprendus, jog pirkimo objekto savybės niekaip nesiskiria, priklausomai nuo įmonės, apie kurios skolininkus duomenys viešinami, toks pirkimo objektas visiškai atitinka tesimų praktikoje akcentuojamus pirkimo sąlygų atitikimo aiškumo, tikslumo, suprantamumo kriterijams, be abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų trūkumo nulemtą klaidingą išvadą, jog poreikis įsigyti skolininkų duomenų viešinimo paslaugas yra įrodytas tik dėl grupės įmonės AB „Energijos skirstymo operatorius“, su kuria dėl analogiškų paslaugų teikimo šalys UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir UAB „Creditinfo Lietuva“ yra sudariusios sutartį, galiojančią iki 2017-07-03. Kaip matyti iš atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ į bylą apeliacinėje instancijoje pateiktų paslaugų teikimo sutarčių išrašų, skolų administravimo paslaugos yra teikiamos ir kitoms UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms, t. y. UAB „NT Valdos“, UAB „Energijos tiekimas“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ skundo argumentai, jog ginčo pirkimu siekiama paneigti ieškovės teisėtą lūkestį ir toliau vykdyti su AB „Lesto“ (dabar – AB „Energijos skirstymo operatorius“) sudarytą sutartį, nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas – tai, ar UAB „Verslo aptarnavimo centras“ turi teisę nutraukti (jeigu toks ketinimas egzistuoja ir būtų realizuotas) šiuo metu dar galiojančią sutartį dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ skolininkų duomenų viešinimo, patenka į kito ginčo (dėl tinkamo sutarties vykdymo) ribas. Neginčijamai nustatyta, kad skolininkų duomenų viešinimo poreikis padidėjo, atsakovei UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ėmus teikti skolų administravimo paslaugas ne tik AB „Energijos skirstymo operatorius“, tačiau ir kitoms šios grupės įmonėms. Todėl nėra jokio pagrindo vertinimui, kad viešasis pirkimas buvo organizuojamas išimtinai siekiant pakeisti ieškovę UAB „Creditinfo Lietuva“ kita tokių paslaugų teikėja ir tuo pagrindu daryti išvadą apie neracionalų perkančiosios organizacijos lėšų naudojimą.Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl techninės specifikacijos 2 punkto neteisėtumo grindė, be kita ko, ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-04-21 išaiškinimu, kad tokiais atvejais, kai perkančioji organizacija siekia įsigyti paslaugas iš kelių tiekėjų ir gali perkamą objektą išskaidyti į dalis (pavyzdžiui, pagal regionus, pagal tikslinę auditoriją ir pan.), tuomet turėtų skaidyti pirkimo objektą į dalis ir sudaryti atskiras sutartis. Todėl nagrinėjamoje byloje kyla šios Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos procese vertinimo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje ne kartą spręsta dėl kompetentingų institucijų išvadų atitinkamame procese vertinimo bei reikšmės, pasisakyta, kad ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos rašto vertinimas, neatsižvelgiant į jo turinį, laikytinas pernelyg formaliu ir nevisapusišku, nes šis raštas suformuotas kaip preliminari nuomonė, o ne sprendimas dėl įstatymų pažeidimo, be to, tokia raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija yra rašytinis įrodymas, kuris byloje vertintinas kartu su kitais; toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie (didesnės įrodomosios galios, akivaizdžiu) įrodymu (CPK 197 str. 2 d.). Vis dėlto jis, kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.), svarbus sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl turi būti teismų tiriamas, vertinamas, dėl jo sprendžiant iš esmės, o ne iš anksto atmetamas, atsižvelgiant į jame vartojamas formuluotes (pvz., „reiškiame nuomonę“, „yra pagrindas teigti“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau ir neturėtų būti vertinama kaip bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina atsižvelgiant į visus bylos duomenis.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-04-21 atsakymas, nesant rašytinių įrodymų apie užduotus klausimus Viešųjų pirkimų tarnybai, nors tik tokiu atveju būtų galimas tinkamiausias Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos įvertinimas. Iš atsakymo turinio tikėtinai spręstina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai buvo suformuluotas paklausimas išimtinai dėl galimybės įsigyti perkamas paslaugas iš kelių tiekėjų, nesuteikus išsamios informacijos apie kitas organizuojamo viešojo pirkimo konkurso sąlygas (tai matyti ir iš rašte pateikiamų svarstymų, ar pirkimas bus organizuojamas pagal įgaliojimą, ar ne, nurodomos aplinkybės, kad „paklausimas pateiktas abstraktus, nėra aiškios pirkimo aplinkybės, sąlygos“). Pateiktame atsakyme nepaneigiama (ir nepatvirtinama) nė viena galimybė – nei perkamą objektą skaidyti į dalis, nei pirkimo objekto į dalis neskaidyti, o kalbama tik apie šių galimybių įgyvendinimo sąlygas bei ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką nurodė ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2016-04-21 rašte, kad šis dokumentas yra tik konsultacija, suteikta vadovaujantis abstrakčiame paklausime pateikta informacija, o sprendimą dėl procedūrų taikymo priima pati perkančioji organizacija, atsižvelgusi į konkrečias faktines aplinkybes.Viešųjų pirkimų tarnybos 2016-04-21 rašte siūloma atkreipti dėmesį, kad pirkimo objekto neskaidant į dalis ir sutartis sudarant su keliais tiekėjais, svarbu užtikrinti laimėjusių tiekėjų teises ir nediskriminavimo principo laikymąsi (pavyzdžiui, kaip sutarčių vykdymo metu bus pasirenkama, kada iš kurio tiekėjo yra užsakomos paslaugos ir pan.) (apie tai nutartyje bus plačiau pasisakyta aptariant specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punkto teisėtumą). Toliau rašte nurodomos tam tikros su tokio pirkimo organizavimu susijusios rizikos: tai, kad gali susidaryti situacija, kai tiekėjų pasiūlymų kainos ir ekonominio naudingumo balai labai skirsis – šiuo aspektu vertintina, kad iš esmės abi šalys tiesiogiai ar netiesiogiai pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju tokia rizika neegzistuoja dėl paslaugų tiekėjų sprendimo duomenų viešinimo paslaugos kainą nustatyti lygią nuliui Eur, o dėl tos pačios priežasties abejotinas ir kitos aptariamame rašte nurodytos rizikos tikėtinumas, t. y. kad tiekėjai gali piktnaudžiauti žinodami, jog sutartis bus sudaryta su keliais tiekėjais, ypač jei rinka nėra didelė, derindami kainas tarpusavyje. Dar viena aptarta rizika, susijusi su subtiekėjų pasitelkimu ir tuo, kad galima situacija, kai už lygiai tą pačią paslaugą bus mokama keletą kartų (kai viešinimo šaltinis keliuose pasiūlymuose būtų nurodytas tas pats), taip pat šiame rašte įvertinta kaip mažai tikėtina, atsižvelgiant į viešojo pirkimo reikalavimus skolininkų duomenis talpinti toje pačioje sistemoje (šaltinyje) tik vieną kartą.Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl objekto išskaidymo ir sujungimo, kurioje yra pasisakyta, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas; net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ taip pat remiasi šiais kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais, be paminėtos nutarties, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015 bei 2015-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015. Vertinant šių kasacinio teismo išaiškinimų reikšmę nagrinėjamoje byloje analizuojamai situacijai, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nežinant faktų), o kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009). Minėtose kasacinio teismo bylose, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat kuriomis remiasi apeliantė UAB „Creditinfo Lietuva“, analizuota heterogeniškų (savo pobūdžiu atskirų) pirkimo objektų sujungimo situacija. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pirkimo objektas – skolininkų duomenų talpinimas ir viešinimas, yra tapatus, nepriklausomai nuo to, kurios įmonės skolininkų duomenys bus viešinami. Todėl akivaizdu, kad ši situacija nėra tapati minėtose kasacinio teismo bylose nagrinėtiems atvejams ir tų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Kita vertus, nekvestionuotina, kad viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kuriose perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010, ir joje nurodyta praktika). Todėl būtina patikrinti, ar nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kad nurodytomis kasacinio teismo bylomis dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis negali būti vadovaujamasi kaip precedentais nagrinėjamai bylai, būtina patikrinti, ar nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir ar perkančioji organizacija neperžengė turimos diskrecijos ribų.Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Nors atskirai paėmus viešojo pirkimo sąlygas dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagal tai, kuriai UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonei skolingų asmenų duomenų viešinimo paslaugos bus teikiamos, iš pirmo žvilgsnio galėtų būti vertinamos kaip apribojančios tiekėjų konkurenciją, tačiau viešojo pirkimo sąlygų visumos vertinimas konkrečios nagrinėjamos situacijos kontekste tokios galutinės išvados daryti vis tik neleidžia. Pažymėtina, kad atsakovė viešojo pirkimo sutartis ketina sudaryti su trimis geriausius pasiūlymus pateikusiais tiekėjais. Kaip nurodė atsakovė, šių sutarčių pagrindu duomenys apie skolininkus vienu metu būtų teikiami visiems trims viešinimo paslaugos tiekėjams. Toks perkančiosios organizacijos siekio kuo plačiau paskleisti skolininkų duomenis ir taip užtikrinti prevencinę funkciją, kovojant su mokėjimų vėlavimu, įgyvendinimas pripažintinas ne ribojančiu tiekėjų konkurenciją, o priešingai, skirtu kuo geresnių sąlygų skirtingų viešinimo paslaugos tiekėjų konkurencijai užtikrinti, ją skatinant ne tik konkurso metu, bet ir visu viešojo pirkimo sutarties vykdymo proceso metu.Išvardintų argumentų pagrindu nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti ieškovės ginčijamą techninės specifikacijos 2 punktą neteisėtu.

Dėl specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punkto teisėtumo

Vadovaujantis specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punkte įtvirtinta sąlyga, sutartys bus sudaromos ne daugiau kaip su trimis laimėjusius pasiūlymus pateikusiais tiekėjais. Pirmosios instancijos teismas šią sąlygą pripažino neteisėta, vertindamas, kad ji neatitinka VPT išaiškinimų ir rekomendacijų, pateiktų 2016-04-21 rašte, nes atsakovė nėra aiškiai apibrėžusi kelių tiekėjų parinkimo tvarkos ir paslaugų iš kelių tiekėjų pirkimo tvarkos. Toks įvertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra teisingas.Kaip minėta pirmiau, VPT išaiškinimai 2016-04-21 rašte buvo pateikti atsakant į abstraktaus pobūdžio užklausimą, neįvertinus konkretaus ginčo viešojo pirkimo sąlygų visumos. Todėl toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie įrodymu. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“, viešojo pirkimo sutartys būtų sudaromos su trimis geriausius pasiūlymus pateikusiais tiekėjais, visus skolininkų duomenis vienu metu teikiant visiems konkursą laimėjusiems paslaugų teikėjams, konstatuotina, kad poreikis apibrėžti kelių tiekėjų parinkimo tvarką ir / ar paslaugų iš kelių tiekėjų pirkimo tvarką net neatsirado, nes sutarties vykdymo etape tiekėjų konkurencija dėl konkrečių duomenų gavimo nekyla (ta pati informacija vienu metu teikiama visiems paslaugų tiekėjams). Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ir specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punkto neteisėtumą.

Dėl minimalių reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai nenustatymo

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumą lėmė ir tai, kad, šio teismo vertinimu, nebuvo nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, pagal kuriuos perkančioji organizacija galėtų patikrinti tiekėjų techninį ir profesinį pasirengimą bei įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį. Teismas nurodė, kad ginčo pirkimo sąlygose nustatytas vienintelis reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai – reikalavimas būti įregistruotiems Asmens duomenų valdytojų valstybės registre Jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkymo tikslu, todėl sukuriama situacija, kad visų tiekėjų kvalifikacija bus įvertinta vienodais balais, o tiekėjo vietą kvalifikacinėje eilėje nulems ne tiekėjo techninis ir profesinis pasirengimas, bet pasiūlymo pateikimo momentas. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė itin specifinė situacija, kuomet ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ ginčija pirkimo sąlygas ne dėl to, kad šios sąlygos ribotų jos pačios galimybę dalyvauti viešajame konkurse ir, konkuruojant su kitais jam panorusiais dalyvauti tiekėjais, siūlyti ir savo paslaugas, bet dėl to, kad jos atveria kelią dalyvauti pirkime pernelyg plačiam, ieškovės nuomone, tiekėjų ratui. Šiuo aspektu vertintina, kad apeliantė neturi teisės ginčyti pirkimo sąlygų ta apimtimi, kuria ginamos ne jos pačios teisės ir teisėti interesai. Tiekėjas, kurio paties teisės nėra pažeistos, negali ginti / riboti kitų tiekėjų teisių ar interesų, nes taip veikti įgalioti VPT, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė ieškovei diskreciją šioje dalyje ginčyti pirkimo sąlygas.Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus iš esmės, sutiktina su atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ skunde išreikšta kritika, kad tokios teismo išvados padarytos neįvertinus, kad ginčo viešajame pirkime kvalifikacinė atranka nėra vykdoma (su tuo sutiko ir ieškovė savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą). Todėl teismas be pagrindo rėmėsi bendrųjų pirkimo sąlygų nuostatomis, reglamentuojančiomis kvalifikacinės atrankos vykdymą ir tuo pagrindu sprendė kvalifikacinius reikalavimus ginčo pirkimui esant nepakankamais. Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.1 ir 1.3 punktuose nurodyta, kad vykdomas (skelbiamas) mažos vertės pirkimas, kurio metu bus vykdomos derybos, ir nėra įtvirtinta, kad nagrinėjamu atveju būtų vykdoma kvalifikacinė atranka.Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – šį klausimą, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas jai aplinkybes, išsprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirkimo objektą – skolininkų duomenų talpinimas sistemoje ir viešinimas, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad reikalavimas būti įregistruotiems Asmens duomenų valdytojų valstybės registre būtų nepakankamas, ir, norint įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį, turėtų būti nustatyti papildomi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai. Ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ teigimu, perkančioji organizacija nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti nukrypstama nuo ankstesnės analogiškų paslaugų pirkimo praktikos, kuomet buvo nustatomi papildomi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, kaip kad reikalavimas, jog tiekėjo skolininkų sistemoje turėtų būti sukaupta ne mažiau kaip 3 metų informacija apie fizinių ir juridinių asmenų mokėjimų pažeidimus iš ne mažiau kaip 80 % Lietuvoje veikiančių finansinių institucijų (bankų, draudimo įmonių, lizingo bendrovių) ir tokio pat skaičiaus telekomunikacijų bendrovių. Tokie skundo argumentai kitokios išvados dėl perkančios organizacijos nustatyto reikalavimo jai pakankamumo nesuponuoja. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į patirtį vykdant pirkimus, teismų praktiką, gali tobulinti ir kitaip išdėstyti pirkimo sąlygas vėliau atliekamuose panašiuose pirkimuose, juo labiau kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, o ne pernelyg žemi reikalavimai. Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria UAB „Verslo aptarnavimo centras“ motyvams, jog papildomi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai galėtų nepagrįstai apriboti tiekėjų konkurenciją, pažeisti draudimą juos diskriminuoti. Darytina išvada apie pirmosios instancijos teismo sprendimo ir šioje ginčo dalyje nepagrįstumą.

Dėl reikalavimo skolininkų duomenis viešinti tik unikalioje duomenų viešinimo sistemoje (techninės specifikacijos 5.1.13 punkto) teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Creditinfo Lietuva“ reikalavimą pripažinti neteisėtu techninės specifikacijos 5.1.13 punktą, kuriame nustatytas reikalavimas, kad fizinių ir juridinių asmenų duomenų apie įsiskolinimus talpinimas turi būti atliekamas unikalioje sistemoje, t. y. duomenys apie atitinkamo fizinio ar (ir) juridinio asmens skolą negali būti talpinami vienoje sistemoje kelis kartus. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokių prekių ar paslaugų jai reikia. Ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ įsitikinimu, pirkime draudžiant dalyvauti tiekėjams, kuriems skolininkų duomenų viešinimo sistema nuosavybės teise nepriklauso, tačiau tokie tiekėjai vis tiek turi galimybę viešinti skolininkų duomenis (naudodamiesi kitų subjektų, pavyzdžiui, apeliantės UAB „Creditinfo Lietuva“, sistema), būtų nepagrįstai (dirbtinai) ribojama tiekėjų konkurencija, ribojama tiekėjų galimybė dalyvauti pirkime remiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais.Kaip jau minėta šioje nutartyje, vertintini tik tie argumentai, kurie susiję su pačios ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ teisių gynimu, nes ji nėra įgaliota ginti visų tiekėjų galimų teisių pažeidimo. Buvo nurodyta ir tai, kad tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali siekti ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti VPT, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Todėl tokie skundo argumentai, kad ginčo viešojo pirkimo sąlygomis bus pažeistos kitų tiekėjų teisės, kurie nesinaudoja jiems priklausančia unikalia sistema, o naudojasi ieškovei priklausančia sistema, yra nesusiję su pačios ieškovės pažeistų teisių gynimu. UAB „Creditinfo Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodė, kad ji yra unikalios sistemos turėtoja, taigi šią pirkimo sąlygą ji atitinka. Sutiktina su atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ pozicija, kad tokio pobūdžio argumentais UAB „Creditinfo Lietuva“ iš esmės siekia apginti savo interesą kuo labiau susiaurinti galimų konkurentų ratą, o tai neatitinka viešųjų pirkimų tikslų ir draudimo riboti konkurenciją. Teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pati perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokių prekių ar pasaugų jai reikia. Vertinant aptariamos ginčo pirkimo sąlygos teisėtumą, svarbu identifikuoti perkančiosios organizacijos tikslus ir poreikius. UAB „Verslo aptarnavimo centras“ aiškiai įvardijo, kad pasirinktas reikalavimas, jog vienoje sistemoje skolininkų duomenys turėtų būti talpinami tik vieną kartą, labiausiai atitinka jos tikslus – kuo plačiau paskleisti skolininkų duomenis ir tokiu būdu vykdyti mokėjimų UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms uždelsimo prevenciją. Jeigu tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, naudojasi ta pačia sistema informacijai apie fizinius ir juridinius asmenis talpinti, nėra tikslinga juos talpinti ir viešinti kelis kartus toje pačioje sistemoje, kadangi tokiu būdu duomenų sklaida nepadidėja.Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti neteisėtu techninės specifikacijos 5.1.13 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad fizinių ir juridinių asmenų duomenų apie įsiskolinimus talpinimas turi būti atliekamas unikalioje sistemoje.

Dėl minimalių reikalavimų pirkimo objektui

Pirmosios instancijos teismas netenkino ir ieškinio reikalavimo pripažinti, kad pirkimo sąlygose neteisėtai nenustatyti minimalūs reikalavimai pirkimo objektui, motyvuodamas tuo, kad perkančioji organizacija geriausiai žino, kokios prekės, paslaugos ir darbai labiausiai atitinka jos poreikius, ir nei tiekėjas, nei teismas negali neigti šios turimos diskrecijos. Savo nesutikimą su šiomis teismo išvadomis ieškovė argumentuoja anksčiau vykdytuose analogiškų paslaugų pirkimuose nustatytų kitokių reikalavimų faktu, kurių šiuo atveju, jos įsitikinimu, nepagrįstai buvo atsisakyta. Vadinasi, šiais ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ skundo argumentais iš esmės įrodinėjama, kad ginčijama pirkimo sąlyga atveria kelią ginčo pirkime dalyvauti pernelyg plačiam tiekėjų ratui, neužtikrinant perkančiosios organizacijos intereso gauti kokybiškas paslaugas. Todėl vėlgi negalima įžvelgti jos teisių ar kurių nors teisėtų interesų pažeidimo, suteikiančio pagrindą tokias pirkimo sąlygas ginčyti. Įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 str.). Dėl to vertintina, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygų ir šiuo – minimalių reikalavimų pirkimo objektui nenustatymo – aspektu. Kolegija pasisakė, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į patirtį vykdant pirkimus, teismų praktiką, gali tobulinti ir kitaip išdėstyti pirkimo sąlygas vėliau atliekamuose panašiuose pirkimuose. Šiuo atveju aktualu ir tai, kad buvo perkama vien skolininkų duomenų talpinimo ir viešinimo paslauga be kitų susijusių paslaugų (tokių kaip, pavyzdžiui, kreditingumo istorija), taigi papildomų reikalavimų pirkimo objektui nustatymas būtų neproporcingas perkančiosios organizacijos tikslams pasiekti ir nepagrįstai ribotų tiekėjų konkurenciją.

Dėl bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 b punkto teisėtumo (prielaidų sudarymo tiekėjams konkuruoti pasiūlymo pateikimo laiku)

Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 b punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai keli galutiniai pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesniu į šią eilę įrašomas dalyvis, anksčiausiai pateikęs pirminį pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas šią pirkimo sąlygą pripažino teisėtą ir visiškai atitinkančią VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kekių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arbai kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Savo nesutikimą su šiomis teismo išvadomis ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ grindžia jų prieštaringumu kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-406/2011, Nr. 3K-3-198/2013) dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento.Nagrinėjamoje byloje vertinamame pirkime buvo pasirinktas pasiūlymų vertinimas pagal mažiausios kainos kriterijų, o pasiūlymo pateikimo laikas nebuvo pasiūlymų vertinimo savarankišku kriterijumi, jis buvo nustatytas tik kaip laimėtojų išrinkimo būdas tuo atveju, kai pasiūlymai yra vienodi. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima tokia išvada, kad perkančioji organizacija, nustačiusi papildomą priemonę laimėtojams nustatyti, būtų ja sudariusi prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento. Šiuo atveju pasiūlymų pateikimo kainos, lygios nuliui Eur, aplinkybė laikytina priklausančia išimtinai nuo tiekėjo ir (ar) objektyvių rinkos sąlygų, o ne nuo perkančiosios organizacijos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus ieškovės teiginius, kad perkančioji organizacija būtų iš anksto žinojusi tą aplinkybę, kad visų paslaugos tiekėjų pasiūlyta kaina bus lygi nuliui. Kaip matyti ir iš ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ cituojamos kasacinio teismo praktikos, tiekėjų pasiūlymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiškia jų tarpusavio konkurencijos, dalyvaujant viešajame pirkime, apribojimo, o tokį apribojimą galima konstatuoti tik tada, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygomis sudaro prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento. Akivaizdu ir tai, kad tokio ribojimo, kurio siekia ieškovė, tikslas būtų pateisinamas tik tuomet, jeigu jis neleistų tiekėjų susitarimu nustatyti aukštesnės, nei egzistuoja rinkoje, pasiūlymo kainos, paskelbus mažiausios kainos pirikimą, o ne pačios žemiausios, t. y. nulinės paslaugų kainos.Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ cituojamose bylose buvo spręsta dėl tam tikros dalies ar visos apimties kainos fiksavimo, todėl jose nagrinėtos situacijos nėra esmingai panašios ar tapačios nagrinėjamoje byloje analizuojamai situacijai. Tiesa, kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl tokios situacijos, kuomet perkančioji organizacija nors tiesiogiai ir neįtvirtina fiksuotų kainų, tačiau pagal konkurso sąlygas konkrečių atitinkamų kainų nustatymas atliekamas netiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Pastarojoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama, kad perkančioji organizacija, suvaržydama dalyvių konkurenciją, sudarė sąlygas tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus. Tačiau šie išaiškinimai buvo pateikti specifinėje – viešojo pirkimo konkursų dėl kelionių organizavimo paslaugų – srityje, įvertinus to konkretaus pirkimo sąlygas. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu buvo plėtojama ir vėlesnėse nutartyse, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1055-302/2016. Šioje byloje, spręsdamas taip pat iš kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo teisinių santykių kilusį ginčą, kasacinis teismas pripažino neteisėtomis pirkimo sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad pasiūlymų vertinimo kriterijumi buvo pasirinktas aptarnavimo mokestis, kuomet vertinama ne pirkimo objekto sudėtinių dalių kaina (įkainiai), o tik tiekėjo taikomas aptarnavimo mokestis, kuris susijęs tik su nedidele pirkimo objekto dalimi; kasacinio teismo vertinimu, tokiu atveju laimėtoju yra pripažįstamas tiekėjas, anksčiausiai pateikęs pasiūlymą, o ne pasiūlęs reikalingas paslaugas už mažiausią kainą (nors tiekėjas ir siūlo perkančiajai organizacijai 0 vertės aptarnavimo mokestį, tačiau tai realiai neturi absoliučiai jokios įtakos perkamų paslaugų galutinei kainai). Kaip matyti, nagrinėjamu atveju situacija yra iš esmės skirtinga – ginčo atveju pirkimo objektą sudaro skolininkų duomenų talpinimo ir viešinimo paslauga, ir pagal pirkimo sąlygas laimėtoju atrenkamas dalyvis (-iai), pasiūlęs (-ę) mažiausią kainą už visą šį pirkimo objektą (o ne jo dalį, kaip buvo nustatyta kasacinėje byloje Nr. e2A-1055-302/2016), kas ir sudaro perkamos paslaugos galutinę kainą. Taigi iš esmės skirtinga, nei aptartose kasacinėse bylose, situacija teisėjų kolegijai neleidžia įžvelgti racionalaus lėšų naudojimo, nesuvaržytos tiekėjų konkurencijos bei tiekėjų pasiūlymų lygiateisio vertinimo principų pažeidimo, o būtent šių principų pažeidimas nulėmė priešingus kasacinio teismo sprendimus pirmiau aptartose kasacinėse bylose.Apibendrindama visus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalies ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ ieškinio reikalavimų patenkinimui teisinių prielaidų nebuvo, tačiau toje ginčo dalyje, kurioje kiti ieškovės reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai. Todėl skundžiamas sprendimas toje dalyje, kuria ieškinys buvo patenkintas, panaikintinas ir nauju sprendimu ir ši ieškinio dalis atmestina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Visiškai atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir advokato pagalbos išlaidos) iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovei UAB „Verslo aptarnavimo centras“ iš ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ priteistinas jos sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ apeliacinį skundą pagrįstu ir, priešingai, ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“ apeliacinį skundą nepagrįstu, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios ginčą šalies (CPK 93 str. 1 d.), o ieškovė tokios teisės į bylinėjimosi išlaidų kompensaciją neturi. Iš elektroninės bylos medžiagos duomenų nustatytina, kad UAB „Verslo aptarnavimo centras“ už apeliacinį skundą dviem mokėjimo pavedimais sumokėjo 217 Eur žyminį mokestį, kuris jai priteistinas iš ieškovės UAB „Creditinfo Lietuva“. Duomenų apie kitas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.Iš viso atsakovei UAB „Verslo aptarnavimo centras“ iš UAB „Creditinfo Lietuva“ priteistina 238 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Netenkinus ieškinio, panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2016-08-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį (CPK 150 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, panaikinti ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ (įmonės kodas 303359627) iš uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ (įmonės kodas 111689163) 238 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo „Skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo ir viešinimo paslaugos pirkimas“ (pirkimo Nr. 286179) procedūrų sustabdymą ir draudimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį.