Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Ž. A. atstovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovei UAB ,,Visrupa“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, delspinigių, nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3825,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015 m rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., 336,00 Eur delspinigių, 786 Eur dienpinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį iki 2016 m. birželio 1 d., 99 Eur delspinigius, 2000 Eur neturinės žalos, 23 573,08 Eur nuostolių atlyginimą, išreikalauti iš atsakovės duomenis, prijungti prie civilinės bylos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų bylą Nr. APS-3-4272/2016, išreikalauti iš atsakovės sutartis su bendrovėmis UAB „TNT“, UAB „Elme metalas“ ir kt. bei šių bendrovių išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, taip bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-18 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti darbo sutartį bei ieškovo pareigybės aprašymą, kurių pagrindu teismas galėtų spręstų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, taip pat paaiškinti prašomų išreikalauti įrodymų ryšį su pateiktu ieškiniu, įrodymus, kad advokato padėjėjas T. R. būtų įtrauktas į praktikuojančių advokatų padėjėjų sąrašą bei pateikti praktikai vadovaujančio advokato sutikimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, pareiškė pernelyg abstraktų reikalavimą dėl įrodymų išreikalavimo, nepagrindė teisėto ir tinkamo advokato padėjėjo atstovavimo.

Atskiruoju skundu ieškovo atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir ieškovo Ž. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad:

ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, nurodė jo faktinį pagrindą, pateikė turimus rašytinius įrodymus, nurodė įrodymus, kurie bus pateikti artimiausiu metu bei nurodė, kurių įrodymų trūksta byloje, kuriuos būtina išreikalauti ir kurių ieškovas negali gauti iš atsakovo ir kitų trečiųjų asmenų;

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatindamas bylos iškėlimo stadiją su jos pasirengimo nagrinėti ir nagrinėjimo iš esmės stadijomis padarė proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Tai nepagrįstai riboja ieškovo galimybę kreiptis į teismą teisminės gynybos, apginti savo pažeistas teises bei užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

pateikiant ieškinį prie jo buvo pridėtas išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, kuriame aiškiai nurodyta, jog advokatas G. Z. leidžia atstovauti advokatą padėjėją T. R. civilinėje byloje dėl skolos priteisimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Be to, teisinių paslaugų sutartis sudaryta su advokato padėjėju T. R..

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindi­nių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).

Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, nustatyti CPK 111, 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinio pareiškimą paduodantis asmuo. Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui), ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) bei įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl jis negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo.

Ieškinys gali būti grąžintas ieškovui dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo tada, kai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas, ribos, dėl ko procesas teisme apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, todėl formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (CPK 5, 7 straipsniai).

Įstatyme neapibrėžta, kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas savo ieškinyje nurodė pakankamai duomenų, pridėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti ieškinį nagrinėjimui ir spręsti dėl jo pagrįstumo, t.y. ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui taikomus reikalavimus, nurodytus CPK. Pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai negali būti laikomi esminiais, todėl nepagrįstai užkerta ieškovui teisę į teisminę gynybą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė darbo sutarties bei ieškovo pareigybės aprašymo, kurių pagrindu teismas galėtų spręstų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovo atstovas, ieškinio priėmimo stadijoje teismas nevertina kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų pagrįstumo. Ar pateikti įrodymai pagrindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, nagrinėdamas bylą iš esmės. Pažymėtina, kad teismas darbo bylose yra aktyvus, todėl tuos įrodymus, kurių nepateikė viena iš šalių, bet jo (teismo) nuomone, šių įrodymų reikia, vertinant atitinkamas aplinkybes, teismas gali išreikalauti iš atitinkamų asmenų pats, šiuo atveju darbo sutartį iš atsakovo.

Taip pat nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą paaiškinti prašomų išreikalauti įrodymų ryšį su pateiktu ieškiniu. Prašymas paaiškinti pateiktų įrodymų ryšį su pateiktu ieškiniu gali būti pareikštas parengiamajame teismo posėdyje, pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje. Priešingu atveju pirmosios instancijos teismas atlieka pateiktų įrodymų vertinimą (ar atitinkami įrodymai susiję su pateiktu ieškinį, o reiškia, ar jį pagrindžia, ar ne) ieškinio priėmimo stadijoje, o tokie veiksmai minėtoje stadijoje, minėta, neatliekami.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymą, patvirtinančių, kad advokato padėjėjas T. R. būtų įtrauktas į praktikuojančių advokatų padėjėjų sąrašą bei nėra pateiktas praktikai vadovaujančio advokato sutikimas. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokato G. Z. leidimas jo padėjėjui atstovauti ieškovą yra pateiktas kartu su ieškiniu – 2016-06-22 išraše iš Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo. Be to, ar minėto advokato padėjėjas T. R. yra įtrauktas į praktikuojančių advokatų padėjėjų sąrašą nesunku patikrinti Lietuvos Advokatūros oficialiame internetiniame puslapyje www.advokatura.lt, jame aiškiai nurodyta, kad minėtas padėjėjas į praktikuojančių advokatų padėjėjų sąrašą įtrauktas dar 2006 metais.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo Ž. A. ieškinio atsakovei UAB ,,Visrupa“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, delspinigių, nuostolių atlyginimo priteisimo, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.