Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1110-619/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-28
Bylos Nr.
e2S-1110-619/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14133-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
S. T.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „15min“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1110-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14133-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.5.1.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ dėl tiesos neatitinkančių duomenų paskelbimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1.1. pripažinti, kad atsakovės paskelbtuose straipsniuose (duomenys neskelbtini) yra paskelbti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, kenkia jo reputacijai; 1.2. įpareigoti atsakovę pašalinti visas frazes, kurios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; 1.3. įpareigoti atsakovę pašalinti iš straipsnių (duomenys neskelbtini) 1.4. įpareigoti atsakovę pašalinti iš straipsnių (duomenys neskelbtini) 1.5. įpareigoti atsakovę atsiprašyti ir paskelbti paneigiamo tekstą kaip žurnalistinį tyrimą ir mėnesio naujieną; 1.6. pripažinti, kad žodžio „profesorius“ vartojimas prieš I. V. vardą ir šio žodžio nevartojimas prieš ieškovo vardą straipsniuose, kur ieškovas apibūdinamas kaip „apsimetėlis“, žemina ieškovo garbę ir orumą; 1.7. priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ pagal suformuluotus reikalavimus, susijusius su straipsniais (duomenys neskelbtini), t. y. reikalavimus išdėstytus ieškinio dalyko (ieškinio skyrius H. Prašymas) 2.1, 2.2, 2.3, 3, 4.1–4.3, 6 ir 7 punktuose toje apimtyje, kiek jie susiję su nurodytuose straipsniuose paskelbta informacija ir kitais duomenimis (ieškovo sutarties klientu projektu ir laišku klientui, ieškovo nuotraukomis). Nustatė ieškovui S. T. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus: Performuluoti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal šios nutarties 7 punkte nurodytas pastabas; Patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką pagal nutarties 8 punkte nurodytas pastabas. Sumokėti už pareikštus reikalavimus 300 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „15min“ pašalinti konkrečius teiginius, nuotraukas, ieškovo privataus susirašinėjimo duomenis patenka į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-2397-535/2017 teisminio nagrinėjimo dalyko apimtį. Pažymėjo, jog tiek nurodytoje administracinėje byloje, tiek šiuo atveju pareikštame ieškinyje ieškovas suformulavo iš esmės identiškus reikalavimus, kildinamus iš atsakovės paskelbtų straipsnių (duomenys neskelbtini) turinio. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pakartotinai civiline tvarka pareiškė reikalavimus, kurie buvo išnagrinėti ir teisiškai įvertintas jų pagrįstumas Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, todėl ieškinio reikalavimų, išdėstytų ieškinio dalyko (ieškinio skyrius H. Prašymas) 2.1, 2.2, 2.3, 3, 4.1–4.3, 6 ir 7 punktuose, tiek kiek jie susiję su straipsniais (duomenys neskelbtini), atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog siekiant proceso aiškumo, atsisakius priimti minėtus reikalavimus iš ieškinio turinio turėtų būti pašalinti su paminėtuose straipsniuose paskelbta informacija susiję teiginiai ir reikalavimai.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau iš ieškinio turinio nėra aišku, kokio būtent dydžio turtinę žalą ir neturtinę žalą ir kokiais įrodymais ieškovas įrodinės. Atsižvelgdamas į tai, aptariamą reikalavimas laikė netinkamai suformuluotu ir nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti.

5. Atkreipė dėmesį, jog kartu su ieškiniu ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad ieškovas 2019 m. kovo 7 d. sumokėjo 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Tačiau paminėtas mokestis buvo įskaitytas Vilniaus apygardos teisme užvestoje civilinėje byloje Nr. e2-2896-603/2019. Įskaitytas mokestis ieškovui nebuvo grąžintas, taigi ieškovas formaliai nėra sumokėjęs reikiamo dydžio žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą byloje Nr. e2-2896-603/2019 ir nustatyti sumokėti žyminį mokestį byloje e2-19815-1089/2019 tik po atitinkamo žyminio mokesčio grąžinimo.

7. Nurodė, jog skundžia tuos pačius dalykus kaip ir minėtoje administracinėje byloje, nes toje byloje Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017-01-04 sprendimas yra paliktas nepakeistu, o atsakovas atsisako jį vykdyti. Esamu skundu ieškovas siekia prisiteisti piniginę kompensaciją už jo teisių pažeidimus, kuriuos konstatavo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017-01-04 sprendimu. Pažymėjo, jog Žurnalistų etikos inspektorius 2017-01-04 sprendimu pripažino, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas atsisako taisyti šiuos Žurnalistų etikos inspektoriaus konstatavimus. Minėtos administracinės bylos rėmuose šie klausimai buvo nagrinėjami, konstatuotas pažeidimas, bet atsakovas atsisako vykdyti paliktą galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą. Taigi, šie punktai yra priimtini civilinėje byloje, kurios tikslas yra prisiteisti žalos atlyginimą už Žurnalistų etikos inspektoriaus konstatuotus ieškovo teisių pažeidimus ir už atsisakymą vykdyti atitinkamą Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą.

8. Apeliantas pažymi, jog daugelį dalykų, kurie minimi ieškinyje, ieškovas nebuvo minėjęs skunde ir tai yra naujos aplinkybės. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, 2017-02-21 skundu ieškovas nesiskundžia dėl tų pačių dalykų, kurių teisėtumas kvestionuojamas esamoje byloje. Ieškinyje minimos aplinkybės susiję su ieškovo naryste (duomenys neskelbtini) buvo apskųstos Žurnalistų etikos inspektoriui, bet pastarasis atsisakė juos nagrinėti, todėl jie gali būti nagrinėjami civilinio ieškinio rėmuose. Žurnalistų etikos inspektorius 2017-01-04 sprendimu atsisakė nagrinėti klausimą dėl galimai ieškovo privataus laiško klientui ir konfidencialios sutarties projekto paskelbimo, kadangi ieškovas neigė, jog tai jo mano dokumentai. Tačiau paaiškėjo nauja aplinkybė, kad tai iš tiesų yra ieškovo konfidencialus laiškas klientui, todėl klausimas dėl privataus susirašinėjimo tarp (duomenys neskelbtini) turi būti nagrinėjamas civiline tvarka. Pažeidimas yra tęstinis, nes konfidencialus susirašinėjimas jau ilgai yra paskelbtas internete be ieškovo ir jo kliento leidimo.

9. 2017-02-21 skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui ieškovas neminėjo šio ieškinio reikalavimų 2.2.1, 2.2.7, 2.2.11, 2.2.12, 2.2.13, 2.3.9, 2.3.11, 4.1, 4.2, 4.3 punktuose. Todėl tikslinga įvertinti ar žodžio “apsimetėlis” vartojimas ryšium su šiais anksčiau nenagrinėtais reikalavimais nėra įžeidžiantis ir šmeižiantis. Žurnalistų etikos inspektorius atsisakė nagrinėti esamo ieškinio reikalavimų 2.2.5, 2.2.8, 2.2.9 punktus, bet tai nereiškia, kad nustačius, kad ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) ir turi daktaro laipsnį netikslinga ir nustatyti ar žodžio “apsimetėlis” vartojimas ryšium su tuo nėra įžeidžiantis ir šmeižiantis.

10. Apelianto įsitikinimu nėra ieškinio trūkumas, jog ieškovas neišskiria turtinės ir neturtinės žalos, kadangi šmeižtas ir įžeidimas savo prigimtimi sukelia neturtinę žalą, bet neturtinės žalos tikslas yra sukelti ir turtinę žalą.

11. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. e2-2896-603/2019 ieškinio nepriėmė, vadinasi žyminis mokestis nėra užskaitytas, todėl jis privalo būti grąžintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų, kitai ieškinio daliai nustatytas terminas pašalinti trūkumus.

14. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. pagrindais. CPK 137 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybė, ar teismo žinioje nėra bylos, užvestos pagal tapatų ieškinį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau iškeltos bylos tapatumo patikrinimas. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013).

15. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų tapatumo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-2397-535/2017.

16. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog visi klausimai, kurių nenagrinėjo Žurnalistų etikos inspektorius, o administraciniai teismai jo neįpareigojo jų nagrinėti, gali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-2397-535/2017, tiek šioje byloje ieškovas kildina reikalavimus iš atsakovės paskelbtų straipsnių (duomenys neskelbtini). Šioje byloje pareikštu ieškiniu, kaip ir administracine tvarka išnagrinėtoje byloje ieškovas iš esmės siekia, jog atitinkamos straipsnių frazės būtų pripažintos neatitinkančiomis tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad UAB ,,15min“ pagrįstai, įvertinęs surinktus faktus, pateikė nuomonę, jog pareiškėjas galimai yra (duomenys neskelbtini), t. y. neturi teisės vadintis profesiniu vardu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, jog pati sąvoka „apsimetėlis“ nėra šmeižianti pareiškėją, nepažeidžia pareiškėjo garbės ir orumo. Aplinkybės, jog šioje byloje skundžiami tapatūs dalykai kaip ir administracinėje byloje neneigia ir pats apeliantas.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog šioje byloje ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovė atsisako vykdyti Žurnalistų etikos komisijos sprendimą, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi skundžiama nutartimi atsisakyta priimti ne visą ieškinį, o tik tas jo dalis, kurios susijusios su straipsniais (duomenys neskelbtini). Minėta, jog sprendžiant ar ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės, apelianto argumentus, jog ieškinyje jis nurodė naujas aplinkybes, todėl ieškinio reikalavimai nelaikytini tapačiais. Minėta, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų kiek tai susiję su minėtais straipsniais ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas skųsdamas nutarties dalį, kuria jam nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nenurodo jokių nesutikimo su šia nutarties dalimi argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog atsisakius priimti dalį ieškinio reikalavimų, siekiant proceso koncentruotumo ir rungimosi principų įgyvendinimo, ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas, pašalinant iš jo su bylos objektu nesusijusius argumentus ir reikalavimus, būtinas.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškinio trūkumu – tinkamu ir konkrečiu ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos įvardijimu bei pagrindimu. Nors apeliantas teigia, kad turtinė ir neturtinė žala šiuo atveju negali būti atskirta ir tiksliai įvertinta, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareikšdamas ieškinį ieškovas visgi šią žalą įvertino konkrečia suma. Taigi, tokiam reikalavimui pagrįsti reikalinga nurodyti kokio dydžio ir kaip konkrečiai pasireiškė ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio ieškinio reikalavimo nepatikslinimas, ribotų atsakovo teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, t.y. pažeistų rungimosi principą.

21. Pažymėtina, jog CPK 78 str. numato, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto grąžinamas asmens pareiškimu. Taigi, apeliantas siekdamas, kad jo žyminis mokestis būtų grąžintas ir užskaitytas nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis su prašymu į konkretų bylą nagrinėjusį teismą, kurioje grąžintinas žyminis mokestis.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi į takos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

23. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

24. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis paliktina nepakeista, ieškovui nustatytinas terminas iki 2019 m. liepos 19 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui terminą iki 2019 m. liepos 19 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytus trūkumus.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė