Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. K., jo atstovei advokatei I. B. ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto priimto nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. spalio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto (toliau – Institucijos) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 1 ir 8 dalis 800 Eur bauda su administracine poveikio priemone - teisės medžioti atėmimu 36 mėnesiams ir graižtvinio šautuvo konfiskavimu (administracinio nusižengimo b. l. 1-2).

M. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu dalyje dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies pažeidimo nutraukti. Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. medžioklės vadovas buvo M. Ž., todėl jis turėjo pareigą organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, savalaikiai pildyti medžioklės lapą. Prieš pradedant medžioklę, medžioklės lapas M. K. buvo pateiktas pasirašyti, todėl jis turėjo pagrindo manyti, jog medžioklė organizuojama ir medžioklės lapas yra pildomas teisės aktų nustatyta tvarka. Laiku įrašyti sumedžiotus gyvūnus į medžioklės lapą buvo medžioklės vadovo M. Ž. pareiga, todėl gabenant ir dorojant sumedžiotą šerną, jam nebuvo žinoma aplinkybė, jog M. Ž. to sumedžioto šerno į medžioklės lapą dar neįrašė. M. K. sumedžiotą šerną gabeno bei dorojo medžioklės vadovo M. Ž. leidimu. M. K. buvo įsitikinęs, jog dalyvauja teisėtai organizuojamoje ir vykstančioje medžioklėje, vykdė visus M. Ž. kaip medžioklės vadovo nurodymus. Jis ir medžiojo vien dėl to, kad padėtų M. Ž. apsaugoti jo šeimos pasėlius nuo laukinių žvėrių daromos žalos. Į medžioklę važiavo, medžiojo bei sumedžiotą šerną parsigabeno ir jį dorojo atvirai, nesislapstydami. Jie visada eidavo medžioti į tą pačią vietą, kur laukiniai žvėrys labiausiai nuniokodavo pasėlius. Jis pasirašė medžioklės lape prieš pradedant medžioklę ir laikė, kad dalyvauja teisėtoje medžioklėje, vykdė visus medžioklės vadovo nurodymus ir laikė, kad teisėtai sumedžiojo, gabeno ir dorojo šerną, todėl dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo yra nekaltas (b. l. 2-8).

Kiti skundo prašymai ir motyvai neaptariami, kadangi 2023 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakytos priimti M. K. skundo dalys susijusios su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimu, paimtų daiktų grąžinimu ir įpareigojimu grąžinti jo sumokėtus 2354,80 Eur (b. l. 14-15).

M. K. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad su M. Ž. susitarė, kad nori pamedžioti. M. Ž. įrašė į medžioklės lapą ir jį. Jis išėjo pirmiau į medžioklę, o M. Ž. atėjo vėliau. Po kiek laiko, pupų lauke, jis nušovė šerną, tuo metu buvo kartu su M. Ž.. Pareidami pradėjo galvoti, kaip tą šerną parsivežti. Kadangi pupos buvo nenukultos, M. Ž. sakė važiuoti su traktoriumi per lauko technologines (darbines) vėžes, kad neišvažinėtų pupų. Su traktoriumi nuvažiavo, pasiėmė tą šerną, kuris buvo labai murzinas. Parvažiuojant M. Ž. sako užsukim į ūkį, pas jį yra plovykla ir apiplaukim. Nuplovus gyvūną, M. Ž. jam sako, gal „čia vietoj ir išdorokim“. Kadangi šernas buvo nuplautas ir švarus, jis pradėjo gyvūną doroti. Atvažiavus aplinkosaugai, pareigūnai paprašė pateikti medžioklės lapą, kuriame nebuvo įrašyta, kad yra sumedžiotas šernas. Mano, kad jis už medžioklės lapo pildymą nebuvo atsakingas, tai medžioklės vadovo M. Ž. pareiga. Faktinis lupimas vyko ūkyje, ten kur ir nusiplovė gyvūną, ne kažkur „pasikavoję“. M. Ž. medžioklėje buvo kartu ir minties jam nekilo atskirai M. Ž. prašyti, kad sumedžiotą gyvūną įrašytų į medžioklės lapą. Jis (M. K.) pradėjo pirmas doroti šerną. Kai pasirodė gamtos apsaugos inspektoriai, šernas jau buvo pradėtas doroti. Medžiokle užsiima apie penkis metus, nėra turėjęs nuobaudų už medžioklės taisyklių pažeidimą. Neprašė medžioklės vadovo M. Ž., kad įrašytų į lapą jo sumedžiotą gyvūną, nes vadovas buvo kartu, suprato, kad viskas buvo įrašyta, nes pas M. Ž. medžioklės lapas buvo ir jis už tai buvo atsakingas. Neprašė, neperspėjo arba kitais būdais medžioklės vadovo nepaprašė, kad tas sumedžiotas jo gyvūnas būtų įrašytas į lapą, nes pasitikėjo, kad „viskas yra tvarkingai“. Pats neįsitikino, kad medžioklės lape būtų pažymėtas jo nušautas gyvūnas.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, prašė skundo netenkinti, nurodė, kad Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ klubo vadovo E. A. R. 2023 m. gruodžio 11 d. išduotame medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardas, pavardė. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti medžioklę ir medžioti. M. K. yra medžiotojas, yra išlaikęs medžiotojo egzaminus, turi galiojantį medžioklės bilietą ir yra pilnai susipažinęs su medžioklės taisyklėmis. Pagal medžioklės lape padarytus įrašus matyti, kad M. K. dalyvavo ir apie dalyvavimą savo parašu patvirtino septynių medžioklių dalyvavime. Taip pat medžioklės lape nurodyta, kad 2023 m. liepos 27 d. M. K. yra sumedžiojęs vieną šerną. Medžioklės lape yra 2023 m. rugsėjo 7 d. M. K. parašu patvirtintas įrašas, kuriame nėra įrašo apie sumedžiotus žvėris, nors M. K. tos medžioklės metu buvo sumedžiojęs šerną ir kartu su M. Ž., kuris konkrečiu atveju buvo medžioklės vadovu, jį gabeno ir dorojo. Sumedžiotas šernas į medžioklės lapą įrašytas nebuvo. Pareiškėjas pripažino padarytą administracinį nusižengimą, gailisi dėl padaryto pažeidimo ir iki administracinio protokolo surašymo gera valia atlygino visą gyvūnijai padarytą žalą. Mano, kad 2023 m. spalio 3 d. priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo M. K. skundo netenkinti (b. l. 24-27).

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. A. R. 2023 m. gegužės 11 d. išdavė medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2024 m. kovo 31 d. (medžioklės lape neįrašyti duomenys medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardas pavardė) (administracinio nusižengimo b. l. 22). Iš minėto medžioklės lapo matyti, kad buvo vykdomos septynios medžioklės, kuriuose dalyvavo M. Ž. ir M. K.. Nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. vykusių medžioklių metu 2023 m. liepos 27 d. M. K. sumedžiojo vieną šerną; 2023 m. rugsėjo 7 d. vykusios medžioklės metu jokių gyvūnų neįrašyta. E. A. R. 2023 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimai patvirtina, kad medžioklės lapas buvo išduotas M. Ž. (administracinio nusižengimo b. l. 19). 2023 m. rugsėjo 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose M. K. nurodė, kad medžioklės metu nušovė šerną, pradėjo doroti neįsitikinęs, kad lape nėra pažymėta, nuoširdžiai gailisi (administracinio nusižengimo b. l. 18). Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu iš M. K., leidimo laikyti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ginklas graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su spyna, ginklo priedėliai - optika (duomenys neskelbtini), šaudmenis – 3 šoviniai kalibras (duomenys neskelbtini), kiti prie ginklo esantys priedai: odinis diržas juodos spalvos, dėklas medžiaginis žalios spalvos (administracinio nusižengimo b. l. 14). Patikrinimo akte užfiksuotos patikrinimo vietos - (duomenys neskelbtini), pupų laukuose neteisėtai sumedžioto šerno vietos, traktoriaus su kuriuo pargabentas neteisėtai sumedžiotas šernas, dorojamo pakabinto šerno ir ginklo fotonuotraukos (administracinio nusižengimo b. l. 8-9). Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos žalos aplinkai paskaičiavimas, pagal kurį M. K. padarė 2354,80 Eur dydžio žalą, su žalos paskaičiavimu M. K. sutiko, 2023 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (administracinio nusižengimo b. l. 12-13, 17).

Iš 2023 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties, administracinėje byloje Nr. II-313-471/2023, matyti, kad 2023 m. spalio 3 d Aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir 8 dalį 800 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonėmis - specialiosios teisės (medžioti) atėmimu 36 mėnesiams ir daikto – traktoriaus „MTZ Belarus 920.4“ konfiskavimu - už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 7 d. 23 val. (duomenys neskelbtini), teisėto medžioklės plotų naudotojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vienete vykusios medžioklės metu kartu medžiotojo M. K. sumedžiotą šerno patiną gabeno jam priklausančiu traktoriumi „MTZ Belarus 920.4“ ir dorojo (duomenys neskelbtini), neoficialioje medžiotojų klubo apdorojimo patalpoje; pažeisti Medžioklės taisyklių 16.2, 21, 22, 23, 24.13, 58.2.3 ir 74.1 punktų reikalavimai. Minėta nutartimi M. Ž. skundas tenkintas dalinai 2023 m. spalio 3 d Aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas; vietoje administracinio poveikio priemonės daikto – traktoriaus „MTZ Belarus 920.4“ – konfiskavimo nuspręsta išieškoti iš M. Ž. valstybei konfiskuotino turto traktoriaus „MTZ Belarus 920.4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

M. K. administracine tvarka pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalį buvo nubaustas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 7 d. „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete vykusios medžioklės metu, naudodamas graižtvinį šautuvą sumedžiojo suaugusį šerno patiną, kurį kartu su medžiotoju M. Ž. gabeno traktoriumi ir dorojo, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žvėrį dorojo neoficialiojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ apdorojimo patalpoje, tuo pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27 punktą; kadangi sumedžiotas šernas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto ir 74.1 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo b. l. 1-2).

M. K. pateiktu skundu prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu dalyje dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies pažeidimo nutraukti (b. l. 2-8).

ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2023 m. spalio 31 d. nutarimo matyti, kad M. K. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad nesilaikė Medžioklės taisyklių 58.2.3 ir 74.1 punkto reikalavimų (administracinio nusižengimo b. l. 1-2).

Pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Šis medžioklės taisyklių pažeidimas laikomas šiurkščiu (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas).

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad M. K., būdamas medžiotoju, administraciniame kaltinime nurodytu laiku teisėtai dalyvavo medžioklėje, kurios metu leistinu laiku ir būdu sumedžiojo šerną, kurį kartu su medžioklės vadovu M. Ž. gabeno į medžioklės vadovo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir neoficialioje medžiotojų klubo apdorojimo patalpoje šerną pradėjo doroti. Taip pat rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad gyvūnas prieš pradedant doroti, nebuvo pažymėtas medžioklės lape, todėl pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatas laikoma, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai.

Tuo tarpu skunde ir pareiškėjo pasisakymuose teisme akcentuojama, kad pareiškėjas, teisėtai sumedžiojęs ir administraciniame kaltinime nurodytą gyvūną kartu dalyvaujant su medžioklės vadovu M. Ž., turėjo pakankamą pagrindą būti įsitikinusiu, jog dorojo teisėtai sumedžiotą gyvūną. Nurodoma, kad pareiškėjas negalėjo ir neturėjo numatyti, kad medžioklės vadovas neįvykdys jam priskirtos pareigos įrašyti sumedžiotą gyvūną į medžioklės lapą. Teismas, tokius skundo teiginius ir pareiškėjo posėdyje išsakytus argumentus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant pareiškėjui išvengti atsakomybės, ir pritardamas Institucijos išvadai dėl pareiškėjo kaltės konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. K. kaltę padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

Teisme apklaustas liudytoju Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas G. C. nurodė, kad apie būrelio medžiotojus buvo gauta informacija jau 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kad būtent to būrelio medžiotojai medžioja žvėris ir galimai juos nerašo į medžioklės lapą. 2023 m. rugsėjo 7 d. jam paskambino asmuo ir pasakė, konkrečiai įvardydamas, kad M. Ž. vykdo medžioklę ir vėl galimai nerašys žvėrių į medžioklės lapą. Atvykus į medžioklės „(duomenys neskelbtini)“ plotus apie 21 val. išgirdo šūvį. Po kiek laiko, matė, kad į laukus atvažiuoja traktorius ir parsivežė sumedžiotą gyvūną į M. Ž. sodybą. Po kiek laiko, jis su kolega nuvyko į tą sodybą ir pamatė tris asmenis, du iš jų dorojantys sumedžiotą gyvūną. Medžioklės vadovas buvo M. Ž., kuris parodė medžioklės lapą ir jame nebuvo įrašo apie sumedžiotą gyvūną – šerną, todėl buvo traktuojama, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai padarant žalą gamtai. Medžioklės lapas buvo M. Ž. automobilyje, nors važiavo sumedžiotą žvėrį parsivežti kita transporto priemone - traktoriumi, M. K. nurodė, kad jis sumedžiojo šerną.

Liudytojas Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas E. Č. paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. skyriaus vedėjas G. C. informavo jį, kad turi informacijos dėl galimai neteisėtos medžioklės (duomenys neskelbtini) rajone, būtent „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete ir nusprendė vykti patikrinti gautos informacijos. Nuvykę į vietą apsižiūrėjo žemėlapį, žinojo, kur yra sodyba, iš kurios išvažiuoja medžiotojai, kur doroja žvėris. Jis išlipo iš automobilio pasiimti daiktų (termovizoriaus, žiūronų) ir išgirdo šūvį. Paėjęs apie 200-300 metrų matė sodybą, laukus, žmonių ir medžiotojų nepastebėjo, bet matė, kad su prožektoriumi per lauką švietinėjasi kažkas. Po kurio laiko iš sodybos išgirdo atvažiuojantį traktorių. Traktorius judėjo link tos vietos, kur švietė prožektoriai. Įtarė, kad yra paimtas žvėris ir vežamas į sodybą. Kai traktorius grįžo į sodybą, su G. C. nusprendė eiti į teritoriją ir patikrinti. Įėję į teritoriją, pamatė asmenis, matė dorojamą žvėrį pakabintą ant traktoriaus. Medžioklės vadovas, kuris buvo M. Ž., pateikė medžioklės lapą, kuriame buvo įrašas apie vykdomą medžioklę, buvo įrašyti du medžiotojai, tačiau įrašo apie sumedžiotus žvėris nebuvo. Pradėjo pildyti visus procesinius dokumentus, nes matė, kad yra padarytas šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas. Sumedžiotas žvėris turėjo būti įrašytas prieš jo dorojimą. Pats dorojimas vyko kieme, neuždaroje patalpoje. Medžioklės vadovas atsako už teisingą medžioklės lapo užpildymą, bet pas medžiotojas turi įsitikinti, kad sumedžiotas žvėris yra įrašytas į medžioklės lapą. Šiuo atveju, M. Ž. ir M. K. nuo pat medžioklės pradžios iki žvėries dorojimo buvo kartu, todėl M. K. turėjo įsitikinti, kad sumedžiotas šernas yra įrašytas į medžioklės lapą ir tik tada pradėti žvėrį doroti.

Kaip jau minėta, pagal Medžioklės taisyklių nuostatas medžioklės neteisėtumą, padarant žalos gamtai, lemia ne pats gyvūno sumedžiojimo faktas, bet nustatyta tvarka į medžioklės lapą duomenų apie sumedžiotus gyvūnus neįrašymas. Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatos įtvirtina skirtingą duomenų apie sumedžiotą gyvūną įrašymo į medžioklės lapą tvarką: 1) apie gyvūnus, kurių medžioklė yra limituojama, duomenys į medžioklės lapą įrašomi prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti; 2) kitu atveju duomenys apie sumedžiotus gyvūnus į medžioklės lapą įrašomi prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, 3) arba prieš pradedant doroti. Šioje byloje aktualu ir tai, kad sumedžiotas šerno patinas nėra gyvūnas, kurio medžioklė būtų limituojama (Medžioklės taisyklių 28 punktas). Taigi sumedžiotą šerno patiną galima laikyti sumedžiotu neteisėtai arba šį išvežus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame šis sumedžiotas, arba pradėjus jį doroti, abiem atvejais prieš tai neįrašius duomenų apie sumedžiotą gyvūną medžioklės lape.

Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad M. K., sumedžiojęs šerno patiną, šį kartu su M. Ž. gabeno į M. Ž. sodybą ir pradėjo gyvūno dorojimą, tinkamai neužpildžius medžioklės lapo. Taigi, šerno patinas laikomas sumedžiotu neteisėtai nuo jo dorojimo momento.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad sumedžiojęs gyvūną ir jį parsigabenus, medžioklės vadovas M. Ž. vėliau jam davė žodinį leidimą sumedžiotą gyvūną pradėti doroti.

Medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama veikla, o medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta medžiotojo pareiga laikytis šio įstatymo, Medžioklės taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. Elgesys ignoruojant Medžioklės taisyklėse įtvirtintus privalomus reikalavimus, susiklosčiusioje situacijoje negali būti laikomas nereikšmingu atsakomybės prasme ar pateisinamas tuo, kad kiti asmenys nevykdė savo pareigos įrašyti į medžioklės lapą apie sumedžiotą gyvūną.

Nors į medžioklės lapą apie sumedžiotus gyvūnus privalo įrašyti medžioklės vadovas, asmuo, sumedžiojęs gyvūną, taip pat ir kiti medžiotojai, dalyvaujantys sumedžioto gyvūno gabenime ar dorojime, turi būti aktyvūs ir pasidomėti, ar medžioklės vadovas tai padarė. Pagal Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto turinį – asmuo, būdamas medžiotojas ir vykdydamas savo kaip medžiotojo pareigas, turi įsitikinti kokio gyvūno gabenime (ir/ar dorojime) dalyvauja (teisėtai ar neteisėtai sumedžioto), ir užtikrinti, kad nebūtų gabenamas (ir/ar dorojamas) neteisėtai sumedžiotas gyvūnas.

Nors M. K. ir nekilo pareiga apie sumedžiotą šerną atlikti įrašus medžioklės lape, nes tai buvo medžioklės vadovo, šiuo atveju M. Ž., pareiga, tačiau pastebėtina, kad M. K. kaip medžiotojui turėjo būti žinomos Medžioklės įstatymo, Medžioklės taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikoje, nuostatos, tame tarpe – ir sumedžiotų gyvūnų įrašymo į medžioklės lapus tvarka prieš juos gabenant ar pradedant doroti. Atsižvelgiant į tai, M. K., būdamas pakankamai atsakingas ir rūpestingas, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimo veiksmus, privalėjo įsitikinti, kad jo sumedžiotas gyvūnas įrašytas į medžioklės lapą.

Šiuo atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. K. pats medžioklės lapo įrašu nesidomėjo, apsiribodamas leidimo doroti gavimu iš medžioklės vadovo, net nepasiteiraudamas apie sumedžioto gyvūno įrašymą į medžioklės lapą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats M. K. rašytiniame savo paaiškinime nurodė, kad pradėjo doroti gyvūną, neįsitikinęs, kad lape jo nėra pažymėta. Taigi, teismo turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. K. apie jo paties sumedžioto gyvūno įrašymą į medžioklės lapą net nesidomėjo. Toks medžiotojo (paties nurodymu - užsiimančio medžiokle apie penkis metus), išmanančio medžioklės taisykles, elgesys negali būti laikomas sąžiningu, apdairiu ir teisėtu. Duomenų, kad pareiškėjui būtų buvusios kokios kliūtys prieš pradedant doroti sumedžiotą gyvūną patikrinti, ar jo sumedžiotas gyvūnas, kurio dorojome jis pats dalyvavo, yra tinkamai įformintas dokumentuose, byloje nėra. Apie tokias aplinkybes nenurodė ir pats M. K. nei tyrimo metu, nei skunde. Taigi, turėdamas visas sąlygas ir galimybes patikrinti minėtą informaciją, pareiškėjas to nepadarė, ko pasekoje dorojo neteisėtai sumedžiotą šerno patiną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, šiuo atveju egzistuoja pagrindas teigti, jog pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir toks jo neatsargumas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Teismas daro išvadą, kad Institucija M. K. veikoje pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. K. skundą iš dalies panaikinti 2023 m. spalio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu dalyje dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies pažeidimo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos( nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.