Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl praleisto registracijos viešame registre termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Sodininkų bendrija „Beržynas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.20 straipsnyje nurodyta, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis).

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama M. V. D., tai patvirtina prie pareiškimo priedų pridėtas (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo mama M. V. D. 1994 m. birželio 22 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Iš mokėjimo pranešimo matyti, kad M. V. D. buvo parduotas 600 kv. m žemės sklypas Nr. 36 Sodininkų bendrijoje „Beržynas“, sandoris buvo patvirtintas notarine tvarka 1994 m. birželio 22 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas teismui pateikė taupomojo banko pranešimą, kuris patvirtina pirkėjos M. V. D. apmokėjimą už minėtą žemės sklypą investiciniais čekiais.

6. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo Mama dėl savo teisinio neišprusimo neįregistravo nusipirkto Turto. Pareiškėjo tėvas mirė dar (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas buvo vienintelis vaikas šeimoje. Pareiškėjo Mamos nupirktas Turtas buvo įgytas realiai, skirtas naudoti asmeniškai, konkrečia kolektyvinės sodininkystės (daržininkystės) paskirtimi. Pareiškėjas tvirtina, kad po Mamos mirties toliau valdo Turto, naudodamas tai pačiai, nuo Turto įsigijimo laikotarpio nustatytai paskirčiai. Sudarytas Turto pirkimo sandoris, nors ir nebuvo pagal tuo laiku galiojančią tvarką įregistruotas, tačiau, atitiko sandorių šalių valią. Sudarant Sutartį pareiškėjas sandoryje nedalyvavo, Turto dokumentai pas jį nebuvo saugomi, jokios informacijos apie neatliktą turto registraciją pareiškėjas nurodo, kad tuo metu neturėjo. Pareiškėjas nurodo, kad, žinodamas, jog Turtas turi adresą ir unikalų numerį buvo įsitikinęs, kad visos privalomosios pagal to meto nuostatas registracijos yra atliktos, tačiau dabar kartu su kitais sodininkų bendrijos nariais, norėdamas atlikti savo valdomo Turto geodezinius matavimus, pareiškėjas iš matininko sužinojo apie neatliktą pirminę teisinę registraciją.

7. Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 253 straipsnio 1 dalį, pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Pareiškėjo Mama 1994 m. birželio 22 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu remiantis minėta CK nuostata, pareiškėjo Mamai perėjo nuosavybės teisė į Turtą. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Valstybės įmonės Registrų centre nėra duomenų, kad nuosavybės teisė į Turtą būtų įregistruota pareiškėjo Mamos ar pareiškėjo vardu.

8. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, tačiau per 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytą terminą neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalies nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo praktika, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad aplinkybės dėl jo Mamos teisinio neišprusimo laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Iš byloje esančių duomenų turinio matyti, kad pareiškėjo Mama atliko teisinę reikšmę turinčius veiksmus, siekdama nuosavybės teise įsigyti Turtą, pasirašė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei sumokėjo nurodytą Turto įsigijimo kainą, iki mirties valdė įgytą Turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nekilnojamojo turto įregistravimui pagrįstas, dėl to pareiškimas tenkintinas, praleistas terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. D. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kaip M. V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)) įpėdiniui, nekilnojamo turto sandoriui, t. y. 1994 m. birželio 22 d. sudarytai Valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarčiai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.