Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. U. gynėjo advokato P. A. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo nutraukimo suėjus vykdymo senaties terminui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas nuteistojo V. U. gynėjo advokato P. A. prašymas pripažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-307-725/2010 nevykdytinu, suėjus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnyje numatytai apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.

Teikime nurodoma, kad V. U. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu Nr. 1-307-725/2010 pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų bei elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose. Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis V. U. buvo nepilnametis, 17 m. amžiaus, teismo sprendimo vykdymo metu jam buvo 18 metų. 2010 m. birželio 28 d. ir 2010 m. rugsėjo 1 d. V. U. buvo įspėtas dėl teismo įpareigojimų nevykdymo, nustačius, kad jis ne pilnai atidirbo auklėjamojo pobūdžio darbus bei nuo 22 val. iki 6 val. ryto nebuvo rastas gyvenamosios vietos adresu. Nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio V. U. nepertraukiamai gyvena ir dirba Ispanijos Karalystėje. 2013 m. kovo 20 d. Raseinių apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas Raseinių rajono probacijos skyriaus teikimas dėl V. U. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir teismo nutartimi jam skirta vykdyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, į atliktos bausmės laiką įskaitant kardomojo kalinimo laiką. Apie tai, kad 2010 m. balandžio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikintas ir priimta teismo nutartis, kuria V. U. pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jis buvo žodžiu informuotas 2018 m. gegužės mėnesio antroje pusėje. Tačiau, nuteistojo manymu, jo atžvilgiu yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas dėl nurodytų priežasčių: po Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo priėmimo jo oficiali deklaruota gyvenamoji vieta buvo jo tėvų namai (Lauksminiškių g. 14, Viduklė, Raseinių r.), tačiau nuteistojo mama nenorėjo, kad sūnus gyventų jos namuose, todėl jam tekdavo apsistoti savo draugo namuose ir jis faktiškai neturėjo galimybės vykdyti teismo sprendimo - nuo 22 val. iki 06 val. būti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, kad nuteistasis turėjo teisę keisti savo gyvenamąją vietą, nes teismo sprendimu nebuvo įpareigotas jos nekeisti ar gauti tam atitinkamo pareigūno leidimą. Kadangi neturėjo nei moralinio, nei finansinio palaikymo, nuteistasis negalėjo tęsti mokslų vidurinėje mokykloje, nes teko pačiam save išlaikyti, atsižvelgiant į tai, vykdant teismo sprendimą, jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Teismo sprendimu V. U. buvo paskirta ir kita auklėjamoji priemonė - 50 valandų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 val. darbų. Pataisos inspekcijos pareigūnų pavedimu jam buvo paskirta darbus atlikti Blinstrubiškių senelių globos namuose. Nuteistasis sutinka, kad jam paskirtus darbus atliko atmestinai, tačiau nuvykus į viešųjų darbų atlikimo vietą nebuvo nustatyta aiški tokių darbų atlikimo tvarka, be to, nuo jo faktinės gyvenamosios vietos iki senelių namų kelias buvo pakankamai tolimas. Aplinkybė, kad darbus buvo pavesta atlikti įstaigoje, kuri visiškai nebuvo pasiruošusi dirbti su tokio pobūdžio asmenimis, neturėjo už tai atsakingų asmenų ir nesuteikė nuteistajam realios galimybės atlikti darbų, kurie galėtų turėti auklėjamąjį pobūdį, visais atvejais turėtų būti aiškinama, kaip priežiūros funkciją atliekančios institucijos darbo brokas ir vertinama nuteistojo naudai, o ne atvirkščiai. Į Ispanijos Karalystę V. U. išvyko 2010 m. rugsėjo viduryje, kadangi Lietuvoje jam darbo rasti nepavyko. Apie išvykimą iš anksto buvo informavęs jį prižiūrintį pareigūną, jam buvo paaiškinta, kad jis privalo teikti duomenis apie savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą užsienio šalyje. Prašymo leisti išvykti jokiai institucijai nepateikė, nes teismas sprendimu nebuvo įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos ir manė, kad turi teisę laisvai išvykti. Kadangi iki išvykimo nežinojo kur tikslai gyvens (žinojo tik miestą), jokių konkrečių duomenų raštu pataisos inspekcijai nepateikė. Iš Ispanijos apie spalio vidurį išsiuntė laišką, kuriame nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, taip pat pažymą iš darbovietės apie įsidarbinimą, tačiau gali būti, kad laišką nusiuntė ne probacijos tarnybai, bet Raseinių rajono apylinkės teismui. Nors turėjo ir lietuvišką telefono numerį, ir, jo manymu, pareigūnams turėjo būti žinoma jo faktinė gyvenamoji vieta, jokia informacija apie jo atžvilgiu atliekamus procesinius veiksmus jam nebuvo siunčiama, todėl suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui pagrįstai tikėjosi, kad yra atleistas nuo realios bausmės įvykdymo. V. U. nesislapstė nuo bausmės vykdymo, apie jo atžvilgiu priimtą nutartį jokių duomenų nebuvo gavęs (2 t., b. l. 44–51).

Nuteistasis V. U. ir jo gynėjas advokatas Marius Kuzminovas teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti, nurodė prašyme išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad V. U. bausmės vykdymo laikotarpiu buvo jauno amžiaus, todėl probacijos tarnyba turėjo jam tinkamai išaiškinti visas probacijos vykdymo sąlygas, be to, nepaneigta aplinkybė, kad nuteistasis informavo probacijos tarnybą apie išvykimą į Ispanijos Karalystę. Taip pat nėra duomenų, kad nuteistojo būtų ieškoma telefonu, t. y. probacijos tarnyba tinkamai neatliko savo pareigų. Be to, pasislėpimu laikomi sąmoningi asmens veiksmai, kuriais siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės ar paskirtos bausmės vykdymo, kadangi V. U. probacijos tarnybos pareigūnams nurodė, jog išvyksta į užsienį, nurodė, kur išvyksta, su juo buvo lengva susisiekti, nuteistasis manė, jog vykdė įpareigojimą atidirbti viešuosius darbus, taip pat vykdė ir kitą įpareigojimą – įsidarbinti, todėl nuteistojo veiksmų negalima traktuoti kaip pasislėpimo ir todėl bausmės vykdymo senaties terminas nebuvo sustojęs.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė arba paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 5 punkte numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų bei elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2010-02-20 iki 2010-04-16 (2 t., b. l. 14–16). 2013 m. kovo 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi V. U. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-02-20 iki 2010-04-16 (2 t., b. l. 38–39).

Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas, paskelbęs 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendį, išaiškino nuosprendžio vykdymo tvarką, bausmės vykdymo ypatumus ir nuteistasis gavo nuosprendžio nuorašą (2 t., b. l. 17). Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos neabejotinai jam buvo išaiškintos ir probacijos tarnyboje. Be to, 2010 m. rugpjūčio 12 d. ir 2010 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžių metu, kuriuose buvo nagrinėjami probacijos tarnybų (tuo metu – pataisos inspekcijų) teikimai dėl įspėjimų nuteistajam V. U. skyrimo, V. U. dar kartą patvirtino, kad žino teismo įpareigojimus, pripažino jų nevykdęs, pasižadėjo sąžiningai dirbti ir nedaryti nusižengimų (Raseinių rajono apylinkės teismo byla Nr. T1-64-551/2010, b. l. 3, Raseinių rajono apylinkės teismo byla Nr. T1-72-237/2010, b. l. 3). Taigi, žinodamas probacijos sąlygas bei teisines šių sąlygų pažeidimo pasekmes ir išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, nuteistasis neabejotinai suprato, jog sudaro kliūtis tinkamai vykdyti nuosprendį ir vengia nuosprendžio vykdymo. Nuteistasis neabejotinai suprato, jog tokiu elgesiu pažeidžia probacijos sąlygas ir dėl to jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kas ir buvo padaryta. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog nuosprendžio vykdymo senaties terminas sustojo, nes nuteistasis vengė nuosprendžio vykdymo. Duomenų, kad asmuo būtų atleistas nuo pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos nuosprendžiu paskirtą bausmę, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie nuteistajam būtų leidę manyti, kad jis atleidžiamas nuo pareigos vykdyti nuosprendį. Tai, kad nuteistasis legaliai dirbo Ispanijos Karalystėje, buvo ten deklaravęs gyvenamąją vietą, turėjo lietuvišką telefono numerį, jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, jog nuteistasis buvo atleistas nuo bausmės vykdymo ir nebuvo paieškomas. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, jog nuteistasis V. U. būtų informavęs probacijos tarnybą apie savo išvykimą į užsienį, o probacijos tarnyba būtų sutikusi, taip pat nuteistasis tinkamai neatliko jam paskirtos viešųjų darbų bausmės, o tai, kad jo tinkamai neinstruktavo viešųjų darbų atlikimą vykdanti įstaiga (tokių duomenų byloje taip pat nėra), taip pat negali būti pagrindas nevykdyti bausmės, be to, kaip matyti iš Raseinių rajono apylinkės teismo nutarčių, V. U. buvo du kartus įspėtas dėl netinkamo teismo įpareigojimo vykdymo (2 t., b. l. 24, 26). Teiginys, jog probacijos tarnyba nuteistojo neieškojo, taip pat nepagrįstas, nes 2010 m. spalio 21 d. jam paskelbta paieška, o be to, tai nėra aplinkybė, suteikianti nuteistajam pagrindą manyti, kad jis nebeprivalo atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Dėl visų šių priežasčių minėtos aplinkybės negali būti pagrindu spręsti, kad 0nuteistasis nevengė atlikti nuosprendžiu skirtą bausmę ir laikyti senaties eigą atsinaujinusia. Priešingai, bylos duomenų visuma – sąmoningas probacijos sąlygų pažeidimas, rodo, jog asmuo vengė vykdyti nuosprendžiu skirtą bausmę.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistajam pažeidus probacijos sąlygas ir išvykus į užsienį, senaties eiga sustojo ir BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytas trejų metų senaties terminas nesuėjęs. BK 96 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju 15 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dar nėra praėję, todėl nuteistojo V. U. gynėjo advokato P. A. prašymas atleisti asmenį nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atmestinas kaip nepagrįstas. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (2018 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-60-810/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. U. gynėjo advokato P. A. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo nutraukimo suėjus vykdymo senaties terminui atmesti.

Bylas Nr. T1-72-237/2010 ir Nr. T1-64-551/2010, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.