Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pripažinti apkaltinamąjį nuosprendį nevykdytinu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė iš dalies pridėta prie 2003 m. spalio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartimi M. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl to, kad nuteistasis nevykdė teismo įpareigojimo tęsti mokslą ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. be probacijos tarnybos leidimo išvyko gyventi į užsienį (b. l. 15–16).Tenkinus M. K. gynėjo prašymą ir atnaujinus baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo priimtas 2005 m. gegužės 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir panaikino jo dalį, kuria M. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (baudž. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 183–186).2017 m. spalio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi į M. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo kardomasis kalinimas (suėmimas) nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. liepos 10 d., t. y. 4 mėnesiai ir 6 dienos (baudž. byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b. l. 94-98).Nuteistojo M. K. gynėjas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu taikyti BK 96 straipsnio nuostatas ir, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai, pripažinti nevykdytinu Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį. Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi prašymas atmestas, motyvuojant tuo, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nuteistojo M. K. atžvilgiu negali būti taikoma, nes nuosprendis buvo pradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytų terminų. Teismas konstatavo, jog nuteistasis M. K., jau pradėjus vykdyti apkaltinamąjį nuosprendį, savavališkai, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko į užsienį, taip pasislėpdamas nuo bausmės, ir būtent dėl šios priežasties 2005 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendis iki šiol neįvykdytas. Nuteistojo elgesys rodo, kad jis vengė atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas vadovavosi BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, kad nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos. Nurodė, jog po 2005 m. gegužės 20 d. apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nėra praėję 15 metų, todėl sprendė, kad taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį pagrindo nėra.Skunde nuteistojo M. K. gynėjas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti prašymą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai. Skunde teigiama, jog nutartyje nepagrįstai tapatinama probacijos pradžia su bausmės vykdymo pradžia. Teismų praktikoje apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo tarpu Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu M. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Probacija vykdo ne bausmę, o bausmės vykdymo atidėjimą, todėl probacija nėra laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nagrinėjamu atveju 2005 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendžio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. kovo 4 d. Skunde taip pat keliama prielaida, jog nutartis galimai pažeidžiant proceso dalyvių lūkesčius dėl nešališko proceso ir išsamaus tyrimo, buvo priimta iki teismo posėdžio, iš anksto, o posėdis vyko tik formaliai, dėl akių, nes tą pačią dieną teisėja skelbė dar ne vieną nutartį, priimtą rašytinio proceso tvarka, skundžiama nutartis paskelbta vos po keturių valandų po posėdžio, tačiau ji yra didelės apimties, cituojamos kitos bylos, aprašyta eilė aplinkybių, neįtraukti gynybos argumentai.Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atsisakė taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, numatytą BK 96 straipsnyje. Nurodoma, jog M. K. paskirta bausmė nebuvo pradėta vykdyti, nes buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. M. K. pažeidus probacijos sąlygas, 2007 m. sausio 9 d. buvo paskirta vykdyti reali laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymo tuo metu M. K. vengė, nes buvo išvykęs į Airiją. Taigi, nuo 2007 m. sausio 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga sustojo (BK 96 straipsnio 3 dalis). 2008 m. kovo 4 d. M. K. buvo sulaikytas Airijos Respublikoje pagal Europos arešto orderį, todėl senaties eigos termino skaičiavimas atsinaujino. 2009 m. lapkričio 11 d. Airijos Aukščiausiojo teismo nutartimi M. K. buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikai. Po šios nutarties M. K. suprato esąs laisvas, nes jis laisvai keliavo po Europos Sąjungos šalis, buvo grįžęs į Lietuvą, 2012 m. lapkričio 5 d., nepareiškus jokių pretenzijų apie paiešką, jam buvo išduotas naujas LR piliečio pasas. Be to, tai rodo, jog teisėsaugos institucijoms buvo žinoma M. K. buvimo vieta, tačiau su juo niekas nebandė susisiekti. Pirmieji veiksmai iš Lietuvos teisėsaugos pusės buvo inicijuoti tik 2017 m. Visa tai rodo, jog M. K. turėjo pagrindą manyti, kad 2009 m. lapkričio 11 d. Airijos Aukščiausiojo teismo nutartimi yra išteisintas ir nebėra paieškomas. Skunde pažymima, jog nuo šios dienos toliau Airijoje nuteistasis vedė įprastą normalų gyvenimą – turėjo registruotą gyvenamąją vietą, dirbo, mokėjo mokesčius, o Lietuvos teisėsaugos institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuosprendžio vykdymo, neatliko jokių veiksmų, kad nuteistajam bent jau būtų žinoma, jog jis paieškomas. Apie tai, kad yra ieškomas, nuteistasis atsitiktinai sužinojo 2016 metų antroje pusėje iš pažįstamų asmenų, kad yra ieškomų asmenų lentoje. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis neturėjo tyčios vengti bausmės, nesislapstė, todėl senaties eiga šiuo atveju skaičiuojama nuo 2008 m. kovo 4 d. ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suėjo 2011 m. kovo 4 d., nes nuteistajam buvo paskirta bausmė, kuri neviršijo 3 metų. Skunde taip pat nesutinkama su prokuroro argumentu, jog M. K., grįžęs į Lietuvą, turėjo pareigą pasitikrinti, ar nėra ieškomas, nes tokios pareigos neturi nei vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas atmetamas.Skunde nurodyti argumentai dėl galimai pažiestų proceso dalyvių lūkesčių į nešališką procesą, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir yra tik prielaidos, paremtos subjektyviu skundo autoriaus vertinimu. Pažymėtina, jog didžiąją dalį nutarties sudaro prašymo santrauka ir faktinių aplinkybių dėstymas. Tai įeina į pasiruošimo nagrinėti prašymą procesą, todėl gali būti surašyta iš anksto. Tuo tarpu motyvai užima kiek daugiau nei vieną lapą, todėl skunde nepagrįstai keliama abejonė dėl galimybės per 4 val. surašyti objektyvią ir nešališką nutartį. Be to, pažymėtina, jog teismai, vykdydami teisingumą, yra savarankiški, nepriklausomi ir tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą sprendžia, kurie argumentai yra reikšmingi, svarbūs, sprendžiant vieną ar kitą klausimą, o kurie ne, todėl tai, kad teismas nutartyje detaliai nepasisakė dėl kiekvieno prašyme ar posėdžio metu išsakyto argumento, savaime nereiškia, jog klausimas buvo išnagrinėtas neišsamiai, o sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino, kad po to, kai 2009 m. lapkričio 11 d. Šiaurės Airijos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį, kuria buvo atsisakyta nuteistąjį išduoti pagal Europos arešto orderį Lietuvai, jis vengė vykdyti Lietuvos teismo skirtą bausmę. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad nuteistasis toliau gyveno Airijoje, turėjo registruotą gyvenamąją vietą, dirbo, mokėjo mokesčius, keliavo po Europos Sąjungos šalis, buvo grįžęs į Lietuvą, keitėsi Airijoje pasą ir teigia niekada nebuvo informuotas, kad yra ieškomas. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, jog skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino skundo autoriaus nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties klausimą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl M. K. negali būti atleistas nuo nuosprendžio vykdymo.BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė arba paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas.Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis naudojosi profesionalia teisininko pagalba, be to, teismas, paskelbęs nuosprendį, išaiškino nuosprendžio vykdymo tvarką, bausmės vykdymo ypatumus ir nuteistasis patvirtino, jog juos suprato. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos neabejotinai jam buvo išaiškintos ir probacijos tarnyboje. Žinodamas probacijos sąlygas bei teisines šių sąlygų pažeidimo pasekmes ir išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, nuteistasis neabejotinai suprato, jog sudaro kliūtis tinkamai vykdyti nuosprendį ir vengia nuosprendžio vykdymo. Nuteistasis neabejotinai suprato, jog tokiu elgesiu pažeidžia probacijos sąlygas ir dėl to jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kas ir buvo padaryta. Nuteistojo atžvilgiu teisingumo ministerija išdavė Europos arešto orderį, būtent dėl to, jog nuteistasis pasislėpė nuo jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tai, kad nuteistasis vengė vykdyti bausmę, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, skunde pripažįsta ir nuteistojo gynėjas. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog nuosprendžio vykdymo senaties terminas sustojo, nes nuteistasis vengė nuosprendžio vykdymo. Vis dėl to, aukštesniojo teismo vertinimu, skunde nepagrįstai teigiama, jog Airijos Aukščiausiajam teismui 2009 m. lapkričio 11 d. tenkinus nuteistojo skundą ir atsisakius jį išduoti iš Lietuvos Respublikos, nuteistasis turėjo pagrindą suprasti, jog jis išteisintas ir nebeturi vykdyti Lietuvos Respublikos teismo skirtos bausmės. Pažymėtina, jog patį sprendimą dėl kaltės ir bausmės priėmė būtent Lietuvos Respublikos teismas ir, sprendžiant asmens išdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą, nebuvo sprendžiamas asmens kaltės ar bausmės skyrimo pagrįstumo, bausmės vykdymo privalomumo klausimas. Buvo sprendžiamas tik asmens perdavimo Lietuvos Respublikai klausimas. Ir duomenų, jog nuteistasis šį procesą galėjo suprasti kitaip, byloje nėra. Juo labiau, kad priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam buvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, buvo nurodyta, jog skundas gali būti paduodamas ne kitos valstybės, ne tarptautiniam teismui, o būtent Lietuvos Respublikos konkrečiam teismui, tačiau tokia galimybe nuteistasis nepasinaudojo. Apie tai, jog minėtu Airijos Aukščiausiojo teismo sprendimu nebuvo pasisakyta dėl nuteistojo išteisinimo ar atleidimo nuo bausmės vykdymo ir nuteistasis tai suprato, rodo tiek byloje esanti Airijos Aukščiausiojo teismo nutartis, tiek jos vertimas, tiek ir 2017 m. sausio 27 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateiktas pareiškimas, iš kurių matyti, jog nuteistąjį buvo atsisakyta perduoti Lietuvos Respublikai, nes viena iš veikų, už kurią M. K. nuteistas, neatitinka abipusio baudžiamumo nuostatos ir Airijos teismas nematė būdo išskaidyti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę. Šie dokumentai nepatvirtina, jog nuteistasis buvo išteisintas ar atleistas nuo bausmės vykdymo. Jie tik patvirtino, jog Airijos Respublika mato keblumų dėl galimybės vykdyti subendrintą bausmę, kuri taip pat skirta ir už veiką, neužtraukiančią baudžiamosios atsakomybės Airijoje. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jis yra išteisinamas ar atleidžiamas nuo bausmės vykdymo, nes dėl to Šiaurės Airijos Aukščiausiasis teismas visiškai nepasisakė. Minėta nutartis taip pat nepatvirtina, jog Lietuva būtų atsisakiusi nuteistojo persekiojimo ar išduoto Europos arešto orderio vykdymo. Visa tai rodo, jog nuteistasis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublika atsisako nuosprendžio vykdymo ir kad jis gali būti atleidžiamas nuo pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.Duomenų, kad asmuo būtų atleistas nuo pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos nuosprendžiu paskirtą bausmę, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie nuteistajam būtų leidę manyti, kad jis atleidžiamas nuo pareigos vykdyti nuosprendį. Tai, kad nuteistasis vėliau keliavo po Europos Sąjungos šalis, buvo grįžęs į Lietuvą, pasikeitė LR pasą ir nebuvo sulaikytas, rodo galimai aplaidų teisėsaugos institucijų darbą, tačiau jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, jog nuteistasis buvo atleistas nuo bausmės vykdymo ir nebuvo paieškomas. Kaip jau minėta, atsisakymas išduoti M. K. Lietuvai nepatvirtino nuteistojo išteisinimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo, neatleido nuo pareigos atlikti bausmę, todėl ir laisvas keliavimas, lankymasis Lietuvoje negali būti vertinama kaip aplinkybės, suteikiančios nuteistajam pagrindą manyti, kad jis nebeprivalo atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Dėl visų šių priežasčių minėtos aplinkybės negali būti pagrindu spręsti, kad nuteistasis nevengė atlikti nuosprendžiu skirtą bausmę ir laikyti senaties eigą atsinaujinusia. Priešingai, bylos duomenų visuma – sąmoningas probacijos sąlygų pažeidimas, prieštaravimas perdavimui pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai rodo, jog asmuo vengė vykdyti nuosprendžiu skirtą bausmę ir šios aplinkybės nepašalina nei tai, kad buvo atsisakyta M. K. perduoti Lietuvai, nei tolesnis jo keliavimas po Europos Sąjungos šalis, gyvenimas ir darbas Airijoje, lankymasis Lietuvoje.Apibendrinant išanalizuotas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą ir atleisti asmenį nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo, nes dar nesuėję apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai. Nuteistajam pažeidus probacijos sąlygas ir išvykus į užsienį, senaties eiga sustojo. Nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo tikslais nuteistasis buvo sulaikytas 2008 m. kovo 4 d. ir senaties terminų skaičiavimas atsinaujino, tačiau, 2009 m. lapkričio 11 d. Airijai atsisakius perduoti nuteistąjį Lietuvai, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga vėl sustojo ir ji nėra atsinaujinusi iki šiol. Taigi, BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytas trejų metų senaties terminas nesuėjęs. BK 96 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju 15 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dar nėra praėję, todėl konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismas atmesdamas prašymą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.