Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio ieškovo Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 206 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., siekdamas apgaule gauti kreditą, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, Stulginskio g. 3-1, darbuotojams pateikė žinomai netikrus dokumentus: 2015-08-18 sklandytuvo L-SPATZ 55 vertinimo ataskaitą, 2015-08-18 BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711, 2015-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 659, kuriuo neva apmokėta BTA akcinės draudimo bendrovės filialui Lietuvoje pagal savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711, po ko, 2015-08-24 su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“sudarė paskolos sutartį Nr. 2015/08/24, įsipareigodamas grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, tokiu būdu suklaidino kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir savo naudai gavo iš minėtos kredito unijos 30 000 Eur dydžio kreditą.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015-08-24, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrus dokumentus: 2015-08-18 sklandytuvo L-SPATZ 55 vertinimo ataskaitą ir jos priedus, 2015-08-18 BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711 ir 2015-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 659, kuriuo neva apmokėta BTA akcinės draudimo bendrovės filialui Lietuvoje pagal savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711, kuriuos laikė ir panaudojo, tai yra ne vėliau kaip iki 2015-08-24, pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui J. Č., adresu Stulginskio g. 3-1, Vilniuje, turėdamas tikslą savo vardu sudaryti paskolos sutartį ir gauti kreditą.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2015-10-02 orlaivio pirkimo pardavimo sutartį, neva sudaryta tarp jo (A. B.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Paberžės aerodromas“ direktoriaus L. D., dėl orlaivio Nr. C-150, registracijos Nr. LY-CVT, serijos Nr. 5384, įgijimo, kurią laikė ir panaudojo, tai yra 2015 metų lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui J. Č., adresu Stulginskio g. 3-1, Vilniuje, siekdamas pateisinti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteikto pagal 2015-08-24 paskolos sutartį Nr. 2015 /08/24 kredito panaudojimą pagal paskirtį.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog jis 2015-08-24, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, Stulginskio g. 3-1, patalpose, savo vardu sudarė paskolos sutartį Nr. 2015/08/24, skirtą lėktuvo įsigijimui ir remontui, kurios pagrindu gavo didesnį nei 150 MGL dydžio – 30 000 EUR kreditą, pažeisdamas 2015-08-24 paskolos sutarties Nr. 2015/08/24 6 skyriaus 6.2 punkto reikalavimus - gautą paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį (lėktuvo įsigijimui ir remontui), o jeigu paskolos suma yra lygi ar didesnė kaip 14 500 EUR – pateikti Unijai paskolos panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiančius dokumentus (pirkimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos čekius ir ), nenaudoti paskolos išlaidoms, kurios nėra nurodytos Unijai pateiktame verslo plane ar esamiems Paskolos gavėjo įsipareigojimams bankams ar kitoms finansų įstaigoms refinansuoti bei užtikrinti Unijos galimybę kontroliuoti, kaip naudojama paskola – 2015-08-26 dalis kredito – 16 769, 98 EUR suma buvo pervesta į jo (A. B.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, o kita kredito dalis - 13 170,00 EUR suma, 2015-08-26 grynųjų pinigų išėmimo kvitu buvo išmokėta jam (A. B.) grynaisiais pinigais, jis šiuos gautus pinigus panaudojo ne pagal paskirtį, suteikto kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ laiku negrąžino, tuo padarydamas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ didelę – 30 000 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 206 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, vertinimo ataskaitos nepadirbo, kitus dokumentus padirbo, pinigus panaudojo savo lėktuvo remontui. 2015 m. prasidėjo pilotų treniruočių centro bankrotas, kur jis buvo vienas iš kreditorių, prarado 770 000 Eur, tą dalį turto bankas jau pardavė, bankas pradėjo jo turtą pardavinėti anksčiau negu pardavė pilotų treniruočių centro turtą. Pažinojo J. Č., kuris pasiūlė jam imti kreditą, atvykęs tarėsi dėl kredito gavimo, buvo sutarta, kad ima kreditą lėktuvo remontui. Sutartį derino dėl procentų, dėl pačios paskolos. Jis atvyko, pasirašė tą sutartį, visiškai nepažiūrėjo, kokia nurodyta kredito paskirtis, patikrino tik savo duomenis, kredito sumą, buvo įsitikinęs, kad kreditas imamas lėktuvo remontui, paskui, pasirodo, atsirado žodžiai „lėktuvo pirkimui“. Kokiu būdu jie atsirado, negali pasakyti. Jis pasirašė sutartį, tačiau už 30 000 negali lėktuvo nupirkti. Po to J. paskambino ir pasakė, kad reikia pateikti sutartį, tada prasidėjo konfliktas. Su J. turėjo konfliktą dar, kai ėmė kreditą, nes bendraujant su Č. jis sėdėjo šalia ir mėtė kažkokias replikas. Gelbėdamas J. padirbo tą pirkimo sutartį, kai pareikalavo draudimo, automatiškai padarė antrą nusikaltimą. Kai J. jį pasikvietė, kad nemoka kredito, jis (A. B.) pradėjo aiškinti, kad šiuo metu negali, prašė atidėjimo, tačiau jokio atidėjimo nedavė, iškart pradėjo išieškojimą, buvo pajungta antstolio kontora, pradėjo išieškojimą. Dalį, kol nebuvo sąskaitos areštuotos, nuskaičiuodavo, kažkiek jis įmokėdavo, dabar virš 20 000 grąžinta, yra skolingas apie 12 000. Kas liečia vertinimą, jo nepadirbo, tas I. dirbo. Yra toks puslapis www.aviationcv.com, firmos kreipiasi į juos, ten visi aviacijos specialistai registruojasi ir atvažiuoja, dirba kaip komandiruotėje, gauna pinigus iš www.aviationcv.com, o www.aviationcv.com išrašo „Amikon“ sąskaitą, „Amikon“ apmoka ir tokiu būdu išvengiama Sodros mokesčių. Tokiu būdu jis užsakė, nes pažinojo I., jis dalyvaudavo visose aviacijos šventėse, bendravo, žinojo, kad jis dirba „Amikon“. G. jau buvo išvykęs. Jis kreipėsi į jį (I. Š.) ir jis padarė tą vertinimą. Jis (A. B.) sumokėjo 800 eurų, jam atnešė vertinimą, jis liko patenkintas. Tuo metu G. sūnus buvo direktorius, jis valdė antspaudą ir jis viską žino, tačiau jis negali įrodyti, kad I. dirbo, o „Amikon“ gelbsti sūnų. Gal N. Š. nieko ir nežinojo, nes ji buvo eilinė darbuotoja, o I. G. sūnų pašalino, nes jis buvo daug dalykų iškrėtęs ir direktore paskyrė Š.. O visą kitą jis pripažįsta pažeidęs. Mano, kad J. jam nedovanojo jų konfliktų. Kas liečia sklandytuvą, gavo iš antstolio vieną tuščią laišką, nesuprato, kodėl įdėtas tuščias popieriaus lapas, po to gavo antrą tokį pat, tuomet paskambino ir antstolio padėjėjas T. pasakė, kad čia atsitiktinumas, o po to gauna laišką, kad sklandytuvas per du aukcionus nebuvo parduotas, po to unija staiga perima tą sklandytuvą, vertė apie 2000 Eur. E. S. visiškai pasimetė, kaip ir jis, yra jam (E. S.) parašęs 3500 eurų vekselį, kad už darbus apmokės. Kvitą dėl 8000 eurų paėmė, nes jis užsakinėjo detales, gavo detales ir jokių kvitų jis neturėjo teikti, jis pateikė formas, sąskaitas, svarbiausia, kad jis (A. B.) turi detalę ir tą pirmą formą, be kurios negali detalės sumontuoti lėktuve ir negali praeiti civilinės aviacijos patikros. Knygutėje yra įrašyti metiniai darbai, bet jis nieko nesako, kad jis atlikęs dalį antikorozinės patikros, bet ji nėra įforminta, nes civilinės aviacijos administracija nepraleido mazgų, turėjom išmontuoti lėktuvo uodegą, sparnų tvirtinimo mazgai turi būti pakeisti, o kiekvienas kainuoja apie keletą tūkstančių eurų. Pinigai pasibaigė ir dėl to negalėjo užbaigti patikros. Jis vertinimo tikrai nepadirbo, o visus kitus dokumentus padirbo, yra kaltas, juos padirbo gelbėdamas J., norėdamas grąžinti tą paskolą. Draudimo bendrovės liudijimą-polisą ir mokėjimo nurodymą pagamino, originalų jokių nebuvo, Č. ir J. tą žinojo, tačiau jiems reikėjo viską sutvarkyti, jeigu juos patikrintų Lietuvos bankas, todėl jis paprasčiausiai atšvietė. Č. atvežė atšviestą kopiją. Č. ir J. žinojo, kad čia netikri dokumentai, tačiau jie patys save ir jį įvarė į kampą. Dėl sklandytuvo vertinimo ataskaitos bendravo su I. Š., jis būdavo praktiškai visose aviacijos šventėse, bendravo ir telefonu, jo el. pašto neturi, telefono numeris buvo, tačiau dabar pas jį (A. B.) visai kitas telefonas. I. Š. pusiau oficialiai dirbo „Amikon“, dirbo dėstytojas I. Š., jis negaudavo jokio atlygimo ir nebuvo Sodroje. „Amikon“ ruošia aviacijos specialistus, mechanikus ir inžinierius. Į I. Š. kreipėsi, kad jis padarytų vertinimą, „Amikon“ turi teisę vertinti orlaivius, jiems licencijos nereikia, jie gali vertinti, įkainuoti orlaivius pagal turimą licenciją. Ta licencija suteikia teisę mokyti aviacijos mechanikus ir suteikia teisę vertinti orlaivius, jie vertina, kokios jie techninės būklės, todėl kreipėsi į Š., anksčiau jo nebuvo prašęs vertinti orlaivio. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 132). Perskaičius jo parodymus, kaltinamasis parodė, kad jis ne specialiai kreipėsi, bet kada reikėjo, buvo suvažiavime Pociūnuose ir I. buvo. I. Š. yra inžinierius, bet turi teisę dėstyti, „Amikon“ patys nieko negamina, jie teikia mokymus. Jis padarė Š. registracijos pažymėjimo kopijas, jis pasidarė orlaivio nuotraukas, reikalingas vertinimui. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 132). Perskaičius jo parodymus, kaltinamasis parodė, kad kiek prisimena, jis vietoje padarė pažymėjimo kopiją. Jis nesiuntė Š. nuotraukų ir dokumentų kopijų el. paštu, dabar jo el. pašto nerado, nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad siuntė. Š. ne vieną kartą matė gyvai tą sklandytuvą, matė Paluknyje, Pociūnuose šventės metu. Vertinimo ataskaitą jis atvežė į Paluknį, nes tuo metu sklandytuvas jau buvo Paluknyje, o su juo kalbėjo Pociūnuose. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 132). Perskaičius jo parodymus, kaltinamasis parodė parodymai teisingi, visgi ne Paluknyje, bet oro uoste jis perdavė ataskaitą, praėjo tiek metų, jau gerai neprisimena. Kiek supranta, I. Š. yra Arabų Emyratuose, su juo ryšio nepalaiko, žino tik iš kalbų. I. G. tai tėvas, D. G. jo sūnus, o I. Š. – visiškai svetimas žmogus. Dabar Paluknyje „Amikon“ nupirko tą pastatą ir yra inžinierius I. M., kuris minėjo, kad Š. Arabų Emyratuose. Girdėjo liudytojos Š. parodymus, negali pasakyti, kodėl ji nėra nieko girdėjus apie Š.. Vertinimo ataskaitoje sklandytuvas buvo įvertintas lyg 70 000, jis labai nesigilino, gavo ataskaitą ir originalą perdavė kredito unijai, ta suma buvo nereikšminga, ji reikšminga buvo unija, kokia jiems buvo reikalinga suma, neprisimena. Negali pasakyti, kodėl ataskaitoje nėra nurodytas I. Š., jis pažiūrėjo, jog vertinimas yra, kaina yra, antspaudas yra ir viskas tiko. Jis Š. parašo nežino, jos nebuvo matęs, ji irgi pirmą kartą pamatė jį posėdžio metu. Kredito unija žinojo, kad jis jokio lėktuvo nesiruošia pirkti, pinigai buvo reikalingi lėktuvo remontui. Jie puikiai žinojo, kad pirkimo sutartis padirbta, o kadangi lėktuvo nėra, tai kaip tu jį apdrausi, todėl ir draudimas padirbtas. Buvo suderinta, kad kredito paskirtis yra lėktuvo remontui. Paskolos sutartį skaitė, susipažino, bet toje vietoje neužmatė, kad parašyta „lėktuvo pirkimui“. Prašė kiek galima maksimaliai suteikti pinigų, pasakė, kad 30 000, permetė sutartį ir tikrai nematė, kokia paskirtis nurodyta. Jam J. kategoriškai pasakė, kad jis ant ribos dėl darbo netekimo, pasakė daryti, ką nori. Yra pirkęs orlaivį iš D., tokia sutartį turėjo, todėl pradžią paėmė iš vienos sutarties, pabaigą iš kitos, atšvietė ir atvežė, pateikė atšviestą sutartį kredito unijai. Kredito unija tai žinojo, bet negalvojo, kad J. kreditą bandys išsireikalauti per prokurorą. Kiek prisimena, be išieškoto turto grąžino apie 20 000 eurų. Gautą kreditą išleido lėktuvo remontui, tai matyti banko išraše. I. S. pirko radijo stotį, sūnui pervedė, kuris Anglijoje nupirko švyturį, jį užprogramavo, visi pinigai išleisti lėktuvo remontui. S. jis sumokėjo 8000 eurų detalėms ir paėmė iš jo tą kvitą, kad 8000 eurų jam duota. Jis nupirko tas detales ir jam pateikė su pirmomis formomis, ir kai kuriomis faktūromis. 9000 eurų pervesta sūnui, kuris parvežė jam detales, kai kurios faktūros yra angliškos, neišverstos, kai kurių faktūrų neturi. S. 3500 ar 3800 Eur vekselį yra parašęs už atliktus darbus. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas nereikalavo, nėjo kalba, kur tie pinigai, todėl tik teisme pateikė S. kvitą. Kredito bendrovė nereikalavo dokumentų, įrodančių, kur panaudota paskola. Žino buhalterijos vedimo taisykles, tačiau pinigų davimas S. nėra įformintas, jis davė S. pinigus, jis pasirašė raštelį, kad gavo pinigus. Suremontavus lėktuvą planavo skraidyti ir nuomoti. Tuo metu nebuvo visko netekęs, turėjau turto, turtas vertas apie milijoną. Savo kaltę įžvelgia dėl tų veikų, dėl kurių kaltu prisipažįsta. Jis negalėjo paskolos panaudoti lėktuvo pirkimui, už tokią sumą neįmanoma nupirkti lėktuvo, paskolą ėmė remontui ir jam panaudojo, o vertinimo tikrai nepadirbinėjo. Tas lėktuvas dabar nenaudojamas, jis pusiau išardytas, jis be uodegos, reikia pirkti mazgą, dar reikia investuoti pinigus. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka jį atlyginti, antstoliai parduos jo turtą iš varžytinių ir atsiskaitys. Šiai dienai jo mėnesinės pajamos kariškio ir senatvės pensija 380 eurų, o visą kitą veiklą jis nutraukė, pagal individualią veiką nebedirba. Oficialiai sklandytuvas priklausė J., jį pardavė už 1000 eurų, bet praktiškai jo nepardavė, tam, kad išlaikyti jį skraidantį buvo toks susitarimas, kad jis gauna tą sklandytuvą, jį prižiūri, draudžia, skraido ir išlieka jo išliekamoji vertė. Kai kreipėsi į kredito bendrovę Cessna naudojimas jau buvo pasibaigęs, jį nuomojo VŠĮ Pilotų mokyklai, jos vadovas L. B.. Sklandytuvo vertė buvo nemažiau 60 000, jį būtų pardavęs bet kokiam muziejui. Jeigu būtų jį pardavinėjęs, būtų sėkmingai atpirkęs už 1000 atgal ir pardavęs jį už tokią kainą, kurios jis vertas. Jam reikėjo suremontuot Cessna, nenorėjo parduoti sklandytuvo, nes jis turėjo vertę. Yra BTA klientas, pas jį yra tų senų polisų, antspaudą uždėjo nuo seno poliso. Kredito bendrovei pateikė vertinimo originalą, jį padavė ir daugiau jo nematė. N. R. pervedė pinigus, nes jis lyg ratus pirko, pervedė, kad nupirktų kažkokias detales. I. S. pervesta 3000, jis pirko kabelius, antenas, radijo stoties priedą, A. S. jo brolis, nupirko irgi detales. Sūnui V. pervedė į Angliją, nes jis irgi pirko detales, jis nupirko švyturį ir jį užprogramavo, kad šaukinį ir visus lėktuvo duomenis užprogramuotų. Dalį grynų pinigų davė S., kad nupirktų detales, nes jis gauna pigiau, be to, Vokietijoje negali pirkti detalių, kur perka didmenininkai. Kur buvo panaudoti kiti grynieji pinigai, neprisimena, bet viskas ėjo lėktuvo remontui. J. kažką sumaišė, jokios kuro talpos jis neturi ir nesiruošė pirkti. Nekilo jokių abejonių dėl vertinimo pažymos tikrumo. S. sąmatoje nurodyti pagal reglamentą būtini darbai, o po to eina antikorozinė patikra, o tai visai kas kita. S. tą lėktuvą aptarnavo, tik keista, kad jis pasimetė ir negalėjo paaiškinti, iš kur žino, kad tas lėktuvas yra A. B.. Daugiau jokių santykių su „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, iš antstolio gauti duomenys yra kitokie, nes jie dar skaičiuoja savo uždirbtus pinigus. Atidavęs yra apie 22 000 eurų, nurodyta ieškinio suma yra teisinga.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. J. parodė, kad pažįsta poną A. B., jis kredito linijos „(duomenys neskelbtini)“ klientas, yra su juo bendravęs. Praėjus tam tikram laiko tarpui, kai A. B. nustojo mokėti įmokas pagal paskolos sutartį, buvo prisidėjęs prie to, bendravo su šiuo žmogumi dėl paskolos įmokų mokėjimo. Porą kartų buvo nuvykę į Paluknio oro uostą tikėdamiesi, kad jis geranoriškai pradės mokėti paskolos įmokas, bet deja. Taip su A. ir susipažino. Kredito unijoje jis yra projektų vadovas, o J. Č. yra paskolų vadybininkas. Č. taip pat bendravo su A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, ką klientas turi padaryti, kad gautų paskolą, kokia yra paskolos išdavimo procedūra ir pristatė pačią situaciją. A. B. buvo nemokus klientas, paskola buvo nemokama. Kai su juo bendravo, pradelstų mokėjimų laikas buvo labai didelis. Pirmiausiai buvo ieškoma kontakto su klientu ir siekiama, kad jis pradėtų mokėti paskolą, o vėliau procedūra, kuri buvo pradėta, jam nėra žinoma, nes jis už tą klausimą nebuvo atsakingas. Apie sklandytuvų vertinimą yra žinoma tik tai, kad kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ užsakė nepriklausomų turto vertintojų papildomą vertinimą, jį atliko „Capital“ bendrovė. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 14). Perskaičius jo parodymus, liudytojas parodė, kad nurodytos aplinkybės teisingos, tuo metu duodamas parodymus buvo matęs tuos dokumentus. Darė prielaidą, kad greičiausi dokumentai yra suklastoti, nes teikti dokumentai paskolos nagrinėjimo metu neatitiko to, ką pateikė vertintojai, ta atskaita visiškai skyrėsi, kuri buvo pateikta prieš imant paskolą. Jis asmeniškai į draudimo bendrovę nesikreipė, kažkas iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kreipėsi. Kai žmogus kreipiasi dėl paskolos gavimo, jis (T. J.) tik kartais dalyvauja, šį kartą nedalyvavo, prisijungė tik praėjus reikšmingam terminui, kai žmogus nemokėjo paskolos. Jie kontaktavo su žmogumi, aiškinosi priežastis, dėl ko nemokama, kokias priežastis nurodė, neprisimena. Yra terminai, per kuriuos reikia atlikti turto pervertinimą, kai klientas pradeda nemokėti ir jeigu ketini kreiptis dėl išieškojimo proceso, tuomet kreipiesi pas turto vertintojus, kad sužinotum, ar vertė yra nepasikeitusi. Kai pradėjo gilintis, buvo užklausta turto vertintojų ir kai toks neatitikimas, todėl natūraliai kilo klausimas. Nuo 1953 m. turtas nenuvertėjo, kai 2015 m. buvo pateiktas vertinimas, o per metus laiko praktiškai nusidėvėjo iki nulio, tai nerealu. Jis asmeniškai neteikė ponui B. jokių paskolos išdavimo sąlygų, jį administravo paskolų vadybininkas J. Č..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. V. parodė, kad nemažai metų šitą žmogų draudė, buvo vienintelis žmogus, klientas, kuris draudėsi lėktuvus. Paskui buvo laikotarpis, kai žmogus daugiau nesitęsė poliso pas juos. Ateidavo pas vadovą, derindavo polisus ir jai reikėdavo tik suvesti į sistemą, nes polisas buvo rašomas ranka. Ikiteisminio tyrimo buvo parodytas polisas, bet pavadinimo neprisimena. Teisiamajame posėdyje liudytojai parodytas draudimo polisas (1 t., b. l. 69). Parodžius liudytojai šį dokumentą, L. V. parodė, kad šitas dokumentas, šito dokumento ji nerašė, ten ne jos parašas. 2015 m. rugpjūčio mėnesį jos pavardė jau buvo V.. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 29). Perskaičius jos parodymus, liudytoja parodė, kad teisingos nurodytos aplinkybės. Vienas polisas eidavo į centrą, o kitas klientui. Buvo programa, su kuria dirbdavo, į kurią suvesdavo duomenis ir ten viskas matosi, šito poliso sistemoje nesimato, ji tikrino, nes jai jį atsiuntė. Polisas būdavo daromas dviem egzemplioriais, vienas būdavo klientui, o kitas likdavo jiems, bet su šiuo polisu nieko bendro neturi. Už draudimą buvo galima mokėti arba pavedimu arba grynais, bet čia didelė suma, tai greičiausiai buvo pavedimu. Polisas įsigalioja tada, kada pinigai įkrenta į sąskaitą. Pinigus galima pervesti ir vėliau, bet jeigu draudiminis įvykis, tai draudimas negalioja.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad yra kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo juo porą metų, pastarųjų pusantrų metų šio darbo nedirba. Atsimena, kad vienas iš kredito unijos vadybininkų J. Č. yra atnešęs į paskolų posėdį kliento A. B. prašymą gauti paskolą su papildomais dokumentais, atsimena, kad svarstė ir išdavė paskolą. Vėliau vyko problema su mokėjimais, buvo stengiasi komunikuoti, daro prielaidą, kad klientas negrąžino paskolos ir dėl to dabar yra reikalų. Tuo metu jis ėjo valdybos nario pareigas ir vienas iš pagrindinių dalykų buvo dalyvauti ir priimti sprendimus išduodant paskolas. Neprisimena, ar paskolos sutartį su A. B. jis pasirašė. Paskolos sutarys buvo standartinio teksto su galimais minimalias nukrypimais, toliau su klientais sąlygas derindavo vadybininkai. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 2). Perskaičius jo parodymus, liudytojas parodė, kad nurodytos teisingos aplinkybės. Suteikiant paskolą reikėdavo įkeisti turtą, turto vertinimas būdavo atliekamas visada, jeigu nebūtų pateiktas sklandytuvo vertinimas, paskola nebūtų suteikta. Vadybininkas suderina sąlygas su paskolos gavėju. Apskaitos skyrius seka mokėjimus ir jeigu yra pradelsimai, informuoja klientą kuruojantį vadybininką, vadybininkas kontaktuoja su klientu ir aiškinasi, kodėl paskola nėra mokama. Jeigu paskola toliau nėra mokama, konkrečiai nepasakys, kas toliau vyksta, priklausomai nuo situacijos vadybininkas inicijuoja bylos kvietimą arba perdavimą specialistams, kurie užsiima skolų išieškojimu arba konsultuojasi su teisininkais dėl medžiagos perdavimo prokuratūrai. Mažos kredito bendrovės specialistams nebūtų paranku teisingai vertinti kai kurių specifinių daiktų vertę. Vadybininkai galbūt gali orientuotis dėl nekilnojamojo turto pasitelkdami registrų centro duomenų bazę, bet tokiems reikalams kaip sklandytuvas – ne. Paskolos paskirtis sutartyje yra privaloma nurodyti. Jie negali prieiti prie kliento sąskaitos ir žiūrėti, kur jis konkrečiai išleidžia pinigus. Yra reikalaujama dokumentų, nurodančių kur paskola yra panaudojama, tai mokėjimo nurodymai ir kiti dokumentai. Neatsakys, ar grąžinus paskolą ir paaiškėjus, kad ji buvo panaudota ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį, kredito unijai būtų reikšminga, jeigu problemų nėra, tai turbūt jiems nėra didelio skirtumo, kur tos lėšos naudojamos, tačiau šiuo atveju nenori pasakyti nesąmonių. Neprisimena, ar buvo pateikti kokie nors dokumentai, patvirtinantys paskolos panaudojimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Č. parodė, kad pažįsta A. B. kaip klientą, paskolos gavėją. Bendraudamas su A. B. jis atliko savo tiesiogines funkcijas, yra paskolų vadybininkas ir dirba su klientais dėl paskolų išdavimo ir vėliau prižiūri. B. buvo sudaręs 30 000 Eur paskolos sutartį, tai buvo su sklandytuvo įkeitimu paimta paskola, termino neprisimena. Paskolos paskirtis buvo orlaivio remontui ar įsigijimui, tai nurodė paskolos gavėjas, nes kreipdamasis dėl paskolos jis turi atskleisti, kam ji bus panaudojama, paskolos prašymo tikslus, pajamas ir pateikti visus dokumentus. Norint gauti paskolą pateikiami asmens dokumentai, sutikimai dėl duomenų tikrinimo, papildoma informacija apie gaunamas pajamas, informacija apie siūlomą įkeisti turtą ir visa kita, kuri iškyla paskolų vadybininkui ar komitetui, priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo. Yra tam tikros išlygos dėl turto vertinimo ataskaitos pateikimo, iki tam tikros paskolos sumos nebūtinas turto vertinimas, gali būti tik konsultacija arba šalių sutarimu nustatyta turto vertė, bet tai daugiau taikoma tipiniams pastatas, pvz. Vilniaus mieste esančiam butui. Šiuo atveju buvo pateikta turto vertinimo ataskaita. Jie su A. susirašinėjo ir jis praktiškai visus dokumentus atsiųsdavo elektroniniu paštu. Surinkęs dokumentus perdavė į paskolų komitetą sprendimo priėmimui, parašo savo išvadą ir teikia valdybai. Standartinė sąlyga, kad per tris mėnesius po paskolos gavimo klientas turi pateikti paskolos panaudojimo dokumentus, jie prašo, kad panaudojęs pinigus jis pateiktų šiuos dokumentus. Kiek jam žinoma, ne iki galo yra atsiskaityta pagal paskolos sutartį, šitos informacijos neturi, nes tuo užsiima buhalterė, išieškojimo skyrius, paskolų vadybininkai dirba savo darbą iki paskolos išdavimo, jeigu klientas tampa nemokus, tuomet atliekami tam tikri veiksmai ir yra kiti žmonės. Nuo pat paskolos išdavimo buvo bendraujama su A., kalbėdavo ir telefonu, įmokos buvo numatytos kiekvieną mėnesį, buvo skambinama, rašomi laiškai, žinutės, buvom ir susitikę, kalbėjo apie susidariusią skolą, visais būdais bandė susitarti, kad išsiaiškintų, kokia situacija pas klientą, galbūt kažkokios laikinos problemos, kad jis negali sumokėti paskolos. Paskolos išdavimo metu nekilo įtarimų dėl pateiktų dokumentų. Kiek prisimena, jam buvo atnešta sutartis, pagrindžianti paskolos panaudojimą, prisimena, kad su A. kalbėjo, kad jis privalės pateikti dokumentus, pagrindžiančius panaudojimą, tiksliai įvardinti to dokumento negali, tačiau tikrai buvo kalba ir jis kažkokį dokumentą pateikinėjo, tas dokumentas galėjo būti orlaivio pirkimo dokumentas. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 8). Perskaičius jo parodymus, liudytojas parodė, kad teisingi parodymai, bet orlaivių modelių ir sumų neprisimena, žino, kad reikalavo paskolos panaudojimo dokumento ir tas dokumentas buvo pateiktas. Kol buvo atliekami mokėjimai, jokių įtarimų nekilo. Kai skola tapo problematiška, buvo pradėti žiūrėti dokumentai dėl tolimesnių veiksmų. Visas turtas turi būti apdraustas, pagal galiojantį draudimo polisą reikėjo tą turtą apdrausti ir, kiek žino, kolegos kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri pasakė, kad tas draudimo polisas nėra galiojantis ir tuomet pradėjo tikrinti visus dokumentus, o iki to laiko jokių abejonių nebuvo. Negali atsakyti, kiek reikšmingas yra nurodytas paskolos tikslas, pagal sutartį klientas turi pateikti panaudojimo dokumentus, o, ar tai reikšminga unijai ar ne, negali pasakyti. Be turto įkeitimo pagal unijos taisykles būtų galima suteikti iki 15 000 Eur paskolą. Tai buvo tikslinės paskirties paskola. Jie neturi atestacijos turto vertinimui, prašo, kad klientas pateiktų turto vertinimą. Turto vertinimas pradžioje buvo atsiųstas el. paštu, paskui lyg matė originalą, nes kai buvo pas notarą sandoris, A. turėjo visus dokumentus. Paskolos gavėjo prievolė yra apdrausti turtą, sutartyje pas notarą būna įrašyta sąlyga, kad paskolos gavėjas privalo apdrausti įkeičiamą turtą. Jie prašė draudimo poliso ir apmokėjimo kvito, apmokėjimą traktuoja kaip patvirtinantį dokumentą, kad draudimo polisas yra galiojantis. Ir draudimo polisas ir mokėjimo kvitas buvo pateikti. Dalis paskolos galbūt buvo išmokėta grynais, dalis į sąskaitą. Klientas pageidavo, kad dalis būtų pateikta grynais, dalis pervesta į sąskaitą. Turi būti turto vertinimas, bet jis turi atitikti keliamus reikalavimus, vertintojas turi turėti atestaciją, reikia žiūrėti pagal įstatymą. Jis asmeniškai vertintojo atestatų netikrino, jie šitą vertinimą priėmė kaip tinkamą, nes orlaivis yra netipinis turtas ir nuėjus į paprastą vertinimo agentūrą jie atsisakys tokį objektą įvertinti, nes čia reikia turėti tam tikrų specifinių žinių. Paskolos paskirtį nurodo paskolos gavėjas. Kiek prisimena, B. nurodė, kad nori įsigyti lėktuvą ir jį suremontuoti, kokį lėktuvą nori įsigyti, neprisimena, kad būtų sakęs. Tikėjo tuo, ką sakė klientas, kad tas sklandytuvas yra tiek vertas, nes jis yra istorinis. Negali atsakyti, kodėl nebuvo pasiūlyta įkeisti naują lėktuvą, pats A. kaip užstatą pasiūlė šį lėktuvą. Jeigu paskola būtų imama remontui ir būtų pateikta remonto sąskaita, tai būtų įrodymas kokiu tikslu panaudojama paskola. Jie kontroliuoja pinigų išmokėjimą, kad pinigai būtų skirti tai veiklai, kuri nurodyta paskolos sutarties paskirtyje. Mano, kad būtų suteikta paskola ir tik lėktuvo remontui, tiksliai pasakyti negali, nes jis tik paskolų vadybininkas, tačiau jeigu užstatas leidžia, tai kredito unijai nėra didelio skirtumo, ar klientas pirks turtą ar remontuos turimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Š. parodė, kad gavo užklausimą iš kredito unijos dėl tos ataskaitos ar tikrai ją ruošė, tikrai, kad ne ir kelis kartus jau buvo sakyta, kad čia ne jų ataskaita, ne jų parašai, jie tokiu darbu neužsiima. Jokių sklandytuvo vertinimo atskaitų nepasirašinėjo, jų darbo pobūdis yra techninio personalo apmokymai, jokio ryšio su sklandytuvų vertinimu neturi. Vertinimo ataskaita buvo atsiųsta paštu, žiūrėjom ir pas tyrėją, nei G., nei jos parašai nėra tokie. G. parašą žino, jis instruktorius, jo parašą tikrai žino. A. B. žinomas tik tiek, kad su juo bendravo kelis kartus telefonu, jis ieškojo I., nes pirko kažkada iš jo akcijas, asmeniškai jo nepažįsta. Jie pirko UAB „Amikon“ akcijas būtent iš A. B., todėl tuo metu jis ieškojo I., skambino telefonu, su juo bendravo telefonu. „Amikon“ neturėjo darbuotojų, kurie vertintų turtą, sklandytuvus, čia ne jų darbo pobūdis, jie turi technikus, inžinierius, tik ne vertintojus. Ant rodytų dokumentų yra „Amikon“ antspaudas, tačiau jeigu neklysta, logotipas „Baltic maintenance“, čia visai sufalsifikuotas dokumentas, nes rašto pradžioje logotipas vienos įmonės, antspaudas kitos. „Amikon“ antspaudas visada yra laikomas seife. Neprisimena, kuriuo adresu „Amikon“ buvo registruota 2015 m. Buvo registruota Naugarduko g. 26-22, paskui Meistrų g. 8, Vilnius ir šiuo metu Trakuose, bet pati pradžia buvo G. butas. I. G. yra įmonės akcininkas, jis šiuo metu įmonėje nedirba, jis yra išvykęs gyventi į Emiratus, išvyko gal prieš du metus. Su valytoju, kiemsargiais įmonėje yra 12 darbuotojų. I. Š. jai nėra žinomas, „Amikon“ jis nedirbo, negalėjo dirbti. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 33-34). Perskaičius jos parodymus, liudytoja parodė, kad minėtas telefono numeris jai nėra žinomas, jos telefonas baigiasi 102. Vertinimo atskaitą ji iš karto išsiuntė G., jis irgi buvo pas tyrėją, jis pasakė, kad čia yra falsifikatas. I. G. A. B. pažinojo, jie bendravo. Gavusi vertinimo ataskaitą ją persiuntė I. ir I. už keleto minučių atrašė, kad čia melas. I. Š. nepažįsta, pirmą kartą girdi. Internetinio puslapio www.aviationcv.com nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. J. parodė, kad B. žino, jis buvo senovinių orlaivių federacijos prezidentas. Jis (K. J.) buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Šitą sklandytuvą įsigijo iš A. už simbolinę kainą, 1000 litų ar 1000 eurų, padarė pirkimo-pardavimo sutartį, kad jis priklauso K. J., kad galėtų jį prižiūrėti, kad jis techniškai būtų tvarkingas. A. juo pasitikėjo, suteikė privilegiją šiuo sklandytuvu disponuoti už mažą kainą, kurios jam nemokėjo, tiesiog kartais padarydavo jam kokį modeliuką, buvo sutarę, kad galbūt kažkada, kai uždirbs pinigų, jį išpirks iš jo. Vieną dieną A. jam paskambino ir pasakė, kad jam reikėtų šio orlaivio, kad nuvažiuotų pas notarą, pasirašytų dokumentą, kad jis galėtų tą sklandytuvą užstatyti, jog galėtų įsigyti mokymo organizacijai tam tikro inventoriaus, kurį įsigijęs užstatys atgal ir tada sklandytuvą nuims nuo paskolos. Sklandytuvo dokumentus turėjo jis, viską tvarkė su civiline aviacijos administracija. A. jam sakė, kad jis nori pasiimti kreditą, todėl reikia įkeisti sklandytuvą, jis nieko neklausinėjo, nes jautėsi skolingas A. už šį sklandytuvą. Sklandytuvas buvo kaip ir jo (K. J.), nes jį prižiūrėjo, bet tai A. sklandytuvas, nes už jį pinigų nemokėjo. Kaip suprato, A. B. paėmė kreditą ant to sklandytuvo ir negrąžino. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 21). Perskaičius jo parodymus, liudytojas parodė, kad A. B. jokios pinigų sumos nesumokėjo, jie su A. tuo metu buvo sutarę, kad jam sklandytuvas kainuotų 16 000 litų. Sklandytuvas toks dalykas, žmonės patys nusprendžia, kiek tas sklandytuvas vertas. Jis sklandytuvo vertinimo neužsakinėjau, nežino, ar A. užsakinėjo. Nežino, kokia šio sklandytuvo rinkos kaina. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 22). Perskaičius jo parodymus, liudytojas parodė, kad kai davė parodymus, tuo metu sklandytuvas neturėjo tinkamumo skraidyti pažymėjimo, todėl, kai sklandytuvas neturi tinkamumo skraidyti pažymėjimo, mano, kad jis gali kainuoti 4000 eurų. Tokie sklandytuvai tvarkingi kainuotų iki 10 000. Bendrovė „Amikon“ jam nėra žinoma. Gaudavo dokumentus iš antstolio kontoros apie arešto eigą, kad A. neatiduoda kredito, paskui dėl turto arešto, vėliau, kad sklandytuvas yra iš jo paimamas ir areštas nuimamas. Gavęs dokumentus bendravo su A., jis sakė, kad viskas yra tvarkoma ir viskas bus tvarkoje. A. sakė, kad jam reikia įsigyti mokymo centrui inventoriaus, tai benzino kuro cisternos ar benzovežis, jis sakė, kad jį įsigijęs su kredito pagalba inventorių užstatys ir sklandytuvą grąžins atgal, kodėl taip neįvyko, nežino. Tuo metu sklandytuvas priklausė jam (K. J.). A. minėjo, kad jis neturi, ką įkeisti, o sklandytuvas tik ant popieriaus priklausė jam, už jį jam jokių pinigų nemokėjo, jautėsi skolingas šitam žmogui, galvojo, kad čia bus geranoriška pagalba. Nežino, ar tuo metu A. turėjo kitų lėktuvų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. D. parodė, kad B. pažįsta, jie susipažino Paluknio aerodrome, domėjosi sklandymu. Jis dirba UAB „Paberžės aerodromas“ direktoriumi. Jie turėjo sandorį, berods, 2007-2008 m., A. B. pardavė sklandytuvą A15, o jis jiems pardavė keturvietį lėktuvą „Gawron (duomenys neskelbtini) daugiau sandorių su B. neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria sudarytas sandoris dėl lėktuvo C-150, registracijos Nr. LY-CVT, ten buvo jo parašas ir notarinės sutarties antspaudas, tačiau jis tikrai tokios sutarties nepasirašė. Klausė A. B. dėl šio dokumento, bet jis nieko konkretaus nepasakė, visą nuleido juokais, tačiau nei derybų, nei sandorių negalėjo būti, nes „Paberžės aerodromas“ tokio orlaivio niekada neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad B. pažįsta iš aviacijos pasaulio, žino, kad jis turi treniruoklių mokyklą, angarus Paluknyje, kelis lėktuvus. Jis (E. S.) dirba nuo 2001 m. aviacijoje, taip pat turi atidaręs variklių aviacijos dirbtuves, turi Europinę licenciją atlikti aptarnavimo darbus sertifikuotiems orlaiviams. Yra atlikęs remonto darbus B. prašymu orlaiviui Cessna 172 LY-ATK, yra daręs ir einamuosius, 100 val. reglamentus. 2011 m. Cessna gamintojas išleido specialius antikorozinės patikros darbus, civilinės aviacijos administracija išleido, kad privaloma juos atlikti visiems Cessna orlaiviams, tai darė ir antikorozinius darbus. Paskutiniai darbai daryti 2015 m., bet darė ir 2014 m. Iš B. atlygio už darbus negavo. Už 100 val. metinį reglamentą yra gavęs atlygį, maždaug 700 litų, tačiau už darbus nėra. Sau pinigų eurais iš B. nesu gavęs, yra gavęs tik detalių pirkimui. Patikros metu rado nemažai defektų ir pirko dalis, suma buvo apie 8000 eurų, tai buvo irgi apie 2015 m. Jis darė darbus kaip individualus asmuo, turintis licenciją. Žino tą pinigų priėmimo kvitą, nelabai žinojo, kad kvitui reikia rekvizitų. Teisiamajame posėdyje liudytojui parodyti bylos dokumentai (3 t., b. l. 28-30), juos parodžius, liudytojas paaiškino, jog čia jo pasirašyti dokumentai, jie pateikiami Civilinės aviacijos administracijai. LT ir skaičiai čia yra licencijos numeris. Šituose lapuose atliktų darbų kainos tikrai neatsispindi, jų administracijai kainos nesvarbios, svarbu būtų atlikti darbai. Po darbų atlikimo yra už juos atsiskaitoma, būna, kad ir neatsiskaito, B. neatsiskaitė, mano, kad jis liko skolingas apie 2000 Eur už darbus. Teisiamajame posėdyje liudytojui parodyti bylos dokumentai (3 t., b. l. 32), juos parodžius, liudytojas paaiškino, jog čia matomai kaip pasiūlymas, preliminari suma kiek tai galėtų kainuoti, tokia suma jam nebuvo sumokėta. B. vis paskambindavo dėl nesumokėtų pinigų, vis primindavo, man ir dabar kai kas yra skolingi. Buvo padaryta tokia sąmata už 13 000 Eur, kad preliminariai tiek galėtų kainuoti, negali pasakyti, ar nurodyti darbai visi buvo atlikti, tačiau gali būti, kad nepadarius vieno, negalėjo daryti kito darbo. Tas orlaivis priklauso A. B., yra orlaivio registracijos pažymėjimas ir ant jo parašyta, kam priklauso orlaivis, turbūt, kad nelabai jį žiūrėjo, bet galvojo, kad tikrai jam tas lėktuvas priklauso, nes jis visada būdavo pas jį angare. Detales pirkdavo kaip individualus asmuo, licencija suteikia teisę atlikti darbus, aptarnavimus, gaunasi, kad nuperka detales ir jas perperka kitas asmuo. Nupirko detales ir perdavė B., pagrindinis dokumentas yra detalės sertifikatas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo A. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), visiškai įrodyta.

Dėl kaltinimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį

(kreditinis sukčiavimas, 2015-08-18 sklandytuvo L-SPATZ 55 vertinimo ataskaitos ir jos priedų, 2015-08-18 BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimo (poliso) ir 2015-08-18 mokėjimo nurodymo Nr. 659 pagaminimas)

Pagal BK 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas kredito (paskolos) gavimo faktas, nepriklausomai nuo jo panaudojimo.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nors kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, jo kaltė įrodoma surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. parodė, kad turto vertinimo nepadirbo, tas I. dirbo (UAB „Amikon“). Yra toks puslapis www.aviationcv.com, firmos kreipiasi į juos, ten visi aviacijos specialistai registruojasi ir atvažiuoja, dirba kaip komandiruotėje, gauna pinigus iš www.aviationcv.com, o www.aviationcv.com išrašo „Amikon“ sąskaitą, „Amikon“ apmoka ir tokiu būdu išvengiama Sodros mokesčių. Tokiu būdu jis užsakė, nes pažinojo I., jis dalyvaudavo visose aviacijos šventėse, bendravo, žinojo, kad jis dirba „Amikon“. G. jau buvo išvykęs. Jis kreipėsi į jį (I. Š.) ir jis padarė tą vertinimą. Jis (A. B.) sumokėjo 800 eurų, jam atnešė vertinimą, jis liko patenkintas. Tuo metu G. sūnus buvo direktorius, jis valdė antspaudą ir jis viską žino, tačiau jis negali įrodyti, kad I. dirbo, o „Amikon“ gelbsti sūnų. Gal N. Š. nieko ir nežinojo, nes ji buvo eilinė darbuotoja, o I. G. sūnų pašalino, nes jis buvo daug dalykų iškrėtęs ir direktore paskyrė Š.. I. Š. yra inžinierius, bet turi teisę dėstyti, „Amikon“ patys nieko negamina, jie teikia mokymus. Jis padarė Š. registracijos pažymėjimo kopijas, jis pasidarė orlaivio nuotraukas, reikalingas vertinimui. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 132). Perskaičius jo parodymus, kaltinamasis parodė, kad kiek prisimena, jis vietoje padarė pažymėjimo kopiją. Jis nesiuntė Š. nuotraukų ir dokumentų kopijų el. paštu, dabar jo el. pašto nerado, nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad siuntė. Š. ne vieną kartą matė gyvai tą sklandytuvą, matė Paluknyje, Pociūnuose šventės metu. Vertinimo ataskaitą jis atvežė į Paluknį, nes tuo metu sklandytuvas jau buvo Paluknyje, o su juo kalbėjo Pociūnuose. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 132). Perskaičius jo parodymus, kaltinamasis parodė parodymai teisingi, visgi ne Paluknyje, bet oro uoste jis perdavė ataskaitą, praėjo tiek metų, jau gerai neprisimena. Kiek supranta, I. Š. yra Arabų Emyratuose, su juo ryšio nepalaiko, žino tik iš kalbų. I. G. tai tėvas, D. G. jo sūnus, o I. Š. – visiškai svetimas žmogus. Dabar Paluknyje „Amikon“ nupirko tą pastatą ir yra inžinierius I. M., kuris minėjo, kad Š. Arabų Emyratuose. Girdėjo liudytojos Š. parodymus, negali pasakyti, kodėl ji nėra nieko girdėjus apie Š.. Vertinimo ataskaitoje sklandytuvas buvo įvertintas lyg 70 000, jis labai nesigilino, gavo ataskaitą ir originalą perdavė kredito unijai, ta suma buvo nereikšminga, ji reikšminga buvo unija, kokia jiems buvo reikalinga suma, neprisimena. Negali pasakyti, kodėl ataskaitoje nėra nurodytas I. Š., jis pažiūrėjo, jog vertinimas yra, kaina yra, antspaudas yra ir viskas tiko. Jis Š. parašo nežino, jos nebuvo matęs, ji irgi pirmą kartą pamatė jį posėdžio metu.

Byloje nustatyta, kad A. B., siekdamas gauti paskolą, kreipėsi į Kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“, teikė paskolai gauti reikalingus dokumentus, t. y. 2015-08-18 sklandytuvo L-SPATZ 55 vertinimo ataskaitą ir jos priedus, 2015-08-18 BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711 ir 2015-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 659, kuriuo neva apmokėta BTA akcinės draudimo bendrovės filialui Lietuvoje pagal savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711.

Liudytojų J. Č., T. J., L. V. parodymais nustatyta, kad minėti dokumentai buvo žinomai netikri. Šių liudytojų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Be to, tai, kad turto vertinimo ataskaita buvo netikra, patvirtina ir UAB „Capital Vertinimas“ išvada, pagal kurią rekomenduojama sklandytuvo L-SPATZ 55 kaina galėtų būti 3100 Eur (1 t., b. l. 62-67). Nors kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kėlė versiją, jog sklandytuvo vertinimo ataskaitą ruošė ne jis, o UAB „Amikon“ darbuotojas I. Š., ši versija byloje paneigta.

Visų pirma, pažymėtina, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktos informacijos matyti, kad toks asmuo UAB „Amikon“ 2010 m. liepos 31 d. – 2018 m. liepos 31 d. laikotarpiu nedirbo (3 t., b. l. 4-10). Antra, įmonėje iki šiol dirbanti N. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jokių sklandytuvo vertinimo atskaitų nepasirašinėjo, jų darbo pobūdis yra techninio personalo apmokymai, jokio ryšio su sklandytuvų vertinimu neturi. Vertinimo ataskaita buvo atsiųsta paštu, žiūrėjo ir pas tyrėją, nei G., nei jos parašai nėra tokie. I. Š. jai nėra žinomas, UAB „Amikon“ jis nedirbo, negalėjo dirbti. Pastebėtina, kad apie tokio asmens egzistavimą be paties kaltinamojo nenurodė nė vienas byloje apklaustas asmuo. Be to, nors vertinimo ataskaitoje nurodomi kaip turto vertintojai I. G. ir N. Š., byloje nustatyta, kad šie asmenys neturėjo įgaliojimų veikti kaip turto vertintojai, tokių įgaliojimų neturėjo ir kiti UAB „Amikon“ darbuotojai, nes šios įmonės darbo pobūdis yra kitoks, t. y. techninio personalo apmokymai. Trečia, nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje kėlė klausimą, kaip galima paaiškinti sklandytuvo vertinimo ataskaitoje esančio UAB „Amikon“ antspaudo buvimą. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. B. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams būtų pateikęs sklandytuvo vertinimo ataskaitos originalą, nors A. B. tokią aplinkybę nurodė teisiamajame posėdyje. Liudytojas J. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad turto vertinimas pradžioje buvo atsiųstas el. paštu, paskui lyg matė originalą, nes, kai buvo tvirtinamas sandoris pas notarą, A. B. turėjo visus dokumentus. Tačiau byloje nenustatyta, kad tokio dokumento originalas būtų pateiktas, tokio dokumento originalo teisminio nagrinėjimo metu nepateikė ir pats kaltinamasis. Be to, kaltinamojo gynėjas taip pat nurodė, jog iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo I. G. parodymų matyti, jog jam parodytą turto vertės nustatymo pažymos kopiją jis yra matęs, atsiuntė N. Š., tai verčia abejoti prokuroro nurodytomis aplinkybėmis, su šiais argumentais sutikti negalima. Pastebėtina, jog kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams kilus įtarimų dėl A. B. pateiktų dokumentų, jie ėmėsi veiksmų ir iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo (1 t., b. l. 14-17) su priedais bei UAB „Amikon“ rašto, surašyto N. Š. (1 t., b. l. 77) matyti, jog minėta turto vertinimo ataskaita buvo siųsta UAB „Amikon“, manytina siekiant įsitikinti šio dokumento autentiškumu. Taigi, apie šią turto vertinimo ataskaitą tokiu būdu tapo žinoma tiek N. Š., tiek ir buvusiam UAB „Amikon“ direktoriui I. G..

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors kaltinamasis nurodė bendravęs su neva UAB „Amikon“ dirbusiu ir sklandytuvą vertinusiu asmeniu I. Š., negalėjo pateikti nei šio asmens telefono, nei elektroninio pašto, nei jokių kitų duomenų. Be to, kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, jog nesiuntė I. Š. sklandytuvo nuotraukų ir dokumentų kopijų el. paštu, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad jis siuntė I. Š. minėtus dokumentus el. paštu. Be to, kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog vertinimo ataskaitą I. Š. atvežė į Paluknį, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su I. Š. susitiko ir iš jo ataskaitą gavo oro uoste. Taigi, kaltinamojo A. B. parodymai dėl sklandytuvo vertinimo ataskaitos surašymo ir atsiėmimo bei bendravimo su jo įvardintu asmeniu I. Š. nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi.

Kaltinamasis A. B. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad pagamino dokumentus, t. y. 2015-08-18 BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711 ir 2015-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 659, kuriuo neva apmokėta BTA akcinės draudimo bendrovės filialui Lietuvoje pagal savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. parodė, jog draudimo bendrovės liudijimą-polisą ir mokėjimo nurodymą pagamino, originalų jokių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad kredito unijai "(duomenys neskelbtini)" reikalavo, kad savo vardu apdraustų sklandytuvą L-SPATZ 55, nes kitaip atsisakė išmokėti pinigus pagal 2015-08-24 paskolos sutartį Nr. 2015/08/24, nors minėtas sklandytuvas jau buvo apdraustas K. J. vardu. Tuo tikslu jis draudimo bendrovei "BTA draudimas" Internetu nusiuntė prašymą apdrausti sklandytuvą L-SPATZ 55, registracijos Nr. LY-GNK, pagaminto 1959 metai, nurodydamas reikalingus duomenis. Netrukus minėta draudimo bendrovė jam atsiuntė taip pat Internetu, PDF formatu, 2015-08-18 skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą serija CA Nr. 018711, kuriame jau buvo draudiko atstovo – L. S. parašas. Atsispausdinęs 2015-08-18 skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą serija CA Nr. 018711, jį pasirašė ir nuskanavęs nusiuntė internetu J. Č., žinodamas, kad draudimo liudijimo polisas negalioja, nes yra neapmokėtas. Kartu su paminėtu draudimo polisu jis nusiuntė 2015-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 659, neva jis sumokėjo 1050,00 Eur „BTA draudimas“ bendrovės Vilniaus filialui, tačiau iš tikrųjų jis jokių mokėjimų neatliko. Jis pasinaudojo turimu kompiuteryje anksčiau atliktu mokėjimo pavedimu draudimo bendrovei „BTA draudimas“ bendrovės Vilniaus filialui, jame pakeisdamas datą, apmokėjimo paskirtį ir sumas. Jis nepažįsta nei L. S., nei L. V.. Teismo vertinimu, kaltinamojo prisipažinimas dėl minėtų dokumentų suklastojimo nekelia abejonių. Be to, jo kaltę patvirtina ir liudytojos L. V. parodymais, kuriuose ji nurodė, jog A. B. buvo vienintelis žmogus, klientas, kuris draudėsi lėktuvus. Ikiteisminio tyrimo jai buvo parodytas polisas, bet pavadinimo neprisimena. Teisiamajame posėdyje liudytojai parodžius draudimo polisą (1 t., b. l. 69), L. V. parodė, kad šito dokumento ji nerašė, ten ne jos parašas. 2015 m. rugpjūčio mėnesį jos pavardė jau buvo V.. Už draudimą buvo galima mokėti arba pavedimu arba grynais, bet čia didelė suma, tai greičiausiai buvo pavedimu. Polisas įsigalioja tada, kada pinigai įkrenta į sąskaitą. Pinigus galima pervesti ir vėliau, bet jeigu draudiminis įvykis, tai draudimas negalioja. Be to, iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2017 m. gruodžio 11 d. rašto matyti, kad šis filialas 2015-08-18 nesudarė skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimo (poliso) serija CA Nr. 018711 su draudėju A. B., draudimo objektas – sklandytuvas L-SPATZ 55. Minėtas polisas neegzistuoja jų sistemoje „SAIKAS“, A. B. 2015-08-18 nesudarinėjo jokių sutarčių jų draudimo bendrovėje ir mokėjimo nurodymu nepervedinėjo jokių pinigų (1 t., b. l. 148).

Susiejus minėtus įrodymus į vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę, darytina išvada, jog visi aukščiau nurodyti dokumentai, kurie buvo pateikti kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, buvo žinomai netikri. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad suteikiant paskolą reikėdavo įkeisti turtą, turto vertinimas būdavo atliekamas visada, jeigu nebūtų pateiktas sklandytuvo vertinimas, paskola nebūtų suteikta. Be to, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, be kita ko, nurodyta, kad kredito unija, žinodama tikrąją sklandytuvo vertę (3100 Eur), jokiais būdais nebūtų suteikusi A. B. 30 000 Eur paskolą. Nors kaltinamojo gynėjas taip pat kėlė versiją, jog tikroji sklandytuvo L-SPATZ 55 vertė nėra aiški, todėl vertinti orlaivio vertinimo pažymą kaip suklastotą nėra jokio pagrindo. Su šiais argumentais nesutiktina. Viena vertus, teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau minėta UAB „Capital Vertinimas“ išvada, pagal kurią rekomenduojama sklandytuvo L-SPATZ 55 kaina galėtų būti 3100 Eur (1 t., b. l. 62-67). Kita vertus, įvertintina ir tai, kad dviejų vykusių varžytinių metu minėtas sklandytuvas nebuvo parduotas atitinkamai už 5040 Eur ir 3780 Eur sumas (1 t., b. l. 82-83).

Atsižvelgiant į tai, byloje nustatyta, kad A. B., siekdamas apgaule gauti kreditą, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pateikė žinomai netikrus dokumentus: 2015-08-18 sklandytuvo L-SPATZ 55 vertinimo ataskaitą, 2015-08-18 BTA akcinės draudimo bendrovės filialo Lietuvoje skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711, 2015-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 659, kuriuo neva apmokėta BTA akcinės draudimo bendrovės filialui Lietuvoje pagal savanoriško draudimo liudijimą (polisą) serija CA Nr. 018711, po ko, 2015-08-24 su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2015/08/24, įsipareigodamas grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, tokiu būdu suklaidino kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir savo naudai gavo iš minėtos kredito unijos 30 000 Eur dydžio kreditą. A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. pats pagamino žinomai netikrus dokumentus ir pateikė juos kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, jo veika papildomai kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015-10-02 orlaivio pirkimo pardavimo sutarties pagaminimas)

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. parodė, kad yra pirkęs orlaivį iš D., tokią sutartį turėjo, todėl pradžią paėmė iš vienos sutarties, pabaigą iš kitos, atšvietė ir atvežė, pateikė atšviestą sutartį kredito unijai. Tokie jo parodymai atitinka jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 131-133). Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir liudytojo L. D. parodymai. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. D. parodė, kad B. pažįsta, jie susipažino Paluknio aerodrome, domėjosi sklandymu. Jis dirba UAB „Paberžės aerodromas“ direktoriumi. Jie turėjo sandorį, berods, 2007-2008 m., A. B. pardavė sklandytuvą A15, o jis jiems pardavė keturvietį lėktuvą „Gawron (duomenys neskelbtini) daugiau sandorių su B. neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria sudarytas sandoris dėl lėktuvo C-150, registracijos Nr. LY-CVT, ten buvo jo parašas ir notarinės sutarties antspaudas, tačiau jis tikrai tokios sutarties nepasirašė. Klausė A. B. dėl šio dokumento, bet jis nieko konkretaus nepasakė, viską nuleido juokais, tačiau nei derybų, nei sandorių negalėjo būti, nes „Paberžės aerodromas“ tokio orlaivio niekada neturėjo.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir Trakų rajono 2 notarų biuro notarės raštas, kuriame nurodyta, jog peržiūrėjus archyvą 2015 m. spalio 2 d. nebuvo patvirtinta orlaivio pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Paberžės aerodromas“ ir A. B. (1 t., b. l. 75).

Teismo vertinimu, kaltinamojo prisipažinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir yra tinkamai kvalifikuota.

Dėl kaltinimo pagal BK 206 straipsnio 2 dalį

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal BK 206 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino jo laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos. BK 206 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. veika laikoma baigta, kai skolininkas gautą paskolą ar kreditą panaudojęs ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarka dar ir laiku jo negrąžina, dėl to kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui padaroma didelė turtinė žala. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. B. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. parodė, kad gautus iš kredito unijos pinigus (kreditą) panaudojo savo lėktuvo remontui. Kai J. jį pasikvietė, kad nemoka kredito, jis (A. B.) pradėjo aiškinti, kad šiuo metu negali, prašė atidėjimo, tačiau jokio atidėjimo nedavė, iškart pradėjo išieškojimą, buvo pajungta antstolio kontora, pradėjo išieškojimą. Dalį, kol nebuvo sąskaitos areštuotos, nuskaičiuodavo, kažkiek jis įmokėdavo, dabar virš 20 000 grąžinta, yra skolingas apie 12 000. E. S. visiškai pasimetė, kaip ir jis, yra jam (E. S.) parašęs 3500 eurų vekselį, kad už darbus apmokės. Kvitą dėl 8000 eurų paėmė, nes jis užsakinėjo detales, gavo detales ir jokių kvitų jis neturėjo teikti, jis pateikė formas, sąskaitas, svarbiausia, kad jis (A. B.) turi detalę ir tą pirmą formą, be kurios negali detalės sumontuoti lėktuve ir negali praeiti civilinės aviacijos patikros. Knygutėje yra įrašyti metiniai darbai, bet jis nieko nesako, kad jis atlikęs dalį antikorozinės patikros, bet ji nėra įforminta, nes civilinės aviacijos administracija nepraleido mazgų, turėjom išmontuoti lėktuvo uodegą, sparnų tvirtinimo mazgai turi būti pakeisti, o kiekvienas kainuoja apie keletą tūkstančių eurų. Pinigai pasibaigė ir dėl to negalėjo užbaigti patikros. Kiek prisimena, be išieškoto turto grąžino apie 20 000 eurų. Gautą kreditą išleido lėktuvo remontui, tai matyti banko išraše. I. S. pirko radijo stotį, sūnui pervedė, kuris Anglijoje nupirko švyturį, jį užprogramavo, visi pinigai išleisti lėktuvo remontui. S. jis sumokėjo 8000 eurų detalėms ir paėmė iš jo tą kvitą, kad 8000 eurų jam duota. Jis nupirko tas detales ir jam pateikė su pirmomis formomis, ir kai kuriomis faktūromis. 9000 eurų pervesta sūnui, kuris parvežė jam detales, kai kurios faktūros yra angliškos, neišverstos, kai kurių faktūrų neturi. S. 3500 ar 3800 Eur vekselį yra parašęs už atliktus darbus. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas nereikalavo, nėjo kalba, kur tie pinigai, todėl tik teisme pateikė S. kvitą. Kredito bendrovė nereikalavo dokumentų, įrodančių, kur panaudota paskola. Žino buhalterijos vedimo taisykles, tačiau pinigų davimas S. nėra įformintas, jis davė S. pinigus, jis pasirašė raštelį, kad gavo pinigus. Suremontavus lėktuvą planavo skraidyti ir nuomoti. Tuo metu nebuvo visko netekęs, turėjau turto, turtas vertas apie milijoną. Savo kaltę įžvelgia dėl tų veikų, dėl kurių kaltu prisipažįsta. Jis negalėjo paskolos panaudoti lėktuvo pirkimui, už tokią sumą neįmanoma nupirkti lėktuvo, paskolą ėmė remontui ir jam panaudojo, o vertinimo tikrai nepadirbinėjo. Tas lėktuvas dabar nenaudojamas, jis pusiau išardytas, jis be uodegos, reikia pirkti mazgą, dar reikia investuoti pinigus. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka jį atlyginti, antstoliai parduos jo turtą iš varžytinių ir atsiskaitys. Daugiau jokių santykių su „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, iš antstolio gauti duomenys yra kitokie, nes jie dar skaičiuoja savo uždirbtus pinigus. Atidavęs yra apie 22 000 eurų, nurodyta ieškinio suma yra teisinga. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad visa paskola buvo panaudota pagal paskirtį, tai yra jau įsigyto lėktuvo remontui (2 t., b. l. 131).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. K. parodė, kad apskaitos skyrius seka mokėjimus ir jeigu yra pradelsimai, informuoja klientą kuruojantį vadybininką, vadybininkas kontaktuoja su klientu ir aiškinasi, kodėl paskola nėra mokama. Jeigu paskola toliau nėra mokama, konkrečiai nepasakys, kas toliau vyksta, priklausomai nuo situacijos vadybininkas inicijuoja bylos kvietimą arba perdavimą specialistams, kurie užsiima skolų išieškojimu arba konsultuojasi su teisininkais dėl medžiagos perdavimo prokuratūrai. Paskolos paskirtis sutartyje yra privaloma nurodyti. Jie negali prieiti prie kliento sąskaitos ir žiūrėti, kur jis konkrečiai išleidžia pinigus. Yra reikalaujama dokumentų, nurodančių kur paskola yra panaudojama, tai mokėjimo nurodymai ir kiti dokumentai. Neatsakys, ar grąžinus paskolą ir paaiškėjus, kad ji buvo panaudota ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį, kredito unijai būtų reikšminga, jeigu problemų nėra, tai turbūt jiems nėra didelio skirtumo, kur tos lėšos naudojamos, tačiau šiuo atveju nenori pasakyti nesąmonių. Neprisimena, ar buvo pateikti kokie nors dokumentai, patvirtinantys paskolos panaudojimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. J. parodė, kad kai žmogus kreipiasi dėl paskolos gavimo, jis (T. J.) tik kartais dalyvauja, šį kartą nedalyvavo, prisijungė tik praėjus reikšmingam terminui, kai žmogus nemokėjo paskolos. Jie kontaktavo su žmogumi, aiškinosi priežastis, dėl ko nemokama, kokias priežastis nurodė, neprisimena. Yra terminai, per kuriuos reikia atlikti turto pervertinimą, kai klientas pradeda nemokėti ir jeigu ketini kreiptis dėl išieškojimo proceso, tuomet kreipiesi pas turto vertintojus, kad sužinotum, ar vertė yra nepasikeitusi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. Č. parodė, kad pažįsta B., jis buvo sudaręs 30 000 Eur paskolos sutartį, tai buvo su sklandytuvo įkeitimu paimta paskola, termino neprisimena. Paskolos paskirtis buvo orlaivio remontui ar įsigijimui, tai nurodė paskolos gavėjas, nes kreipdamasis dėl paskolos jis turi atskleisti, kam ji bus panaudojama, paskolos prašymo tikslus, pajamas ir pateikti visus dokumentus. Standartinė sąlyga, kad per tris mėnesius po paskolos gavimo klientas turi pateikti paskolos panaudojimo dokumentus, jie prašo, kad panaudojęs pinigus jis pateiktų šiuos dokumentus. Kiek jam žinoma, ne iki galo yra atsiskaityta pagal paskolos sutartį, šitos informacijos neturi, nes tuo užsiima buhalterė, išieškojimo skyrius, paskolų vadybininkai dirba savo darbą iki paskolos išdavimo, jeigu klientas tampa nemokus, tuomet atliekami tam tikri veiksmai ir yra kiti žmonės. Nuo pat paskolos išdavimo buvo bendraujama su A., kalbėdavo ir telefonu, įmokos buvo numatytos kiekvieną mėnesį, buvo skambinama, rašomi laiškai, žinutės, buvom ir susitikę, kalbėjo apie susidariusią skolą, visais būdais bandė susitarti, kad išsiaiškintų, kokia situacija pas klientą, galbūt kažkokios laikinos problemos, kad jis negali sumokėti paskolos. Paskolos išdavimo metu nekilo įtarimų dėl pateiktų dokumentų. Kiek prisimena, jam buvo atnešta sutartis, pagrindžianti paskolos panaudojimą, prisimena, kad su A. kalbėjo, kad jis privalės pateikti dokumentus, pagrindžiančius panaudojimą, tiksliai įvardinti to dokumento negali, tačiau tikrai buvo kalba ir jis kažkokį dokumentą pateikinėjo, tas dokumentas galėjo būti orlaivio pirkimo dokumentas. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 8). Perskaičius jo parodymus, liudytojas parodė, kad teisingi parodymai, bet orlaivių modelių ir sumų neprisimena, žino, kad reikalavo paskolos panaudojimo dokumento ir tas dokumentas buvo pateiktas. Kol buvo atliekami mokėjimai, jokių įtarimų nekilo. Kai skola tapo problematiška, buvo pradėti žiūrėti dokumentai dėl tolimesnių veiksmų. Jeigu paskola būtų imama remontui ir būtų pateikta remonto sąskaita, tai būtų įrodymas kokiu tikslu panaudojama paskola. Jie kontroliuoja pinigų išmokėjimą, kad pinigai būtų skirti tai veiklai, kuri nurodyta paskolos sutarties paskirtyje. Mano, kad būtų suteikta paskola ir tik lėktuvo remontui, tiksliai pasakyti negali, nes jis tik paskolų vadybininkas, tačiau jeigu užstatas leidžia, tai kredito unijai nėra didelio skirtumo, ar klientas pirks turtą ar remontuos turimą.

Pažymėtina, jog kaltinamasis A. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neprašė pateikti dokumentų, pagrindžiančių kredito panaudojimą pagal paskirtį, tokia kaltinamojo versija byloje nepaneigta. Byloje taip pat nenustatyta, kaip konkrečiai kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kontroliavo suteiktos paskolos panaudojimą pagal paskirtį ir, ar kontroliavo iš viso. Tik liudytojas T. J. nurodė, kad jam buvo atnešta sutartis, pagrindžianti paskolos panaudojimą, prisimena, kad su A. kalbėjo, kad jis privalės pateikti dokumentus, pagrindžiančius panaudojimą, tiksliai įvardinti to dokumento negali, tačiau tikrai buvo kalba ir jis kažkokį dokumentą pateikinėjo, tas dokumentas galėjo būti orlaivio pirkimo dokumentas, tačiau byloje nustatyta, jog paskolos paskirtis buvo ne tik orlaivio pirkimas, bet ir remontas. Be to, bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis A. B. pateikė dokumentus, kuriais grindė jam suteikto kredito panaudojimą (3 t., b. l. 28-44, 59-63, 74-85). Nors šie dokumentai buvo pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu, pažymėtina, jog kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, priešingai – jo kaltę turi pagrįsti valstybinis kaltintojas.

Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principus bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Taip pat pastebėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t. y. kraštutinė priemonė ginant pažeistas teises, siekiant apsaugoti teisinius gėrius, vertybes. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus yra taikomos baudžiamosios teisės normos, o asmens elgesys esant civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. B. 2015-08-24, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vilnius, Stulginskio g. 3-1, patalpose, savo vardu sudarė paskolos sutartį Nr. 2015/08/24, skirtą lėktuvo įsigijimui ir remontui, kurios pagrindu gavo didesnį nei 150 MGL dydžio – 30 000 Eur kreditą, pažeisdamas 2015-08-24 paskolos sutarties Nr. 2015/08/24 6 skyriaus 6.2 punkto reikalavimus - gautą paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį (lėktuvo įsigijimui ir remontui), o jeigu paskolos suma yra lygi ar didesnė kaip 14 500 Eur – pateikti Unijai paskolos panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiančius dokumentus (pirkimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos čekius ir), nenaudoti paskolos išlaidoms, kurios nėra nurodytos Unijai pateiktame verslo plane ar esamiems Paskolos gavėjo įsipareigojimams bankams ar kitoms finansų įstaigoms refinansuoti bei užtikrinti Unijos galimybę kontroliuoti, kaip naudojama paskola – 2015-08-26 dalis kredito – 16 769, 98 Eur suma buvo pervesta į jo (A. B.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, o kita kredito dalis - 13 170 Eur suma, 2015-08-26 grynųjų pinigų išėmimo kvitu buvo išmokėta jam (A. B.) grynaisiais pinigais, jis šiuos gautus pinigus panaudojo ne pagal paskirtį, suteikto kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ laiku negrąžino, tuo padarydamas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ didelę – 30 000 Eur turtinę žalą, be to, teismo vertinimu, kaltinamojo padarytus veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 206 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo, juos visiškai apima BK 207 straipsnio 1 dalis, todėl kaltinamasis pagal BK 206 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, A. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamajam A. B. skirtinos bausmės

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamajam A. B. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje bei vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors A. B. nedirba, nurodė gaunantis kariškio ir senatvės pensiją, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 99), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 100-101), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų; BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Teismo įsitikinimu, A. B. charakterizuojančių duomenų analizė bei prokuroro pozicija pasisakant dėl bausmės skyrimo kaltinamajam, neleidžia abejoti tuo, jog tiek A. B., tiek jo padarytos nusikalstamos veikos nėra tokios pavojingos, kokį įspūdį galima susidaryti vien iš atsakomybę už jas numatančių normų sankcijų. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, esant teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumai, darytina išvada, kad kaltinamajam netikslinga skirti inkriminuojamų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių, susijusių su laisvės atėmimu. Atvirkščiai, tokios bausmės paskyrimas nagrinėjamoje byloje reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos kaltinamajam, neigiamai paveiktų jo elgesį, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius. Be to, nei arešto bausmės skyrimas, nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas (su bausmės vykdymo atidėjimu), šiuo atveju, nebūtų tikslingas ir logiškas.

Teismas, atsižvelgdamas į BK 300 straipsnio 1 dalies bei 207 straipsnio 1 dalies sankcijas (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų), vertina, jog kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta ir sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur, teismas taiko būtent šį, iki 2018-01-01 galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, skiriant kaltinamajam bausmę.

Teismas taip pat pabrėžia, jog nors civilinio ieškovo atstovas ir kaltinamojo gynėjas nurodė prašantys skirti kitą bausmės rūšį dėl sunkios kaltinamojo finansinės padėties, su šiais argumentais sutikti negalima. Viena vertus, pastebėtina, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl vien tik kaltinamojo interesus atitinkanti bausmė negali būti skiriama. Kita vertus, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, nedidelio pavojingumo nusikaltimas ekonomikai ir verslo ar valdymo tvarkai, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, reikalauja ne kaltininko trumpalaikio izoliavimo, o labiau turtinės sankcijos. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. B. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalimis, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo skirtą baudą, teismas vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Atsižvelgiant į kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl jo sunkios turtinės padėties bei pateiktus dokumentus (3 t., b. l. 86-87), kaltinamajam nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje civilinis ieškovas kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 11930,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno atsiskaitymo priteisimo bei ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškinys įrodytas ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo pripažintomis aplinkybėmis, ši žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais A,. B. veiksmais. Be to, kaltinamasis A. B. visiškai pripažino pareikštą civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti, todėl civiliniam ieškovui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 11930,05 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Delspinigiai pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas taip pat yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir kaltinamojo atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas negalimas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš kaltininko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų ir bylos medžiagos matyti, kad įmonę baudžiamajame procese atstovavo advokatas M. Paukštė ir dėl to kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 840 Eur išlaidas už civilinio ieškinio ir su juo susijusios dokumentacijos parengimą, atstovavimą teisme (2 t., b. l. 175-176, 3 t., 57-58).

Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ įgalioto atstovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Šioje byloje kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, todėl civilinis ieškovas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos surašant ieškinį. Dėl to prašymas priteisti proceso išlaidas už ieškinio parengimą ir atstovimą teisme tenkintinas, prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sklandytuvo L-SPATZ 55 vertinimo ataskaita (1 t., b. l. 39-49), skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimas (polisas) (1 t., b. l. 69-70), pirkimo-pardavimo sutartys (1 t., b. l. 122-133), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio baudą.

Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 11 930,05 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt eurų, penkis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. B. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sklandytuvo L-SPATZ 55 vertinimo ataskaitą, skraidymo aparato savanoriško draudimo liudijimą (polisą), pirkimo-pardavimo sutartis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.