Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J., kaltinamajam N. G. (N. G.), jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. G. (N. G.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, iki nušalinimo nuo pareigų dirbęs (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju, šiuo metu dirbantis UAB „V.“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G., būdamas valstybės tarnautoju už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, padarė kyšininkavimą. Šią nusikalstamą veiką padarė sekančiomis aplinkybėmis: N. G. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju, vykdydamas tarnybines funkcijas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas iš anksto suplanuotą tikslą savo naudai gauti kyšį, 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, sąmoningai kelis kartus tariamai apklausai į savo darbo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kvietė A. J. (A. J.), tačiau šiam atvykus, jokių procesinių veiksmų neatliko, apklausos ar kitų procesinių veiksmų atlikimo protokolų nesurašė, tarpusavio pokalbių metu A. J. provokavo duoti kyšį, o 2016 rugpjūčio 26 d. išsikvietęs A. J. tariamai apklausai iš jo reikalavo penkių šimtų eurų kyšio už tai, kad tyrimas būtų atliekamas šališkai ir to pasekoje A. J. nebūtų pranešta apie įtarimą ir ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas apie ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro 2017 sausio 17 d. nutarimą A. J. apklausti BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. nustatyta tvarka (kaip liudytoją apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką), N. G. 2017 kovo 2 d. vėl tariamai apklausai iškvietęs A. J. ir savo darbo kabinete bendraudamas su juo, pastarajam nurodė, kad tik nuo A. J. sprendimo priklausys ar jis bus apklausiamas liudytoju ar įtariamuoju, vėl pareikalavo anksčiau reikalauto kyšio, t. y. penkių šimtų (500) eurų, ir susitarė nurodytą kyšį iš A. J. priimti kito susitikimo metu. Šio susitarimo pagrindu 2017 kovo 15 d. apie 15 val. 21 min. N. G., būdamas savo darbo vietoje – kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant jam suteiktus įgaliojimus, t. y. už šališką ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimą taip, kad A. J. nebūtų pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, priėmė iš teisėsaugos užduotį vykdžiusio A. J. kyšį – 500 eurų, nurodydamas pinigus padėti į rašomojo stalo stalčių, ką pastarasis ir padarė. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino dalinai ir paaiškino, kad dirbant (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju jam buvo pavesta tirti 2016 m. liepos mėn. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kai elektrokrautuvu buvo sužalotas žmogus. Tuo tikslu jis iškvietė įmonėje „X“ pamainai vadovavusį A. J., kad šis pateiktų visus reikalingus dokumentus, 2016 m. rugpjūčio mėn. bendraujant su A. J., protokolo jis nerašė, o tik paaiškino kokia gali kilti atsakomybė, pasekmės, apie kyšius kalbos nebuvo, tik iš paties A. J. kalbos suprato, jog šis nori kažką atlyginti, ar užtektų kokios tai sumos. Jis tik palaikydamas tokį pokalbį norėjo įgauti A. J. pasitikėjimą ir tokiu būdu gauti tyrimui reikalingus įrodymus. Taip jis turėjo gal tris ar daugiau susitikimų su A. J., per tą laiką apklausė įvykio liudytojus ir laukė kol bus gauta medicininė išvada apie nukentėjusiojo sužalojimą, jo sunkumą. Prokurorui priėmus sprendimą A. J. apklausti specialiuoju liudytoju, 2017 m. vasario mėn. jis telefonu apie tai pranešė A. J. ir pakvietė jį atvykti apklausai. 2017 m. kovo mėn. pradžioje A. J. atvykus į apklausą, jis dar kartą šiam asmeniui paaiškino apie jo statusą byloje, įteikė susipažinti prokuroro nutarimą dėl apklausos specialiuoju liudytoju, ir tuo metu A. J. pasiskundė, kad blogai jaučiasi, kad dar nori su kažkuo pasitarti ir todėl jie sutarė susitikti po savaitės. Šis pokalbis baigėsi tuo, kad jie susitarė, kad A. J. galbūt kitos apklausos metu atneš kažkokią tai dalį pinigų. Jis galvojo, kad jeigu atneš pinigus, tai juos paims, bet A. J. apgaus ir byloje pasielgs taip kaip reikia. Kovo 15 d. A. J. vėl atvyko pas jį į kabinetą ir apklausos metu pasakė, kad turi tai dėl ko jie tarėsi. Po tokio pasakymo jis labai nustebo, pasimetė ir leido A. J. elgtis taip kaip jis nori, ko pasekoje A. J. įdėjo pinigus į stalo stalčių.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigė reikalavęs iš nukentėjusiojo kyšio, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bei kitais, byloje esančiais, įrodymais.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį darbovietėje, kurioje jis dirbo siuntų rūšiavimo skyriaus vadovu, įvyko nelaimingas įvykis, kai vienas autokrautuvo vairuotojas vairuojamu autokrautuvu sužalojo kitą asmenį. Dėl šio įvykio pradėjus tyrimą, 2016 m. rugpjūčio 15 ar 20 d. jis gavo kvietimą atvykti pas tyrėją ir taip nuvyko į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini) kabinetą, pas tyrėją N. G.. N. G. jį informavo apie galimą atsakomybę, gręsiančią laisvės atėmimo bausmę ir pasakė, jog viskas priklausys nuo to, kokius parodymus jis duos, taip pat užsiminė kad gali jam ir padėti, kad viskas priklausys ką jis kalbės. Po to kaltinamasis jam pasakė, kad daugiau pakalbės kitą kartą, ir jį paleido. Kitą kvietimą atvykti 2016 m. rugpjūčio 26 d. pas tyrėją jis gavo ar paštu, ar elektroniniu paštu ir tą dieną nuvyko pas tą patį tyrėją – kaltinamąjį. Šiam susitikimui jis pasiruošė, kilus įtarimui, jis pasiėmė darbinį telefoną ir jį panaudodamas darė pokalbio pas tyrėją garso įrašą. Šio pokalbio metu N. G. jam pasakė, jog jeigu jis nori, kad jam padėtų ir viskas eitųsi sklandžiai, turi sumokėti dabar 500 eurų ir po visko dar 500 eurų, kuriuos reikės dalintis su prokuroru. Tyrėjas jam kalbėjo, kad už šiuos pinigus būtų galima tiriamo įvykio nukentėjusįjį palikti kvailio vietoje, visą kaltę suversti kitiems asmenims, taip pat nurodė konkretų kaltinimą – darbų saugos reikalavimų neprižiūrėjimą, nurodė baudžiamąjį įstatymą pagal kurį jis turėtų atsakyti. Šis jų pokalbis pasibaigė tuo, kad jis kaltinamajam pasakė, jog neturi tokių pinigų, turi pagalvoti, o kaltinamasis jam paaiškino, kad dar bus kviečiamas ir iki to laiko pagalvotų. Sekantį kvietimą atvykti pas tyrėją jis gavo 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir šį kartą nuvykus pas tyrėją – kaltinamąjį, jis paaiškino, jog prašomos pinigų sumos neturi, nesijaučia nusikaltęs, o kaltinamasis į tai atsakė, kad jie dar susisieks. Sekantį kvietimą atvykti pas tyrėją jis gavo 2017 m. vasario 27 d. ir nuvyko 2017 m. kovo 2 d. Nuvykus pas tyrėją, kaltinamasis jam vėl kalbėjo apie pinigus, nurodė, jog norėdamas būti saugiu, neliečiamu, turi sumokėti šiuo metu 500 eurų ir po visko dar 500. Šį pokalbį, kaip ir ankstesnius jis įrašė į mobilaus ryšio telefoną. Po šių pokalbių jis kreipėsi į specialiųjų tyrimų tarnybą, o ši jį nukreipė į policijos imuniteto skyrių, kur jis papasakojo visas aplinkybes. 2017 m. kovo 5 d. gavus kaltinamojo kvietimą atvykti, jis apie tai informavo policijos imuniteto tarnybos pareigūnus, gavo iš jų instruktažą kaip elgtis, ką kalbėti, gavo specialią striukę su įrengtomis filmavimo kameromis ir reikalingus perduoti 500 eurų. Taip 2017 m. kovo 8 d. nuvykus pas kaltinamąjį, šis iš pradžių kalbėjo apie tiriamos bylos eigą, po to paklausė, ar jis atnešė pinigus. Atsakius teigiamai, kaltinamasis liepė įdėti pinigus į rašomojo stalo, už kurio sėdėjo, stalčių ir paaiškino, kad dar turės sumokėti 200 eurų po visko. Netrukus po to į kabinetą užėjo policijos imuniteto darbuotojai ir kaltinamąjį sulaikė.

Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad dėl tokio kaltinamojo neteisėto elgesio jautėsi pažeidžiamas, juto baimę ir stresą, tuo jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 3000 eurų.

Liudytojas E. P. parodė, kad dirbant elektrokrautuvo vairuotoju, darbovietėje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sužalotas kitas darbuotojas. Dėl šio įvykio jis buvo kviečiamas pas tyrėją N. G., kuris jį apklausė, surašė protokolą, išaiškino apie gresiančią atsakomybę ir pasekmes. Jau iš ankstesnio pokalbio su A. J. jis žinojo, kad N. G. iš pastarojo reikalavo pinigų, bet jo apklausos metu pinigų nebuvo reikalaujama.

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. J. savanoriškai pateikė skaitmeninės informacijos nešiojamąją laikmeną, kurioje fiksavo pokalbius su N. G. (t. 2, b. l. 22-23).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. J. savanoriškai pateiktoji elektroninė laikmena buvo apžiūrėta, joje nustatyti vykę pokalbiai tarp A. J. ir kaltinamojo N. G.. Nustatyta, kad vyko trys pokalbiai – 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. kovo 2 d., kurių metu N. G. A. J. aiškino apie galimą atsakomybę dėl darbovietėje įvykusio nelaimingo atsitikimo, apie galimybę bylą nutraukti, nurodęs galimo apmokėjimo advokatui dydį (įvardijus terminu pusantro), vietoj advokato siūlė savo pagalbą ir paslaugas, kurių dydis nurodomas 500 ir po galutinio sprendimo priėmimo dar papildomas apmokėjimas, po to sekančio pokalbio metu jie susitarė dėl kito susitikimo, o jau šio metu N. G. kalbėjo apie galimybę vietoj baudžiamosios, bylą baigti administracine tvarka, kas leistų išvengti teistumo ir iš to kylančių neigiamų pasekmių, užsiminė apie prokuroro pagalbą ir anksčiau aptarto dydžio atlygį už tai. Šių pokalbių metu N. G. pasakė frazes : - „kad viską dailiai parodys, o jeigu darys valdiškai, turės pateikti visą medžiagą ir abejoja dėl paprasto sprendimo“, - „turi nustatyti blogus dalykus ir juos paaiškinti taip, kad jie nebuvo sistemingi“, - „nenoriu skaldyti malkų be reikalo“, - „jeigu parašysiu ir tai pamatys prokuroras, tai to nebeatkeisime“, - „duodu laiko pagalvoti, kas jums naudinga ir ką daryti“, - „turėsim sudėlioti parodymus, kad jie neprieštarautų vieni kitiems ir labai dailiai atrodytų“, - „sudėlioti taip, kad būtų parašyta tik tiek kiek reikia, o paskui kai susitiks su prokuroru ir šis duos leidimą, viską nutraukti“, - „mes su tavim susitarę ir padarom kaip ten naudinga“, - „tada orientuosiu prokurorą apie tai, kad reikalingas nutraukimas“, - „ar reikalinga pagalba, ar imi advokatą ir vienas kapstaisi“, - „gal norėtum tik administracinės atsakomybės vietoj baudžiamosios“, - „ar tau reik prokuroro pagalbos ar nereik“, - „mes apsitarėm su prokuroru, jei viskas gerai, tai tuomet administracinė, turim apsispręsti ką darom“, - „tau yra ką taupyt“, - „priklausomai nuo tavo sprendimo, reikės arba liudytojo arba įtariamojo apklausos protokolo“, atsakant į klausimą, jeigu neras pinigų, N. G. atsako – „tuomet viskas valdiškai, tuomet pranešame apie įtarimus“ (t. 1, b. l. 56-76).

Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad 2017 m. kovo 15 d. apie 15 val. 12 min. vykdant policijos užduotį A. J. atvyko į (duomenys neskelbtini) kabinetą pas tyrėją N. G., šio susitikimo metu N. G. klausinėjo A. J. apie pastarojo darbo pobūdį, paklausė ką sakyt prokurorui, užsiminė, jog reikia kažką įdėti į bylą, o A. J. patvirtinus, kad tokį prašymą pasiruošęs įvykdyti, nurodė rašomojo stalo pirmą stalčių ir liepė įdėti. Po to A. J. informavo, kad perdavė penkis ir klausė ar dar reikės mokėti ir į tai N. G. atsakė, jog viskas priklausys nuo to ar A. J. bus patenkintas jo darbu ir užsiminė apie galbūt dar dviejų šimtų atlygį (t. 1, b. l. 120-125).

Iš Kratos protokolo matyti, kad 2017 m. kovo 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate (duomenys neskelbtini) kabinete, kaltinamojo N. G. darbo vietoje buvo atlikta krata ir jos metu rašomojo stalo stalčiuje surasta ir paimta 10 vienetų 50 eurų nominalo kupiūrų, tai yra viso 500 eurų, taip pat surasta ir paimta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (t. 1, b. l. 48-53).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikus kratos metu surastų pinigų apžiūrą, buvo nustatyti surastųjų 50 eurų nominalo banknotų numeriai ir šie visiškai sutampa su piniginių vienetų numeriais, kurie užfiksuoti pinigų pateikimo, apžiūros protokoluose, vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tai yra su tais, kurie buvo perduoti A. J.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje rastas prokuroro A. K. surašytas procecinis dokumentas – 2017-01-17 nutarimas A. J. apklausti specialiuoju liudytoju, rastos dvi 2017-03-02 ir 2017-03-15 surašytos pažymos apie asmens (A. J.) duomenis, rasta surašytas nurodymas įmonei „X“ – įpareigoti darbuotojus atvykti į apklausą, taip pat įpareigojimas įmonei pavesti į apklausą atvykti apklausti kaip specialiuosius liudytojus E. P. 2017-02-28 13 val. ir A. J. 2017-03-02 13 val. (t. 1, b. l.77-78, 79-84, 85-97).

Taigi iš virš aptartų nukentėjusiojo A. J. parodymų, pokalbių, vykusių tarp kaltinamojo N. G. ir nukentėjusiojo A. J., turinio matyti, kad N. G., vykdydamas policijos tyrėjo funkcijas konkrečioje ikiteisminio tyrimo byloje, nevienkartinio pokalbio su A. J. metu, siūlė savo paslaugas, išvengiant samdomo advokato brangiai kainuojančių paslaugų, siūlė pagalbą išvengiant baudžiamosios atsakomybės tuo metu neoficialiai apklausiamam asmeniui ir už tai reikalavo 500 eurų kyšio. Kaltinamojo išsakytos frazės apie tai, kad jis atlikdamas tyrimą, rinkdamas įrodymus gali juos parodyti „dailiai“, sudėlioti A. J. palankia eiga, nepateikiant prokurorui visų aplinkybių, to pasekoje nulemiant A. J. atžvilgiu palankų sprendimą, bei ir kaltinamojo veiksmai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. kovo 15 d. vykdytą ikiteisminį tyrimą, eilę kartų iškviesdamas į tarnybines patalpas A. J., oficialiai neapklausė A. J., nesurašė jo apklausos protokolo, rodo, kad kaltinamasis, tiriant nelaimingą įvykį A. J. darbovietėje, veikė neteisėtai, buvo aiškiai šališkas ir suinteresuotas ne objektyviu visų bylos aplinkybių ištyrimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymu, bet A. J. nepalankių aplinkybių nuslėpimu, kas būtų nulėmę ir palankaus sprendimo A. J. atžvilgiu priėmimą. Tokie jo veiksmai prieštaravo ne tik pareigybinėje instrukcijoje išvardintiems reikalavimams bet ir baudžiamojo proceso įstatymuose reglamentuojamoms ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigoms. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. G., būdamas policijos pareigūnu, turėdamas įgalinimus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, reikalavo iš A. J. 500 eurų dydžio kyšio už neteisėtą veikimą, ir tai sąlygojusio baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nutraukimą. Nors kaltinamajam buvo inkriminuota reikalauto kyšio suma 1000 eurų, tačiau iš bylos medžiagos, tai yra nukentėjusiojo parodymų, darytų pokalbių įrašų, matyti, kad realiai reikalaujamo kyšio dydis sudarė 500 eurų, būtent tokia suma N. G. ir buvo perduota. Dėl papildomai reikalauto 500 eurų atlygio, daryti išvadą, kad toks reikalavimas buvo realus ir pagrįstas, nėra pakankamai duomenų, nes kaip seka iš kaltinamojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio pokalbių, N. G. neapibrėžtai kalbėjo apie galimybę atsiskaityti už paslaugas dar ir ateityje, neapibrėžiant konkretaus tokio atlygio dydžio ar jį mažinant iki „dviejų“. Todėl esant šioms aplinkybėms, reikalauto kyšio suma nustatytina – 500 eurų, kurią nukentėjusysis ir perdavė kaltinamajam.

Virš aptarti, nustatyti kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 225 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sunkumą, kyšio vertę, į tai, kad veiką N. G. padarė būdamas pareigūnas, savo veiksmais diskredituodamas policijos prestižą ir įvaizdį, padarytos veikos pasekmėmis padarydamas moralinę žalą nukentėjusiajam ir didelę žalą valstybės interesams. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas. Iš ankstesnės darbo vietos N. G. charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu kaltinamasis dirba bendrovėje „V.“, kur taip pat charakterizuojamas tik teigiamai. Tad, atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į tai, kad nusikalstamais veiksmais reali žala niekam nebuvo padaryta, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ir nustatytą laiką uždraustina dirbti valstybės tarnyboje.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. J. prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis pareiškė, kad neturtinė žala jam padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo neteisėtai reikalavo ir priėmė kyšį, dėl to nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė neteisėtais valstybės pareigūno veiksmais. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus ir tai, kad kaltinamasis, pripažindamas padarytą neturtinę žalą, nukentėjusiajam sumokėjo 100 Eur, nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteistina 500 eurų. Tokia suma laikytina pakankama ir atitinkanti protingumo kriterijus.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 67 straipsniu, BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

N. G. (N. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę 160 MGL (6025,60 eurų) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti vieną suėmimo dieną, prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir tokiu būdu nustatyti galutinį baudos dydį – 158 MGL (5950,28 eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68² straipsniu, atimti teisę 3 (trejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti. N. G. laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo pareigų pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš N. G. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 200 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti A. J..

Daiktinius įrodymus, pateiktus Kauno apygardos teismui – kompaktines plokšteles su garso, vaizdo įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.