- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- AS-858-281-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00053-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl žalos atlyginimo, įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-5), prašydamas: 1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus kiekvieną savaitę išskalbti asmeninius drabužius; 2) taikyti pareiškėjui pilną izoliaciją ir perkelti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pareiškėjui teikti spaudą; 4) įpareigoti Marijampolės pataisos namus sudaryti kalinimo sąlygas pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 16.8, 16.9, 16.11, 20 punktus, ir reikalavimai nustatyti Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi“ skyrius „Tardymo izoliatoriaus, kalėjimų, areštinių kameros bei pataisos namuose kamerų tipų patalpų, tai: spintelės maisto produktams sudėti, sieninė viršutinių drabužių pakaba; 5) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pardavinėti parduotuvėje kiaušinius; 6) įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui susipažinimui teisės aktus per kuo įmanoma trumpesnį laiką; 7) panaikinti Teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 134 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 57, 73.2 punktus; 8) įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti pareiškėjo kompiuterį; 9) įpareigoti Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą paskiepyti jį vakcina nuo sezoninio gripo; 10) įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui paskirtą 2011 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje; 11) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalims, 31 straipsnio 6 daliai; 12) administracinio teismo tikslaus išaiškinimo dėl nuteistojo asmens teisės gauti informaciją (teisės aktai ir kitoks informacijos šaltinis). Kokiu būdu nuteistieji turi teisę gauti informaciją. Ir per kurį laiko terminą tokia informacija turi būti pateikta nuteistajam asmeniui; 13) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio; 14) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 700 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi (b. l. 22-23) nustatė terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti. Pasiūlė pareiškėjui patikslinti 12-ąjį skundo reikalavimą, ginčyti atsakovo priimtus teisines pasekmes sukeliančius aktus (atsisakymus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus) bei patikslinti skundo aplinkybes.
2012 m. vasario 13 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundo tikslinimas (b. l. 33), kuriame pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su teismo išvadomis, kad jo skundo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10 reikalavimai yra neaiškūs. Pabrėžė, jog pataisos namų direktorius neturi teisinės galios keisti teisės aktus, priimtus kitose valstybės institucijose. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė jo teises ir interesus, apribojo teisę gauti informaciją, verčia jį gyventi antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas prarado galimybę naudotis dalimi savo teisių, jis pasidarė nervingas, atsirado nepatogumai, emocinis sukrėtimas. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį ir prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi (b. l. 35-36) nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį V. K..
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš 2012 m. vasario 13 d. pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas atsisako vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog jis negali už pareiškėjus suformuoti skundo dalyko ir pagrindo. Kadangi pareiškėjas nepaisė minimalių įstatymo reikalavimų, keliamų skundo turiniui, ir dėl šios priežasties teismas negali tinkamai pasirengti ginčo sprendimui, todėl teismas laikė, jog pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
II.
Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (b. l. 39) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti teismą priimti pareiškėjo skundą nagrinėti teisme.
Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti pareiškėjo skundą. Pabrėžia, jog atsakovas neturi teisės keisti kitų valstybės institucijų norminius teisės aktus ar keisti įstatymų normas. Pažymi, kad skundžiami pataisos namų direktoriaus veiksmai negali būti siejami su norminio teisės akto panaikinimu, nes pataisos namų direktorius nepriėmė nutarimo ar įsakymo, kurį reiktų prašyti teismo panaikinti. Atsakovas nurodo, jog pataisos namų direktorius pateiktais atsakymais pateikia pareiškėjui informaciją, o ne priima individualų aktą, todėl nėra prasmės prašyti teismo, kad būtų panaikinti pataisos namų direktoriaus atsakymai. Nurodo, jog pareiškėjas ginčija neteisėtus veiksmus ir prašo atlyginti dėl jų kilusią žalą. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nurodė apie savo turtinę padėtį ir prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį V. K., nes pareiškėjas per pirmosios instancijos teismo nurodytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje turi būti nustatyta, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu.
Pabrėžtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu, o ABTĮ 39 straipsnyje nurodyta pareiga už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį, išskyrus ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose numatytas išimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Pabrėžtina, jog šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti.
Pažymėtina, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi (b. l. 22-23) nustatė terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti. Pasiūlė pareiškėjui patikslinti 12 skundo reikalavimą, dėl pareiškėjo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 reikalavimų nurodė, jog šiais reikalavimais pareiškėjas prašo įpareigoti atlikti veiksmus, tačiau neskundžia atsakovo sprendimų, kuriais buvo atsisakyta atlikti tokius veiksmus. Paaiškino, jog atsakovo sprendimai, kuriais buvo atsisakyta atlikti nurodytus veiksmus, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pasiūlė pareiškėjui skųsti atsakovo veiksmus, sprendimus, kuriais buvo atsisakyta atlikti nurodytuose reikalavimuose nurodytus veiksmus, nurodant, kokios institucijos, kokius sprendimus prašo panaikinti, dėl pareiškėjo 14 reikalavimo nurodė, kad pareiškėjas turi nurodyti, kokie konkrečiai neteisėti veiksmai buvo atlikti, pateikti prašomos priteisti sumos dydį pagrindžiančius įrodymus, pateikti skundo su priedais tiek egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš dalies nesutinka.
Dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Marijampolės pataisos namus kiekvieną savaitę išskalbti asmeninius drabužius, taikyti pareiškėjui pilną izoliaciją ir perkelti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, įpareigoti Marijampolės pataisos namus pareiškėjui teikti spaudą, įpareigoti Marijampolės pataisos namus sudaryti kalinimo sąlygas pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 16.8, 16.9, 16.11, 20 punktus, ir reikalavimai nustatyti Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi“ skyrius „Tardymo izoliatoriaus, kalėjimų, areštinių kameros bei pataisos namuose kamerų tipų patalpų, tai: spintelės maisto produktams sudėti, sieninė viršutinių drabužių pakaba, įpareigoti Marijampolės pataisos namus pardavinėti parduotuvėje kiaušinius, įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui susipažinimui teisės aktus per kuo įmanoma trumpesnį laiką, įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti pareiškėjo kompiuterį, įpareigoti Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą paskiepyti jį vakcina nuo sezoninio gripo, įpareigoti Marijampolės pataisos namus teikti pareiškėjui gydymą paskirtą 2011 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje
Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio, nustatančio bylų, priskirtinų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Taip pat pabrėžtina, jog, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Marijampolės pataisos namai 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 20107-488 atsisakė pareiškėjui leisti įsigyti kiaušinių ir nurodė tokio atsisakymo priežastis (b. l. 7), atsisakė paskiepyti pareiškėją nuo gripo (b. l. 16-17), Marijampolės pataisos namai 2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. 9/07-380 atsisakė kiekvieną savaitę išskalbti pareiškėjo asmeninius drabužius (b. l. 13, 19), nurodė, jog kiekvienam nuteistajam nėra galimybių užsakyti spaudos leidinius (b. l. 15, 19), atsisakė pareiškėją perkelti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (b. l. 19), grąžinti pareiškėjo kompiuterį (b. l. 29), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Marijampolės pataisos namus kiekvieną savaitę išskalbti asmeninius drabužius, taikyti pareiškėjui pilną izoliaciją ir perkelti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, įpareigoti Marijampolės pataisos namus pareiškėjui teikti spaudą, įpareigoti Marijampolės pataisos namus pardavinėti parduotuvėje kiaušinius, įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti pareiškėjo kompiuterį, įpareigoti Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą paskiepyti jį vakcina nuo sezoninio gripo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas turi skųsti teisines pasekmes sukeliančius aktus (atsisakymus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs teikti pareiškėjui gydymą paskirtą 2011 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje (b. l. 11), sudaryti kalinimo sąlygas pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 16.8, 16.9, 16.11, 20 punktus, ir nustatytus Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi“ skyrius „Tardymo izoliatoriaus, kalėjimų, areštinių kameros bei pataisos namuose kamerų tipų patalpų, tai: spintelės maisto produktams sudėti, sieninė viršutinių drabužių pakaba, teikti pareiškėjui susipažinimui teisės aktus per kuo įmanoma trumpesnį laiką, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad dėl nurodytų įpareigojimų yra kilęs ginčas, todėl tokius reikalavimus pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ir patikslintame skunde pareiškėjas nepateikė įrodymų apie ginčą, turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtinus teismų.
Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 134 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 57, 73.2 punktus
Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas reikšdamas reikalavimą panaikinti Teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 134 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 57, 73.2 punktus siekia norminio teisės akto dalies panaikinimo. Tačiau norminio teisės akto panaikinimui yra ABTĮ numatyta speciali procedūra. Skundo reikalavimas dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 134 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ punktų panaikinimo, kokį nagrinėjamu atveju suformulavo pareiškėjas, teismui negali būti reiškiamas. Teisingumo ministro, kaip centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto norminio akto teisėtumas gali būti tikrinamas tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal specialią procedūrą (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p., XVI skirsnis). Vadovaujantis ABTĮ numatyta procedūra, pareiškėjas gali tik prašyti jo individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio akto (ar jo punkto) teisėtumo ištyrimo, bet negali tiesiogiai reikšti skundo reikalavimo, jog individualią bylą nagrinėjantis teismas panaikintų tam tikrus norminio akto punktus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą.
Dėl pareiškėjo prašymo pateikti tikslų išaiškinimą dėl nuteistojo asmens teisės gauti informaciją
Dėl pareiškėjo prašymo pateikti tikslų išaiškinimą dėl nuteistojo asmens teisės gauti informaciją (nurodyti teisės aktus ir kitokį informacijos šaltinį) teisėjų kolegija nurodo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas paprašė pareiškėjo patikslinti šį jo reikalavimą ir jam nepatikslinus atsisakė jį priimti. Pažymėtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir spręsdami bylas pateikia išaiškinimą dėl teisės normų taikymo. Be to, pabrėžtina, jog šis pareiškėjo reikalavimas yra adresuotas ne kitai bylos šaliai (šiuo atveju Marijampolės pataisos namams), o bylą nagrinėjančiam teismui (šiuo atveju prašoma administracinio teismo tikslaus išaiškinimo dėl nuteistojo asmens teisės gauti informaciją (teisės aktai ir kitoks informacijos šaltinis). Kokiu būdu nuteistieji turi teisę gauti informaciją. Ir per kurį laiko terminą tokia informacija turi būti pateikta nuteistajam asmeniui) (b. l. 2-5). Remiantis tuo, darytina išvada, jog pareiškėjo pateiktas reikalavimas yra suformuotas netinkamai, jo pagrindu byloje negalės būti priimtas teismo sprendimas, kurs sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai. Todėl toks pareiškėjo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 700 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo pateikto reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi (b. l. 22-23) buvo pasiūlyta patikslinti skundo aplinkybes, kaip pasireiškė priteisti prašoma neturtinė žala, tačiau pareiškėjas tikslindamas skundą šių aplinkybių nepatikslino. Pažymėtina, jog, pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), nėra ir pagrindo priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje – pareiškėjas, nenurodydamas jokių aplinkybių, iš esmės nepagrindžia savo galimo teisės pažeidimo ir materialaus suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas negali kokių nors veiksmų (administracinio akto, neveikimo) vertinti vien dėl hipotetinio jų poveikio pareiškėjui, kai toks poveikis yra visiškai nepagrįstas konkrečiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto skundo trūkumo – skundo ir jo priedų atitinkamo skaičiaus nepateikimo, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (ABTĮ 24 str. 3 d.), – teisėjų kolegija nurodo, jog, esant tokiam vieninteliam skundo trūkumui ir pareiškėjui įvardijus objektyvias priežastis dėl negalėjimo pateikti reikiamo skundo su priedais skaičiaus (b. l. 33), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui turėtų būti užtikrinama efektyvi gynyba, teisės ginamos ne formaliai, dirbtinai nesuvaržomos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas), neturėtų atsisakyti formaliais pagrindais priimti asmens skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikiamo skaičiaus skundo ir jo kopijų nepateikimas šiuo atveju nelaikytinas tokiu esminiu skundo trūkumu, kuris pašalina galimybę spręsti skundo priėmimą.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: 1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus kiekvieną savaitę išskalbti asmeninius drabužius; 2) taikyti pareiškėjui pilną izoliaciją ir perkelti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pareiškėjui teikti spaudą; 4) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pardavinėti parduotuvėje kiaušinius; 5) įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti pareiškėjo kompiuterį; 6) įpareigoti Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą paskiepyti jį vakcina nuo sezoninio gripo, naikintina ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: 1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus kiekvieną savaitę išskalbti asmeninius drabužius; 2) taikyti pareiškėjui pilną izoliaciją ir perkelti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pareiškėjui teikti spaudą; 4) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pardavinėti parduotuvėje kiaušinius; 5) įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti pareiškėjo kompiuterį; 6) įpareigoti Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą paskiepyti jį vakcina nuo sezoninio gripo, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.