Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-13 · Byla Nr. Ik-1191-423/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-1191-423/2012Sprendimas · 2012-09-13Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-03-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-03-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
Ik-1191-423/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00053-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
V.K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1191-423/2012Proceso Nr. 3-62-3-00053-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas savo skunde bei patikslintame skunde nurodė, kad atliekant bausmę pataisos namuose socialinės reabilitacijos skyriaus 12-to būrio viršininkas agituoja nuteistuosius juos kurstydamas prieš pareiškėją. Taip pat nurodė, jog pataisos namai neleido pareiškėjui paskambinti telefonu. Pareigūnas E. S.tyčia siekė pažeminti pareiškėjo orumą, naudodamasis tarnybine padėtimi. Jis vertė įeiti ir išeiti iš kabineto, pasakyti, kad pareiškėjas yra nuteistasis. Nurodė, jog buvo nuslėpta vidaus tvarka ir su tokia tvarka neleidžia susipažinti. Nurodė, jog atsakovas atsisakė nagrinėti skundą, kuriame pareiškėjas teigė, jog dėl atjungto šildymo susirgo. Pataisos namai kategoriškai atsisakė pasinaudoti LR BVK 11 str. 1 d. 4 p. nustatytomis teisėmis. Pataisos namai 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 9/07-6124 atsisakė suteikti teisę susipažinti su teisės aktais. Dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatymais nustatytų teisių, kilo emocinė depresija, dvasiniai pergyvenimai, nervingumas, nepatogumai. Patyrė orumo žeminimą (CK 6.250 str.) ir dvasinė skriauda gali būti kompensuoti materialiai, žalą įvertinant pinigais (b.l. 6-7, 21).

Teismo šaukimas pareiškėjui įteiktas, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog nuteistajam V. K. nebuvo atimta teisė paskambinti telefonu, jis tik paprašytas palaukti kol atsilaisvins telefonas. Dėl šio tariamo orumo pažeminimo nuteistasis kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių su skundu. V. K. nurodytos pretenzijos dėl to, kad užėjus į kabinetą, kur yra pataisos įstaigos atstovas, reikia prisistatyti, neteisėtos. Tai numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu 194, 73.2 punkte. Pataisos namų administracija neatsisakė pateikti teisės aktų, tik paprašė patikslinti kokių teisės aktų pageidavo nuteistasis. Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, nuteistojo V. K. skunde išdėstyti reikalavimai prieštarauja LR bausmių vykdymo teisės normoms, o reikalavimas laikytis bausmių vykdymo teisės aktų reikalavimų yra administracijos pareiga, todėl negali būti vertinama kaip neteisėtas veiksmas. Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai grįsti prielaidomis ir norais, todėl negali būti vertinami kaip atitinkantys galiojančius teisės aktus (b.l. 24-25, 44).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas V. K. neturtinės žalos atsiradimą grindžia jo teisių pažeidimu, Marijampolės pataisos namų administracijai atsisakant atlikti tam tikrus veiksmus bei dėl netinkamo elgesio su pareiškėju.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl nuteistųjų kurstymo pareiškėjo atžvilgiu. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2012 m. kovo 22 d. pareiškimu (b.l. 28) pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių, nurodydamas, jog pareiškėjui pranešta, kad 12 būrio viršininkas agituoja nuteistuosius nebendrauti su pareiškėju bei tiesiogiai jiems grasina. Dėl pareiškimo buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu negauta jokių duomenų, kad būrio viršininkas S. D.būtų pažeidęs teisės normas, agituodamas nuteistuosius prieš V. K. asmenį. Todėl 2012 m. balandžio 17 d. priimta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 36/06-93 (b.l. 27), kuria pripažinta, kad nuteistojo V. K. pareiškimas nepagrįstas, ir siūlyta tarnybinį tyrimą dėl nuteistojo V. K. pareiškimo baigti. Apie tyrimo rezultatus pareiškėjas V. K. informuotas 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 20/07-334 (b.l. 26). Pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančių nuteistųjų kurstymo faktą, teismui nenurodė bei nepaneigė tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, nuteistųjų kurstymo pareiškėjo atžvilgiu faktas yra grindžiamas išimtinai trečiųjų asmenų tariamai pateikta informacija, jos nekonkretizuojant bei nepateikiant ją pagrindžiančių įrodymų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai kaltina būrio viršininką nuteistųjų kurstymu prieš pareiškėją.

Dėl neleidimo paskambinti telefonu. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 2 d. skundu (b.l. 30) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių, nurodydamas, jog jam buvo uždrausta pasinaudoti nustatyta teise į priklausantį skambutį. 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 20/07-452 V. K. buvo informuotas, jog pareigūnai savo veiksmais teisės į priklausantį skambutį nepažeidė, kadangi neturėjo galimybės suteikti pareiškėjui priklausančio skambučio, nes telefonas buvo užimtas (b.l. 29). Teismo nuomone, šioje situacijoje pareiškėjo teisės ir interesai nebuvo pažeisti, kadangi pats pareiškėjas skunde nurodydamas, jog jam pataisos namų pareigūnai užkirto teisę išnaudoti priklausantį telefono skambutį prieštarauja jo paties rašytame 2012 m. balandžio 2 d. skunde (b.l. 30) nurodytai aplinkybei, jog tuo metu, kai norėjo paskambinti, turėjo palaukti kol atsilaisvins telefonas, o pareigūnai pareikalavo, kad grįžtų į būrį ir po kurio laiko ateitų, t.y. pasiūlė skambinimo telefonu teise pasinaudoti vėliau. Uždraudimas pasinaudoti tam tikra teise ir pasiūlymas ta teise pasinaudoti vėliau nėra teisiškai tapačios sąvokos, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai pataisos namus kaltina jam uždraudus pasinaudoti telefoninio skambinimo teise.

Dėl pareigūno E. S. veiksmų. E. S. veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog pareigūnas vertė V. K. įeiti ir išeiti iš kabineto ir pasakyti, kad yra nuteistasis V. K., ir nuo jo buvo nuslėpta vidaus tvarka.

Marijampolės pataisos namai, kaip laisvės atėmimo vieta, yra specifinė įstaiga, jos veiklą yra ir privalo būti griežtai reglamentuota, o suimtieji ir nuteistieji privalo laikytis šiose įstaigose nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarką reglamentuoja LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), nustatančios LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, bei nuteistų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių (2011 m. sausio 31 d. redakcija) 73.2. punktas nustato, jog nuteistasis, įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą turi atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę.

Pareiškėjo teisinė padėtis yra speciali – jis yra nuteistasis laisvės atėmimo bausme, todėl jo asmeninės laisvės suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja viešieji visuomenės interesai, naujos specialios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti asmenys, yra neišvengiami. E. S. nurodydamas pareiškėjui išeiti ir įeiti į kabinetą bei prisistatyti, vertintinas kaip reikalavimas vykdyti specialią pareigą, kuri nustatyta Taisyklių 73,2 punkte, todėl nelaikytinas pažeidžiančiu pareiškėjo teises.

Taisyklių 5 punktas nustato, jog jos turi būti turi būti naujai atvykusių į pataisos įstaigas nuteistųjų karantino patalpose, bibliotekoje ir kitose nuteistiesiems ir personalui prieinamose vietose. Pareiškėjas nurodė, jog nuo jo buvo slepiama vidaus tvarka, tačiau šio motyvo nepagrindė jokiais įrodymais, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog būtų siekęs jas gauti.

Dėl atsisakymo leisti susipažinti su teisės aktais. Nustatyta, jog 2012 m. balandžio 30 d. prašymu (b.l. 41) V. K. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių, kuriame nurodė, jog pataisos namų bibliotekoje nerado Lietuvos Respublikos galiojančių suredaguotų įstatymų ir teisės aktų ir valstybės žinių ir prašė raštu nurodyti vietą, kur laikomi minėti dokumentai. Marijampolės pataisos namai 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 9/07-6124 (b.l. 42) paaiškino, jog savo prašyme pareiškėjas nenurodė, kokių būtent galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nerado bibliotekoje, todėl paprašė patikslinti kokie teisės aktai reikalingi. Tai reiškia, jog minėtu raštu atsakovas ne atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su teisės aktais, tačiau paprašė V. K. patikslinti informaciją, kad galėtų tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 30 d. prašymą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog buvo pažeistos jo teisės.

Dėl gyvenamosios patalpos temperatūros. Pareiškėjas nurodė, jog eilinį kartą buvo pažemintas jo orumas, kai pataisos namai atsisakė nagrinėti 2012 m. balandžio 10 d. skundą (b.l. 32), kuriame V. K. nurodė, jog Pataisos namai neteisėtai išjungė šildymą, dėl ko pareiškėjas susirgo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Marijampolės pataisos namai 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 20/07-466 atsakė į pareiškėjo skundą, nurodydami, jog įrašai sveikatos priežiūros istorijoje patvirtina, kad pareiškėjas serga nuo 2012 m. kovo 28 d. ir minėtuoju laikotarpiu jokie apribojimai šildymui nebuvo taikomi, atsakymu pareiškėjo skundas laikomas nepagrįstu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Marijampolės pataisos namai tinkamai ( nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ) atsakė į pareiškėjo skundą, o aplinkybė, jog atsakymas neatitiko pareiškėjo interesų, nereiškia atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. V. K., reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nurodė, jog atsirado nervingumas, emocinė depresija, dvasiniai pergyvenimai, tačiau nepaaiškino kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis jis ją patyrė. Taigi pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. K. neįrodė nei Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės 1000 000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė