- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-145-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01177-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- R. E.
- Ieškovas
- L. E.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. E. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. E. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir paskirti ieškove laikinąją R. E. firmos „ (duomenys neskelbtini) “ turto administratore iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas, areštuoti R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB „(duomenys neskelbtini)“, ir leisti jai iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui iš Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį išsimokėti savo reikmėms ne daugiau kaip vieną atlyginimą bei 2020 m. spalio 20 d. teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą sūnui A. E..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – areštavo įmonės R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant įmonei atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams, taip pat leidžiant ieškovei ir atsakovui per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti.
3. Teismas byloje konstatavo, kad iš prie prašymų pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, jog R. E. ir L. E. 2003 m. kovo 21 d. sudarė pavedimo sutartį, kuriuo R. E. įgaliojo L. E. tvarkyti visus ūkinius, komercinius, finansinius ir teisinius reikalus, susijusius su R. E. firma „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. spalio 26 d. pareiškimu R. E. pavedimo sutartį nutraukė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės išdėstyti argumentai ir prašymas areštuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą yra pagrįstas.
Šalies argumentai
4. Teismas vertino, kad ieškovės prašymas paskirti ją įmonės administratore prieštarauja įstatymo normoms. Kaip ji nurodė ieškinyje, įmonė, kurios administratore prašo ją paskirti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turto administratoriumi paskyrus vieną iš bendrasavininkių būtų pažeisti kito bendrasavininkio turtiniai interesai. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad ji gali teikti įmonės administravimo paslaugas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas R. E. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį (ir 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo), kuria iš dalies patenkintas L. E. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės L. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl ieškovės reikalavimo paskirti ją įmonės administratore neteisėtumo, tačiau suklydo, vertindamas ieškovės reikalavimo dėl įmonei priklausančių sąskaitų arešto pagrįstumą; be to, teismas nepagrįstai savo iniciatyva taikė laikinosios apsaugos priemones, kurių taikyti ieškovė neprašė ir kurios – priešingai teismo deklaruojamam tikslui – iš esmės žlugdo įmonę, trukdo jai veikti pelningai, daro įmonei žalą, diskredituoja įmonę kaip juridinį asmenį, o atsakovą – kaip žmogų ir ieškovės darbdavį, ne tik sistemingai žemina jį pašalinių asmenų akivaizdoje, bet ir atsisako vykdyti jo teisėtus nurodymus.
5.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovė neįvykdė antrosios būtinos ir privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nepateikė bent kiek patikimesnių duomenų, kurie patvirtintų, jog kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
5.3. Teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nes nagrinėjamu atveju duomenys, įrodymai apie atsakovo nesąžiningus veiksmus nebuvo pateikti, jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta.
5.4. Visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, pagal kurią įmonės turtas esantis sutuoktinių turtas, kuriuo galima laisvai disponuoti, jį naudoti, pasiimti kiek nori iš įmonės sąskaitos ar iš įmonės kasos, nevykdyti įmonės plėtros ir neieškoti naujų tiekėjų, bet tik atsiskaityti su kreditoriais (kaip nurodoma teismo nutartyje) ir neaiškiu pagrindu darbo užmokestį gaunančiai ieškovei L. E. dar kas mėnesį papildomai išmokėti po 1 MMA, o R. E., kuris yra įmonės vienasmenis vadovas, atsako už įmonę, sprendžia už ją, atsako už įmonės prievoles prieš valstybę, kitus subjektus, kuris privalo rūpintis įmonės gerbūviu, turto apsauga ir būkle, leidžiama taip pat (neaiškiais pagrindais) „pasiimti“ iš įmonės 1 MMA dydžio sumą ir dar iš jos išlaikyti nepilnametį sūnų.
5.5. Teismas visiškai ignoruoja Lietuvos Respublikos veikiančią mokestinę sistemą, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, pagal kurį visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos ir teisėtos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o išmokami pinigai – apmokestinami.
5.6. Teismas vienoje nutarties rezoliucinės dalies vietoje leidžia įmonei atsiskaityti su kreditoriais, valstybe, o kitoje dalyje – jau nebe.
5.7. Teismas gavo pranešimą iš VĮ „Registrų centras“, kuriame nurodoma, jog turto areštų akto registras (TAAR) negali įregistruoti teismo nutarties, nes teismas nenurodė įmonės kodo, o taip pat įmonės savininkų fizinių asmenų asmens kodų; TAAR pozicija neregistruojant nutarties yra teisėta ir suprantama, nes TAAR negalėjo identifikuoti turto, kurį teismas areštavo, priklausomybės, tačiau teismas vietoje rašymo apsirikimo ir klaidos ištaisymo iš esmės priėmė visiškai kitokio turinio nutartį ir nusprendė areštuoti bendraturčių L. E. ir R. E. firmos (duomenys neskelbtini) pingines lėšas. Iš esmės tai yra kitokio turinio nutartis, todėl jos rezoliucinė dalis negali būti laikoma 2020-11-26 nutarties rašymo apsirikimo ištaisymu. Tuo atveju, jeigu teismas pakeitė nuomonę ir nusprendė taikyti kitokias laikinąsias apsaugos priemones, nei buvo taikytos 2020-11-26 nutartimi, privalėjo išnagrinėti klausimą iš naujo ir surašyti motyvuotą bei argumentuotą nutartį, todėl 2020-12-02 nutarties laikyti teisėta taip pat negalima.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. E. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kodėl žlunga įmonė, apribojus atsakovui vienasmeniškai naudoti įmonės lėšas, kokiu būdu yra trukdoma įmonei veikti pelningai, kokiu būdu diskredituojama įmonė dėl laikinų apsaugos priemonių pritaikymo.
6.2. Atsakovas, nelaukdamas ginčo išsprendimo teisme, vienašališkai naudoja gautas pajamas iš bendro turto, savo veiksmais bando pašalinti ieškovę iš bendro turto valdymo. Įmonė visada buvo pelninga, iš gautų pajamų visada užtekdavo lėšų pragyventi šeimai. Įmonė dar nepadalyta, o įmonės pajamos švaistomos tik atsakovo reikmėms. Nesustabdžius atsakovo veiksmų, galimybė yra dalintis tik skolas, o ne pelną, nes ieškovės ir atsakovo atsakomybė už įmonės skolas būtų subsidiari.
6.3. Į sutuoktinių tarpusavio santykius įmonės veikloje turi būti žiūrima sistemiškai, ne tik per Įmonių įstatymo nuostatas, Darbo kodekso nuostatas, bet ir per CK trečios knygos nuostatas, laikantis LR CK 1.5 str. nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
9. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilines metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. E. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. E. materialinį išlaikymą po 300 Eur periodinių išmokų nuo 2020 m. spalio 1 d. iki sūnus sulauks pilnametystės ir 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.; nustatyti, kad sūnui A. E. skirtas lėšas materialiniam išlaikymui uzufrukto teisėmis valdo ir tvarko mama L. E.; nustatyti, kad santuokos nutraukimas jos ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. birželio 1 d.; padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškinys priimtas, nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vertinti, kad pateiktas ieškinys negalėtų būti tenkinamas.
12. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apelianto teigimu, ieškovė neįvykdė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nepateikė bent kiek patikimesnių duomenų, kurie patvirtintų, jog kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nes nagrinėjamu atveju duomenys, įrodymai apie atsakovo nesąžiningus veiksmus nebuvo pateikti, jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta.
13. Nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu be kitų reikalavimų prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise R. E. firma „(duomenys neskelbtini)“ dalį turto, t. y. teisme vyksta ginčas ir dėl R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ padalinimo.
15. Atsakovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovas vienašališkai naudoja gautas pajamas iš bendro turto. Atsakovas be jos sutikimo užblokavo įmonės atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, nors teisme vyksta ginčas dėl R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ padalinimo, o atsakovo naudojama banko kortelė yra bendras jų turtas. Sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei įmonės sąskaita liks tuščia arba įmonė bankrutuos.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad R. E. ir L. E. 2003 m. kovo 21 d. sudarė pavedimo sutartį, kuria R. E. įgaliojo L. E. tvarkyti visus ūkinius, komercinius, finansinius ir teisinius reikalus, susijusius su R. E. firma „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. spalio 26 d. pareiškimu R. E. pavedimo sutartį nutraukė. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo veiksmus vertino kaip nesąžiningus ir laikė, kad ieškovės prašymas areštuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą yra pagrįstas.
17. Pažymėtina, kad individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra nurodęs, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, taip pat ir individuali įmonė, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).
18. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė iš R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra eliminuota (2003 m. kovo 21 d. pavedimo sutartis nutraukta, 2020-12-07 ieškovė atleista iš darbo R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“), todėl ji prižiūrėti, kad tinkamai būtų išsaugotas bendras sutuoktinių turtas, neturi galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo veiksmai ieškovę visiškai eliminuoti iš R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ valdymo, vertintini kaip nesąžiningi.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovei siekiant R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ padalinimo, turi būti siekiama išsaugoti šį turtą ir iš jo gaunamas pajamas, pelną. Iš bylos duomenų ir šalių procesiniuose dokumentuose teikiamų paaiškinimų matyti, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, konfliktai persikelia ir į R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ valdymą, todėl, siekiant išsaugoti šalių dalintiną turtą bei jo masę, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju ieškovės prašymas areštuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą yra pagrįstas.
20. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad apribojus įmonės lėšų naudojimą, teismas iš esmės žlugdo įmonę, trukdo jai veikti pelningai, daro įmonei žalą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas areštavo įmonės R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant įmonei atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiama nutartis neužkerta kelio įmonei vykdyti plėtrą ar ieškoti naujų tiekėjų.
21. Tačiau sutiktina su apeliantu, jog neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas leido ieškovei ir atsakovui per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti. Pritartina apeliantui, kad visos įmonės ūkinės operacijos turi būti pagrįstos ir teisėtos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o išmokami pinigai – apmokestinami. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokios tiksliai yra pajamos R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“, ar yra galimybė kiekvieną mėnesį išimti iš R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ po 1280 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju, siekiant išsaugoti šalių dalintiną turtą bei jo masę, tikslinga areštuoti R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant įmonei atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams, tačiau nėra jokio pagrindo leisti ieškovei ir atsakovui per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamos nutarties dalis keistina, nurodant, jog iš areštuotų R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų leistina įmonei atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams.
22. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas vienoje nutarties rezoliucinės dalies vietoje leidžia įmonei atsiskaityti su kreditoriais, valstybe, o kitoje dalyje – jau nebe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad leidžiama įmonei atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams.
23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi dėl klaidos ištaisymo iš esmės priėmė visiškai kitokio turinio nutartį ir nusprendė areštuoti bendraturčių L. E. ir R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pingines lėšas. Apelianto vertinimu, iš esmės tai yra kitokio turinio nutartis, todėl jos rezoliucinė dalis negali būti laikoma 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties rašymo apsirikimo ištaisymu. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas gavo iš Valstybės įmonės Registrų centras pranešimą, kad teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje nenurodė įmonės kodo, o taip pat įmonės savininkų fizinių asmenų asmens kodų. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. priėmė nutartį, kuria ištaisė 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties trūkumus, nurodant, kad areštuotos bendraturčių L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įmonės R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi tik nurodė L. E., R. E., įmonės R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ kodus, tačiau tai nėra kitokio turinio nutartis, nėra iš esmės pakeista 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties rezoliucinė dalis.
25. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo įmonės R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant įmonei atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams, tačiau nepagrįstai nurodė, kad leidžiama ieškovei ir atsakovui per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis keistina iš dalies, nurodant – areštuoti įmonės R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant įmonei atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeisti iš dalies, nurodant – areštuoti įmonės R. E. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant įmonei atsiskaityti su kreditoriais, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.