Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui R. J., gynėjai advokatei J. J., nukentėjusiajai A. D., jos atstovei pagal įstatymą G. A., jos atstovei advokatei R. J., civilinio atsakovo atstovei J. P., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei O. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, viduriniojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja, Vilniaus technologijų ir verslo profesijų mokymo centro studentė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2012 m. gegužės 15 d. apie 17.06 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama juo Plytinės g. kryptimi link Dvarčionių g., ties Plytinės g. namu Nr. 21 nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido automobilio atžvilgiu iš kairės į dešinę pėsčiųjų perėja judančios pėsčiosios A. D., g. (duomenys neskelbtini), ją partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. B. teisme kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad važiuodama maždaug 50 km/h artėjo prie pėsčiųjų perėjos. Pasižiūrėjusi į visas puses, prie pėsčiųjų perėjos nieko nematė. Kai įvažiavo į pėsčiųjų perėją, priešingoje eismo juostoje važiavo didelė mašina. Šiai pravažiavus iš karto išbėgo mergaitė, kuri iš vairuotojo pusės atsitrenkė į priekinį žibintą. Ji iš karto sustojo, pribėgo prie mergaitės. Toliau nieko nepamena, nes buvo šoko būsenoje. Atsigavo po šoko policijoje. Su mergaite kontaktavo jau pėsčiųjų perėjoje. Po kontakto mergaitė atsidūrė jos eismo juostoje, gulėjo. Kaltė jos, nes ji nutrenkė mergaitę, tačiau mergaitė į kelią išbėgo.

Nukentėjusioji mažametė A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad per perėją ji nebėgo. Išlipusi iš autobuso ji pasižiūrėjo į kairę ir į dešinę. Viena mašina ją praleido, rodė, kad jai eiti. Ji pasižiūrėjo į kitą pusę, ten nieko nebuvo. Tuo metu stovėjo prie perėjosi. Ji mašinos nematė. Po to nebepamena, kas atsitiko. Koją, galvą skaudėjo ir šonkaulį. Dabar skauda koją ir galvą. Po įvykio pas močiutę gyveno. Mama pas gydytoją nuveždavo mašina.

Liudytoja J. S. teisme parodė, kad nepamena dienos, laiku po darbo su dukra važiavo į namus. Pravažiavusi pėsčiųjų perėją pamatė, kad priekyje susidarė mašinų eilė. Tuomet pro veidrodėlį žvilgtelėjo atgal ir pamatė, kaip vaikas apsirengęs rožinės spalvos rūbeliais yra ant kapoto, po ko nuo mašinos krenta ant žemės. Staigiai sustabdžiusi mašiną nubėgo į įvykio vietą. Ten vidury kelio gulėjo mergaitė, ši buvo be gyvybės ženklų. Ji puolė žiūrėti pulsą, akių vyzdžius. Pribėgęs vyriškis pasakė, kad tai jo dukra. Jie iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Mergaitė pradėjo atgauti sąmonę, ėmė blaškytis. Atvažiavę medikai ją pakėlė ant neštuvų. Ji vairavo į Dvarčionių pusę, važiuodama į priekį priešingoje eismo juostoje matė minėtas mašinas. Įvykį matė nuo to momento, kai mergaitė buvo ant kapoto.

Liudytoja J. J. teisme parodė, kad važiavo namo, buvo apie penkta valanda. Vairavo Ilona, ji sėdėjo priekyje, gale buvo jos vaikas. Važiuojant per pėsčiųjų perėjos vidurį išbėgo mergaitė. Mergaitė išbėgo iš už didelės mėlynos spalvos mašinos, kuri važiavo kairėje pusėje. Ši mašina važiavo priešinga kryptimi. Jų automobilis buvo per vidurį pėsčiųjų perėjos kai mergaitė išbėgo iš už minėtos mašinos tiesiai ant kapoto. Mergaitė per perėją bėgo. Jų automobilis buvo pravažiavęs pusę perėjos. Numušta mergaitė užlėkė ant mašinos kapoto, Ilona iš karto staigiai stabdė. Išbėgusi iš mašinos Ilona nubėgo prie mergaitės, ieškojo pulso, neradusi pradėjo šaukti, kad užmušė. Atsisėdusi Ilona prašė, kad liudytoja paskambintų mamai ir praneštų apie įvykį. Kol jos laukė Ilonos tėvų, atvažiavo greitoji. Tėvai atvežė dokumentus. Ilona buvo užmiršusi namuose teises. Policija atvažiavusi matavo atstumus, Iloną išvežė patikrinti, ar ši negirta. Tuomet ji su vaiku išvažiavo autobusu.

Liudytojas T. Š. teisme parodė, kad aš važiavo paskui mašiną „Opel Astra“. Artėjant prie tos perėjos, važiuojant link Dvarčionių, jis matė, kad ta mašina pradėjo nuo jo tolti. Jis važiavo ne vienas, buvo jo pažįstama mergina, kuri pasakė, kad „žiūrėk, vaikas išbėgo“. „Opel Astra“ nutrenkė tą vaiką. Jis sustojo, išbėgo, skambino 112. Gana greitai sulaukė policijos, priėjo mergaitės tėvas. Mergaitė visą laiką gulėjo, jos prašė, kad nejudėtų. Jis važiavo apie 50-60 km/h. „Opel Astra“ pradėjo tolti, nes važiavo didesniu greičiu. Eismas buvo intensyvus. Mergaitė išbėgo iš už važiuojančios mašinos. Jis matė, kaip mašina nutrenkė mergaitę ir ši pakilo į orą. Mergaitė gulėjo kažkokiu atstumu į priekį nuo automobilio. Jis mergaitę tikrai matė bėgančią jau pėsčiųjų perėjoje. Iki tol mergaitės jis nematė.

Teisme apklausta nukentėjusiosios atstovė G. A. parodė, kad tą dieną važiavo iš darbo namo, pravažiavusi perėją matė susirinkusius žmones, policiją. Grįžusi namuose nerado vyro ir dukros, pasidarė neramu. Skambino vyrui ir dukrai į mobilų telefoną, jų nekėlė. Vėliau vyras perskambino ir pasakė, kad dukra ligoninėje, kad ją partrenkė mašina. Nuėjusi prie perėjos ji susirinkau dukros daiktus. Dukros klausė, kas atsitiko. Ši, kai gulėjo reanimacijoje, nenorėjo apie tai kalbėti, po kažkiek laiko pasakė, kad išlipo iš autobuso, ėjo, mašina sustojo, ją praleido, ji ėjo, ją partrenkė sena mašina. Iki šiol nieko nėra gauta dėl žalos atlyginimo. Daiktai išmesti, džinsai buvo perkirpti, paltas, kedai, kuprinė sugadinti.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti eismo įvykio vietos aplinka, schema - Plytinės g. 21, Vilniuje - transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis, jo apgadinimai ir kiti objektyvūs duomenys po įvykusio eismo įvykio (b. l. 6-11).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad po įvykio apžiūrėjus automobilį „Opel Astra”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam užfiksuoti išoriniai sugadinimo požymiai: sulenktas variklio dangtis, sulenktas priekinis kairės pusės sparnas, sudaužytas priekinis kairės pusės posūkio žibintas, sugadintas priekinio kairės pusės žibinto tvirtinimai; po apžiūros automobilis grąžintas jo savininkei V. B. (b. l. 12-14).

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad 2010-12-16 atlikus transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą konstatuota, kad ji atitinka techninius reikalavimus, technikinė apžiūra galioja iki 2012-12-16 (b. l. 15).

Iš specialisto išvados matyti, kad I. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 19).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2012-05-15 d. 18.40 val. apžiūrėjus I. B. ji pripažinta blaivia (b. l. 20).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms dr. R. R., atlikęs A. D. asmens gydymo stacionare ligos istorijos ir CD laikmenos su rentgeno nuotraukomis apžiūrą pateikė išvadą, kad A. D. nustatyti odos nubrozdinimai juosmenyje, dešinės pusės ketvirto šonkaulio lūžis, dešiniojo šlaunikaulio kūno lūžis, kaklo raiščių patempimas ir galvos smegenų sukrėtimas - galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad I. B. vairuodama automobilį „Opel Astra“ nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesustojusi nepraleido pėsčiųjų perėjoje esančios pėsčiosios mažametės A. D., ją partrenkė ir padarė šiai nesunkų sveikatos sutrikdymą. I. B. iš esmės pripažino visas faktines veikos aplinkybes ir savo kaltę nurodydama, kad nepastebėjo iš už priešinga eismo juosta pravažiavusio automobilio išbėgusios mažametės ir ją partrenkė. Kaltinamosios parodymus ir reikšmingas faktines aplinkybes patvirtino teisme apklausti nukentėjusioji A. D. ir liudytojai J. S., J. J. ir T. Š., kurie betarpiškai matė I. B. vairuojamo automobilio ir pėsčiosios kontaktą. Visi minėti asmenys patvirtino, kad mažametė A. D. buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, kurioje pėstieji turi pirmenybę transporto priemonių atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina automobilio ir pėsčiosios kontaktą, viename iš protokolų medicinos specialistas konstatavo kilusias pėsčiajai pasekmes, kurios įvertintos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. B. padarytos veikos aplinkybėms atskleisti ir jos kaltei nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs apklaustų teisme asmenų parodymus atmeta mažametės nukentėjusiosios ir jos mamos teisme duotus parodymus apie tai, kad A. D. ėjo, o ne bėgo per pėsčiųjų perėją. G. A. įvykio nematė ir parodymus apie dukros elgesį pėsčiųjų perėjoje davė remdamasi jai mažametės papasakotais žodžiais. Nukentėjusioji A. D. teisme davė parodymus būdama mažametė ir akivaizdžiai aiškino apie savo privalomą elgesį, kuris būtinas jai einant per gatvę. Nukentėjusiosios A. D. parodymus paneigė visuma kitų duomenų, kuriuos teismas nustatė iš kaltinamosios ir liudytojų J. J. bei T. Š. parodymų, įvykio situacijos ir nustatyto mechanizmo. Teismas neturi pagrindo netikėti vienodai tiek kaltinamosios, tiek dviejų liudytojų nurodyta aplinkybe, jog mažametė bėgo per pėsčiųjų perėją, be to šiuos minėtų asmenų parodymus patvirtina staigus nukentėjusiosios kūno partrenkimas pėsčiųjų perėjoje mažametei judant link automobilio iš kairės į dešinę. Dėl šios priežasties teismas tikslina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes šalindamas, kad I. B. nepraleido ir partrenkė einančią A. D..

Vertindamas I. B. kaltės turinį ir priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir sukeltų pasekmių teismas nustatė, kad kaltinamoji nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, į kurią išbėgo mažametė, per pėsčiųjų perėją važiavo nerūpestingai ir klaidingai įsitikinusi, kad tai daryti saugu. Būtent dėl tokių neteisėtų I. B. veiksmų, kurie pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, bei neatsargumo buvo sužalota pėsčioji mažametė ir kilo nustatytos pasekmės. Tarp I. B. neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių akivaizdžiai egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes kaltininkei tinkamai vykdant minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir važiuojant tokiu greičiu, kad pamačius pėsčiųjų perėjoje nukentėjusiąją ji būtų galėjusi sustabdyti vairuojamą automobilį, nebūtų įvykęs eismo įvykis ir nebūtų sukeltos tokios pasekmės, mažametei A. D. net ir bėgant per pėsčiųjų perėją.

Teismas įvertinęs tai, kad I. B. nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikdama neatsargia (nusikalstamo nerūpestingumo) forma, būdama blaivi pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, pripažįsta jos veiką kaip atitinkančią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Kaltinamosios I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino ir gailėjosi padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, ką įrodė pripažindama veiką ir kilusias pasekmes, pripažindamas padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, taip siekdama sušvelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Pagrindų atleisti I. B. nuo audžiamosios atsakomybės teismas nenustatė, todėl skirdamas bausmę jai atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. I. B. padarė neatsargų nusikaltimą, iki tol ji nebuvo teista, tačiau kartą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 47-48, 51), ji administracine tvarka bausta, tame tarpe už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 44-46), Vilniaus priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre negydyta (b. l. 57-58, 59, 60), yra jauno amžiaus, netekėjusi, mosis ir dirba. Įvertinus šias aplinkybes teismo pripažįsta, kad bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti paskiriant kaltinamajai švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – piniginę baudą – jos dydį nustatant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas žemiau sankcijos vidurkio.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir baudžiamojo kodekso 67 straipsnio nuostatas kartu su bausme nuteistajai gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė. Teisingumo principo įgyvendinimas verčia teismą spręsti dėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, kuriais nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajai būtų pagrįsti bei įgyvendinami. I. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jos turima specialia teise vairuoti transporto priemones, iki nusikaltimo padarymo buvo ne kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykio metu buvo blaivi, tačiau kartą bausta už šiurkštų pažeidimą vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, šį kartą padarė keletą šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko buvo sutrikdyta kito mažamečio asmens sveikata. Šios aplinkybės yra pagrindas teismui pripažinti, kad I. B. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirtinas minimalios trukmės draudimas naudotis jos turima specialia teise vairuoti transporto priemones, kas ją priverstų tinkamai įvertinti savo veiksmus ir nebeprasižengti vairuojant transporto priemones ateityje.

Baudžiamojoje byloje mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą G. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo jos naudai priteisti 927,04 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 30 000 Lt A. D. naudai neturtinės žalos atlyginimą, taip pat prašė priteisti proceso išlaidas ir metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, civilinio kodekso 6.250 straipsnio numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir spręstinas.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 927,04 Lt turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovė G. A. reikalauja atlyginti kuro išlaidas dėl dukros vežimo į ligoninę (65 Lt), į polikliniką (45,15 Lt), į sveikatingumo kompleksą (4,21 Lt), jos pačios vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą (18,06 Lt) ir teismą (15,65 Lt). Be to, ieškovė turėjo sumokėti už dokumentų kopijas (28,80 Lt), prarado dalį darbo užmokesčio (366,29 Lt) ir patyrė nuostolius dėl dukrai pirktų daiktų sugadinimo (383,88 Lt). Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais (b. l. 190, 192, 193), apklaustų teisme asmenų paaiškinimais, todėl teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir atitinkančiomis teisėtumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. numato, kad proceso išlaidomis pripažįstami pinigai, skirti procese dalyvavusių asmenų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, taip pat kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta tokiomis. Proceso išlaidos išieškomos iš nuteisto asmens (baudžiamojo proceso kodekso 105 str.). Įvertinęs šias įstatymo nuostatas bei esamą praktiką teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimai dėl kuro išlaidų vykstant į ikiteisminio tyrimo įstaigą, teismą bei išlaidos už dokumentų kopijas yra proceso išlaidos (18.06 + 15,65 + 28,80 = 62,51 Lt), todėl jas teismas priteisia iš I. B.. Kitą dalį turtinių nuostolių teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis priteisia iš AB „Lietuvos draudimas“.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad mažametė A. D. dėl eismo įvykio patyrė kūno sužalojimus, kurie įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. D. nustatyti odos nubrozdinimai juosmenyje, dešinės pusės ketvirto šonkaulio lūžis, dešiniojo šlaunikaulio kūno lūžis, kaklo raiščių patempimas ir galvos smegenų sukrėtimas. Specialistai konstatavo, kad A. D. buvo padaryti odos nubrozdinimai juosmenyje, dešinės pusės ketvirto šonkaulio lūžis, dešiniojo šlaunikaulio kūno lūžis, kaklo raiščių patempimas ir galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko mažametė išgyveno fizinį skausmą, neteko įprasto gyvenimo būdo, kurį laiką buvo apribotas jos judėjimas, įprasto bendravimo su kitais galimybės. Šias ir kitas nukentėjusiosios išsakytas bei civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jos fiziniu skausmu, nepatogumais, nuoskaudomis ir sveikatos praradimais, teismas pripažįsta pagrįstomis pretenzijomis dėl neturtinės žalos. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į I. B. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, kurios kvalifikuotos kaip lengviausio pobūdžio sveikatos sutrikdymas, į jos kaltės rūšį, kurią teismas įvertino kaip neatsargumą, šalių turtinę padėtį ir amžių, į padarytos turtinės žalos dydį, liekamuosius mažametės nukentėjusiosios sveikatai reiškinius, jos gydymo laikotarpį, taip pat ir nukentėjusiosios veiksmus bėgant per perėją įvykio metu. Tokiu būdu atsižvelgiant į teismo nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies šią žalą įvertindamas 6500 litų sumą. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo“ 11 straipsnio 1 d. nuostatas, jog dėl eismo įvykio 2012-05-15 už neturtinę žalą iki 2500 eurų (8625 litų) atsako draudimo bendrovė, minėta neturtinės žalos sumą priteisia iš AB „Lietuvos draudimas“.

G. A. proceso metu naudojosi advokatės, kaip jos ir dukros atstovo, paslaugomis, dėl ko patyrė 2000 litų išlaidas. Ši suma pagrįsta pateiktais byloje dokumentais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžio. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. teismas pripažinęs I. B. kaltą priteisia civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokatės, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų atstovė, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. teismas

nusprendžia:

I. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL (trijų tūkstančių ir devynių šimtų litų) dydžio baudą.

I. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Iš I. B. priteisti G. A. 2062,51 Lt (du tūkstančius šešiasdešimt du litus ir penkiasdešimt vieną centą) proceso išlaidų.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti G. A. jos naudai 864,53 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis litus ir penkiasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimą ir A. D. naudai 6500 Lt (šešis tūkstančius ir penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.