- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-80-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70493-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- J. K., A. B.
- Ieškovas
- UAB „C”, M. L.
- Nukentėjusysis
- H. K.
- Advokatai
- Saulius Kibilda, Silva Mardosaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. (J. K.) pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (už 2015 m. gruodžio 24 d. vagystę iš automobilio Audi A4) - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį (už 2015 m. gruodžio 24 d. vagystę iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje) - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį (už 2016 m. sausio 12 d. vagystę iš automobilio „Citroen Nemo“) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos paskiriant 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Nuosprendžiu taip pat iš J. K. priteista ieškovo UAB „C” naudai 257,81 (du šimtai penkiasdešimt septyni eurai aštuoniasdešimt vienas centras) turtinei žalai atlyginti, o ieškovo M. L. naudai – 20 (dvidešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2016 m. sausio 12 d. vagystę iš automobilio „Š. F.“) - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2016 m. sausio 11 - 13 d. vagystę iš automobilio „BMW X3“ - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos ir A. B. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Iš A. B. nukentėjusiosios H. K. naudai priteista 810 (aštuoni šimtai dešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiu taip pat atmestas S. V. civilinis ieškinys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
J. K. nuteistas už tai, kad: 2015 m. gruodžio 24 d. apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsuktuvu prasukdamas automobilio „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durų spynelę, kurios vertė - 20 eurų, spynelę sugadindamas, įsibrovė į saugyklą – užrakintą automobilį „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio pagrobė: automagnetolą „Sony", kurios vertė – 40 eurų, automagnetolos „Sony” nuotolinio valdymo pultelį, kurio vertė – 10 eurų, raktų ryšulį, kurio vertė - 10 eurų, dujų balionėlį „Pepper", kurio vertė - 10 eurų, telefono baterijų pakrovimo įrenginį „Maxell", kurio vertė – 20 eurų, akinius nuo saulės „HM“, kurių vertė - 5 eurai, akinius 3D televizijai žiūrėti „LG", kurių vertė - 5 eurai, laisvų rankų įrangą „Jabra“, kurios vertė – 20 eurų, 10 vnt., klevo lapo autogido lipdukus, 2 (dvi) garso kolonėles, kurių bendra vertė – 40 eurų, žemų dažnių kolonėlę „Bose“, kurios vertė – 50 eurų, automobilinį garso stiprintuvą, kurio vertė – 50 eurų, raktų rinkinį, kurio vertė – 10 eurų, 3 (tris) atsuktuvus, kurių bendra vertė – 15 eurų, įrankių dėžę, kurios vertė - 130 eurų, universalias reples medžiaginiame dėkle, kurių vertė – 20 eurų, tuo nukentėjusiajam M. L. padarydamas bendrą – 445 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais J. K. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Taip pat už tai, kad jis siekė įsibrauti į saugomą patalpą, turėdamas tikslą vogti – 2015 m. gruodžio 24 d. apie 2 val., perlipęs per tvorą pateko į aptvertą ir techninėmis priemonėmis saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bandė išlaužti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausančio UAB „C“, plastikinių durų ir langų rėmus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo pastebėtas, o vėliau ir sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais J. K. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Be to, už tai, kad jis tyčia sugadino svetimą turtą – 2015 m. gruodžio 24 d. apie 2 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, perlipęs per tvorą įsibrovė į aptvertą ir techninėmis priemonėmis saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir laužė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, plastikines duris ir langų rėmus, tokiu būdu sugadindamas (apgadindamas) svetimą turtą – pastato, esančio (duomenys neskelbtini),, Vilnius, plastikines duris ir plastikinius langus, tuo UAB „C“ padarydamas bendrą – 650 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.Taip pat už tai, kad jis, įsibraudamas į automobilį, siekė pagrobti svetimą turtą – 2016 m. sausio 12 d. apie 21 val. 45 min., „ADC Parking“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsuktuvu prasukdamas automobilio „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. A., vairuotojo pusės durelių spyną, pasikėsino įsibrauti į automobilį ir pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo pastebėtas „ADC Parking“ automobilių stovėjimo aikštelės direktoriaus T. B.. Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.A. B. nuteistas už tai, kad:įsibraudamas į automobilį pagrobė svetimą turtą – 2016 m. sausio 12 d. apie 21 val. 45 min. jis atsuktuvu išdauždamas automobilio „Š. F.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., vairuotojo pusės galinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilį „Š. F.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio pagrobė: moteriškus batus „Reker", kurių vertė - 70 eurų, moteriškus kailinius, kurių vertė – 300 eurų, striukę „Tiger Force", kurios vertė - 200 eurų, automagnetolą, kurios vertė – 20 eurų, įrankių komplektą „Yoto”, kurio vertė – 200 eurų, kompresorių, kurio vertė – 20 eurų, taip nukentėjusiajai A. K. padarydami bendrą 810 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Taip pat nuteistas už tai, kad jis, įsibraudamas į automobilį, pagrobė svetimą turtą - nuo 2016 m. sausio 11 d. 13 val. iki 2016 m. sausio 13 d. 0. 30 min., automobilių stovėjimo aikštelėje „Unipark", esančioje Vikingų g. 21, Vilnius, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu įsibrovė į automobilį „BMW X3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio pagrobė: 2 (dvi) dviračio padangas „Schwalbe Furios Fred Evo PaceStar 29x2.0", kurių - 1 (vieno) vnt., vertė - 37,960 eurų, o bendra vertė - 75,80 eurų, 2 (dvi) dviračio padangas „Schwalbe Rock Razor PaceStar Snake Skin 29x2.35", kurių - 1 (vieno) vnt., vertė - 38,90 eurų, o bendra vertė - 77,80 eurų, 4 (keturias) dviračių padangų kameras „Continental Tube MTB 29 Light S42", kurių - 1 (vieno) vnt., vertė -7,49 eurų, o bendra vertė - 29,96 eurų, padangų sandarinimo skystį „Schwalbe Doc Blue 500", kurio vertė - 12,95 eurų, dviračio pedalų jungtį „CrankBrothers Premium", kurio vertė - 16,90 eurų, batų tvirtinimo plokštę „B. S.", kurio vertė - 9,90 eurų, dviračio padangą „Continental GrandPrix 4000SII25-622 black", kurios vertė - 34,90 eurų, dviračio padangą „Schwalbe OneEvo OSC V-Guard 25-622", kurios vertė - 33,90 eurų, 2 (dvi) dviračių padangų kameras „Schwalbe Tube SV 20 light XX-long", kurių - 1 (vieno) vnt., vertė - 8,90 eurų, o bendra vertė - 17,80 eurų, 2 (dvi) dviračių padangų kameras „Schwalbe Tube SV 20 extra light", kurių - 1 (vieno) vnt., vertė - 4,95 eurų, o bendra vertė - 9,90 eurų, stabdžių kaladėlių komplektą „Campagnolo BR-BO500Brake Pads for Carbon-Rims", kurio vertė – 24,90 eurų, tuo nukentėjusiajam A. N. padarė bendrą 344,71 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, A. B. nuteistas už tai, kad jis, sunaikino svetimą turtą - nuo 2016 m. sausio 11 d. 13 val. iki 2016 m. lapkričio 13 d. 0.30 min., automobilių stovėjimo aikštelėje „Unipark“, esančioje Vikingų g. 21, Vilnius, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu įsibrovė į užrakintą automobilį „BMW X3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsibrovęs sugadino automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prietaisų panelę su apdailos detalėmis, kurių bendra vertė 1 688,10 eurų, bagažinės užuolaidą, kurios vertė 811,96 eurų, daiktuvės dangtelį, kurio vertė 8,76 eurų, ir tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą bei padarė nukentėjusiajam A. N. bendrą 2 508,82 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Skyriaus prokuroras Renaldas Budrys prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų klausimų. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino J. K. ir A. B. neteisėtus 2016 m. sausio 12 d. veiksmus, šioje dalyje priėmė nepakankamai motyvuotą ir argumentuotą, abejones keliantį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai J. K., A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmus įvertino kaip atskirus, iš kaltinimo pašalino bendrininkavimo požymį ir perkvalifikavo asmenų veiksmus. Prokuroro vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad J. K. ir A. B. bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu darant 2016 m. sausio 12 d. nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą pagrindžia pačių kaltinamųjų parodymai, iš kurių nustatytinas asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pabrėžiama, kad susitarimas nebuvo išsamus, tačiau susitarimui nėra keliami konkretūs reikalavimai, jis gali būti tiek išsamus, tiek primityvus. Kiti bylos duomenys (nuteistųjų parodymai, vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdas, nusikaltimų pobūdis) pagrindžia, kad susitarimas tarp asmenų buvo. Nepaisant to, kad asmenys automobilių saugojimo aikštelėje vogė iš skirtingų automobilių, tačiau jie žinojo, kad nusikalstamą veiką daro ne vieni, o kartu su kitais asmenimis, ją buvo suplanavę iš anksto. Prokuroro vertinimu, J. K., A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo yra atsakingi už visus 2016 m. sausio 12 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, kilusius padarinius, t. y. už vagystes iš automobilių, priklausančių J. A., H. K., S. V., R. A., kadangi asmenys veiką padarė bendrininkų grupėje, veikdami neapibrėžta tyčia, turėdami tikslą pagrobti kuo daugiau turto iš įvairių aikštelėje stovėjusių automobilių. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje nėra pakankamai informatyvus, motyvuotas, jis kelia abejonių, surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, prokuroras taip pat nurodo, kad turi būti pritaikytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir nustatyta J. K. ir A. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje. Pašalinus iš kaltinimo bendrininkavimo požymį, pirmosios instancijos teismas atmetė nukentėjusiosios S. V. civilinį ieškinį. Pakeitus teismo nuosprendį ir pripažinus J. K. ir A. B. bendrininkavus darant nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios S. V. civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš kaltinamųjų J. K. ir A. B. solidariai 260 eurų sumą nukentėjusiosios naudai. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiojo M. L. naudai 20 eurų, kadangi jis baudžiamojoje byloje nepateikė rašytinio civilinio ieškinio. Rašytinės formos reikalavimas kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai civiliniam ieškiniui. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, paliekant nukentėjusiajam teisę pareikšti civilinį ieškinį civilio proceso tvarka, kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą bausmių subendrinimo būdą – dalinį visų paskirtų bausmių sudėjimą. Teismas neįvertino, kad dalis bausmių J. K. paskirtos už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (2015 m. gruodžio 24 d. pasikėsinimas pagrobti UAB „C“ turtą ir UAB „C“ turto sugadinimas). Taip pat ir dalis bausmių A. B. paskirtos už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (A. N. turto vagystė ir turto sugadinimas). Tokiu būdu nuteistiesiems galimai buvo paskirta neteisinga, per griežta bausmė, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taigi nuosprendis keistinas ir šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai subendrino A. B. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme. A. B. 3 šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas padarė 2016 m. sausio 11-13 dienomis, t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. spalio 11 d. nuosprendį, privalėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalies nuostatomis, tačiau to nepadarė, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę ir tai yra pagrindas nuosprendžiui pakeisti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto daiktų sunaikinimo/grąžinimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išvardintus daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Tačiau duomenų, kad dalis daiktų – dviejų raktų ryšulys su mėlynos spalvos magnetiniu raktu ir juodos spalvos kamuoliuko formos pakabuku; mėlynos spalvos žiebtuvėlis "BIC", 1 vnt.; mobilaus ryšio telefono aparatas „Nokia" pilkos spalvos su SIM kortele, be dangtelio, 1 vnt.; violetinis žiebtuvėlis, l vnt.; rudos spalvos piniginė, 1 vnt. – galėjo būti nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės, nusikalstamos veikos rezultatai arba kad ant jų išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, nėra, todėl nurodyti daiktai pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą grąžintini kaltinamajam J. K.. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį:Pripažinti, kad kaltinime J. K. ir A. B. inkriminuotas 2016 m. sausio 12 d. veikas dėl J. A., H. K., S. V., R. A. turto vagystės, jie padarė bendrininkų grupėje, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ir šią aplinkybę laikyti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe; šioje dalyje nuteistųjų veikas kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti už tai nuteistiesiems 2 metų laisvės atėmimo bausmes;J. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už pasikėsinimą pagrobti UAB „C“ turto vagystę ir turto sugadinimą subendrinti apėmimo būdu, paskiriant J. K. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes J. K. subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti J. K. - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti J. K. galutinę 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;A. B., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, - bausmes paskirtas už A. N. turto vagystę ir turto sugadinimą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti - 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes A. B. subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti A. B. - 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti A. B. - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu A. B. paskirtą - 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta - 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. B. atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir nuosprendžiu įskaitytą A. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Tenkinti nukentėjusiosios S. V. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 01-1-70493-15 (teismo Nr. 1-2239-1011/2016) ir iš nuteistųjų J. K., A. B. solidariai priteisti nukentėjusiajai S. V. - 260 eurų turtinės žalos atlyginimui;Panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo M. L. naudai iš kaltinamojo J. K. buvo priteista - 20 (dvidešimties) eurų suma, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-70493-15, nebuvo gautas nukentėjusiojo M. L. civilinis ieškinys, paliekant pastarajam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka grąžinti kaltinamajam J. K. 2015 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, metu paimtus daiktus: 2 (dviejų) raktų ryšulį su mėlynos spalvos magnetiniu raktu ir juodos spalvos kamuoliuko formos pakabuku; mėlynos spalvos žiebtuvėlį „BIC“, 1 vnt.; mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“ pilkos spalvos su SIM kortele, be dangtelio, violetinį žiebtuvėlį, 1 vnt.; rudos spalvos piniginę, 1 vnt.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas nesutiko su prokuroro apeliaciniu skundu, tačiau prašė tinkamai subendrinti bausmes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, tačiau nepaisydamas apeliacinio skundo ribų patikrina ir tai, ar byloje nėra padaryta esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad 2016 m. sausio 12 d. J. K. ir A. B. padarė ne pavienes nusikalstamas veikas, tačiau bendrą nusikalstamą veiką, bendrininkaudami tarpusavyje bei su trečiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, asmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. <...> Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė bendrininkavimo tarp J. K., A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto trečiojo asmens padarant 2016 m. sausio 12 d. nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios nusikalstamos veikos nebuvo daromos bendromis kelių asmenų pastangomis, kad kiekvieno asmens veiksmai nebuvo būtini bendram nusikalstamam sumanymui realizuoti, kad jie neveikė vieninga tyčia. Šiuo atveju negali būti konstatuoti nei objektyvieji, nei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamu argumentu, kad baudžiamasis įstatymas bendrininkų susitarimui daryti nusikalstamą veiką nekelia griežto formos reikalavimo. Tačiau tai negali paneigti išvados, kad toks susitarimas privalo būti konstatuotas, kad ir koks neformalus jis bebūtų. Bet kuriuo atveju –bendrininkams turi būti aišku, kad jie susitaria dėl bendro nusikalstamo sumanymo. Šioje byloje J. K. A. B. ir nenustatytam asmeniui pasiūlė nueiti į automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau visi kiti tolesni asmenų veiksmai aiškiai rodo, kad asmenys padarė atskiras, individualias nusikalstamas veikas ir neveikė bendrininkaudami. Asmenys suvokė, kad kiekvienas eina daryti atskiros nusikalstamos veikos (J. K. ir A. B. parodymai teismo posėdžio metu, 5 t., b. l. 34). Iš kaltinamųjų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad asmenys nesitarė dėl konkrečių nusikalstamų veiksmų (pavyzdžiui, kaip bus daromos vagystės, kuris asmuo apvogs kurį automobilį, ar jie prižiūrės vienas kitą, ar įspės apie pašalinius asmenis ir pan.), įėję į pastatą – išsiskirstė ir kiekvienas atsitiktiniu būdu pasirinko, kokį automobilį apvogti. Asmenys nesirūpino vieni kitų saugumu, nestebėjo ir nesidomėjo, kokius konkrečius veiksmus atlieka kiti, ar apskritai yra daromos nusikalstamos veikos. Apie tai, kad ir kiti asmenys padarė nusikalstamas veikas sužinojo tik po nusikalstamų veikų padarymo (pavyzdžiui, A. B. apie trečiojo asmens vagystę sužinojo kitą dieną, 5 t. b. l. 35). Savo veiksmais asmenys nesudarė sąlygų, nepalengvino konkrečių nusikalstamų veikų padarymo, joks bendrumas nusikalstamų veiksmų atlikimo eigoje nenustatytas. Taip pat nebuvo susitarimo dėl pagrobto turto pasidalinimo, realizavimo ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad vogti daiktai buvo realizuoti nederinant savo veiksmų su kitais asmenimis – A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad iš automobilio pavogtus daiktus savarankiškai pardavė čigonų tabore: „Susirinkau daiktus, susidėjau juos į maišus <...> Nuėjau į čigonų taborą. Daiktus pardaviau čigonams. <...> Kitą dieną buvau sutikęs S., jis man pasakė, kad irgi kažką pavogė.“ (5 t., b. l. 35). Apygardos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad asmenys, būdami kartu, pateko į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje padarė atskiras, tarpusavyje niekuo nesusijusias, vagystes, nėra pakankama išvadai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Teismas sutinka, kad šiuo atveju kaltinamiesiems ir nenustatytam asmeniui būnant kartu, kilo abstraktus sumanymas pasinaudoti galimybe įvykdyti vagystes iš automobilių aikštelės, tačiau asmenys nutarė jas vykdyti kiekvienas atskirai, skirtingose vietose, iš skirtingų automobilių, t. y. toliau veikiant visiškai atskirai ir kiekvienam turint savo tikslą individualiai užvaldyti svetimą turtą ir gauti konkrečios asmeninės, o ne bendros visų trijų asmenų naudos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek J. K., tiek A. B. 2016 m. sausio 12 d. padarė atskiras nusikalstamas veikas ir pašalino bendrininkavimo požymį iš kaltinimo. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl bendrininkavimo požymių, išties, nepakankama ir tai sąlygojo suprantamą prokuroro poziciją ginčyti nepakankamai argumentuotą sprendimą, tačiau baudžiamosios bylos duomenys, kurie buvo analizuoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neginčytinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad konkrečiu atveju bendrininkavimas nėra nustatytinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymą ir pripažinti nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą J. K. ir A. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. K. ir A. B. nusikalstamas veikas nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, taigi keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Įvertinant tai, kad J. K. ir A. B. padarė atskiras nusikalstamas veikas, o pagal baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, jog vagystę iš S. V. automobilio „VW New Beatle“ padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nukentėjusiosios S. V. civilinis ieškinys atmestas pagrįstai ir tenkinti prokuroro apeliacinio skundo šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Solidari atsakomybė atlyginant nukentėjusiojo patirtą žalą, gali kilti tik konstatavus bendrininkavimą konkrečiose nusikalstamose veikose. Siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus dėl žalos atlyginimo būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir nustatyti asmenį, kuris padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiojo M. L. naudai 20 eurų, kadangi jis baudžiamojoje byloje nebuvo pateikęs rašytinės formos civilinio ieškinio. Turtinio pobūdžio žala nukentėjusiajam M. L. kilo dėl J. K. veiksmų – M. L. automobilio „Audi A4“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) durų spynelės, kurios vertė 20 eurų, sugadinimo, įsibraunant į automobilį atsuktuvu. Asmuo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu žodžiu nurodė, kad dėl J. K. nusikalstamos veikos jis patyrė 20 eurų turtinę žalą. Su padarytos žalos faktu ir dydžiu nuteistasis J. K. sutiko ir nurodė, kad yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Sutiktina, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, patyręs turtinę žalą, paprastai turi pareikšti rašytinį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju nukentėjusysis M. L. nepateikė rašytinės formos civilinio ieškinio, tačiau nukentėjusiojo valia yra nedviprasmiškai išreikšta ir užfiksuota bylos medžiagoje rašytine forma teismo posėdžio protokole (5 t., b. l. 40). Įvertindamas tai, kad nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydis yra nedidelis (20 eurų), žala tiesiogiai kilo dėl J. K. nusikalstamos veikos, nuteistasis J. K. visiškai sutiko su žalos padarymo faktu, dydžiu ir jos atlyginimu, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš J. K. 20 eurų turtinės žalos atlyginimą M. L. naudai. Prokuroro nurodytais argumentais M. L. civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtu būtų pažeistos BPK 1 straipsnio nuostatos, nes nukentėjusysis būtų netiesiogiai verčiamas kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Toks teismo sprendimas galimai pažeistų ne tik nukentėjusiojo, bet ir nuteistojo interesus (pakartotinis procesas galimai neproporcingai padidintų procesines išlaidas ir pan.). Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl visiškai formalios priežasties nėra pagrindo. Šioje baudžiamojoje byloje J. K. pripažintas kaltu dėl 4 (keturių) nusikalstamų veikų padarymo, o A. B. – dėl 3 (trijų) nusikalstamų veikų padarymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dvi J. K. padarytos nusikalstamos veikos (2015 m. gruodžio 24 d. pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini),, Vilniuje ir UAB „C“ turto sugadinimas) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir dėl to teismas, skirdamas bausmę, turėjo taikyti bausmių apėmimą, o ne bausmių sudėjimą. Analogiškai ir A. B. atveju – taip pat dvi iš padarytų nusikalstamų veikų (vagystė iš automobilio „BMW X3“ ir šio automobilio dalių sugadinimas) sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, taigi bausmės už šias nusikalstamas veikas turėjo būti paskirtos taikant bausmių apėmimo, o ne bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, tačiau pastebi, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai taip ir taikė įstatymą (tą patvirtina motyvuojamoji teismo nuosprendžio dalis, kurioje nurodyta, kad bausmė tiek J. K., tiek A. B. skiriama pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalį, t. y. taikant tiek bausmių sudėjimo, tiek bausmių apėmimo būdus). Nuosprendžio rezoliucinė dalis šiuo aspektu taisytina nekeičiant teismo sprendimo šiuo aspektu iš esmės, tačiau ištaisant ir patikslinant neaiškumus dėl bausmių subendrinimo. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, o ne BK 64 straipsnį. Teisėjų kolegija su tuo sutinka ir pastebi, kad pagal BK 63 straipsnio nuostatas bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2016 m. sausio mėn. 11-13 dienomis. Jos padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, priimto 2016 m. rugpjūčio 12 d. Taigi bendrinant A. B. paskirtas bausmes su 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, turėjo būti remiamasi ne BK 64 straipsnio nuostatomis, kurios yra taikytinos tuo atveju, kai asmuo naują nusikalstamą veiką padaro po nuosprendžio priėmimo, o BK 63 straipsnio 9 dalimi. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino paskirtas bausmes, o tai lėmė nepagrįstą nuteistojo teisinės padėties pabloginimą, nes bausmes bendrinant pagal BK 63 straipsnį į paskirtos subendrintos bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, būtina įskaityti A. B. atliktos bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytą A. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 1d. Tokia teismo išvada iš esmės keičia nuteistojo teisinę padėtį, taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Apeliaciniu skundu prokuroras taip pat prašo BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu grąžinti kaltinamajam J. K. 2015 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, metu paimtus daiktus: 2 (dviejų) raktų ryšulį su mėlynos spalvos magnetiniu raktu ir juodos spalvos kamuoliuko formos pakabuku; mėlynos spalvos žiebtuvėlį „BIC“, 1 vnt.; mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“ pilkos spalvos su SIM kortele, be dangtelio, violetinį žiebtuvėlį, 1 vnt.; rudos spalvos piniginę, 1 vnt. Šioje dalyje kolegija pastebi, kad pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą, daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotiems fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo konkrečius daiktus grąžinti J. K. kaip teisėtam jų savininkui. Visgi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme J. K. ar kiti asmenys nereiškė prašymo grąžinti nurodytus daiktus. Todėl, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, nuspręsdamas sunaikinti nurodytus daiktus, kadangi jie gali būti pripažįstami menkaverčiais.2016 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. (2.16) NTP-7-13636 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 79,09 eurų dydžio išlaidas, susidariusias dėl teisinės pagalbos teikimo A. B. ir prašoma pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo A. B.. Apygardos teismas, įvertindamas tai, kad apeliacinis procesas pradėtas ne kaltinamojo, o prokuroro iniciatyva, tai, kad gynėjo dalyvavimas teismo procese yra būtinas pagal imperatyvią baudžiamojo proceso įstatymo nuostatą (BPK 322 straipsnio 1 dalį), pats kaltinamasis gynėjo nepageidavo bei tai, kad teismas turi teisę, o ne pareigą nuspręsti dėl išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, nutaria netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir nepriteisti iš A. B. išlaidų, patirtų teikiant nuteistajam teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. ir A. B. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinių bausmių:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu J. K. (J. K.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu A. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. B. paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. B. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į A. B. paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytą jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.