Panevėžio apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) – atstovams L. B. ir R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjos – vyriausiojo darbo inspektorės 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu J. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 6 dalį, buvo nubaustas 1000 Eur bauda už tai, kad laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d., jis – (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas atsakingu asmeniu už darbuotojų informavimą apie jų darbo užmokestį ir dirbtą laiką ir neteikdamas darbuotojams informacijos apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei apie dirbto darbo laiko trukmę, t. y. įmonės darbuotojai S. K. informacija apie jos 2025 m. sausio mėnesio darbo užmokestį ir dirbtą laiką buvo pateikta tik 2025 m. kovo 6 d. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 148 straipsnio 1 dalį ir tokį pažeidimą padarė pakartotinai.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2025 m. balandžio 29 d. gautas J. J. skundas, kuriuo jis nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjos – vyriausiojo darbo inspektorės 2025 m. balandžio 2 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu nutarimu. Teismo prašo Institucijos paskirtą baudą sumažinti arba jos neskirti visai. Nurodo, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, o aptariamu atveju darbuotoja atlyginimą gavo laiku – 2025 m. vasario mėnesį, tik informacija apie jos darbo užmokestį ir dirbtą laiką (atlyginimo lapelis) buvo pateikta 2025 m. kovo 6 d. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, pažeidimo pobūdis ne tik buvo formalus, nevaržantis darbuotojos teisės ginčyti darbo užmokesčio apskaičiavimą (DK 220 str. 1 d.), bet ir ištaisytas laiku darbdavio iniciatyva. Prašo tai pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį. Šis pavėlavimas nesutrikdė nei darbo organizavimo, nei darbuotojos interesų gynimo galimybių. Skundu J. J. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą baudą sumažinti, nes paskirta 1000 Eur bauda yra perteklinė ir neproporcinga, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei darbdavio veiksmus po pažeidimo. Pažymėtina, kad pakartotinis pažeidimas nebuvo piktybinis ar tyčinis, jo pobūdis išliko formalus, be realių neigiamų pasekmių darbuotojai ar tolimesniems darbo santykiams. Jo teigimu, 450 EUR dydžio bauda geriau atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei užtikrintų visų administracinės atsakomybės tikslų įgyvendinimą.

Institucija atsiliepimo į J. J. skundą nepateikė.

J. J. teismo posėdyje palaikė skundą, jame nurodytais motyvais. Nurodė sutinkantis su padarytu pažeidimu, jo priežastis – neatidumas. Teismo prašo sumažinti paskirtos baudos dydį, nes jis neproporcingas nusižengimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, šio straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

ANK 96 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė – nurodo, kad konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklių, t. y. pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas šių taisyklių pažeidimas. Šiuo atveju, J. J., padarydamas administracinį nusižengimą, nesilaikė teisės normų, įtvirtintų DK 148 straipsnio 1 dalyje, nurodančių, jog darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam J. J. neginčijant administracinio nusižengimo, teismas dėl jo aplinkybių ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės plačiau nepasisako. J. J. savo ruožtu tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prašo teismo sumažinti nutarimu paskirtą baudą – 1000 Eur ir paskirti mažesnį, negu minimalus ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas baudos dydis, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018).

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių J. J. nenurodė. Skundu J. J. prašė teismo pripažinti jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe faktą, kad jis savo iniciatyva pašalino pažeidimą, t. y. 2025 m. kovo 6 d. pateikė darbuotojai S. K. informacija apie jos 2025 m. sausio mėnesio darbo užmokestį ir dirbtą laiką dar iki pakartotinio Institucijos patikrinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad informacija darbuotojai buvo pateikta tik po to, kai S. K. 2025 m. kovo 4 d. Institucijai pateikė skundą apie negautą atsiskaitymo lapelį. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą J. J. padarė ne pirmą kartą – J. J. už analogiško pažeidimo padarymą jau buvo nubaustas 2025 m. sausio 16 d. nutarimu už tai, kad jau minėtai darbuotojai S. K. laiku nepateikė atsiskaitymo lapelių už 2024 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Pagrindo J. J. pateiktą aplinkybę pripažinti kaip jo administracinę atsakomybę lengvinančią, įvertinus tai, kad analogiškas pažeidimas padarytas pakartotinai ir tai, kad J. J., kaip įmonės vadovas, kuriam yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, vykdydamas vadovo funkcijas ir būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nenustatyta.

Nagrinėjimu atveju svarbu pažymėti, kad J. J. padarytas administracinis nusižengimas tiesiogiai susijęs su asmens darbo veikla, kuri ypač jautri menkiausiems pažeidimams. Pažeisdamas savo pareigą J. J. neužtikrino tinkamo darbuotojų informavimo apie jiems už darbą apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę. Nuo tokių gyvenimo sričių kaip asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla, priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą, bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Todėl, teismo vertinimu, ANK 96 straipsnio 6 dalyje numatytas J. J. padarytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas formaliu ir už jį Institucijos paskirta bauda savo dydžiu yra proporcinga padarytam nusižengimui.

Be to, pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo ir turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo J. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kas lemtų švelnesnės nuobaudos paskyrimą šiuo pagrindu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija priimdama nutarimą nustatė J. J. nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vieną sunkinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Dėl padaryto administracinio nusižengimo jam paskirta bauda artima sankcijoje numatyto dydžio vidurkiui nuobauda – 1000 Eur. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, gailėjosi, kas suteikia pagrindą teismui pripažinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad sunkinančią aplinkybę Institucija pripažino nustačius, kad J. J. analogišką nusižengimą padarė pakartotinai, nepraėjus metams nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos (Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo paskirta 400 Eur bauda pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį).

Teismas pažymi, kad minėta sunkinanti aplinkybė – pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas, buvo nepagrįstai pripažinta sunkiančia, kadangi pakartotinumas yra ANK 96 straipsnio 6 dalyje numatytą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl ANK 36 straipsnio 2 dalis draudžia veiką kvalifikuojantį požymį pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas keičiamas pripažįstant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinant atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) ir sušvelninant jam paskirtą administracinę nuobaudą iki sankcijoje numatyto minimalus baudos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti iš skundžiamo nutarimo pašalinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą ir Institucijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą J. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodančią, kad jis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

J. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą baudą sumažinti iki sankcijoje numatyto minimalaus dydžio – 900 Eur (devynių šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.