Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams E. B., adv. pad. Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei B. Š. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, patikslindami, jog dalį įsiskolinimo atsakovė sumokėjo, todėl skolos likutis (įskaitant delspinigius) yra 257,62 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl įsiskolinimo priteisimo

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., bendrojo naudojimo objektų valdytoja, įsteigta ir veikianti tikslu įgyvendinti minėtų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 6 p.). Atsakovei I. Š. nuosavybės teise priklauso 58 kv. m. bendro ploto butas, esantis minėtame daugiabučiame name, ieškovė yra ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos narė.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnis numato bendrijos nario pareigas, viena iš kurių yra nustatyta 3 dalies 2 punkte - butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (21 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 16.2, 17.2.1 punktuose nustatyta, jog bendrijos narys privalo vykdyti bendrijos įstatų ir kitų teisės aktų nustatytas teises, vykdyti bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Taigi atsakovė kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos narė turi pareigą mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, o jai šios pareigos nevykdant, ieškovė įgyja teisę reikalauti atsiskaityti su bendrija.

Ieškovės pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas bendrijai 2018 m. lapkričio 1 d. sudarė 260,75 Eur, tame tarpe kaupiamasis mokestis, mokestis už elektrą, atlyginimams darbuotojams, mokesčiai VMI, „Sodrai“, žemės mokestis ir delspinigiai. Atsakovė pareigos mokėti mokesčius neginčija, nekelia klausimo dėl jų dydžio, tačiau nurodo, kad mokesčių įsiskolinimas apskaičiuotas neteisingai. Sutiktina su atsakove, kad įsiskolinimas ir delspinigiai už laiku nemokėtus mokesčius turėtų būti skaičiuojami atskirai, jų nesumuojant su kitais mokėjimais, todėl pagal ieškovės pateiktą 2015-2018 m. priskaičiuotų įmokų suvestinę įsiskolinimo suma patikslintina. Pagal pateiktų ir priskaičiuotų įmokų išrašą atsakovės įsiskolinimas už mokesčius bendrijai būtų 196,54 Eur (įskaitant įsiskolinimą už laiptinės remontą) ir 76,33 Eur delspinigių.

Tenkindama atsakovės prašymą, ieškovė pateikė duomenis apie priskaičiuotus mokesčius atsakovei už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2018 m. Iš pateiktų priskaičiuotų mokesčių ir atsakovės sumokėtų įmokų matyti, kad atsakovė mokesčius mokėdavo, pažeisdama bendrijos įstatuose nustatytą mokėjimo tvarką, pagal kurią įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, surenkamos (mokamos) iki paskutinės mėnesio dienos (įstatų 54.1 p.). Pav., per 2008 m. per tris kartus sumokėjo tik 100, 10 Lt, nors priskaičiuota ir privalėjo sumokėti 294,28 Lt, 2015 m. mokėtina suma buvo 91,99 Eur, atsakovė sumokėjo 66,72 Eur. Pateikti išrašai apie priskaičiuotus mokėjimus ir atsakovės įmokas 2009 – 2018 metais patvirtina, kad atsakovė ir šiuo laikotarpiu įmokų sumokėdavo mažiau, nei priskaičiuota mokesčių. Atsakovė, pateisindama pavėluotą įmokų mokėjimą, nurodė, kad mokėdavo mokesčius savo nuožiūra, sumokėdavo daugiau nei priskaičiuota ir tokiu būdu įsiskolinimą likviduodavo. Tokie atsakovės paaiškinimai paneigti pateiktais išrašais apie sumokėtas įmokas. Pav., 2016 m. lapkričio mėnesį atsakovė sumokėjo didesnę sumą nei priskaičiuota už šį mėnesį, t. y. 37,21 Eur, tačiau šis mokėjimas nepadengia susidariusio įsiskolinimo prieš tai einančių keturių mėnesių, kadangi mokėtina suma turėjo būti 40,09 Eur. Nors atsakovė kai kuriais mėnesiais ir sumokėdavo didesnes sumas nei privalėjo sumokėti einamąjį mėnesį, tačiau jos įmokos per mokestinį laikotarpį visais atvejais būdavo mažesnės nei privalomi mokėti mokesčiai, dėl ko susidarė įsiskolinimas, vien per 2015-2018 metus susidarė 112,16 Eur įsiskolinimas (įskaitant delspinigius). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visos atsakovės įmokos, tame tarpe ir atsakovės nurodomos atsiliepime (2015 m. 20,13 Eur, 2016 m. 24,30, 23,20 ir 37,21 Eur, 2017 m. 54,14 ir 28,30 Eur) yra apskaitytos, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad galimai neteisingai įskaityti jos atlikti mokėjimai. Atsakovė pateikė įrodymu, jog jau iškėlus civilinę bylą sumokėjo 28,13 Eur, šia suma ieškovė ieškinį patikslino, todėl įsiskolinimas šia suma mažintinas, tokiu būdu įsiskolinimas sudaro 168,41 Eur.

Atsakovės teigimu apskaičiuotų mokesčių ydingumą patvirtina neatitikimai tarp ieškovės teiktų žiniaraščių ir bylos nagrinėjimo metu pateiktų išrašų. Tokie atsakovės aiškinimai taip pat nepagrįsti, kadangi, palyginus vietinių mokesčių priskaitymą atsakovei kaip 4 buto savininkei, matyti, kad 2017 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2018 m. sausio, vasario, birželio, spalio mėnesiais priskaitytų mokesčių ir mokesčių, mokėtinų pagal išrašus už atskirus metus, sumos yra analogiškos.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl priskaičiuoto kaupiamojo mokesčio, nurodydama, jog tokį mokestį privalėjo mokėti nuo 2012 m. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų išrašų, kaupiamasis mokestis iki 2012 metų ir nebuvo skaičiuojamas, kaupiamasis mokestis priskaičiuotas už 2012 metus atvaizduotas 2013 m. vasario 1 d. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl toks mokestis paskaičiuotas teisėtai ir atsakovė privalo kaip buto savininkė mokėti kaupiamąjį mokestį bendrijai.

Atsakovė nors ir sumokėjo 25 Eur už laiptinės remontą, pateikdama 2018-12-03 kvitą, teigė, kad šis mokestis nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Taigi, atsakovė privalo mokėti jos daliai tenkančius statinio išlaikymo, administravimo ir kitus su bendro naudojimo objektų tvarkymu susijusius mokesčius. Atsakovė nors ir sumokėjo mokestį už laiptinės remontą, teigė, jog jai nežinomas tokio mokesčio apskaičiavimo būdas, be to, jos įsitikinimu atliktų darbų kaina per didelė. Ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad bendru gyventojų sutarimu mokestis už laiptinės remontą buvo apskaičiuotas kiekvieno buto savininkui. Nors ir nebuvo pateikta realias laiptinės remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės atstovės paaiškinimais, kad mokestis buvo apskaičiuotas pagal realias išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovė sumokėdama 25 Eur nurodė, jog tai įmoka už laiptinės remontą, laiptinės remonto fakto atsakovė neginčijo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės, turtinės prievolės lemia jos pareigą prisidėti atlyginant turėtas išlaidas, patirtas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atsakovei sumokėjus mokestį už laiptinės remontą, teismas plačiau dėl jo dydžio nepasisako.

Atsakovė, ginčydama priskaičiuotų mokesčių dydį, nepateikė įrodymų, o rėmėsi tik prielaidomis ir spėliojimais apie tai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jos turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovei nesutinkant su priskaičiuotų mokesčių pagrįstumu ir nepateikus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek ji turėtų mokėti už paslaugas, t. y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas. Atsakovė neįrodė, kad nėra skolinga ieškovei, todėl iš atsakovės priteistinas 168,41 Eur įsiskolinimas, susidaręs iki 2018 m. lapkričio 1 d.

Ieškovė nors ieškinyje ir neišskyrė, tačiau iš pateikto skaičiavimo matyti, kad dalį reikalaujamos skolos sudaro delspinigiai, t. y. reikalavimas dėl 76,33 Eur.

Pateiktas 2015 m. rugsėjo 7 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkime buvo nutarta nuo trečio mėnesio skaičiuoti 0,02 procento delspinigius. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Bendrijos narys ir buto savininkas gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens sprendimus teismo tvarka (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), ginti savo teises kitais įstatymo numatytais būdais, tačiau, bendrijos narių susirinkimų nutarimų atsakovė neginčijo, jie nebuvo ir nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai skaičiuoja delspinigius. Tačiau delspinigių išieškojimui taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas, (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl delspinigiai skaičiuotini šio termino ribose pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą sudarytų 13,70 Eur. Reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies netenkinamas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė, reikšdama pretenzijas bendrijai (ieškovei), prašydama pašalinti galimus jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus dėl to, kad bendrijos valdymo organai jai neteikia siekiamų gauti bendrijos susirinkimų ar valdymo organų priimtų nutarimų, šioje byloje priešieškinio nereiškė, o visi atsakovės ginčai su bendrija turėti būti sprendžiami Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Atsakovė B. Š. nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes niekada nevengė mokėti skolos.

Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, kad bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsakovė, žinodama apie prievolę mokėti mokesčius, susidariusiu įsiskolinimu nesidomėjo, mokesčius mokėjo savo nuožiūra, dėl ko susidarė įsiskolinimas ir ieškovei teko kreiptis į teismą, galiojantis civilinio proceso įstatymas nenustato privalomos ikiteisminio skolos išieškojimo tvarkos, todėl ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 300 Eur, tenkinus ieškinį iš dalies ir atsakovei sumokėjus dalį skolos jau iškėlus civilinę bylą, laikytina, kad atsakovė turėtų atlyginti 220,71 Eur (73,57 procento) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) bei 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės B. Š. 168,41 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių Eur 41 ct) skolą, 13,70 Eur (trylika Eur 17 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,72 Eur (du šimtus trisdešimt penkis Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.