Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-04-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-10633-1089/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-12
Bylos Nr.
e2YT-10633-1089/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05753-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
Z. P.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10633-1089/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05753-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Z. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji palikimą po savo sutuoktinio V. P. mirties priėmė, pradėdama likusį turtą faktiškai valdyti. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Pareiškėja Z. P. santuokos su V. P. metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) įgijo nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0.0839 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu Z. P. ir V. P. susilaukė dukters A. B..

1.2. Po sutuoktinio mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimo niekas nepriėmė. Pats V. P. buvo sudaręs testamentą, tačiau testamentas nebuvo pateiktas notarui. Po V. P. mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi neturėjo pakankamai teisinių žinių.

1.3. Pareiškėja gyveno kartu su savo sutuoktiniu V. P. iki pat jo mirties ir po jo mirties gyvena tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties būtent ji ėmė prižiūrėti ir rūpintis butu bei žemės sklypu, visais statiniais, esančiais žemės sklype ir kitu sutuoktinio turtu. Mokėjo komunalinius mokesčius už tiekiamas paslaugas (už vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą, elektrą, šildymą ir kt.), turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo. Taigi ji po sutuoktinio mirties nekilnojamąjį turtą nuosekliai valdė kaip savo. Todėl ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimuose į pareiškimą prašo pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Z. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. P.. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su Z. P.. Testamentų registre yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 5–ajame notarų biure V. P. sudarytas oficialusis testamentas. Tačiau Testamentų registre nėra įregistruotų V. P. palikimo priėmimo faktų. Iš teismui pateikto nurodyto velionio testamento turinio matyti, kad V. P. savo mirties atveju jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, palieka savo sutuoktinei Z. P.. Tačiau Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro 2021 m. vasario 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad paveldėjimo byla po V. P. mirties nebuvo užvesta.

8. Būdami santuokoje Z. P. ir V. P. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0.0839 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (mokesčių mokėjimo dokumentai) patvirtina, kad būtent pareiškėja Z. P. po sutuoktinio V. P. mirties jam priklausiusiu nurodytu turtu rūpinosi kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo mokesčius, liko gyventi bute. Tokie pareiškėjos veiksmai reiškia, kad ji perėmė velionio V. P. turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo (CPK 185 straipsnis). Tai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja Z. P. palikėjo V. P. palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

9. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad pareiškėja Z. P., po V. P. mirties, likdama gyventi bute ir aktyviais veiksmais tęsdama valdymą ir naudojimąsi sutuoktinio turtu, priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Dėl to pareiškėjos Z. P. pareiškimas tenkinamas.

10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai Z. P. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai Z. P. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis