Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. T. ir D. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys D. V., D. Ž., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2025 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7972-995/2025 nutarta paskirti pripažinto neveiksnaus V. T. globėja bei turto administratore D. G.. Po R. T. mirties V. T. tapo testamentiniu įpėdiniu pagal 2013 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro Bendrą sutuoktinių testamentą Nr. NB2-4084. Testamente nurodyta, kad sandorio šalys savo mirties atveju daro tokį patvarkymą: 1. T. R. nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus bei daiktines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų ir visą kitą turtą, į kurį atsiras teisė po jos mirties, palieka savo sutuoktiniui T. V..

4. Po R. T. mirties liko šis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš registro išrašo matyti, kad gyvenamasis namas baigtas statyti santuokos metu ir įregistruotas 2023 m. spalio 27 d. pagal Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCR2-00-231027-11284, todėl laikytina, kad priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. V. T. pagal įstatymus palikimo priimti negali, nes teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, iš kurių – paveldėjimo teisiniai santykiai. Pareiškėja D. G., būdama neveiksnaus V. T. globėja ir turto administratore, sutinka priimti turtą V. T. vardu ir atsižvelgdama į tai, kad sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, kreipiasi į teismą.

8. Suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. T., kuri buvo pareiškėjos D. G., suinteresuotų asmenų D. V., D. Ž. mama bei V. T. sutuoktinė. R. T. ir V. T. 2013 m. lapkričio 22 d. buvo sudarę testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko pergyvenusiam sutuoktiniui. V. T. po sutuoktinės R. T. mirties palikimo nepriėmė. Taip pat palikimo nepriėmė ir kiti įpėdinai (vaikai). Kadangi pareiškėja, kaip V. T. globėja, praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą, prašo jį atnaujinti.

Dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos D. G. mama buvo R. T.. R. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. T. mirties sutuoktinis V. T. pagal testamentą palikimo nepriėmė, kadangi buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, iš kurių – paveldėjimo teisiniai santykiai. Pareiškėja laiku kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau dėl palikimą priimančio asmens neveiksnumo pateikti pareiškimo notarui buvo negalima. Reikiamų dokumentų ir leidimų sutvarkymas valstybinėse institucijose užtruko, todėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas R. T. palikimui priimti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo spręsti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, jog nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas R. T. palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57, 1.5 straipsniai).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu.

14. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

15. CK 5.52 straipsnio 1 dalis nustato, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Tuo atveju, jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog tikslinga palikimą priimti pagal apyrašą, konstatuojant, kad išdavus teismo leidimą neveiksnaus V. T. vardu priimti palikimą pagal apyrašą, jo teisėti interesai ir teisės nebus pažeisti. Taigi, pareiškėjos prašymas tenkintinas, išduotinas leidimas priimti palikimą globotinio vardu pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po R. T. mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti leidimą D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnaus globotinio V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. T. mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.