Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-228-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-88-272/2014Nutartis · 2014-09-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-34-272/2015Nutartis · 2015-03-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. T-128-840/2017Nutartis · 2017-03-09Kauno apylinkės teismas
  4. T-362-753/2018Nutartis · 2018-02-26Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
1S-228-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00212-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-228-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00212-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. sausio 24 d. nutarimą taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d., Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 19 d. Komisija 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 67-4 nutarė nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo teigti, jog A. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują.Skunde apeliantas teigia, jog apylinkės teismo išvada, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, yra nepagrįsta, padaryta neįvertinus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Atsižvelgta tik į teistumų skaičių, akcentuotos praeities klaidos, tačiau tai negali būti lemiamu veiksniu netaikyti lygtinio paleidimo. Juolab, kad praeities klaidos jau yra suprastos, kas pažymėta ir Socialinio tyrimo išvadoje. Skundo autorius nurodo, kad jis yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (29 balai), neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas. Jis yra sukūręs šeimą, dirba pataisos įstaigoje, moka priteistus ieškinius bei siunčia pinigus savo mažamečių vaikų išlaikymui, palaiko socialinius ryšius su šeima. Išėjęs į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri nesusijusi su rizika pakartotinai nusikalsti, darbą. Nėra teistas už smurtinius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Ryšiai su asmenimis, susijusiais su kriminaliniu pasauliu ir galinčiais daryti įtaką, yra nutraukti. Skundo autorius nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, padarė procesinį pažeidimą, t. y. į pataisos įstaigą nebuvo atsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką, dėl ko teismui nebuvo pateikta informacija apie nuteistajam skirtas nuobaudas ir paskatinimus laikotarpiu nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos iki bylos nagrinėjimo teisme dienos. Būtent šiuo laikotarpiu nuteistasis buvo paskatintas, tačiau apylinkės teismui duomenys apie tai nebuvo pateikti. Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Iš tiesų A. S. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai –dirba, mokėsi, įgijo specialybę, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, siunčia pinigus vaikų išlaikymui, moka priteistą civilinį ieškinį. Nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 29 balai (pagal OASys). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių, daromų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. S. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis net 11 kartų baustas drausmine tvarka. Nuobaudos skirtos ir už tokius pažeidimus kaip psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, įstaigos turto gadinimas ir laužymas, svetimo USB turėjimas. Nors jos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog apelianto elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. S. savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Be to, nuobaudų skaičius ženkliai viršija paskatinimų skaičių. Pastebėtina, jog nuteistojo elgesys gerėjo būtent artėjant terminui, kada galėjo būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, kas leidžia pagrįstai abejoti šių pokyčių tvirtumu ir stabilumu. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos, A. S. praeityje eilę kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, nors A. S. buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau skundo autoriaus tai nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, kas, priešingai nei mano pats nuteistasis, rodo jo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje kriminogeniniais veiksniais taip pat įvardinti būtent pasikartojantys nusikaltimai ir pasidavimas kitų įtakai. Nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. S., būdamas lygtinai paleistas, iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Apelianto teiginys, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, padarė procesinį pažeidimą, nepranešdamas pataisos įstaigai apie posėdžio datą, nepagrįstas. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis, kuria paskirta Komijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimo nagrinėjimo data, pareikalauti duomenys apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas, tą pačią dieną buvo išsiųsta pataisos įstaigai. Aukštesnės instancijos teismui pateikta nuteistojo asmens byla, tad visi duomenys apie A. S. paskatinimus ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus yra įvertinti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė