Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Inetai Žilinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, P. kaime, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, 2012 m. gegužės 24 d. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, patvirtintu 2012 m. gegužės 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, teistas:

1) 2013 m. lapkričio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai atidirbti po 40 valandų visuomenės labui, 2014 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta viešųjų darbų dalis (74 valandos) pakeista 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda;

2) 2014 m. vasario 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį (subendrinus su 2013 m. lapkričio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2014 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta bausme) laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį, ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda;

3) 2014 m. spalio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį (su pagal 2013 m. lapkričio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2014 m. sausio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį neatlikta bausme) areštu 40 parų ir 760 litų dydžio bauda;

4) 2015 m. rugpjūčio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį (subendrinus su 2014 m. spalio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausme) areštu 60 parų ir 220,11 Eur dydžio bauda; arešto bausmę atlikęs, 2016 m. kovo 23 d. baudą sumokėjęs;

6) 2017 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

7) 2018 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

8) 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose; 2019 m. balandžio 30 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, Pakruojyje, Kruojos gatvėje vairavo automobilį „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. G. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas aštuonis kartus (b. l. 70–103), baustas už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 104–113), nedirbantis (b. l. 115), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 114). Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus, tai, kad nusikalstamą vieką padarė neišnykus teistumui, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos rūšies bausmę – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnio 2 dalis), nustatant artimą vidutinei jos trukmę, numatytą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis A. G. pripažino kaltę, todėl, paskyrus bausmę už padarytą nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką A. G. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 5 d. 22.21 val. iki 2019 m. birželio 6 d. 15.22 val. (b. l. 116, 120), t. y. viena para.

A. G. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 132–133) ir dokumentų paėmimas (b. l. 135–136), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors A. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatytos; apklausiama liudytoja D. T. nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. vakare mikroautobusas išvažiavo iš jų sodybos kiemo, ji pastebėjo, tačiau prieš tai sūnus buvo sakęs, kad kažkas jo prašė mikroautobusu pervežti sofą. Pamačiusi, kad kieme nebėra nei mikroautobuso, nei sūnaus, pagalvojo, kad greičiausiai jis ir bus išvažiavęs pervežti baldų, apie kuriuos kalbėjo. Kad, prieš išvažiuojant automobiliu, pas sūnų būtų atėjęs A. G., kurį ji pažįsta, bei dar vienas jaunuolis, nematė (b. l. 52–53).

Iš baudžiamojoje byloje esančios liudytojo V. T. apklausos matyti, kad jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl automobiliu važiuoti negalėjo. Namuose buvo jo mamai priklausantis baltos spalvos mikroautobusas „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pati mama D. T. taip pat buvo namuose, kambaryje, bet jos leisti važiuoti mikroautobusu neprašė, nes žinojo, kad automobilio mama tikrai neduos. Pagalvojo, kad reikia susirasti vairuotoją, kuris galėtų nuvežti iki L., todėl parašė žinutę A. G. ir pakvietė jį ateiti. A. atėjo labai greitai. Anksčiau yra matęs jį automobiliu važinėjantį po Pakruojį, todėl buvo įsitikinęs, kad A. vairuotojo pažymėjimą turi. Su A. šnektelėjo labai trumpai, jis tiesiog paklausė, ar A. gali pavairuoti mikroautobusą. Šis atsakė, kad gali. Automobilio rakteliai iš anksčiau buvo palikti užvedimo spynelėje, niekur jų ieškoti nereikėjo. Kad tuo metu A. jau buvo išgėręs jis nesuprato (b. l. 55–56).

Kadangi šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui – D. T., kuri nežinojo, kad jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairavo neblaivus kaltinamasis, todėl automobilis paliktinas D. T., o tam, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas būtų pasiektas, iš A. G. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Automobilio vertę teismas nustatė atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, transporto priemonės aprašą, technines charakteristikas (b. l. 22, 25, 28, 30). Nesant pagrindų vertinti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina skiriasi nuo tos pačios rūšies automobilių grupei taikomos bendros vidutinės kainos, t. y. nėra duomenų apie automobilio apgadinimus, gedimus, didesnį nei įprastą nusidėvėjimą ir pan., iš kaltinamojo konfiskuotina vidutinė tokio automobilio kaina Lietuvoje. Nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018), todėl teismas sprendžia, jog būtent tokio automobilio kaina be PVM atitinka automobilio vertę veikos padarymo metu, todėl iš A. G. konfiskuotina 1651 Eur suma.

2019 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės nutarimu (b. l. 34-35) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. T. nuosavybės teises į transporto priemonę - automobilį „F. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Automobilis „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei D. T. saugojimui (b. l. 40-42), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkei D. T. (b. l. 45-50), paliktini D. T. nuosavybėje neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į bausmės laiką A. G. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 5 d. 22.21 val. iki 2019 m. birželio 6 d. 15.22 val., tai yra vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. G. automobilio „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1651 Eur (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą).

A. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. T. nuosavybės teises į transporto priemonę - automobilį „F. T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Automobilį „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini), palikti D. T. nuosavybėje neribotam disponavimui.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.