- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-311-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64134-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Vladislavas Lenčikas, Stasys Punys
- Nuteistasis
- K. N.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Punio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, paskiriant jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams,
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant kaltinamąjį 1 (vieną) mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje.
VšĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 52,98 EUR dydžio tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo priteista civilinio ieškovo naudai 52,98 EUR padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. N. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo asmenį dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, o būtent: jis, 2015-11-20 apie 17.20 val., būdamas parduotuvėje „Rimi“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adr. (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojų kambaryje, siekdamas išvengti sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatą dėl galimo bendrininkavimo su V. Z., 2015-11-20 apie 17.17 val. galimai pasikėsinus pagrobti minėtos parduotuvės 420,82 Eur vertės prekes; sudavė kumščiu 1 smūgį į veidą nukentėjusiajam – šios parduotuvės apsaugos darbuotojui D. B., dirbančiam saugos tarnyboje UAB „Grifs AG“, ir padarė nukentėjusiajam kiaurinę muštinę viršutinės lūpos žaizdą, kuri komplikavosi pūliniu uždegimu ir kraujosruva kairiame žande, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kiaurinei lūpos žaizdai komplikavusis pūliniu uždegimu jos gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliacinius skundu nuteistasis K. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendį ir jam paskirtos bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidėti 1 metų laikotarpiui. Taip pat prašo panaikinti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
3. Skunde nuteistasis nurodė, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į dvi nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, taip pat atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat įvertino tai, kad padaryta baigta, tyčinė veika, nesunkiai sužalotas asmuo, vykdant pareigas. Teismas paminėjo, kad nuteistasis turi 11 klasių išsilavinimą, iki suėmimo dirbo statybose, yra vedęs, turi 8 metų vaiką, pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, nuspręsdamas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, visiškai nepasisakė, kaip šios aplinkybės įtakojo paskirtos bausmės atidėjimo trukmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau nepagrįstai nustatė maksimalų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, o tam įtakos turėjo netinkamas nuteistojo šeimyninių aplinkybių vertinimas.
4. Apeliantas nurodo, kad yra vedęs, turi 8 metų dukrą, kuri kartu su jo sutuoktine gyvena Danijoje, kur išvykusios jo motina ir sesuo. Nurodė Lietuvoje esantis vienas, kadangi visi jo artimieji išvykę į Daniją, tėvas numiręs, todėl jis iki nuosprendžio priėmimo dažnai vykdavo į nurodytą valstybę aplankyti šeimos. Nurodė bendravęs su nepilnamete dukra, dalyvavęs jos auklėjime, materialiai prisidėjęs prie šeimos išlaikymo, o šiuo metu dėl jam paskirtos kardomosios priemonės yra priverstas su šeima bendrauti interneto ryšio pagalba, tačiau toks bendravimas, ypač su dukra, nuteistojo teigimu, neigiami atsiliepia jų santykiams. Be to, nurodė ir pats ketinęs vykti gyventi į Daniją, turėjo darbo pasiūlymą.
5. Apeliantas skunde nurodo suprantantis, kad turi būti nubaustas už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau dėl nustatytų teismo įpareigojimų jis negalės tris metus pilnavertiškai bendrauti su nepilnamete dukra, tinkamai prisidėti prie jos lavinimo ir auklėjimo, dėl ko kentės nepilnamečio vaiko interesai gyventi pilnoje, darnioje šeimoje ir bendrauti su abiem tėvais. K. N. taip pat nurodė, kad paskutinį kartą teistas 2013 metais, ilgą laiką su teisėsauga jokių reikalų neturėjo ir tai, nuteistojo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad ankstesnės bausmės pasiekė tikslą. Tuo tarpu, inkriminuotas nusikaltimas buvo spontaniškas, sąlygotas parduotuvėje susidariusios keblios situacijos, kuomet buvo nepagrįstai apkaltintas pasikėsinimu įvykdyti vagystę, taigi jo veiksmai nebuvo sąlygoti išankstinių apgalvotų tyčinių paskatų pažeisti įstatymų. Apeliantas pažymėjo, kad BK 75 straipsnio nuostatos nenumato kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatoma laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo trukmė, taip pat nenumatyta, kiek ir kokių baudžiamojo poveikio priemonių skirti kaltinamajam, tai paliekama teismo prerogatyvai.
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skundu nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo K. N. apeliacinis skundas netenkinamas
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Nuteistasis K. N. apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendį nuteistasis skundžia tik dėl paskirtos bausmės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Nuteistasis nesutinka dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo trukmės ir paskirto įpareigojimo nurodytu laiku neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Nuteistojo teigimu, maksimalaus įstatyme numatyto bausmės vykdymo atidėjimo termino paskyrimą nulėmė netinkamas jo šeiminių aplinkybių vertinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę K. N., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, sunkumą, pasekmes, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareikšto civilinio ieškinio dydį, kaltinamojo asmenybę (11 klasių išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs statybose, vedęs, turintis 8 metų vaiką, baustas administracine tvarka). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nustatė skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą – 2 metus, kuris, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažintas iki 1 metų 4 mėnesių. Toks nustatytas bausmės dydis yra beveik per pusę mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokia nustatyta bausmės trukmė, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, yra adekvati ir proporcinga nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismas nepasisakė, kaip šios aplinkybės įtakoja jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo trukmę. Pažymėtina, jog teismas į šias nuteistojo nurodomas aplinkybes atsižvelgė skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, o ne nuspręsdamas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgė į tai, kad K. N. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra dirbantis, turi mažametį vaiką, atlygino nukentėjusiajam žalą, gailisi, pripažino kaltę.
11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ne tik skirdamas nuteistajam bausmę, bet ir taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas. Maksimalus trejų metų bausmės vykdymo terminas, teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas pagrįstai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, K. N. praeityje yra teistas šešis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei bei valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tame tarpe ir Danijos Karalystės teismo už šioje šalyje padarytas nusikalstamas veikas (beje, taip pat už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą). 2007 m. liepos 6 d. Danijos Karalystės Odense teismo nuosprendžiu, paskyrus bausmę nuteistajam, jam taikyta deportacija iš šalies ir penkis metus uždrausta į ją atvykti. Tokios aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtinų moralės normų. Nors nuteistasis teigia turėjęs darbo pasiūlymą Danijos Karalystėje ir planavęs ten įsikurti, jokių tokias aplinkybes pavirtinančių duomenų nepateikė, kas verčia teismą abejoti tokių argumentų patikimumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad praeityje, gyvendamas nurodomoje valstybėje, asmuo ir ten įstatymų reikalavimų nesilaikė, du kartus buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą. Tai, kad nuteistasis negali bausmės atlikimo metu pilnavertiškai bendrauti su savo Danijos Karalystėje gyvenančiais artimaisiais, dalyvauti dukters auklėjime ir ugdyme, savaime nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinės padėties. Pažymėtina, jog fizinis asmens buvimas Lietuvos Respublikoje niekaip neužkerta kelio prisidėti materialiai prie šeimos gerovės ir dukters išlaikymo, o susitikimas galimas ir nuteistojo šeimos nariams atvykus į Lietuvos Respubliką. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, taip pat užtikrinti efektyvią nuteistojo kontrolę, pareiga neišeiti iš namų teismo nustatytu laiku yra skirta pagrįstai. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos numato teisę Probacijos tarnyboms kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.
Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai taikant bausmių skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas, nuosprendį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.