Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį solidariems atsakovams V. G., R. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Notus Group“ dėl skolos, palūkanų, baudos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas AB „SEB bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų V. G., R. G. ir UAB „Notus Group“ priteisti 176 600 Lt negrąžintos paskolos, 10 435,17 Lt palūkanų, 67,20 Lt baudą, 563,41 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi byloje pareikštų materialinių reikalavimų užtikrinimui areštavo 187 665,78 Lt sumai atsakovų V. G. ir R. G. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovų lėšas.

Atsakovai V. G. ir R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jį atmesti.

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovui AB SEB bankui iš atsakovų V. G. ir UAB „Notus Group“ solidariai priteisė 176 600 Lt negrąžintos paskolos dalį, 10 435,17 Lt palūkanų, 67,20 Lt baudą, 563,41 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2008 m. lapkričio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė R. G. pateikė prašymą panaikinti jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas ieškinį jos atžvilgiu atmetė.

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendime buvo nustatyta, jog nors atsakovo V. G. sutuoktinei atsakovei R. G. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį, tačiau turi būti vadovaujamasi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, sprendimo vykdymo procese ieškovo reikalaujama suma gali būti išieškoma pirmiausia iš asmeninio atsakovo V. G. turto, ir tik vėliau iš bendro sutuoktinių V. G. ir R. G. turto. Būtent todėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų V. G. ir R. G. turto atžvilgiu buvo nutarta palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė R. G. dėl šio teismo sprendimo nepadavė apeliacinio skundo, nors prašyme keliamas klausimas galėjo būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Be to, teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmei ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl ją panaikinti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes ieškovas dėl jo yra padavęs apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovė R. G. pateikė prašymą panaikinti jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės R. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas atkartojo Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties motyvus bei papildomai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Duomenų apie tai, kad pastarasis teismo sprendimas yra įvykdytas, nėra. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, nes ji atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusi su teismo sprendimo įvykdymu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė R. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį ir panaikinti atsakovės turto areštą. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti atsakovės atžvilgiu pareikštą ieškinį (CPK 150 str. 4 d.);atsakovė nėra gavusi skundžiamoje nutartyje cituojamos Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties;nepagrįsti teismo argumentai dėl prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atsakovų santuoka nutraukta (civ. bylos Nr. 2-3879-584/2010), o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu santuokoje įgytos atsakovų prievolės ir turtas padalinti (civ. bylos Nr. 2-1343-584/2011). Klausimas dėl santuokoje įgyto bendro turto nustatymo gali būti sprendžiamas ir vykdymo procese. Be to, įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendime buvo nustatyta, kad sandoris, dėl kurio įvykdymo buvo pateiktas ieškinys, sudarytas ne dėl atsakovų šeimos poreikių tenkinimo, dėl ko pagal ieškovo reikalavimus negali būti išieškoma iš šeimos turto (CK 3.85 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atsakovo atžvilgiu yra atmestas, nelieka teisinio pagrindo taikyti tokio atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas laikinąsias apsaugos priemones turi panaikinti tuo pačiu sprendimu, kuriuo ieškinį atmetė, nes būtent tokiu būdu bus užtikrintas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių lygiateisiškumo principas bei apginti nepagrįstai suvaržyti atsakovo turtiniai interesai ir teisės.

Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pareiškęs ieškinį solidariems atsakovams R. G., V. G. ir UAB „Notus Group“ dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo, kurie susidarė dėl netinkamo 2007 m. gegužės 9 d. kreditavimo sutarties ir 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties vykdymo. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovės R. G. atžvilgiu atmetė ir ieškovui AB SEB bankui jo prašytas sumas priteisė solidariai tik iš atsakovų V. G. ir UAB „Notus Group“. Nepaisant to, teismas sprendimu nepanaikino atsakovės R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. spalio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikus nepakeistą, Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi dar kartą atsisakė atsakovės atžvilgiu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 150 straipsnio 2 dalį, nes, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui atsakovės atžvilgiu atmesti ieškinį, ir toliau paliko galioti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad atsakovės atžvilgiu atmetus ieškinį, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovės turtui ir lėšoms taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos naikintinos kaip nepagrįstos (CPK 144 str. 1 d., 150 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atmetus ieškinį vieno iš sutuoktinių atžvilgiu, išnyksta pagrindas pastarajam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, nepaisant to, kad sutuoktiniai nėra nutraukę santuokos ir/ar nėra išsprendę sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalinimo klausimo. Tuo atveju, jei skolininkas (pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių) turi su kitu asmeniu, kuris teismo sprendimu nėra pripažintas skolininku (pavyzdžiui, kitu sutuoktiniu), bendro turto, kuriame nėra nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis, tokiam turtui iki paaiškės tiksli skolininko turto dalis antstolio patvarkymu uždedamas areštas (CPK 667 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties nuorašo įteikimas/neįteikimas atsakovei neįtakos teisėjų kolegijos jau prieitos išvados dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo. Todėl teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl minėto atsakovės atskirojo skundo argumento pagrįstumo/nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos objektą (atskirojo skundo dalyką ir faktinį pagrindą), nustatė, kad nagrinėjamu atveju, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo atmestas ieškinys atsakovės atžvilgiu, ieškovas nebūtų galėjęs į atsakovės turtą nukreipti išieškojimo, nepaisant to, ar atsakovė būtų/nebūtų padavusi atskirąjį skundą ir atitinkamai atsakovės turtui iki šiol būtų/nebūtų taikomas areštas. Vadinasi, atsakovės atskirojo skundo tenkinimas/netenkinimas materialines bei procesines teisines pasekmes sukelia tik atsakovei. Tuo tarpu ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos baigtimi. Atsižvelgiant į išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, atsakovei iš valstybės biudžeto grąžinamas 100 Lt dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą (CPK 3 str. 1 d., CPK 93 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir panaikinimo pagrindus (CPK 144 str. 1 d. ir 150 str. 2 d.). Todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – naikinamas Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės R. G. nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir lėšoms pritaikytas areštas (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) nekilnojamajam, kilnojamajam turtui ir lėšoms pritaikytą areštą (turto arešto akto Nr. 0608001872).

Grąžinti R. G. 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. lapkričio 14 d. per akcinę bendrovę Swedbank.