Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4148 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. E. J. paskirtos bausmės pradžia: 2014 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga: 2026 m. rugsėjo 17 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d.: 2 metai 9 mėnesiai 4 dienos, 2/3 bausmės atliko: 2022 m. rugsėjo 17 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo E. J. skundas, kuriuo jis prašo Komisijos Nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Nuteistasis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. rugsėjo 17 d. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3961 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) pateiktų duomenų, E. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas 2018 m. vasario 15 d. ir 2020 m. kovo 24 d. Marijampolės pataisos namuose. Šių vertinimų metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą Vilniaus pataisos namuose 2022 m. gegužės 12 d., Vilniaus kalėjime 2023 m. gegužės 19 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju E. J. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra tokie akivaizdūs, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

10. Teismas sutinka, kad nuteistasis E. J. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J. bausmės atlikimo metu įgijo tekintojo, mūrininko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. 2022 m. balandžio 19 d. jam leista vykdyti individualią veiklą, 2023 m. lapkričio 19 d. nuteistasis nurodė, kad iš vykdomos veiklos pajamų negauna, todėl planuoja keisti individualios veiklos kryptį. Paleistas iš įkalinimo įstaigos ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pateiktas šios bendrovės direktoriaus 2023 m. gegužės 15 d. raštas). Taip pat nuteistasis pateikė notaro patvirtintą pusseserės sutikimą, jog lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju nuteistasis galės apsigyventi jai nuosavybes teise priklausančiame bute. E. J. palaiko santykius su artimaisiais, sugyventine, bendrauja su seserimi, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, su jais bendrauja jiems skambindamas, pasimatymu metu. Nuteistasis neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. E. J. neturi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Vis tik pabrėžtina, jog toks nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai, nurodytos aplinkybės tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistas asmuo. Nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Be to, šio instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, tai nėra vertinama, kaip non bis in iden principo pažeidimas. E. J. anksčiau teistas keturis kartus, visus kartus buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pirmą kartą nuteistas 15 metų amžiaus. Šiuo metu jis atlieka bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatytų labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, ankstesnius turtinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus ir dabartinį nusikaltimą sieja bendra motyvacija – turtinės naudos siekimas neteisėtais būdais, t. y. nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tai yra, nusikalto tuomet, kai jo asmenybė, mąstymas bei požiūris jau buvo susiformavę, kas reiškia, kad nusikalstamo elgesio modelis buvo pasirenkamas sąmoningai, o antivisuomeninės nuostatos – ilgalaikės. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis savo kaltės nepripažino. Nors jis nurodo, kad pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš save, vis tik kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu. Įkalinimo įstaigoje jis savo kaltę pripažino tik formaliai, nurodydamas, kad „jei teismas nuteisė, tai esu kaltas“. Jeigu asmuo nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, būdamas įkalinimo įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje. Šios aplinkybės suponuoją pareigą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokiu atveju nuteistojo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės asmens elgesiui keliamus reikalavimus yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

12. Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl E. J. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais E. J. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – ankstesnis teistumas už nusikaltimą įsibraunant, didelis teistumų skaičius, sulaukus pilnametystės (3), ankstesnis laisvės atėmimo bausmės atlikimo patirtys, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – oficialios darbinės patirties stygius; ambivalentiška nuostata į darbinę veiklą; nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; neteisėtas pragyvenimo šaltinis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų; savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties; tam tikros agresyvaus elgesio apraiškos; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; visuotinai priimtinų taisyklių bei reikalavimų ignoravimas siekiant savo tikslų. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir penki apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – palaiko ryšius su artimaisiais ir sulaukia iš jų paramos bei pagalbos; turi pakankamą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją liudijančius dokumentus; formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos; paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą; deklaruoja pro-socialius tikslus ir tikina, jog pavyks jų pasiekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Apsauginiai veiksniai yra svarbūs ir teismas teigiamai vertina jų kiekį, tačiau jie neatsveria šešių statinių ir dvylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Skunde nuteistasis tvirtina, kad šie veiksniai yra priklausomi nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo jo. Atkreiptinas dėmesys, jog rizikos veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį, jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, siekius, tikslus. Toks E. J. požiūris į jam nustatytus net dvylika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, rodo nepakankamą nuteistojo įsitraukimą į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, todėl E. J. vertinimas, kad jis padarė akivaizdžią pažangą, yra iš esmės paneigtas.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje E. J. elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymėjo, buvo pasireiškęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys pažeidžiant nustatytas taisykles bei režimo reikalavimus. Nors iš byloje esančių jau aptartų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus, atkreiptinas dėmesys, kad E. J. bausmę atlieka nuo 2014 m. rugsėjo 17 d., o paskutinį kartą jis yra skatintas 2020 m. gegužės 25 d., t. y. prieš daugiau nei trejus metus. Atliekant bausmę Vilniaus kalėjime skatintas nebuvo. Nuteistasis teigia esantis nepriekaištingos reputacijos, tačiau byloje esantys duomenys to nepatvirtina, atvirkščiai, paneigia. 2019 m. kovo 8 d. užfiksuotas E. J. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas – patikrinimo metu paimtame jam priklausančiame žaidimų kompiuteryje „Xbox one“ rastas įmontuotas WiFi įrenginys. Paskutinį kartą drausmine tvarka jis baustas prieš mažiau nei metus – 2023 m. vasario 8 d. dėl kompiuteryje rasto mobilaus ryšio tiekėjo „Pildyk“ interneto tinklo bei naudojimosi programėle „Messenger“. Taigi akivaizdu, kad jo elgesys net ir paskutiniu metu nėra tinkamas, būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, darydamas to paties pobūdžio pažeidimus. E. J. veiksmai ir elgesys atskleidžia jo nepakankamą supratimą apie taisyklių laikymąsi, taikomas pataisos priemones, tvirtindamas, kad yra nepriekaištingos reputacijos, nuteistasis atskleidžia tai, kad jis nėra kritiškas savo netinkamam elgesiui bei jo negeba identifikuoti. Pažymėtina, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis net bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai.

14. Taip pat yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo darbine motyvacija. Teismo nuomone, E. J. bausmės atlikimo metu įgyti darbinės patirties bei save realizuoti darbinėje aplinkoje nesistengė. Nuteistojo darbinė veikla niekada nebuvo stabili ir nepertraukiama, daugiau dirbo neoficialiai. Bausmės atlikimo metu jis nedirbo, buvo labiau orientuotas į profesinį mokymąsi. E. J. teigimu, jis vienu ir tuo pačiu metu negali mokytis ir dirbti. Asmens bylos duomenimis, jis 2019 m. birželio 5 d. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo tekintojo kvalifikaciją, 2021 m. gegužės 17 d. mūrininko padėjėjo ir betonuotojo padėjėjo kvalifikacijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad E. J. bausmę atlieka nuo 2014 m. rugsėjo 17 d., nesuprantamas pastarojo teiginys dėl neturėjimo galimybės dirbti įkalinimo įstaigoje. Nors skunde nuteistasis pažymi, kad Vilniaus kalėjimas neturi galimybių aprūpinti nuteistuosius pagal turimas specialybes ir išsilavinimą apmokamu darbu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. J. būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigų administraciją dėl darbo pagal jo įgytas specialybes suteikimo. 2020 m. lapkričio 11 d. E. J. buvo nurodyta atlikti pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities gerinimo darbus, tačiau dirbti jis atsisakė, kas parodo jo neigiamą požiūrį į darbą ir motyvacijos dirbti stoką. Tai patvirtina ir nuteistojo teiginiai, kad dirbti valytoju ar virtuvės darbininku jis nesutiktų. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis individualią veiklą vykdo tik nuo 2022 m. balandžio 19 d., iš šios veiklos pajamų negauna, finansiškai remiamas draugų ir artimųjų. Ši informacija rodo, jog E. J. tik paskutiniu metu pradėjo dėti pastangas darbiniam užimtumui ir patirčiai kaupti, kas nepatvirtina jo stiprios ilgalaikės motyvacijos integruotis į darbo rinką. Nors nuteistasis yra formaliai patvirtinęs įsidarbinimo galimybę, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti nėra lemiama aplinkybė, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.

15. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti toliau įgyvendinama. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje. Nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023). Nuteistajam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nagrinėjamu atveju abejotina, kad šiuo metu, būdamas lygtinai paleistas, E. J. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, Komisija, atsižvelgusi į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą nėra pagrindo (tokia išvada buvo padaryta vienbalsiai, 4 balsams esant prieš).

16. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai iki šiol nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kad jo motyvacija ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti yra tvirta ir ilgalaikė, todėl netikslinga E. J. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. RV-25-4148 atsisakyti taikyti E. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4148.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.