Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodo, sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos kamerose: nuo Nr. 1 iki Nr. 75, nuo Nr. 226A iki Nr. 244, nuo Nr. 104 iki Nr. 200, nuo Nr. 202 iki Nr. 227, nuo Nr. 356 iki Nr.370, nuo Nr. 371 iki Nr. 385, nuo Nr. 309 iki Nr. 323, nuo Nr. 324 iki Nr. 338, nuo Nr. 340 iki Nr. 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose: nuo Nr. 252 iki Nr. 257, nuo Nr. 386 iki Nr. 395, nuo Nr. 406 iki Nr. 417, nuo Nr. 418 iki Nr. 426.

Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki skundo teismui pateikimo dienos ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas teismui pateiktame atsikirtime nurodo, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 202, kurioje vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo mažesnis nei teisės aktų nustatytas minimalus (kameros plotas - 6, 9 m², laikomi 2 asmenys.)

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas: laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 202 (plotas - 6,9 m²; 2 asmenys). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą minėtu laikotarpiu buvo pažeista.

Remiantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. Pranešime dėl R. K. nurodyta informacija nustatyta, jog kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo 386 iki 395, nuo 406 iki 417, nuo 418 iki 426 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o sanitarinis mazgas nuo likusios kameros patalpos yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo atitvėrimas tik iš dalies, atsižvelgiant į minėtą EŽTT ir LVAT praktiką, nėra tinkamas asmens minimaliam privatumui užtikrinti, todėl pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d., naudodamasis tualetu galėjo patirti nepatogumų ir orumo pažeminimą.

Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerose nebūdavo tinkamos ventiliacijos, nuo drėgmės puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, švaraus oro kiekis kamerose neatitiko higienos reikalavimų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato HN 134:2015 17 punktas. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) patikrinimų aktų duomenys rodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo nustatyta HN 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų, santykinė oro drėgmė, ir švaraus oro kiekis HN 134:2015 reikalavimus atitiko (b. l. 62-73). Byloje pateiktos 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytos paslaugų teikimo sutartys su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai Lukiškių TI-K buvo atliekami.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas patvirtina (b. l. 92-93), jog Lukiškių TI-K dušo patalpų įrengimas Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinka. Į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo, o asmens privatumui užtikrinti tarp dušų yra įrengiamos pertvaros. Teismas pažymi, jog pertvarų įrengimą dušuose patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 104-106). Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintu tvarkos aprašu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, jog suimtieji dušu gali naudotis iki 15 min. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę ir tai, jog dušo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nėra, todėl įvertinus minėtus pareiškėjo argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, o dušų įrengimas teisės aktų reikalavimus atitiko.

Natūrali šviesa kameras apšviesdavo silpnai, o jose įrengtas dirbtinis apšvietimas būdavo labai stiprus.

HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime (b. l. 92–93) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx. Iš Centro patikrinimo aktų nenustatyta, kad pareiškėjo kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, kadangi pareiškėjas nurodo, jog negalėjo dirbti ir sportuoti.

Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 77-90) nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose Lukiškių TI-K administracijos organizuojamose užsiėmimuose. Iš Lukiškių TI-K Tarnybinio pranešimo dėl R. K. užimtumo matyti, jog pareiškėjas dalyvauja Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje, Integracijos į visuomenę; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencinėje programoje (vyksta individualūs pokalbiai), ŽIV ir (ar) AIDS ir narkomanijos prevencijos programoje (vidutiniškai kartą per savaitę 1 val. 30 min.); Pozityvaus užimtumo priemonėje t. y. fizinio lavinimo (vidutiniškai kartą per savaitę po 1 val.; „Biblijos valandoje“ (vidutiniškai 2 val. per savaitę). Savaitgaliais ir švenčių dienomis Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros pareigūnai organizuoja ir vykdo nuteistųjų, tame tarpe pareiškėjo išvedimą į laisvalaikio užimtumo patalpas (iki 1 val.) Kas antrą trečiadienį bei poilsio ir švenčių dienomis pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų iki gyvos galvos ir nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę kalėjime sąrašą, išvedamas žaisti stalo tenisą (iki 1 val.), o poilsio ir švenčių dienomis, esant geroms oro sąlygoms, išvedamas į lauką žaisti krepšinį bei tinklinį (iki 1,5 val. ) eilės tvarka pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą sąrašą. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo teigimu, jis ne kartą teikė prašymus Lukiškių TI-K administracijai, jog jam būtų suteiktas apmokamas darbas, tačiau į pareiškėjo teikiamus prašymus atsižvelgiama nebuvo.

Byloje esantys duomenys (b. l. 77-90) patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl apmokamo darbo suteikimo. Pareiškėjo pateiktas 2018 m. liepos 9 d. prašymas suteikti darbą buvo išnagrinėtas Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 96-3002, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjui išaiškinta mokamo darbo suteikimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarka, nurodytas su tuo susijęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje, XI skyriaus antrajame skirsnyje, 131 ir 134 straipsniuose. Pareiškėjui buvo suteikta informacija apie nuteistųjų įdarbinimo Įmonėje VĮ „Mūsų amatai“ tvarką, kuri nustatyta Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-16 patvirtintame Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą VĮ „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos apraše patvirtintame 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 “Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, įtraukimo (priėmimo į darbą) valstybės įmonėje „Mūsų amatai” ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 96-3002 pareiškėjui suteikta informacija apie tai, kad Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš Įmonės gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 „Dėl nuteistųjų įdarbinimo komisijos sudarymo“ patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus (t. y.: 1) esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; 2) darbinamo nuteistojo darbingumą ir turimą specialybę. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatos būklę, amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę; 3) nuteistojo turimą specialybę, profesiją polinkius, motyvaciją dirbti bei psichofiziologinius ypatumus; 4) nuteistojo turimą darbinę patirtį (įskaitant laikotarpį, jei asmuo ankščiau dirbo įkalinimo įstaigoje); 5) įstaigos atitinkamų tarnybų ir skyrių rekomendacijas apie nuteistąjį; 6) nuteistojo drausmę (turimas drausmines nuobaudas ar paskatinimo priemones, elgesys); 7) nuteistojo nuomonę ir požiūrį į subkultūros elementus egzistuojančius ir (ar) neegzistuojančius įkalinimo įstaigoje; 8) nuteistojo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pagal vykdomąjį dokumentą. Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybė įsidarbinti turi nuteistasis, privalantis mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas buvo informuotas ir apie tai, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 96-3002 per vieną mėnesį galėjo būti skundžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šia teise pareiškėjas nepasinaudojo.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 4 d. t. y. 5 paras, nebuvo užtikrinamas minimalus, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, o nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d., t. y. 649 paras, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, o tai reiškia, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Įvertinęs kitas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kitų Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Remiantis LVAT praktika, tais atvejais, kai konstatuojamas tik pareiškėjo teisės naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais pažeidimas, tačiau kitų pažeidimų nenustatoma, atsižvelgiant į kalinimo tokiomis sąlygomis laikotarpį bei kitus neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo kriterijus, paprastai priteisiama neturtinė žala pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pareiškėjui ilgą laiką nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. liepos 4 d., t. y. 649 paras), o laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 4 d. t. y. 5 paras, nebuvo užtikrinamas minimalus, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, atsižvelgiant į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti 3000 Eur suma yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti.

Priteisti R. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.