Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjų advokato Giedriaus Danėliaus ir advokato padėjėjo Edvino Šato prašymą dėl apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjų advokato Giedriaus Danėliaus ir advokato padėjėjo Edvino Šato prašymas pripažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį nevykdytinu, suėjus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 96 straipsnyje nustatytai apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai. Prašyme nurodyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant M. K. tęsti mokslus. Po nuosprendžio priėmimo, 2006 metais, M. K. išvyko iš Lietuvos į Airiją. Jis išvyko dėl objektyvių priežasčių, nes Lietuvoje nedirbo ir jam nepavyko susirasti darbo, jo materialinė padėtis buvo itin prasta, o jis turėjo padėti išlaikyti šeimą – senelius, tėvus ir jaunesnįjį brolį. Todėl nuteistasis išvyko gyventi ir dirbti į Airiją. Jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato, kad išvykdamas iš Lietuvos jis pažeidžia bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Airijoje nuteistasis įsidarbino, dirbo legaliai, mokėjo mokesčius valstybei. Taigi, M. K. iš Lietuvos išvyko ne norėdamas slapstytis, o siekdamas dirbti bei išlaikyti save ir padėti savo šeimos nariams. Į probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti raštiškai nesikreipė tik todėl, kad, neturėdamas teisinio išsilavinimo, to nežinojo ir nesuprato, o dėl sunkios materialinės padėties neturėjo galimybės kreiptis į advokatą, kuris jį konsultuotų. 2007 m. sausio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė nutartį panaikinti M. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir nurodė vykdyti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. M. K. laisvės atėmimo bausmės neatliko, kadangi prieš nutarties priėmimą, t. y. 2006 m. rugpjūčio 25 d. jis išvyko iš Lietuvos. M. K. išvykimas iš Lietuvos Respublikos bei jo buvimo vieta užsienyje buvo žinoma probacijos tarnybai, t. y. šią aplinkybę pastarajai buvo atskleidęs pats M. K., kuris nesiekė slapstytis, apie jo buvimo vietą Lietuvos teisėsaugos institucijoms ir probacijos tarnybai buvo visą laiką žinoma. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, M. K. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kuris 2007 m. lapkričio 21 d. pripažintas Airijoje. 2008 m. kovo 4 d. M. K. buvo sulaikytas, prasidėjo jo perdavimo Lietuvai procesas, kurio metu nuteistasis buvo laikomas suimtas. 2008 m. balandžio 8 d. buvo priimtas sprendimas jį išduoti Lietuvai. Dėl šio sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas. 2008 m. liepos 2 d. Airijos Aukštasis teismas tenkino M. K. gynėjo prašymą dėl užstato paskyrimo ir paleidimo už užstatą, nustatė užstato dydį. 2008 m. liepos 9 d. Aukštasis teismas priėmė sprendimą paleisti M. K. už 5 000 Eur užstatą ir perduoti užstato davėjos R. K. žiniai. Nuteistasis buvo įpareigotas kiekvieną dieną registruotis vietinėje policijos įstaigoje ir tai truko daugiau nei 1 metus nuo 2007 m. liepos 8 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d., kuomet Airijos Aukščiausias Teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir neišdavė M. K. Lietuvai. Jo tuometinis gynėjas nuteistajam nurodė, kad jis laisvas ir jo byla yra baigta. Nuo 2009 m. lapkričio 11 d. M. K. netrukdomai vyko į kitas Europos Sąjungos šalis, keliavo ir niekada nebuvo sulaikytas. Jis toliau legaliai gyveno Airijoje, dirbo, mokėjo mokesčius. Jis niekuomet negavo jokio šaukimo ar kito dokumento iš Lietuvos teisėsaugos institucijų, kurios turėjo informaciją apie jį. 2012 m. lapkričio 5 d. M. K. buvo išduotas naujas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, tačiau net ir šio dokumento išdavimo metu jis nebuvo informuotas apie vykstančias paieškas ar kitas procedūras. Tik 2016 m. antroje pusėje jis sužinojo, kad yra paieškomas Lietuvoje. Tuomet kreipėsi į teisininkus Lietuvoje ir tapo aišku, kad jo paieška yra vykdoma dėl neatliktos bausmės pagal 2005 m. gegužės 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. 2017 m. nuteistojo gynėjas advokatas Giedrius Danėlius kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su pareiškimu atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-155-652/2005 dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi tenkino gynėjo pareiškimą ir pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį, panaikino jo dalį, kuria M. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei šioje dalyje bylą nutraukė, paskyrė galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi į šią bausmę įskaitė M. K. kardomąjį kalinimą (suėmimą) Airijoje nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. liepos 10 d., t. y. 4 mėnesius ir 6 dienas. Taigi, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį yra 9 mėnesiai ir 24 dienos. Tačiau šis nuosprendis gynėjų nuomone pripažintinas nevykdytinu, nes yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Pagal BK 96 straipsnio 1 dalį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, ir nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Visos šios sąlygos yra išpildytos. M. K. atžvilgiu nuosprendis priimtas 2005 m., o nuteistojo prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pateiktas 2017 m. Nuo 2005 m. nuteistasis nėra padaręs jokios naujos nusikalstamos veikos. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis vengė atlikti paskirtą bausmę. Vien tai, kad paskelbta ir vykdoma M. K. paieška, savaime dar nereiškia, kad jis yra pasislėpęs nuo nuosprendį vykdančios institucijos. M. K. legaliai gyveno ir dirbo Airijoje, netrukdomai keliavo po Europos Sąjungos šalis, negavo jokių pranešimų iš Lietuvos teisėsaugos institucijų. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Jau minėta, kad 2006 m. išvykdamas iš Lietuvos M. K. nesislapstė, tačiau reikšmingas momentas, nuo kurio senaties eiga atsinaujina, yra 2008 m. kovo 4 d., kuomet M. K. buvo sulaikytas ir suimtas Airijoje. Būtent nuo 2008 m. kovo 4 d. turėtų būti skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ir ji baigėsi po 3 metų, t. y. 2011 m. kovo 4 d. Galimas ir vėlesnis termino skaičiavimas – nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 11 d. Taigi, gynėjų nuomone yra visos sąlygos, būtinos apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai taikyti. Nuteistojo gynėjai taip pat pažymėjo, kad tolimesnis M. K. persekiojimas reikštų ne bausmės tikslų siekimą, o valstybės kerštą, nes akivaizdu, kad M. K. yra visiškai pasitaisęs ir laisvės atėmimo bausmės taikymas šiuo metu objektyviai nepagrįstas. M. K. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), jos vadovų apibūdinamas kaip geras darbuotojas, puikiai sutariantis su kolektyvu. (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus D. K.. Taigi, paskyrus M. K. realią laisvės atėmimo bausmę, jis ne tik netektų darbo, tačiau jo šeima prarastų vienintelį šeimoje dirbantį asmenį, nukentėtų M. K. mažametis vaikas. M. K. nelinkęs nusikalsti, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taigi, jo asmenybė nėra pavojinga, todėl paliekant galioti realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeistas teisingumo principas, laisvės atėmimo bausmė būtų ne tik neteisinga, bet ir betikslė, M. K. bausmės atlikimas padarytų neproporcingą žalą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu nuteistojo gynėjai prašė pripažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį nevykdytinu BK 96 straipsnio pagrindu, t. y. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas advokato padėjėjas Edvinas Šatas prašė tenkinti prašymą ir vadovaujantis BK 96 straipsniu pripažinti nevykdytinu Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį.

Prokuroras siūlė atmesti nuteistojo M. K. gynėjų prašymą, nes nuteistasis vengia atlikti paskirtą bausmę, todėl nėra pagrindo taikyti BK 96 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Susipažinus su prie prašymo pateiktais dokumentais ir baudžiamųjų bylų Nr. 1-155-652/2005, Nr. T-264-297/2017 medžiaga, nustatyta, kad M. K., gim. 1986-08-31, nuteistas 2003 m. spalio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Jis taip pat nuteistas 2005 m. gegužės 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 7 mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė iš dalies pridėta prie 2003 m. spalio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartimi M. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl to, kad nuteistasis nevykdė teismo įpareigojimo tęsti mokslą ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. be probacijos tarnybos leidimo išvyko gyventi į užsienį (b. l. 15–16).

Nustačius, kad nuteistasis M. K. pasislėpė nuo bausmės Airijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007 m. birželio 26 d. išdavė jam Europos arešto orderį (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 137–143).

Airijos Aukštasis teismas 2007 m. lapkričio 21 d. pripažino M. K. išduotą Europos arešto orderį ir nurodė jį vykdyti (b. l. 25). 2008 m. balandžio 8 d. Aukštasis teismas įsakė perduoti M. K. Lietuvai ir nurodė, kad jis turi būti laikomas kalėjime iki sprendimo išduoti asmenį Lietuvai įvykdymo (b. l. 28). 2008 m. liepos 2 d. Airijos Aukštasis teismas išnagrinėjo M. K. gynėjo prašymą dėl užstato paskyrimo ir paleidimo už užstatą, prašymą patenkino bei nustatė 5 000 eurų užstato dydį (b. l. 31). 2008 m. liepos 9 d. Aukštasis teismas nutarė patvirtinti laiduotoją – R. K. (b. l. 33).

Airijos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą tenkinti M. K. apeliacinį skundą dėl 2008 m. balandžio 8 d. išduoto Aukštojo teismo įsakymo, šį įsakymą panaikino ir atsisakė išduoti M. K. Lietuvos Respublikai (b. l. 38).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu išduoti M. K. naują Europos arešto orderį (byla Nr. ES1-3-224/2017).

Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė išduoti Europos arešto orderį nuo laisvės atėmimo bausmės pasislėpusiam M. K., nes sprendė, kad nuteistojo perdavimas pagal Europos arešto orderį neatitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 190–191).

2017 m. sausio 27 d. nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius pateikė pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-155-652/2005 atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 110–114).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino gynėjo pareiškimą ir atnaujino baudžiamąją bylą Nr. 1-155-652/2005, kurioje buvo priimtas 2005 m. gegužės 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 172–174).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 16 d. priimta nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir panaikino jo dalį, kuria M. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei šioje dalyje bylą nutraukė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 183–186).

2017 m. gegužės 22 d. priimtu teisėjo patvarkymu Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendis (su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi padarytais pakeitimais) perduotas vykdyti policijos įstaigai.

2017 m. spalio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi į M. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo kardomasis kalinimas (suėmimas) nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. liepos 10 d., t. y. 4 mėnesiai ir 6 dienos.

Nuteistojo M. K. gynėjai prašo taikyti BK 96 straipsnio nuostatas ir suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai pripažinti nevykdytinu Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė arba paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas negali būti taikomas, jeigu nuosprendis buvo pradėtas vykdyti, nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų terminų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis byloje Nr. 1S-213-197/2017).

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos Nr. 1-155-652/2005 duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo M. K. buvo nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, priimtas 2005 m. gegužės 20 d., jis įsiteisėjo 2005 m. birželio 10 d. Įsiteisėjęs nuosprendis 2005 m. birželio 16 d. perduotas vykdyti Alytaus miesto ir rajono pataisos inspekcijai (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 107). 2005 m. birželio 23 d. gautas pataisos inspekcijos pranešimas, kad 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendis dėl nuteistojo M. K. gautas ir pradėtas vykdyti (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 109). Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 9 d. priėmė nutartį panaikinti M. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį į pataisos namus atlikti 2005 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė 2005 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo tęsti mokslą ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. be pataisos inspekcijos leidimo išvyko gyventi į užsienį. Taip pat teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo oficialiai įspėtas, nes bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darė teisės pažeidimus. Taigi, M. K. atžvilgiu priimtas 2005 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendis buvo tinkamai perduotas vykdyti pataisos inspekcijai ir probacija buvo vykdoma iki nuteistasis savavališkai neišvyko iš Lietuvos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nuteistojo M. K. atžvilgiu negali būti taikoma, nes nuosprendis buvo pradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytų terminų. Nuteistojo gynėjai prašyme akcentavo, kad M. K. neturi teisinio išsilavinimo ir todėl nesuprato, kad išvykdamas iš Lietuvos jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, neturėdamas piniginių lėšų negalėjo gauti advokato pagalbos. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-155-652/2005 teisme nuteistasis M. K. naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba, kuris po nuosprendžio paskelbimo turėjo galimybę išaiškinti nuteistajam nuosprendžio vykdymo tvarką. Be to, iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19-20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, paskelbęs M. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, išaiškino nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo ypatumus ir nuteistasis juos suprato (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 96–100). Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam neabejotinai buvo paaiškintos ir probacijos tarnyboje. Taigi, teigti, jog nuteistajam nebuvo žinomos ir suprantamos 2005 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendžio vykdymo sąlygos, nėra jokio pagrindo. Teismas konstatuoja, kad nuteistasis M. K., jau pradėjus vykdyti apkaltinamąjį nuosprendį, savavališkai, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko į užsienį, taip pasislėpdamas nuo bausmės, ir būtent dėl šios priežasties 2005 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendis iki šiol neįvykdytas. Nuteistojo elgesys rodo, kad jis vengė atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėjai teigia, kad pagal teismų suformuotą praktiką asmens paieškos paskelbimas savaime nereiškia, kad asmuo pasislėpė nuo bausmės. Tačiau gynėjų nurodyta kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011 šiuo atveju negali būti precedentu, nes minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos. Po 2005 m. gegužės 20 d. apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nėra praėję 15 metų, todėl taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį pagrindo nėra.

Nuteistojo gynėjai prašyme taip pat nurodė, kad M. K. buvo nuteistas beveik prieš 15 ir 13 metų, po nuteisimo jis vedė tik teigiamą gyvenimo būdą, visą laiką dirbo, sukūrė šeimą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kas rodo, kad jis nelinkęs nusikalsti ir jo asmenybė nėra pavojinga, todėl paliekant galioti realią laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingumo principas, M. K. bausmės atlikimas padarytų neproporcingą žalą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 2 d. posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant nuteistojo M. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nuteistojo gynėjas taip pat prašė teismą atsižvelgti į ilgesnį nei 13 metų laikotarpį, per kurį nuteistasis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, dirba ir sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, atlikęs daugiau negu trečdalį bausmės, ir skirti švelnesnę nei įstatymo nustatyta bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 179–182). Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi M. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose. Taigi, šiuo atveju pirmos instancijos teismui svarstyti klausimą, ar nuteistajam M. K. 2005 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendžiu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas kasacinės instancijos teisme, paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka teisingumo principą, nėra teisinio pagrindo. Be kita ko, minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos posėdžio metu nuteistojo M. K. gynėjas nurodė, kad nuteistasis bijo grįžti į tėvynę, nes jam vis dar gresia laisvės atėmimo bausmė, kas patvirtina, kad nuteistasis negrįžta į Lietuvą sąmoningai, siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjų advokato Giedriaus Danėliaus ir advokato padėjėjo Edvino Šato prašymą dėl apkaltinamojo nuosprendžio nevykdymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.