- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- A-261-523-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamam Šiaulių apskrities viršininko administracijos
- Advokatai
- Šarūnas Nakutis
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Šarūnui Nakučiui, atsakovo atstovui Nerijui Jokšui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamam Šiaulių apskrities viršininko administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
R. J. (toliau – pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko administracijos, 75321,25 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-322-2008 pripažinta negaliojančia 2001 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 7 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Kitose civilinėse bylose Nr. 2-115-446-2007 ir Nr. 2-10-322-2008 iš jos valstybei buvo priteista 75321,25 Lt ( iš jų 72956,50 – piniginė kompensacija ir 2364,75 - bylinėjimosi išlaidų). Pareiškėjos manymu, žala jai buvo padaryta dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos pareigūnų nerūpestingumo ir aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo. Pareiškėjai yra 82 metai, ji jokių priešingų įstatymui veiksmų nepadarė. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto atkūrimo tvarkos ir sąlygų įstatymu nustatytą tvarką ji parašė prašymą Šiaulių apskrities viršininko administracijos Kelmės rajono žemėtvarkos skyriui atkurti jai nuosavybės teises į senelio turėtą žemę. Pareiškėja pateikė visus giminystę įrodančius dokumentus, senelio mirties liudijimą. Kadangi centralizuotai žemėtvarkos tarnybos gaudavo archyvines medžiagas, žemėtvarkos tarnyba pasižiūrėjo ir išdavė pažymas, kad yra pateikti visi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, ir tai yra konstatuota Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. pažyma. Ta pažyma ir buvo pagrindas visiems tolimesniems veiksmams. To, kad ta pažyma yra neteisėta, prieštaraujanti įstatymui, pareiškėja negalėjo nei numanyti, nei žinoti. Šiaulių apskrities viršininko administracija savo aktais jai atkūrė nuosavybės teises į senelio turėtą žemę. Pareiškėja nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismui patenkinus ieškinius, ji patyrė ne tik turtinę bet ir neturtinę žalą. Pareiškėja privalėjo teisme aiškintis, kodėl jai buvo atkurtos žemės nuosavybės teisės į senelio M. J. turėtą žemės nuosavybę. Kol vyko teismo posėdžiai, jai pablogėjo sveikata, pradėjo nemiegoti naktimis.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities viršininko administracijos, su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. paaiškino, kad R. J. nepriklausė nei vienai LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje numatytų asmenų, turinčių teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, grupei ir jai nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių. Kitu atveju, jeigu pareiškėja būtų buvusi teisėta pretendentė atkurti nuosavybę į žemės sklypus, o ji būtų šią teisę praradusi dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos kaltų veiksmų ar neveikimo, būtų galima vertinti turtinės bei neturtinės žalos pagrįstumą. Nesant įrodymų, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kuriais, pareiškėjos teigimu, jai buvo padaryta žala, skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas (b.l. 59). Neturtinės žalos padarymo faktas ir dydis grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, nepateikus išsamaus žalos pagrindimo ir jos patvirtinimo, taip pat neįrodyta dėl pareiškėjos dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimų. Asmens reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti, kuo konkrečiai jam, kaip asmeniui, buvo padaryta žala, kokios konkrečios pasekmės dėl to jam atsirado, ar tos pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjos R. J. skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko administracijos, pareiškėjai R. J. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei dalį bylinėjimosi išlaidų – 700 Lt. Pareiškėjos R. J. skundo dalį dėl turtinės žalos priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja R. J. 2001 m. lapkričio 4 d. Kelmės rajono žemėtvarkos skyriui parašė prašymą, kuriuo prašė paruošti dokumentus nuosavybės teisės perleidimui (b.l. 35). Šiaulių apskrities viršininko administracijos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. lapkričio 22 d. išdavė pareiškėjai pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuria patvirtino, kad pagal R. J. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko M. J. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) kaime 87,7 ha žemės, 3,28 ha miško ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu pareiškėja R. J. turi nuosavybės teisę į 87,7 ha žemės ir 3, 28 ha miško (b.l. 37). 2001 m. lapkričio 26 d. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notarės patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi R. J. pardavė, o J. J. ir E. B. nusipirko teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą: J. J. – į 0,88 ha žemės, E. B. – į 86,82 ha žemės ir 3,28 ha miško, valdytų M. J. Šiaulių apskrityje, Šaukėnų valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teises R. J. pardavė už 35482 Lt, iš kurių 343 Lt ji gavo iš J. J., 35139 Lt – iš E. B..
Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą dėl 2001 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos bei 2001 m. lapkričio 26 d. pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Dėl šių teisės aktų Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą 2008 m. sausio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2-10-322-2008, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia 2001 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 7 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (b.l.22). Taip pat nuspręsta iš R. J. priteisti 37474,50 Lt valstybės naudai. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Šiaulių apygardos teismo nutartis apskųsta nebuvo, todėl yra įsiteisėjusi (b.l. 23).
Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi nevertino faktų ir aplinkybių dėl įvykdyto sandorio, dėl perleistų teisių į M. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu ir 6.263 straipsnio 1 dalimi padarė išvadą, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo atveju tiek Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendime, tiek Šiaulių apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartyje nustatė, kad Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. lapkričio 22 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 7 išduota pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas, dėl to atsirado teisiniai padariniai, ir asmuo, nagrinėjamu atveju R. J., pardavė be teisinio pagrindo gautą turtą (b.l.10). Nors byloje nustatytas atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamo Šiaulių apskrities viršininko administracijos, kaltė, tačiau grindžiant tuo, jog pareiškėja turtą įgijo be teisinio pagrindo ir jį perleido kitiems asmenims, už kurį gavo piniginę kompensaciją – 35482 Lt, kurią turi sumokėti valstybės naudai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo, atstovaujamo atstovo, turtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos padarymu, t. y. nebūtinai turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, suteikiantis teisinę galimybę ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nors ir nenustačius turtinės žalos padarymo fakto, turi būti pasisakyta dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. ,,Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimti teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidimų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškindama dėl neturtinės žalos nurodė, kad kol vyko teismo posėdžiai jai visai pašlijo sveikata, pradėjo nemiegoti naktimis, kelis kartus gulėjo ligoninėje, tačiau teismas pažymėjo, kad tokių pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėja nepagrindė įrodymais savo pašlijusios sveikatos, nepateikė jokių medicininių dokumentų. Tačiau R. J. galėjo patirti nepatogumų bei dvasinį sukrėtimą dėl atsakovo atstovo kaltės, kai buvo išduota bei Šiaulių apygardos teismo pripažinta neteisėta Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. 7 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Pati pareiškėja, nežinodama, kad turto teises ji įgijo be teisinio pagrindo, pardavė teisę kitiems asmenims, dėl to atsirado neteisinės pasekmės bei tretieji asmenys buvo patraukti civilinėn atsakomybėn (civilinė byla Nr. 2A-461-44/2007). Todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja dėl Šiaulių apskrities Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų sukeltų neteisėtų veiksmų galėjo patirti dvasinių sukrėtimų bei nepatogumų, pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko administracijos, priteistina 1000 litų neturtinės žalos.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisė pareiškėjos naudai 700 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidos.
III.
Pareiškėja R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą patenkinti pilnai.
Apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad jai priteistina 1000 Lt neturtinė žala yra nepagrįstai sumažinta. Pareiškėja neprašė priteisti turtinės žalos už vaistus, gydymą, todėl ir nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę, pirktus vaistus. Pareiškėjos prašoma priteisti iš Valstybės neturtinė 5000 Lt žala yra tik dalinė kompensacija už jos patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą, bemieges naktis.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities viršininko administracija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad asmens reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti, kuo konkrečiai jam, kaip asmeniui, pasireiškė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės dėl tojam atsirado, ar tos pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).
Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ne priklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Viešoji atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai yra visos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Šiaulių apskrities viršininko administracija įvykdė visas teisės aktuose jos kompetencijai priskirtas ir įtvirtintas funkcijas. Kadangi nėra nustatyta jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų, kaip pagrindo valstybės atsakomybei už pareiškėjai padarytą žalą atsirasti, skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, padarytą neteisėtais Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmais, išduodant 2001 m. lapkričio 22 d. pažymą Nr. 7 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos tesimo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus ginčo santykiams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmai, išduodant 2001 m. lapkričio 22 d. pažymą Nr. 7 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurios pagrindu buvo pripažinta R. J. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, yra pripažinti neteisėtais Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi. Šie faktai iš naujo neįrodinėtini (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas tik dėl žalos atlyginimo pagrįstumo ir dėl žalos dydžio. Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį yra privalomi civilinės atsakomybės elementai, tai yra: viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atlygintinos žalos dydžiui yra reikšmingos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl paties nukentėjusiojo elgesio, padėjusio žalai atsirasti. Šiuo pagrindu atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas. Atsakovo argumentas, kad vertinant žalos atlyginimą teismas privalėjo vertinti, kad pretendentas į nuosavybės atkūrimą, remiantis LR nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį 3 punktą privalo pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, yra pagrįstas. Kartu pažymėtina, kad ir žemėtvarkos skyrius privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktą, kuriuo nustatyta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Sąžiningas pretendento ir valstybės institucijos teisių ir pareigų vykdymas yra reikšmingas nustatant institucijos atsakomybės laipsnį ir atitinkamą atlygį nukentėjusiajam asmeniui.
Todėl sprendžiant žalos atlyginimą būtina vertinti aplinkybes, turinčias įtakos atlygintinos žalos dydžiui, taip pat ir įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimą. Šiuo atveju galioja bendras žalos atlyginimo principas, kad žala padaryta neteisėtais valdžios institucijos darbuotojų aktais atlyginama nukentėjusiajam pilnai. Tačiau pirmosios instancijos teismas praktiškai nevertino turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja nurodė, kad žalą sudaro jai priteistos bylinėjimosi išlaidos civilinėse bylose, ginčijant neteisėtą atsakovo aktą. Šias išlaidas patvirtinančių įrodymų pirmosios instancijos tesimas nevertino ir nemotyvavo, kodėl nepriteistina turtinė žala. Šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų ir tai yra sprendimo panaikinimo pagrindas (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas sprendimą naikina pilnoje apimtyje, kadangi nagrinėjant byla iš naujo gali paaiškėti aplinkybės, turinčios įtakos ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, kurį apeliantė taip pat skundžia. Panaikinus sprendimą apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujo sprendimo, kaip to prašo apeliantė, kadangi būtina rinkti naujus įrodymus, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti M. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, siekiant nustatyti, kokius įrodymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateikusi pareiškėja, kuriuos dokumentus, patvirtinančius M. J. valdomo žemės sklypo faktą turėjo žemėtvarkos skyrius, ar jų pakako parengti Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. lapkričio 22 d. pažymą Nr.7.
Remiantis šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.