- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- II-170-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00009-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- E. P.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. P., nuotoliniu būdu per ZOOM programą,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-25173-2024 (ROIK 24259538569) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25173-2024 E. P. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 9 d. apie 8.03 val. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, šlitinėjo, sunkiai stovėjo ant kojų), aiškinantis policijos iškvietimo aplinkybes, buvo agresyviai nusiteikęs. Uniformuotiems policijos pareigūnams Evaldui Tamkui ir Nojui Lipkevičiui sulaikant, mėgino ištrūkti, vengė įlipti į policijos automobilio laikino sulaikymo kamerą. Taip pat įžeidinėjo policijos pareigūnus sakydamas „pyderai, gaidžiai, eikit nachui“. Į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo. Pristatytas į policijos įstaigą tikrintis girtumą atsisakė. Nutarimu E. P. buvo paskirta 130 Eur bauda (b. l. 52-53).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, su kuriuo kategoriškai nesutinka, nes ėjimas į namus negali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu ir negali būti baudžiamas už tai, kad viešoje vietoje pasirodė neblaivus. Policininkai nepatikrino neblaivumo. Pareigūnai nenurodė dėl ko jį sulaikė. Policininkai jį kankino ir sumušė. Teismo prašo nutarimą panaikinti (b. l. 3-7).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į E. P. skundą prašė jo netenkinti siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, kadangi pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovavosi surinktais įrodymais, priėmė teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą. Skundą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 81-87).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną alkoholio nevartojo, atvykus pareigūnams gulėjo ant žemės, nes jaunuolis O. I. jį jau buvo paguldęs ant žemės, nes tuo metu brolis P. P. su jaunuolio O. I. tėvu E. I. kivirčijosi. Fiziškai nieko negalėjo padaryti, nes jis yra smulkaus sudėjimo. Ištrūkti nebandė, gulėjo ramiai, galvojo „yra kaip yra“, tada priėjo pareigūnai užsuko ranką, apvertė ant nugaros surakino ranką ir liepė duoti kitą ranką. Atvažiavo pareigūnai ir liepė nesipriešinti ir duoti ranką, o ranka buvo po kuprine, policininkas jį užgulė ir tuo metu užvirė emocijos, pradėjo keiktis, rėkti. Pareigūnai atvyko tarnybiniais automobiliais, kurie buvo pažymėti. Tai, kad pareigūnai buvo ir užlaužė ranką jam pareigūnai jis suprato, nes uždėjo antrankį ant rankos, kai vedė į policijos automobilį irgi suprato, kad veda pareigūnai. Kad vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų adresu ir juos iškeikė – pripažįsta, nes buvo visiškai negrįstas fizinis smurtas. Alkoholinių gėrimų nevartojo nei tos dienos ryte, nei iš vakaro. Konfliktas įvyko, nes su broliu P. P. išėjo iš namų, brolis P. P. ėjo link degalinės cigarečių nusipirkti, o jis (E. P.) ėjo pas tėvą. Ėjo kartu automobilių aikštele, o E. I. buvo labai nekantrus atsidarė langą ir pradėjo rėkti, kad pasitrauktų iš kelio, o kadangi ten buvo kiemas, gyvenamoji zona ir pėstieji turi pirmenybę, o E. I. to nesuprato. E. I. rėkė agresyviai, automobilyje važiavo visa šeima, nebuvo, kur pasitraukti iš kelio, nes norint pasitraukti reikėjo lipti į žoles, vairuotojas E. I. galėjo palaukti apie 15 sekundžių, kol praeis ir būtų nuvažiavęs – nebūtų įvykę jokio konflikto. Tada vairuotojas E. I. išlipo iš mašinos, dar kažką šūktelėjo, tada trenkė durimis, atsidaręs langą kažką rėkė ir tada pradėjo važiuoti su automobiliu ant jo ir stuktelėjo į kelius, todėl jis užvirto ant kapoto - dėl šio epizodo policijai pareiškimo nerašė, į medicinos įstaigą nesikreipė, nes nebuvo jokio fizinio sužalojimo. Brolis P. P. pradėjo kivirčytis su E. I., kodėl pastarasis važiavo ant jo. Brolis P. P. ir E. I. pradėjo muštis prie mašinos. Automobilyje važiavo keturiese: dvi moterys (E. I. žmona ir dukra) ir du vyrai (E. I. ir sūnus O. I.). Automobilį vairavo E. I., O. I. tėvas.
Teismo posėdžio metu liudytojas Evaldas Tamkus parodė, kad yra policijos pareigūnas 2024 m. lapkričio 9 d. dirbo Reagavimo valdyboje 5-ajame skyriuje kartu su kolega Nojumi Lipkevičiumi. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme du vyrai užpuolė du vyrus, kurie vyko su šeima automobiliu. Atvykus į įvykio vietą rado vieną asmenį laikomą prie žemės, o kiti asmenys konfliktavo. Nuėjo prie asmens, kuris buvo laikomas prispaustas prie žemės, perėmė laikomo asmens kontrolę, uždėjo antrankius ir tą asmenį patalpino į tarnybinį automobilį. Vedant patalpinti į tarnybinį automobilį asmuo nevykdė reikalavimų, muistėsi ir įžeidinėjo kaip policijos pareigūnus. Tikslių žodžių neprisimena, kaip įžeidinėjo, bet yra parašyta tarnybiniame pranešime. Žodžiai, buvo įžeidžiantys policijos pareigūnus. Į įvykį atvyko tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, tiek jis, tiek kolega vilkėjo tarnybinę uniformą. Asmuo buvo paguldytas ant žemės pilvu į žemę, o galva pasukta į šoną. Galva buvo pasukta į tą pusę, kur atvykę pareigūnai pastatė mašiną ir niekas neužstojo atvykusio policijos automobilio vaizdo. E. P. galėjo matyti atvykusi policijos automobilį. Vedant į automobilį asmeniui negali pasakyti, ar aiškino kodėl jis vedamas į automobilį, tačiau iškviesti pareigūnai buvo dėl muštynių ir vedant E. P. į automobilį jis keikė ir įžeidinėjo pareigūnus. E. P. buvo neblaivus, nors jis atsisakė tikrintis blaivumą, bet buvo neblaivumo požymiai (alkoholio kvapas, nerišli kalba, sunkiai pastovėjo ant kojų). Prie kito vyro P. P. ėjo kolega Nojus Lipkevičius, todėl daugiau pakomentuoti negali. Konfliktas įvyko, nes šeima bandė išvažiuoti iš daugiabučio namo stovėjimo aikštelės, aikštelėje stovėjo du neblaivūs asmenys, pastoję kelią ir negalėjo pro juos pravažiuoti. Asmenys atsisakė pasitraukti, vienas iš asmenų žmonių teigimu pasitraukė, o kitas asmuo pradėjo konfliktuoti ir viskas perėjo į muštynes. Šalia namo yra šaligatvis. Įvykiai buvo senokai ir ne visas aplinkybes atsimena, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu.
Teismo posėdžio metu liudytojas Nojus Lipkevičius parodė, kad yra policijos pareigūnas 2024 m. lapkričio 9 d. dirbo kartu su kolega Evaldu Tamkumi, prisimena, kad buvo toks įvykis apie muštynes, bet detalių nelabai atsimena. Abu su kolega vilkėjo tarnybine uniforma, į įvykio vietą atvyko pažymėtu tarnybiniu automobiliu. Atvykus pamatė du besigrumiančius vyrus ir toliau dar du vyrai grūmėsi, kolega nuėjo prie arčiau besigrumiančių, o jis nubėgo, kur toliau grūmėsi. Ar vyrai, prie kurių jis pribėgo, grūmėsi ant žemės, ar stovėdami tikslai pasakyti negali. Jis vieną atsivedė prie tarnybinio automobilio, kitą panaudojęs antrankius nuo žemės kėlė kolega, padėjo jį pakelti. Abu vyrai buvo agresyviai nusiteikę, iš pradžių atsivestas vyras atėjo iki automobilio ramiai, antrankių naudoti tuo metu nereikėjo, o kolegos surakintą ir nuo žemės pakeltą vyrą buvo nusiteikęs labai agresyviai, stangino rankas, ir vartojo necenzūrinius žodžius, atsipalaiduoti ir tiesiog eiti – tokio reikalavimo nevykdė. Necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti konkrečiai pareigūnų atžvilgiu. Atvyko dar vienas kolegų ekipažas ir abu vyrus atskirai patalpino į tarnybinius automobilius. Abiem vyrams buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą pučiant į alkotesterį, tačiau jie abu tikrintis blaivumą atsisakė. Abu vyrai buvo neblaivūs: sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalbėjo nerišliai.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad E. P. yra brolis, 2024 m. lapkričio 9 d. eina automobilių stovėjimo aikštele brolis E. P. ėjo pas tėvą, o jis (P. P.) ėjo iki degalinės. Kaimynas važiavo ir nepravažiavo bei gavosi konfliktas. Kaimynas galėjo palaukti pusę minutės, kol jie su broliu praeis ir būtų pravažiavęs. Kaimynas elgėsi negražia, vos nenutrenkė brolio, iš pradžių pasakė, kad pasitrauktume, o po to bandė brolį pagąsdinti su mašina ir trenkėsi į brolį, todėl su kaimynu ir „susikabinom“, susigrūmė, apsistumdė. Ką tuo momentu darė brolis – nematė, pamatė tik tuomet, kai atvyko pareigūnai. Kai atvyko pareigūnai matė, kad brolį buvo užgulęs pareigūnas ir paskui grūdo į mašiną. Ar brolis vartojo necenzūrinius žodžius – neatsimena. Antrankiai broliui buvo uždėti. Pareigūnų automobiliai buvo su skiriamaisiais ženklais, pareigūnai vilkėjo uniformas. Į įvykio vietą buvo atvykę du ar trys pareigūnų automobiliai. Į policijos komisariatą buvo vežami viename automobilyje. Antrankiai buvo uždėti ir jam (P. P.), antrankiai buvo uždėti prie automobilio. Alkoholio nevartojo nei ryte, nei iš vakaro. Brolis taip pat nevartojo alkoholio.
Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu E. P. buvo pripažintas padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta 130 Eur bauda. Skundu E. P. prašo nutarimą panaikinti.
ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
ANK 508 straipsnyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmos teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau - ir Policijos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis). Pagal policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių - nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. To paties Įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, turi teisę nustatyti asmens tapatybę. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad administraciniai nusižengimai, kuriais kaltinamas E. P. įvyko 2024 m. lapkričio 9 d., apie 8.03 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme. Iš Bendrosios pagalbos centro garso įrašo nustatyta, kad skambino moteris, skambinusioji informavo operatorę, kad šeima išvažinėjo automobiliu, o du prigėrę vyrai pradėjo kabinėtis ir pastojo kelią, vyras atidarė langą, pasakė, kad trauktųsi iš kelio, jie ėmė daužyti mašiną, pulti vyrą, tada vyras išlipo iš mašinos ir prigėrę vyrai puolė muštis, daužytis. Moteris minėjo, kad ji yra su vyru ir sūnumi, skambinimo metu minėjo, kad juos laiko. Medikų nereikia niekam, greitosios nereikia. Nepilnamečių vaikų įvykio vietoje nebuvo. Fone girdisi riksmai, šauksmai. Iš vaizdo įrašo „PSS-20241109-080250UTC+0200“ matyti, kad atvyksta pareigūnai ir ant žolės laikomas vienas vyriškis (E. P. laikomas O. I.), o toliau vyksta krumtynės, kur grumiasi du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo (E. I. ir P. P.). E. I. paaiškino, kad jie trankė jo mašiną ir jį patį (įrašo 00:00:00-00:00:33). Moteris su raudonu chalatu, vieno iš brolių P. žmona, pasakė, kad broliai gėrė visą naktį, ji pasakė, kad eitų miegoti, bet broliai išėjo cigarečių pirkti ir ji išgirdo, kad kažkas rėkia, teigia, kad broliai yra visiškai girti (įrašo 00:03:43-00:03:56). Iš vaizdo įrašo matyti, kad E. P. sėdintis policijos automobilyje prie jo prieina policijos pareigūnas, kad patikrintų blaivumą, tačiau E. P. atsisako tikrintis, pareigūnas bando įklabėti, bet jis vis tiek atsisako (įrašo 00:06:05-00:06:56). Vaizdo įraše „PSS-20241109-080325UTC+0200“ matoma, kad policininkas gulinčiam E. P. uždeda antrankius, kuris priešinasi, rėkia, keikia pareigūnus, vadina juos „dalbajobais“, „debilais“, atvedus prie policijos automobilio ir bandant pasodinti į jį, taip pat priešinasi (00:00:00-00:01:22). E. I. žmona pareigūnams papasakojo, kad visa šeima sėdėjo automobilyje, norėjo išvažiuoti, vyrai stovėjo ant kelio, tuomet vyras pasakė, kad pasitrauktų, ir tada vienas iš vyrų puolė daužyti sutuoktinį. Tada vyras išlipo iš automobilio ir prasidėjo muštynės, kai antras pradėjo pulti, tada sūnus jį sutramdė. (00:02:49-00:03:11). Moteris su chalatu, pasakė, kad čia jos vyras su broliu, jie gėrė visą naktį, ji pasakė, kad taip nebus, bet jie išėjo cigarečių, visiškai girti (00:03:11-00:03:28). Broliai P. abudu atsisakė tikrintis blaivumą (00:08:11-00:08:33). Vaizdo įrašas „PSS-20241109-080505UTC+0200“ iš kurio matyti, kad kieme stovi du policijos ekipažai žymėtais automobiliais, keturi uniformuoti pareigūnai (00:02:00-00:02:51), t. y policijos pareigūnai buvo uniformuoti, tarnybos metu ir vykdė savo tiesiogines pareigas. Vaizdo įraše „PSS-20241109-080844UTC+0200“, kad E. P. atsisako tikrintis blaivumą, pareigūnas aiškina, kad jis buvo sulaikytas viešoje vietoje, neblaivus ir, todėl turi patikrinti blaivumą, bet E. P. atsisako (00:00:00-00:00:35). Iš vaizdo įrašų matyti, kad E. P. elgiasi agresyviai, sunkiai pastovi ant kojų, kalba nerišliai, yra agresyvus, rėkia, muistosi, priešinasi pareigūnams, keikia pareigūnus, vadina juo necenzūriniais žodžiais. E. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius ir pareigūnus iškeikė, nes jo manymu jie nepagrįstai jo atžvilgiu naudojo jėgą ir fizinį smurtą. Teigia, kad buvo blaivus ir negėrė nei ryte, nei iš vakaro, tačiau vaizdo įrašuose E. P. atrodo akivaizdžiai neblaivus, ką paliudijo tiek pareigūnai duodami parodymus teismo posėdžio metu, tiek pareigūnas Evaldas Tamkus tarnybiniame pranešime parašė, kad nuo E. P. sklido stiprus alkoholio kvapas, vedant asmenį iki tarnybinio automobilio, pastarasis šlitinėjo, sunkiai stovėjo ant kojų. Nuvedus asmenį iki transporto priemonės, asmuo vengė įlipti į transporto priemonės laikino sulaikymo kamerą, mėgino ištrūkti, todėl panaudojus fizinę jėga asmuo buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Asmuo tikrintis blaivumą atsisakė (b. l. 55). Šiuos pareigūno žodžius patvirtino tiek pranešėja skambindama telefonu ir bendraudama su Bendrojo pagalbos centro operatore, tiek pasakodama pareigūnams apie įvykį. Be to, vieno iš brolių žmona vaikščiodama įvykio vietoje papasakojo, kad broliai gėrė visą naktį ir yra visiškai girti. Teismas sprendžia, kad policijos pareigūnai, reikalaudami E. P. tikrintis neblaivumą, veikė teisėtai, o E. P. veiksmai, kuriais jis aiškiai išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, nors buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti, atitinka vengimo pasitikrinti neblaivumą požymį. Pagal teismų praktiką, neblaivumo požymiams nustatyti pakanka nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo, jo neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nustatę tokius požymius, policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudodami sertifikuotus alkotesterius, o tokio patikrinimo vengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (pvz., LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-387/2022, 2K-8-489/2025). Faktą, kad E. P. pats griežtai atsisakė tikrintis blaivumą yra užfiksuota vaizdo įraše, o jokių konkrečių įrodymų ir argumentų, dėl kurių būtų galima abejoti neblaivumo patikrinimo vengimo fakto įrodytumu, skunde nėra pateikta. Todėl teismo posėdžio metu E. P. išsakytą argumentą, kad jis buvo blaivus teismas vertina, kaip gynybinę taktiką. Tuo, labiau, kad vieno iš brolių žmona sakė, kad broliai visą naktį gėrė. Iš pareigūno Evaldo Tamkaus tarnybinio pranešimo matyti, kad Evaldui Tamkui uždėjus antrankius, pastarasis ir toliau elgėsi agresyviai, bei pradėjo pareigūnus įžeidinėti, sakydamas: „Pyderai, gaidžiai, eikit nachui“. Asmenį pastačius ant kojų, bei vedant iki tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros, asmuo ir toliau mėgino ištrūkti, bei į reikalavimus nusiraminti nereagavo, bei toliau pareigūnus įžeidinėjo aukščiau minimais žodžiais (b. l. 55). Tai patvirtino, tiek Evaldas Tamkus, tiek pareigūnas Nojus Lipkevičius apklausti teismo posėdyje, tiek pats E. P. teismo posėdžio metu.
Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
LR ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi Įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, vadovautasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.
Įvertinus bylos duomenis, įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą, paskirta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 38 straipsnio 1 dalis numato - kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. ANK 38 straipsnio 2 dalis numato - kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padalytų administracinių nusižengimų.
Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, asmuo nesigailėjo, kaltės nepripažino, nusižengimą padarė tyčia, nustatyta viena atsakomybę sunkianti aplinkybė - administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.
Teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, o apskųsdamas nutarimą, E. P. siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės, skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padarytų administracinių nusižengimų, o asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas teismo vertinimu, negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas, teisingumo principai.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti E. P. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25173-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais teismas,
nutaria:
netenkinti E. P. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25173-2024 (ROIK 24259538569) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.