- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-117-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02796-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3575-860/2012 pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu V. S. 2008 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei ½ 120 000 Lt atsakovo banko sąskaitoje esančio darbo užmokesčio ir indėlių sumos, palikti ieškovei pavardę B. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams ir išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą Norvegijos Karalystėje. Teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas atsakovui V. S., Lietuvos piliečiui, gyvenančiam Norvegijos Karalystėje (Gyventojų registro tarnybos duomenimis V. S. yra oficialiai deklaravęs išvykimą į užsienį, t. y. Norvegiją, išvykimo data 2011-10-10; oficialų išvykimą į užsienį yra deklaravusi ir pati ieškovė), todėl šiems teisiniams santykiams taikomos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios normos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad LR CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra nuo 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusi 2007 m. spalio 30 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano Konvencija). Lugano Konvencijos 1 skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras principas, kad Lugano Konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo pilietybės, bylos turi būti keliamos jo gyvenamosios vietos valstybėje. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovo V. S. faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Norvegijoje, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiuo metu gyventų Vilniaus rajone ar kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nėra duomenų apie ginčo šalių turimą turtą Lietuvoje. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra Lugano Konvencijos 1 skirsnio 3 straipsnio 1 dalyje numatyti išimties atvejai, kuriems esant byla gali būti keliama kitos valstybės teismuose. Reikalavimui dėl santuokos nutraukimo nėra specialios ar išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagrindų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje, ši civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso Norvegijos Karalystės teismų jurisdikcijai. Be to, ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta ir šalių turimo turto buvimo vieta taip pat yra Norvegijos Karalystėje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė O. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 784 straipsniu, ieškinys priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai tuo atveju, jei egzistuoja nors vienas iš šiame straipsnyje išvardytų kriterijų. Taip pat akivaizdu, kad nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus yra taikomas tik asmeniui be pilietybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra LR piliečiai, kad ieškinyje buvo nurodytos jų gyvenamosios vietos adresai ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje, kas reiškia, kad nepaisant to, jog jų darbo vieta yra Norvegijoje, jų socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublikos teritorija nėra nutrūkę. Be to, teismas neįvertino to, kad ieškinio padavimo teismui metu ieškovė Lietuvos Respublikos teritorijoje turėjo turto: Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje ieškovės vardu esančioje banko sąskaitoje buvo jai priklausančių piniginių lėšų, be to, lėšų Lietuvos Respublikos bankuose turėjo ir atsakovas, kas vadovaujantis CPK 787 str. 1 d. 2 p. taip pat yra pagrindas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Ieškovė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Norvegijoje, kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl Lietuvos Respublikoje sudarytos santuokos nutraukimo. Nurodė, kad atsakovo, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenamoji vieta taip pat yra Norvegijoje. Pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, padarė išvadą, kad ieškinys teismingas Norvegijos Karalystės teismams.
2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos 1 straipsnyje, apibrėžiančiame konvencijos taikymo sritį, nustatyta, kad ši konvencija taikoma civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Tačiau ji netaikoma mokesčių, muitinių arba administracinėms byloms. Be to, esminę konvencijos taikymo sritį apriboja į ją neįtrauktų dalykų sąrašas, tarp kurių, be kita ko, yra nuosavybės teisės, susijusios su santuokiniais ryšiais. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloms dėl santuokos nutraukimo, kuriose be kitų klausimų taip pat turi būti išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, Lugano konvencija nėra taikoma.
Kadangi jokia kita tarptautinė sutartis, kurios dalyvėmis būtų Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė, santuokos nutraukimo bylų jurisdikcijos klausimų nereglamentuoja, vadovaujantis CPK 780 straipsniu, pareikšto ieškinio teismingumui nustatyti turi būti taikomas CPK 784 straipsnis, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis (CPK 784 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė tarptautinio teismingumo taisykles, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovės O. S. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.