- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- I-525-9-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto apylinkės teismo
- Kategorijos
- 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko, Antanui Ablingiui ir Virgilijaus Valančiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punktas ir 38 punkto 1 lentelė, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 litų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėja administracinę bylą pagal antstolio A. Z. patikslintą pareiškimą, kuriuo jis prašė:
1. kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 34.2 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 litų, vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, pašto kurjerių ir transporto išlaidos sumoje neskaičiuojamos (ir neatlyginamos) ir išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, šiame punkte nurodytos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) bei transporto išlaidos negali viršyti 20 litų, o nuo 50 iki 200 litų – negali viršyti 50 litų, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principą, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 610 ir 611 straipsnius;
2. priteisti iš skolininko V. A. pareiškėjo naudai 169, 43 Lt.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Instrukcijos 34.2 punktas ir 38 punkto 1 lentelė, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma mažesnė nei 10 litų, neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
Remdamasis CPK 3 straipsnio 4 dalimi, nurodo, kad administracinis teismas nesprendžia teisės norminio akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nenagrinėjo argumentų dėl Instrukcijos 34.2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniams ir konstituciniams principams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, todėl nenagrinėjo klausimų dėl Instrukcijos straipsnių, reglamentuojančių vykdymo išlaidų priteisimą išieškojimuose, kurių suma yra nuo 10 iki 50 Lt ir nuo 50 iki 200 Lt, atitikties įstatymams. Įvertinęs, pateiktą A. Z. pareiškimą pabrėžia, kad teismui kilo abejonių, ar Instrukcijos 34.2 punktas ir 38 punkto 1 lentelė neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Atsižvelgdamas į CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir Instrukcijos 34 punktą, nurodė, jog Instrukcijoje nurodytos vykdymo išlaidų rūšys neatitinka CPK 609 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdymo išlaidų rūšių bei CPK 583 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nustato CPK vykdymo proceso normų taikymo tvarką. Remdamasis Instrukcijos 34.2 punktu ir 38 punkto 1 lentelėje nustatytu vykdymo išlaidų dydžiu, kai atskirų vykdymo veiksmų suma išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma mažesnė nei 10 Lt, priklauso nuo išieškotinos sumos dydžio ir vykdymo išlaidų dydžiai nustatyti neatsižvelgiant į konkrečioje vykdomojoje byloje būtinas antstolio darbo ir laiko sąnaudas bei būtinus atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, nurodo, jog vykdymo išlaidų dydžių nustatymas yra apmokėjimo už antstolio atliktą darbą nustatymas, todėl jis turi atitikti DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisingo apmokėjimo už darbą principą. Nustatant apmokėjimo už atliktus darbus dydį, neatsižvelgiant į konkrečiam darbui reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, taip pat į būtinus atlikti vykdymo veiksmus, tokio principo yra nepaisoma. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog negali būti nustatytas konkretus atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą atsižvelgiant vien tik į išieškotiną sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į prašymą prašo prašymą dėl skundžiamų teisės normų panaikinimo atmesti. Pateikiami tokie argumentai:
1. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau nagrinėjama administracinė byla (Nr. I-29/2007), kurioje prašoma įvertinti Instrukcijos nuostatų atitikimą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto, pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas (ABTĮ 111 str. 2 d. 3 p.).
2. Prašymo dalis dėl Instrukcijos 34 punkto atitikties CPK 609 straipsniui turėtų būti atmesta (ABTĮ 111 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgdamas į CPK 609 straipsnio 1 dalį, Instrukcijos 34 punktą, ankstesnės Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432, galiojo iki 2005-11-04) 67 punktą, pabrėžia, kad abiejose skirtingų redakcijų Sprendimų vykdymo instrukcijose buvo numatyta iš esmės tapati vykdymo išlaidų struktūra, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau buvo nagrinėtas klausimas dėl minėtos ankstesnės Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 67 punkto teisėtumo ir 2004 m. spalio 6 d. sprendime (byla Nr. I7-07/2004) pripažinta, jog 67 punkto 3 papunktis neprieštarauja CPK 609 straipsniui. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad minėtame sprendime nuspręsta tik dėl vienos Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidų dalies (atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą) teisėtumo, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes pareiškėjo prašyme pateikiami tokie patys argumentai, dėl kurių nuspręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendime. Taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-870/2003).
3. Tarp CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaidų ir Instrukcijos 34 punkte nustatytų išlaidų nėra prieštaravimo. Remdamasis CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nurodo, kad jame įtvirtintas vykdymo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, kitaip tariant, nėra draudžiama Instrukcijoje nustatyti ir kitas išlaidas, kurios priskirtinos vykdymo išlaidoms. Be to, CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte nereikalaujama, kad vykdymo išlaidomis būtų laikomos tik tos išlaidos, kurios susijusios su konkrečiais antstolio atliekamais vykdymo veiksmais, vykdant konkrečius vykdomuosius dokumentus, atvirkščiai – pagal CPK nustatytų teisės normų formuluotę vykdymo išlaidomis gali būti laikomos ir kitos išlaidos, kurios nors ir nėra susijusios su konkrečiu antstolio procesinių veiksmų atlikimu, bet apskritai susijusios su visų sprendimų vykdymu (antstolio funkcijų vykdymu, vykdomųjų dokumentų vykdymu). Pažymi, jog, atsižvelgiant į vykdomųjų dokumentų įvairovę, jų vykdymo specifiką, antstolio patiriamų išlaidų įvairovę, objektyviai neįmanoma CPK išsamiai pateikti detalaus ir išsamaus vykdymo išlaidų sąrašo, o CPK 609 straipsnio 1 dalyje pateikiamas vykdymo išlaidų sąrašas yra pavyzdinis. Pabrėžia, kad Instrukcijos 34 punkte nurodytos vykdymo išlaidos pagal turinį nenustato naujų išlaidų, nenumatytų CPK 609 straipsnio 1 dalyje, o tik jas apibendrina ir suskirsto į tris pagrindines grupes, kategorijas, atsižvelgiant į jų pobūdį.
4. Instrukcijos 34 punktas atitinka CPK 583 straipsnio 1 dalį ir yra priimtas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į CPK 583 straipsnio 1 dalį, faktą, jog, rengiant Instrukciją buvo manoma, kad bendrosios vykdymo išlaidos turi padengti tokias realiai antstolių patiriamas faktines išlaidas – bendrąsias vykdomųjų bylų vedimo išlaidas (vykdomųjų bylų užvedimo, baigimo, archyvavimo, saugojimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo, interesantų priėmimo sąnaudos), darbo užmokesčio išlaidas (antstolio, antstolio padėjėjų, buhalterio, kitų antstolio kontoros darbuotojų), bendrosios paskirties išlaidas (patalpų įsigijimo/nuomos, eksploatavimo, turto nusidėvėjimo, kontoros veiklos organizavimo ir valdymo, transporto priemonių įsigijimo/išlaikymo, kuro, kanceliarinių prekių įsigijimo sąnaudos, ryšių paslaugos, atlyginimas Lietuvos antstolių rūmams, už naudojimąsi duomenų bazėmis, privalomasis antstolio civilinės atsakomybės draudimas), pabrėžia, jog visos minėtos išlaidos susijusios su visų sprendimų vykdymu, yra visų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos (CPK 609 str. 1 d. 8 p.).
5. Nėra teisinio pagrindo vertinti ne darbo teisinius santykius reglamentuojančios Instrukcijos 38 punkto atitikimą DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Vadovaujasi DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir pažymi, jog tarp antstolio ir skolininko, antstolio ir išieškotojo nesusiklosto nei darbo, nei sutartiniai teisiniai santykiai. Nurodo, kad DK nereguliuoja vykdymo proceso, antstolio ir proceso dalyvių tarpusavio santykių, DK ir Instrukcijos taikymo sritys ir reguliavimo dalykai nesutampa, o vykdymo procesą reglamentuoja CPK ir Instrukcija, kuri yra CPK įgyvendinantis teisės aktas. Atsižvelgia į Antstolių įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir pabrėžia, jog Instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai negali būti sutapatinti su antstolio atlyginimu, antstolis yra savarankiškai veikiantis ir individualia profesine veikla užsiimantis asmuo, jis nėra susijęs darbo santykiais nei su kontora, nei su kitu juridiniu ar fiziniu asmeniu, neveikia pagal darbo sutartį ir negali būti prilyginamas darbuotojui. Nurodo, kad, užsiimdamas profesine veikla, antstolis siekia iš veiklos ne tik padengti išlaidas, bet ir uždirbti pelno, kuris priklauso nuo jo veiklos efektyvumo.
6. Atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartį, Instrukcijos 1 lentelės 1 punktą, daro išvadą, kad vykdymo veiksmų kiekis, antstolio laikas, turėtos sąnaudos atlyginamos antstoliui išieškojus iš skolininko 30 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų ir 20 Lt atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į būtinų vykdymo veiksmų kiekį ir su tuo susijusias pašto išlaidas, atskiro atlyginimo antstoliui už kiekvieną vykdymo veiksmą nepriskaičiavimas ir konkretaus vykdymo išlaidų dydžio nustatymas neiškreipia antstolio teisinio statuso, nepažeidžia jo interesų ir neapriboja jo pareigos vykdyti efektyvią profesinę veiklą, turint galimybę užsidirbti, nepriklausomai nuo darbo sąnaudų (Instrukcijos 38 p. 1 lentelės 5-16 p.). Nurodo, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintais ekonomiškumo (7 str.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (3 str. 7 d.) bei skolininko ir antstolio interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-7-5/2007). Daro išvadą, jog antstolis nėra apribotas vykdyti CPK 624 straipsnio 1 dalį, 634 straipsnio 1 dalį, 611 straipsnį, tačiau yra įpareigotas planuoti efektyvių vykdymo veiksmų atlikimą ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei jam suteiktais įgaliojimais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į prašymą prašo Instrukcijos 34.2 punktą ir 38 punkto 1 lentelę pripažinti teisėtais, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą atmesti. Pateikiami tokie motyvai:
1. Instrukcijos 34 punktas neprieštarauja CPK 609 straipsnio 1 daliai. Remdamasis CPK 609 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodo, kad CPK įtvirtintų vykdymo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes dėl objektyvių priežasčių (antstolių ir vykdomųjų dokumentų įvairovės, jų vykdymo specifikos, patiriamų išlaidų įvairovės ir kita) neįmanoma pateikti išsamaus ir viską apimančio vykdymo išlaidų sąrašo. Todėl Instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos skirstomos ne pagal konkrečias rūšis, o atsižvelgiant į jų pobūdį, t.y. pagal tai, ar jos nuolatinės, ar kintamos. Pažymi, kad CPK 609 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytos konkrečios vykdymo išlaidos taip pat gali būti priskiriamos vienai iš Instrukcijos 34 punkte nurodytų vykdymo išlaidų kategorijų, kaip ir kitos vykdymo išlaidas, nurodytos CPK 609 straipsnio 1 dalies 8 punkte.
2. Instrukcijos 34.2 punktas ir 38 punkto 1 lentelė neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai. Vadovaudamasis CPK 609 straipsnio 2 dalimi, 583 straipsnio 1 dalimi, Instrukcijos 34.2 punktu, 38 punkto 1 lentele, pažymi, jog Instrukcijoje įtvirtintas vykdymo išlaidų dydžių reglamentavimas taip pat yra vykdymo išlaidų dydžių nustatymas, o ne ribojimas antstoliui gauti nustatytą sumą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą.
3. Instrukcijos 34.2 punktas ir 38 punkto 1 lentelė neprieštarauja DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Atsižvelgdamas į DK 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad antstolis, vykdydamas savo funkcijas, nėra susijęs darbo santykiais su jokiais asmenimis ir nedirba pagal darbo sutartį, todėl jis negali būti vertinamas kaip darbuotojas, gaunantis atlyginimą. Pabrėžia, jog už antstolio vykdomas funkcijas mokamos Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto.
Kaip jau minėta, šioje byloje pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punktas ir 38 punkto 1 lentelė, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma mažesnė nei 10 litų, neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I20-4-09 yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas, 38 punkto 1-oji lentelė ir 51 punkto nuostatos ta apimtimi, kuria numatytos bendrosios vykdymo išlaidos ir jų išieškojimas iš skolininko, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, 1995 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo Nr. I-872 10 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui (LVAT sprendimas šioje byloje priimtas 2009 03 20).
Įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismas prašymą bei administracinėje byloje Nr. I20-4-09 priimtą nagrinėti Vilniaus apygardos teismo prašymą konstatuotina, kad administracinėje byloje Nr. I20-4-09 nagrinėjamas prašymas savo turiniu apima Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad teismo žinioje yra byla dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašyme ginčijamo norminio administracinio akto, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Instrukcijos 34.2 punktas ir 38 punkto 1 lentelė, kuriuose nustatytos bendrosios vykdymo išlaidos, atlyginimo antstoliui dydis ir įtvirtinti apribojimai antstoliui gauti atlyginimą už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma mažesnė nei 10 litų, neprieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui, atmesti.
Nutartis neskundžiama.