- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e2-3460-1088/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19787-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Atsakovas
- R. J., J. V.
- Trečiasis asmuo
- notarei Ramutei Valantiejienei, notarui Mindaugui Ladui, notaras Mindaugas Ladas
- Ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Dalė Peckutė, Saulius Petronis
dalyvaujant atsakovų R. J. ir J. V. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, trečiajam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei, jos atstovei advokatei Dalei Peckutei, nedalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui, atsakovams R. J., J. V., trečiajam asmeniui notarui Mindaugui Ladui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. J., J. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje notarė Ramutė Valantiejienė, notaras Mindaugas Ladas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu V. K. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 20-ajame notarų biure sudarytą oficialų testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės Ramutės Valantiejienės (toliau – ir testamentas).
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo brolis V. K.. V. K. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bus, iš ko susidės, arba turtą, kuris atsiras ateityje, lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį paliko atsakovams R. J. ir J. V. (toliau – ir atsakovai). V. K. buvo priklausomas nuo alkoholinių gėrimų, turėjo kitų sveikatos problemų, buvo amputuotos kojos, dėl ko jam turėjo būti skiriami vaistai nuo skausmo. Gydėsi (duomenys neskelbtini) ir kitose gydymo įstaigose. Ieškovui, kuris kartu gyveno su V. K., nuolat kildavo pagrįstų abejonių dėl V. K. psichinės būklės dėl jo veiksmų ir poelgių. Ieškovo brolio negalia ir noru vartoti alkoholinius gėrimus naudojosi atsakovai. Jie nupirkdavo ieškovo broliui alkoholio tiek, kiek jis prašydavo, o kai baigdavosi brolio netekto darbingumo pensijos pinigai, pirkdavo į skolą. 2017 m. birželio mėnesį artėjant Joninėms V. K. neturėjo pinigų, todėl jis kreipėsi į atsakovus, kad šie eilinį kartą nupirktų alkoholinių gėrimų skolon. Atsakovai sutiko, bet pasakė, kad jis turi pas notarą pasirašyti žadėtą testamentą. Ieškovo broliui nebebuvo kito pasirinkimo, kaip tik sutikti su atsakovų pasiūlymu, nes jo valia buvo apribota alkoholio troškimu. Sudarydamas testamentą V. K. buvo veikiamas alkoholio abstinencijos sindromo ir negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, todėl testamentas turi būti pripažįstamas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad jis, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CBP-25564).
3. Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta. Ieškovo atstovas pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi dėl pasireiškusių ligos simptomų užsiregistravo COVID-19 testo atlikimui, nedarbingumo pažymėjimas neišduotas. Teismui nepripažinus, kad ieškovas ir ieškovo atstovas į posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, byla išnagrinėta ieškovui ir ieškovo atstovui nedalyvaujant.
II. Atsakovų atsikirtimų argumentai
4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad sudarydamas testamentą V. K. buvo veikiamas alkoholio abstinencijos sindromo ir negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Tai, kad mirusiajam buvo amputuotos galūnės, atliktos operacijos, nesant jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad mirusysis galėjo nesuprasti savo veiksmų – nesudaro pagrindo išvadai, kad jis testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės. Ieškovas ir atsakovai yra kaimynai, gyvena toje pačioje gatvėje, todėl testatoriaus ir ieškovo santykiai jiems ir kitiems kaimynams yra žinomi. Būtent ieškovas, pasinaudodamas mirusiojo brolio negalia, naudojosi susiklosčiusia situacija ir siekė pasisavinti jo turimą turtą, nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, skriaudė brolį. Neapsikentęs brolio elgesio, dar 2013 metais mirusysis kreipėsi pagalbos į atsakovus. V. K. nurodė, jog ieškovas su šeima pasisavina jo invalidumo pensiją ir ją prageria, ko pasėkoje testatorius neturi nei pinigų, nei maisto. V. K. pagalbos kreipėsi ir į kitus kaimynus, nurodydamas analogiškas priežastis. Matydami susiklosčiusią situaciją, kad V. K. negali savimi pasirūpinti ir nuo brolio savivalės apsiginti pats, sutiko jam padėti. Kelis metus pagalbą teikė periodiškai, kas mėnesį, dalį savo pensijos V. K. duodavo atsakovams pasaugoti, kad šie galėtų aprūpinti jį maistu, vaistais kitais reikalingais daiktais. 2016 m. pabaigoje mirusysis gavo laišką, kuriame nurodyta, kad jis yra skolingas kredito bendrovėms už išduotus greituosius kreditus, kurių niekada nebuvo gavęs. Negana to, sužinojo, jog yra pardavinėjamas jo gyvenamasis namas. 2016 m. lapkričio 15 d. dėl šių įvykių kreipėsi policiją. Atsakovai padėjo ne tik atgauti mirusiojo pasą, kurį taip pat ieškovas su šeima buvo paėmęs, bet ir padengti visus įsipareigojimus kreditoriams. Sužinojęs, kad yra pardavinėjamas gyvenamasis namas be jo žinios ir baimindamasis, kad jis atsidurs gatvėje, pats V. K. paprašė atsakovų nuvežti jį pas notarą, kur jis galėtų parašyti įgaliojimą R. J. ir šis kaip įgaliotas asmuo užkirstų kelią galimam namo išvaržymui ar pardavimui. Įgaliojimo pagrindu atsakovai sumokėjo visas V. K. skolas antstoliams. Atsakovai niekuomet nei prašė, nei reikalavo mirusiojo kaip nors atsilyginti ar juo labiau sudaryti testamentą už suteiktą pagalbą. Tai buvo išimtinai mirusiojo sumanymas, tokiu būdu V. K. siekė apsisaugoti nuo ieškovo.
5. Aplinkybė, kad nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatoriaus mirties praėjo daugiau nei trys metai, o testatorius savo valios nepakeitė – tik sustiprina vertinimą, jog jis buvo savo valia apsisprendęs dėl turto palikimo atsakovams. Ieškovas po brolio mirties aplinkiniams yra gyręsis, kad kreipęsis į šeimos gydytoją, kuri į brolio ligos istoriją įrašys, kad jis buvo neveiksnus ir testamentas bus panaikintas. Duomenų, patvirtinančių, jog notarė Ramutė Valantiejienė būtų netinkamai atlikusi savo pareigas ir mirusiajam V. K. bei kitiems kartu dalyvavusiems asmenims būtų nepaaiškinusi testamento sudarymo pasekmių, ar neįvertinusi, jog testatorius buvo netinkamos būklės, t. y. buvo veikiamas alkoholio abstinencijos sindromo, ko pasėkoje nesuprato savo veiksmų, nėra ir tokiu aplinkybių nenurodo ieškovas. Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė atsiliepimo motyvus, nurodė, kad ieškinio nepagrįstumą patvirtina byloje atlikta pomirtinė ekspertizė (DOK-2269).
III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai
6. Trečiasis asmuo notarė Ramutė Valantiejienė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nebuvo duomenų apie V. K.. V. K. veiksnumas ir gebėjimas suvokti sandorio esmę nekėlė notarei abejonių, notarė nereikalavo sveikatos priežiūros įstaigos pažymos apie testatoriaus sveikatos būklę. Tik tuomet kai įsitikino, kad testatorius supranta, suvokia sandorio esmę ir prasmę ir tai atitinka jo valią, notarė patvirtino testamentą. Subjektyvi ieškovo nuomonė dėl vartojamo alkoholio priežasties, kiekio ir pasekmių, nėra pagrindas teiginiams, kad testamento sudarymo metu jis buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. K. savo teise sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti, nepasinaudojo. Tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) V. K. sudarytas testamentas bus panaikintas, notarė prašo teismo sprendime pasisakyti, kad testamentas panaikintas ne dėl notarės kaltų veiksmų, bet nustačius aplinkybes, kurioms esant notarė negali būti atsakinga už sandorio (ne)įvykdymo pasekmes. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti (DOK-4812).
7. Trečiasis asmuo notaras Mindaugas Ladas atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (DOK-156309, DOK-27940, DOK-42251).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmetamas.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas yra testatoriaus V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), brolis. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarės Ramutės Valantiejienės, V. K. visą savo turtą po ½ paliko atsakovams. Po V. K. mirties testamento pagrindu (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 1-ajam notarų biure užvesta paveldėjimo byla.
9. Ieškovas ginčija vienašalį sandorį – mirusio V. K. sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu. Šios normos taikymo pagrindu nurodė faktines aplinkybes – testatorius V. K., nors ir būdamas veiksnus, testamento sudarymo metu buvo dėl to, kad buvo veikiamas alkoholio abstinencijos sindromo buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
10. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. K. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis), todėl civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).
11. Pagal CK 5.16 straipsnio 2 dalį testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Teismų praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, atsižvelgtina į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Ieškovui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Teismas daryti išvadą, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.
12. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis (duomenys neskelbtini) V. K. dėl nušalinimo buvo amputuotos pėdos per blauzdų vidurinius trečdalius, 2016 m. rugsėjo 2 d. – 4 d. amputacija virš kelių; nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, 2013 m. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, 2014 m. – 20 procentų darbingumo lygis (iki 2023 m.). 2021 m. birželio 2021 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad V. K. dar labiau nei iki tol pradėjo vartoti alkoholį po kojų amputacijos, daugiausia vartodavo alų, išgerdavo 1-1,5 l alaus per dieną. Pragerdavo pusę pensijos. Prašydavo alkoholiui pinigų, jeigu ieškovas neduodavo, elgdavosi agresyviai, mėtydavo daiktus, daužydavo duris, grasindavo. V. K. vaidenosi, kad velniukai šokinėja per lovą, kartais grasindavo nusižudyti, iš ligoninės, kurioje buvo gydomas po kojų amputacijos operacijos, buvo išrašytas už girtavimą ir rūkymą palatoje. Kai būdavo blaivas, kas būdavo retai, bendraudavo normaliai, nekonfliktuodavo, padėdavo namuose prie ūkio, kartais pats nuvažiuodavo, dažniausiai vasarą, į parduotuvę apsipirkti. Ieškovui V. K. (duomenys neskelbtini) išdavęs generalinį įgaliojimą, pagal kurį tvarkė žemės pardavimą, po kojų amputacijos tvarkė neįgalumo dokumentus, gaudavo pensiją. Ieškovas rūpinosi V. K., gamindavo jam maistą, skalbdavo, padėdavo pasirūpinti savimi, kai negalėdavo rūpintis ieškovas, V. K. rūpinosi sūnus, podukra, nuveždavo kur reikia. Ieškovas kartu su vaikais rūpinosi V. K. laidotuvėmis, atsakovai prie laidotuvių neprisidėjo. Ieškovas pas V. K. matęs nepradėtą pakuotę vaistų, kokių ir kam skirtų, jų pavadinimo nežino, bet mano, kad buvo skirti V. K.. Jokios priežasties broliui sudaryti testamentą turtą paliekant atsakovams nebuvo, apie tai negalėjo būti ir kalbos, kalbos apie tai, kad testamentą sudarys ieškovo naudai taip pat nebuvo. V. K. su kaimynais bendravo, ieškovui sakęs, kad atsakovas atnešdavo jam alaus, ieškovo žiniomis, atsakovai pagalbos V. K. neteikė. Ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs, nes viskas buvo nusibodę. Apie V. K. skolas sužinojo iš antstolių, jo vardu ieškovas kreditų neėmęs, kam V. K. ėmė kreditus nežino, kad atsakovai sumokėjo visas V. K. skolas nežinojo. Ieškovas (duomenys neskelbtini) balandžio pabaigoje išvyko į (duomenys neskelbtini), grįžo liepos mėnesį; ar V. K. šiuo laikotarpiu vartojo alkoholį ieškovas nežino, nežino ir ar šeimos nariai matė jį vartojant.
13. 2021 m. birželio 29 d. nutartimi byloje buvo skirta teismo psichiatrijos ekspertizė V. K. psichinei būklei nustatyti testamento sudarymo metu. 2021 m. lapkričio 18 d.– gruodžio 13 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad V. K. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu konstatuoti (duomenys neskelbtini). V. K. (duomenys neskelbtini) sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertizės akte nurodoma, kad V. K. alkoholiu piktnaudžiavo nuo 20 metų amžiaus, gerdavo užgėrimais iki dešimties dienų. V. K. dėl alkoholio vartojimo buvo gydytas viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) diagnozės: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė su delyru (F 10.4). Apatinės plaučių skilties uždegimas. Antrinė anemija. Toksinė nefropatija, kardiopatija (Nr. 0804/2010). Gydymo eigoje nublankus delyro reiškiniams, išrašytas į namus ir viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), diagnozė: Alkoholinės abstinencijos būsena (Nr. 801/2010). Gydymo eigoje išnykus abstinencijų reiškiniams, išrašytas į namus. Apie vėlesnius apsilankymus pas psichiatrus duomenų nėra. Duomenų apie ginčo išsprendimui aktualiu laikotarpiu V. K. naudotus medikamentus nėra. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad V. K. (duomenys neskelbtini) sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertė išvadą grindė tuo, jog pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie V. K. psichikos sutrikimus, demencinį sindromą, dėl ko V. K. negalėtų suvokti aplinkos, įvykių tinkamai ir savarankiškai analizuoti situaciją ir negalėtų laisvai išreikšti valią, t. y. kritiškai, racionaliai įvertinti situaciją, faktines aplinkybes, pasipriešinti išoriniam poveikiui. Iš byloje esančių medicininių dokumentų visumos matyti, kad ekspertė išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus. Abejoti ekspertizės aktu teismas neturi pagrindo, todėl eksperto išvadą laiko išsamia, pagrįsta ir teismui nekeliančia abejonių.
14. Ginčijamas testamentas sudarytas notaro biure ir patvirtintas byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančios notarės D. V.. Notarė teismo posėdyje paaiškino, kad į biurą V. K. atvyko su lydinčiais asmenimis, prieš tvirtindama testamentą buvo patikrintas neveiksnių asmenų registras, notarė tiesiogiai bendravo su V. K. ir įsitikino, kad yra apsisprendęs dėl testamento sudarymo, jokių požymių, kad būtų apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Notarė įsitikino dėl testatoriaus galėjimo pasirašyti dokumentą. Aplinkybę, kad V. K. pats galėjo ir gebėjo rašyti patvirtino ir ieškovas. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad notarė testamento patvirtinimo veiksmus atliko nesilaikant atidumo ir rūpestingumo pareigos. Teismas ieškovo argumentus, kad nebuvo jokios priežasties ir reikalo sudaryti testamentą atsakovų naudai, nes testatorius turėjo įstatyminių įpėdinių, ir kad apie testamentą ieškovas nieko nežinojo, vertina kaip neturinčias esminės įrodomosios reikšmės, nes V. K. turėjo teisę palikti turtą po mirties savo nuožiūra bei apie tokią savo valią nieko neinformuoti. Ieškovo argumentai, jog V. K., būdamas blaiviu, jokiu būdu negalėjo sudaryti testamento, testamentą sudarė dėl to, kad atsakovai parūpino alkoholio yra deklaratyvūs, grįsti tik paties ieškovo subjektyvia nuomone, jokių objektyvių duomenų šiems argumentams pagrįsti nėra pateikta. Ieškovas, akcentuodamas V. K. agresyvų elgesį, tačiau jokių rašytinių įrodymų iš teisėsaugos institucijų apie V. K. dėl alkoholio poveikio ar dėl abstinencijos būklės padarytus kokius nors teisės pažeidimus nepateikta. Ieškovas nurodė, kad V. K. vaidenosi, grasino nusižudyti, tačiau įrodymų, jog dėl šių situacijų ar apskritai buvo kreiptasi pagalbos į medicinos įstaigas, nėra. Nėra įrodytos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl V. K. žmogaus psichiką ir valią veikiančių medikamentų kartu su alkoholiu vartojimo ir dėl to kilusio šalutinio poveikio, galėjusio paveikti V. K. valią ir nulemti sprendimą sudaryti ginčijamą testamentą. Ieškovas teigė, kad V. K. testamentą sudarė veikiamas alkoholio abstinencijos sindromo, tačiau jokių objektyvių duomenų šiam argumentui pagrįsti byloje nėra, be to, ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesio pabaigos iki liepos mėnesio buvo išvykęs, kitų asmenų, mačiusių testatorių vartojantį alkoholį ieškovas nenurodė. Ieškovui nebuvo žinoma apie testamento sudarymą iki pat V. K. mirties, todėl negali būti žinomos ir testamento sudarymo aplinkybės, t. y. kad mirusysis būtent alkoholio abstinencijos sindromo paveiktas sudarė testamentą, tačiau tokių savo veiksmų visiškai nesuprato ir negalėjo suprasti.
15. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovų nurodytų aplinkybių, susijusių su V. K. skolų susidarymu ir jų apmokėjimu, pagrįstumu ((duomenys neskelbtini) V. K. pareiškimas dėl sukčiavimo, skelbimas internete dėl turto pardavimo). Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. (duomenys neskelbtini) išdavė dešimčiai metų atsakovui R. J. įgaliojimą tvarkyti visus V. K. reikalus ir jam atstovauti, įskaitant ir tvarkyti, valdyti bei pilnai disponuoti piniginėmis lėšomis esančiomis SEB banke. Aplinkybė, kad atsakovai apmokėjo V. K. skolas įrodyta pateiktais mokėjimo kvitais. Tuo tarpu ieškovas, teismo posėdyje teigdamas, kad tik jis vienas rūpinosi V. K., teigė nieko nežinantis nei apie V. K. skolas, nei apie pardavinėjamą turtą, nei kad atsakovai sumokėjo visas V. K. skolas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
17. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas, ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų – teismo ekspertizės akto, ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų, atsakovų atsikirtimų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų, visumos pagrindu negali prieiti išvados, kad V. K. testamento sudarymo (duomenys neskelbtini) metu buvo tokios būsenos, kuri neleistų jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Ieškovui neįrodžius, kad V. K. sudarytas testamentas neatitinka tikrosios vidinės jo valios ir jos išreiškimo, ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetamas (CK 1.89 straipsnis, 5.16 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
18. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 968,00 Eur (DOK-17756). Trečiojo asmens notarės Ramutės Valantiejienės bylinėjimosi išlaidas sudaro 700,00 Eur (DOK-19863). Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams priteistina 968,00 Eur, kiekvienam po 484,00 Eur, iš ieškovo trečiajam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnis).
20. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteisiamos 19,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarei Ramutei Valantiejienei, 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,32 Eur (devyniolikos eurų ir 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr.e2-29947-1088/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Ladui neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo po palikėjo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti į bylą pateiktus medicininius dokumentus juos pateikusioms medicinos įstaigoms.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.