- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- II-22-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01977-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 12-ANR_N-2499-2021 (ROIK: 21144304108).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 12-ANR_N-2499-2021 (toliau – ir Nutarimas) V. D. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nagrinėjant ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-50262-20 dėl smurto prieš nepilnametę R. V., nustatė, kad (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 23 d. 10.00 val. motina V. D. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams ir už tai jai paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 6–7).
Šalies argumentai
Pareiškėja V. D. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti jos atžvilgiu priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad Institucija neteisingai taikė jai ANK bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas, tai yra jų nesilaikė ir padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, ir šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto skundžiamo Nutarimo priėmimui, tuo pačiu nukrypstant nuo teismų praktikos. Pareiškėja pastebi, jog 2021 m. birželio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50262-20 yra nurodyta, jog nutarimo nuorašas turi būti perduotas įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Jos atžvilgiu toks protokolas nesurašytas, o skundžiamame Nutarime tenurodyta, jog nutarimas priimtas „Dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas“, tačiau nemotyvuojama, todėl Nutarimas priimtas pažeidžiant imperatyvias ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo tyrimą, baigimą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą. Šis procesinis dokumentas (protokolas) yra pagrindinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus, konkrečius nusižengimus ir veikas, kuriomis šie nusižengimai pasireiškė, t. y. formuluojamas kaltinimas padarius konkrečius pažeidimus. Anot pareiškėjos, šioje byloje tokių duomenų nėra, yra tik prielaidos, kad ji padarė ANK 73 straipsnio l dalies pažeidimą. Pareiškėja tikina, jog skundžiamame Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2021 m. birželio 23 d. 10.00 val. ji jokio tariamo pažeidimo padaryti negalėjo, ir Nutarime minimame 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50262-20 jos atžvilgiu nėra nurodyta, kad ji tariamai 202l m. birželio 23 d. 10.00 val. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko (dukters R. V. interesams) ir padarė administracinį jai inkriminuotą nusižengimą.
Taip pat pažymima, jog skundžiamame Nutarime nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjos veiksmai/neveikimas, koks konkrečiai pažeidimas padarytas ir kuo jis pasireiškė, ko ji neužtikrino (nepadarė), o jai inkriminuotas pažeidimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį yra blanketinė teisės norma. Anot pareiškėjos, Institucija privalėjo aiškiai nurodyti, kokių įstatymų ar teisės aktų reikalavimų ji nevykdė, kad būtų galima inkriminuoti minėtą ANK straipsnį. Kadangi administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas, todėl konstatuotina, jog galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė Nutarime nėra atskleista ir administracinė atsakomybė yra negalima. Taip pat šioje byloje jos kaltė neįrodinėjama, bet yra preziumuojama skundžiamu Nutarimu. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl skundžiamame Nutarime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Daroma išvada, kad Institucija, priimdama Nutarimą, nesprendė jos kaltės klausimo ir neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti pakankamai reikšmingus bylos duomenis. Kadangi kaltinimas nesuformuluotas, ji nežino, nuo ko gintis, pažeista nekaltumo prezumpcija, nes prielaidomis kaltinimas negali būti grindžiamas.
Nurodoma, kad Institucija, priėmusi Nutarimą, pažeidė ir ANK 617 straipsnio reikalavimus, nes visiškai netyrė bei nenustatė, kada, kokiu laiku ir kokių įstatymų ar teisės aktų reikalavimų ji nesilaikė bei pažeidė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų jos kaltę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, todėl Institucija nenustatė visų būtinų aplinkybių, reikalingų teisingai bylai išspręsti. Dėl paminėto, Nutarimas turėjo būti priimtas galimai kito asmens atžvilgiu, bet ne jos atžvilgiu. Remiantis vien Institucijos nurodytu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. birželio 23 d. nutarimu nagrinėjant ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-50262-20 dėl smurto prieš nepilnametę R. V., nėra ir negali būti nustatyta, kad ji – motina V. D., panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnyje.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos Nr. 01-1-50262-20 matyti, kad E. V. surašė pranešimą policijai paskutinę dieną (o ne pačią pirmą dieną, kai pasiėmė dukrą), kuomet pagal teismų nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dukra turėjo būti grąžinta jai. Buvo įtariama pagal E. V. surašytą skundą, kurį surašė vadovaujantis dukros pasakojimu, kad tampė dukrą už ausų, tuo tarpu eksperto išvadoje nurodyta, kad sumušimai dukrai galėjo būti padaryti kietu, buku daiktu. Anot V. D., pareiškėjo E. V. nurodytas tariamas įvykis yra tęstinis jo psichologinis smurtas prieš ją bei prieš jų dukrą R. Tuo tarpu apklausos metu dukra R. aiškiai perteikė E. V. nuomonę (atsakymai kontraversiški – „tampė už ausų“ „su mama nesipykom“ ir kt.). Tokius teiginius patvirtina ir ekspertai, nes psichologinės ekspertizės akte nurodoma, kad vaikas pasiduoda tėvo manipuliacijoms, ir gali būti jo paveiktas, o jo nuolatinės manipuliacijos neigiamai paveikė dukros psichiką (lojalumo fenomenas). Tai, kad tai buvo E. V. suplanuotas eilinis išpuolis prieš ją ir dukrą, patvirtina ir tokia aplinkybė, jog tuoj pat po pareiškimo pateikimo policijai, E. V. kreipėsi į teismą ir bandė eilinį kartą apriboti motinystės teises (jau 4 kartą). Kad „sustiprintų“ savo poziciją, E. V. apklausos metu bandė papirkti policijos pareigūną (tai yra užfiksuota ikiteisminio tyrimo dokumentuose). Todėl nesant byloje jokių įrodymų, jau nekalbant apie kažkokius kitus objektyvius ir neginčytinus įrodymus (kurių byloje taip pat nėra), kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad ji padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą, Institucija iškilusias abejones turėjo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl to Institucija be pakankamo pagrindo konstatavo jos kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nes turėjo administracinę teiseną nutraukti, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo ją bausti. Tam, kad konstatuotų faktą, jog ji pažeidė įstatymus ar teisės aktų reikalavimus ir padarė inkriminuotą nusižengimą, turėjo būti remiamasi tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien 2021 m. birželio 23 d. nutarimu, kuriame nėra jokių nurodytų įrodymų, (kurių vertinimas vyksta pagal visus keliamus leistinumo, liečiamumo, tikrumo reikalavimus, vertinama kartu su kitais bylos duomenimis, lyginant, šalinant prieštaravimus ir pan.), ir kuriame nėra įvertinto nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jos kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo. Neesant jokių įrodymų, bet nurodant vieną 2021 m. birželio 23 d. nutarimą, ir jį vertinant taip, kaip įvertino Institucija, akivaizdu, jog yra pažeisti ne tik ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimai, o byla buvo tiriama ir įrodymai vertinami šališkai. Institucija (jeigu manė esant įrodymų, tačiau kurių ji neįvardijo) esančių galimų prieštaravimų tarp jos paaiškinimų ir kitų duomenų, nešalino ir nesistengė to padaryti. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, yra įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ANK 617-618 straipsniai), tačiau, anot pareiškėjos, šioje byloje priimtas Nutarimas grįstas prielaidomis, bet ne įrodymais (b. l. 1B–5).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į pareiškėjos skundą prašoma Nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.
Savo poziciją Institucija argumentuoja tuo, jog ANK 608 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas.
Taip pat, pažymima, jog vadovaujantis ANK 592 straipsnio 4 dalies nuostata „jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami“.
Institucijos nuomone, skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi, todėl skunde visos išdėstytos aplinkybės vertinamos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-2499-2021, pakanka pripažinti V. D. kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Manoma, kad kompetentingas pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, skiriant sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą (b. l. 49–51).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad ji turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą R. V., kuriai nustatyta disleksija. Su dukros tėčiu (E. V.) jų keliai išsiskyrė labai negražiai. Kadangi tėtis kartą pagrobė dukrą iš darželio, ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo procesas truko 5 metus, tėvas dukrą mokino (sakyti), kad mama ją muša, girtuokliauja, tačiau ekspertizės metu nustatyta, kad dukra buvo primokinta taip sakyti. Dėl to dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja ir buvo nustatyta bendravimo tvarka su tėčiu. Pagal ją tėtis turi teisę ir pareigą pasiimti vaiką kiekvieną trečiadienį po pamokų ir grąžinti ketvirtadienį į mokyklą prieš pamokas, kas antrą savaitgalį, t. y. šeštadienį, tėtis pasiima vaiką iš namų ir pirmadienį nuveža į mokyklą, jam priklauso kas antra šventė. Įvykio metu jis turėjo pasiimti dukrą Kūčių dieną 12 val. ir grąžinti 20.00 val. vakare, trečiadienį buvo jo diena, o ketvirtadienį buvo Kūčios, todėl sutarė, kad nėra priežasties vaiką tampyti dėl dviejų valandų, todėl vaikas liko pas tėtį ilgesniam laiko tarpui. Tačiau per tą laiką kažkas sumušė jos vaiką. dukra buvo išmokinta pasakyti, kad ją tempė už ausų, tačiau medicininė ekspertizė nustatė, kad tai buvo trauma buku daiktu, buvo pakenktos abi ausytės, kas įrodo, kad tikrai buvo mušimo faktas. Pabrėžė, kad ji dukros tėvui perdavė dukrą prieš pat Kalėdas, o jis kreipėsi į policiją ne iš karto, o paskutinę dieną, kai jau turėjo atiduoti dukrą jai ir taip apkaltino ją smurtu prieš vaiką. Paskui jis jai pasakė, kad kreipėsi į policiją vien dėl to, nes ji (pareiškėja) būtų nuėjusi į policiją, t. y. save saugodamas. 2020 m. gruodžio 26 d. vakare, t. y. 20.00 val. E. V. turėjo jai atvežti vaiką į namus, tačiau jo nesulaukė, skambino E. V., jis neatsiliepė, paskambinus į Vaikų teises, buvo pranešta, kad jos dukra yra policijos komisariate. Ji nuvažiavo į tą vietą, bandė aiškintis, norėjo susitikti su dukra, bet jos net neįleido. 2020 m. gruodžio 26 d. vakare buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu, nes ji neva sumušė savo vaiką, o 2021 m. vasario mėnesį buvo pradėtas lygiai toks pat (pagal tą patį straipsnį) ikiteisminis procesas ir tėvo atžvilgiu. Abu tyrimai buvo nutraukti. Pažymėjo, kad E. V. jau 3 kartą bandė iš jos atimti motinystės teises. Jos nuomone, E. V. buvo pasinaudojęs šita situacija tam, kad galėtų kreiptis į teismą ir keisti bendravimo tvarką.
Nurodė, jog nuo 2020 m. gruodžio 26 d. dukra apie mėnesį laiko gyveno pas tėtį. 2021 m. vasario mėnesį ją su dukra apgyvendino krizių centre. Šia jos gyveno beveik pusę metų. Teikta visokeriopa pagalba (atvejo vadyba). Ji pateikia Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2021 m. pagalbos planus, kuriuose užfiksuota jų šeimai teikta socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, susitikimai ir jų rezultatai, buvo stebėtas tiek jos elgesys, tiek E. V. Šiuose dokumentuose yra užfiksuoti reikšmingi psichologų ir kitų specialistų pasisakymai. Pavyzdžiui, kad tėvui trūksta gebėjimų spręsti konfliktus, psichologinio atsparumo, emocinio stabilumo. Jis turi sunkumų suprasti, kad vaiko norai ir poreikiai nėra tas pats, dėl to ne visada pavyksta užtikrinti veiksmingą hierarchiją. Ne visada tėvas geba užtikrinti vaikui saugios psichologinės aplinkos, sunku suprasti, kokią įtaiką dukrai turi jo paties emocinės reakcijos. Daugiau konfliktiškumo vaiko psichologė mato iš tėvo pusės. Pastebima, kad mama geriau supranta vaiko poreikius ir juos atliepia, pavyzdžiui, užtikrino vaikui ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, deda daug pastangų dėl ugdymo. Tėvui trūksta supratimo, kokie yra vaiko raidos sunkumai, jis kaltina mamą. Jų jėgos šioje kovoje nelygios, nes mama daug jaunesnė. Kai mergaitė būna su tėčiu, atrodo, kad kažko bijo – ji dar negali pasakyti, ko. Atėjusi su mama, būna ramesnė. Vaiko teisių specialistės nurodė, kad tėvo kalbos apie gėjus, S. ir sutenerius kelia abejonių. E. V. visiškai nesvarbi vaiko gyvenimo kokybė ir nesvarbu užtikrinti visą sudarytą šeimos planą. Tėvas nesutiko vesti dukrą pas psichologą, į pedagoginę psichologinę tarnybą, kad diagnozuotų disleksiją. Vėliau tėvas nustojo lankytis posėdžiuose. E. V. apsilankymai krizių centre kelia nerimą. E. V. elgesys yra netinkamas, jis atėjęs į krizių centrą liepė dukrai parašyti raštelį, kad jis jos nemušė, kad mama liepė taip pasakyti ir tą raštelį nunešė į teismą. Nė karto nepavyko susitikti su E. V. arba lankytis jo namuose, kad E. V. nevykdo atvejo vadybos plano ir visiškai vengia savo atsakomybės ir įsipareigojimų. Jis pats pasisakė, kad tėvystės įgūdžiai nėra pablogėję ir jis nemato poreikio dalyvauti Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose, psichologo konsultacijų jam nereikia. Jis visiškai atsisakė vykdyti atvejo vadybos planą, dėl to situacija šeimoje visiškai negerėja, net socialiniai darbuotojai negali su juo susitarti. Jis nuo visko atsisako, su juo susitikti neišeina, jis nepasirašo dokumentų. Yra nevykdomas atvejo vadybos planas, jis (E. V.) neinvestuoja jokio laiko ir noro padėti šitoje situacijoje ir išspręsti konfliktus. Siūloma kreiptis į teismą ir nustatyti bendravimo tvarką, nes tėvas nevykdo tėvo pareigų. Vaikas turi namų darbų, pasiruošti pamokoms, susitvarkyti, susišukuoti, švariais drabužiais apsirengti, E. V. turi laiku atvežti vaiką į mokyklą, tačiau jis ir to neužtikrina. Taip pat dėl to, kad ji (dukra) yra dislektikė, ji turi lankytis pas specialius pedagogus, logopedą, psichologą. Kas kartą, kai ji nueina pas tėvą, tai tos dienotvarkės nebėra, vaikas išsiblaškęs, mokytojai su juo nesusitvarko. Jai (pareiškėjai) gavus Nutarimą, kad ji dar kažką blogai daro, nebesupranta – tikrai kaip mama stengėsi padaryti viską savo vaikui, stengėsi nekonfliktuoti su jos tėvu, visą laiką rasti geriausią sprendimą, kad mažiau kentėtų dukra. Prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neskundė, pasitarė su advokatu, kuris pasakė, kad ją dar turi išsikviesti dėl aptariamo administracinio nusižengimo ir su ja pasišnekėti. Tačiau jos niekas nekvietė. Jai buvo nesuprantama, kodėl ji gauna įspėjimą dėl tėvo valdžios panaudojimo prieš dukrą, kai visą tą laiką stengėsi ją saugoti. Pareiškėja kėlė klausimus, ar ją baudė dėl to, kad E. V. parašė pareiškimą, kad melagingai apskundė ją. Patikino, kad ji rūpestinga mama ir nesusipelnė šito įspėjimo. Apie įvykį ji nieko papildomai negali pasakyti ir papildyti. Jai buvo keista, kad priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo tartasi su socialiniais darbuotojais, nebuvo žiūrima, kur tie konfliktai kyla. Ji suprato, kad šita situacija yra ne dėl to, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje, o įspėjimas buvo skirtas dėl sakinio „abu tėvai galimai naudojo tėvų valdžią prieš dukrą“. Jos nuomone, 2020 m. gruodžio 26 d. E. V. naudojo tėvo valdžią prieš dukrą, tačiau ji neturi duomenų, kad E. V. atžvilgiu buvo priimtas toks pat sprendimas.
Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo atveju buvo skirtas įspėjimas – lengviausia priemonė, nes asmenys nebuvo iki tol bausti administracine tvarka. Protokolas nebuvo surašomas, nes buvo pasinaudota prokuroro nutarimu, kuris buvo ikiteisminiame tyrime, o grindžiama eksperto išvada – dėl vaiko raidos kalti abu tėvai. Pareigūnai konkrečių (tėvų) veiksmų negalėjo nustatyti, nes tai tęstinis veikimas, konstatuojamas faktas, visuma, kad vaikui sutrikusi raida ir dėl to kalti abu tėvai. Nutarimas surašytas už tėvų valdžios nepanaudojimą tinkama linkme, jie netinkamai auklėjo. Pabrėžė, kad tai ne vienas veiksmas, negalima aprašyti kelių metų įvykių, tai yra veiksmų visuma, buvo sistemingas poveikis, jų (tėvų) vaidai galėjo lemti ir lėmė vaiko raidą. Raida sutriko per ilgą laiko tarpą. Neįmanoma nustatyti, koks veiksmas lėmė vaiko raidą. Pareigūnai nesidomėjo, nuo kada sutriko vaiko raida. Nežino, koks sutrikimas vaikui nustatytas. Nežino, kiek vaikui daryta psichologinių ekspertizių. Jis, kaip nagrinėjantis bylą, nemano, kad pareigūnų veiksmais galima būtų labiau išnagrinėti bylą, nei, kad tai padarė psichologas ar ekspertas, todėl tiki ir pasitiki ekspertų išvada. Tiek vienos, tiek kitos pusės apklausa nebūtų kertinis dalykas, neturėtų lemiamos įtakos priimamam sprendimui. Pabrėžė, kad Nutarime nurodyta pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas, tai prokurorės nutarimo laikas, nes buvo vadovaujamasi prokurorės nutarimu. Su tyrimo medžiaga jis nesusipažino, turėjo tik prokurorės nutarimą, rėmėsi eksperto išvadomis. Neskaitė pilnos eksperto išvados, rėmėsi taip, kaip ji išdėstyta prokurorės nutarime. Ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjo, ar buvo smurtas, ar ne, tyrimas buvo nutrauktas. Pridūrė, kad tėvo atžvilgiu tą pačią dieną buvo priimtas analogiškas nutarimas dėl administracinio nusižengimo. Nežino, ar nutarimas buvo apskųstas. Negali pasakyti, kiek kartų tėvas pažeidė vaiko interesus. Pažymėjo, kad, kai skiriamas įspėjimas asmeniui, protokolas nesurašomas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas S. Butkevičius teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja nesutinka su Nutarimu dėl to, kad ji nebuvo kviesta duoti paaiškinimus. Iš Nutarimo negalima suprasti kur, kaip, kada ir ką pažeidė V. D. Tai suvaržė jos teisę į gynybą. Iš prijungtos medžiagos, kuri yra perduota su prokuroro nutarimu, akivaizdžiai matosi, kas galimai nesirūpino ir pažeidė šito straipsnio nuostatas, tačiau duomenų, kad tai padarė V. D., nėra. Institucija turėjo plačiau tirti šitas aplinkybes, išsiaiškinti, ar pažeidė, jeigu pažeidė, tai kaip pažeidė ir spręsti klausimą dėl patraukimo atsakomybėn arba administracinės teisenos nutraukimo. Nutarimas skundžiamas tiek iš esmės, tiek dėl procesinių pažeidimų. Prokurorė priėmė nutarimą ir nurodė ką padaryti, t. y. surašyti protokolą, tačiau policijos pareigūnai savavališkai atsisakė tą daryti ir nesurašė protokolo, o priėmė nutarimą. Šiuo atveju papildomai reikėjo tirti ne smurtą prieš nepilnametę, o galimai panaudotą tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. kuo pasireiškė šita veika. Nutarime nėra nei datų, nei laiko, nei veiksmų, kaip tai pasireiškė. Liudytojas nurodė, kad Nutarimas nėra dėl smurto, o dėl vaiko raidos sutrikimo, tačiau eksperto išvadoje aiškiai pasakyta, kad raida sutriko ne dėl kažkokių veiksmų, o dėl įgimto sutrikimo. Taigi Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėja nubausta įspėjimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 23 d. 10.00 val. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja išdėstė poziciją, kad nesutinka su Nutarimu, kadangi, jos manymu, ji nepadarė jokio nusižengimo, administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliekamas, ji nebuvo išklausyta (apklausta), skundžiamas Nutarimas priimtas nesurašius protokolo, pažeidus tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas.
Pažymėtina, jog šiuo atveju skundžiamas Nutarimas priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 23 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą pareiškėjos V. D. atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo dukteriai R. V. (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d.).
Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, jog prokurorei nutraukus ikiteisminį tyrimą ir perdavus bylos medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, skundžiamą Nutarimą priėmusi institucija tai ir turėjo padaryti, o ne iš karto, nesurašiusi protokolo priimti nutarimą, teismas pažymi, jog ANK 608 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą, o administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Kadangi šiuo atveju Nutarimas priimtas dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, už kurio padarymą numatytas įspėjimas, skundžiamą Nutarimą priėmusi institucija neprivalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo, net jei ANK 592 straipsnio 4 dalies norma reikalauja nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopiją (nuorašą) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju esant minėtų normų konkurencijai ji sprendžiama teikiant pirmenybę specialiajai – ANK 608 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai normai. Taigi šiuo aspektu skundžiamą Nutarimą priėmusi institucija proceso teisės normų pažeidimų nepadarė.
Kita vertus, teismas pažymi, jog ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo nutarime, kai nerašomas protokolas, būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamame Nutarime nurodoma tik blanketinė, jau minėta ANK 73 straipsnio 1 dalies norma, todėl, teismo manymu, toks suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, nepagrįstai išplėstas.
Taip pat ANK 563 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 str. 1-2 d.).
Svarbu ir tai, kad ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam, t. y. taisyklė, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus bei pareikšti prašymus ir nušalinimus (ANK 577 str. 2 d.). Tuo tarpu ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatyta viena iš tyrimą atliekančių pareigūnų teisė – apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus (1 p.).
Iš aukščiau nurodytų įstatymo reikalavimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kad yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, taip pat kad atliekamas tyrimas jo atžvilgiu, be to, jis turi teisę pateikti paaiškinimus dėl jam inkriminuoto nusižengimo bei kitus duomenis, kurie yra reikšmingi visapusiškam ir tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai, gavę Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu, ir šio nutarimo pagrindu pradėję administracinę teiseną, bylos duomenimis, netgi nepareikalavo atsiųsti ir nesusipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, jie neinformavo V. D. apie atliekamą tyrimą ir jos nekvietė pateikti paaiškinimo, nesudarė galimybės gintis tyrimo metu. Pastebėtina, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiamas Nutarimas buvo priimtas išimtinai tik prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrindu, tyrimo metu netgi neišsiaiškinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, t. y. jo neapklausus ir nesuteikus V. D. galimybės pateikti paaiškinimo dėl inkriminuoto nusižengimo. Juo labiau, kaip paaiškino pareigūnas, priėmęs skundžiamą Nutarimą, teismo posėdžio metu, pareiškėja šiuo atveju nubausta ne už smurto prieš dukrą panaudojimą (kas būtent ir buvo tiriama ikiteisminio tyrimo metu, bei dėl ko pareiškėja jau buvo pasisakiusi ir išreiškusi savo poziciją), tačiau dėl prokurorės nutarime minimame ekspertizės akte konstatuoto R. V. emocijų sutrikimo vaikystėje, kurį galimai lėmė jos tėvų įtraukimas į tarpusavio konfliktus, kas turėjo neigiamą poveikį mažametės vystymuisi ir raidai. Dėl šio galimai netinkamo elgesio pareiškėja V. D. nebuvo apklausta ir dėl to neturėjo galimybės pasisakyti, dėl to tyrimo metu nebuvo renkami jokie kiti įrodymai. Šiuo atveju galima teigti ir tai, kad joks administracinio nusižengimo tyrimas apskritai nebuvo atliekamas. Tokiu būdu, teismo vertinimu, buvo iš esmės pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ANK 571 straipsnyje ir 572 straipsnio 2 dalyje, o tyrimą atlikę pareigūnai nesiėmė visų priemonių, kad būtų objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirtas nagrinėjamas administracinis nusižengimas.
Be to, nutarimo (nutarties), priimto administracinio nusižengimo byloje, motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, turi būti tiksliai nurodoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika, t. y. jos laikas, vieta, neteisėtas asmens (ne)veikimas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo, priimto V. D. atžvilgiu, turinio nėra aišku, kada buvo galimai padaryti Nutarime nurodyti pažeidimai. Skiltyje „Nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas“ nurodyta 2021 m. birželio 23 d. 10.00 val., t. y. prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo data, nors iš šio nutarimo turinio matyti, kad V. D. inkriminuota veika buvo padaryta iki paminėto prokurorės nutarimo priėmimo. Taigi skundžiame Nutarime galimo nusižengimo padarymo laikas yra nurodytas neteisingai ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nepaisant to, kad V. D. inkriminuotas administracinis nusižengimas galėtų būti vertinamas ir kaip tęstinis, anot pareigūno, priėmusio skundžiamą Nutarimą – ne vienas veiksmas, o veiksmų visuma, sistemingas poveikis, tačiau nutarime privalo būti tiksliai nurodytas nusižengimo padarymo laikas arba laikotarpis, dėl kurio metu atliktų ar neatliktų veiksmų asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Taip pat pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas (kaip ir nutarimas) yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu (kaip ir nutarimu) apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas (kaip ir nutarimas) turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas (kaip ir nutarimas) surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo (kaip ir nutarimo) galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-24-458/2020).
Šiuo gi atveju skundžiamame Nutarime apskritai nėra išvardyti pareiškėjai V. D. inkriminuoti veiksmai, nėra jokių pažeidimus apibūdinančių faktinių aplinkybių, o skiltyje „Pažeidimo esmė“ tenurodyta – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nagrinėjant ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-50262-20 dėl smurto prieš nepilnametę R. V., nustatė, kad motina V. D. panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnyje. Priešingai pareigūno teismo posėdžio metu teiktam paaiškinimui, iš skundžiamo Nutarimo formuluotės galima būtų suprasti, kad pareiškėja V. D. būtent dėl smurto prieš dukrą R. V. galimai panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, tačiau, kaip nustatyta prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, bylos duomenimis nėra neginčytinai nustatyta įtariamosios V. D., E. V. ar kitų asmenų kaltė dėl mažametei R. V. nustatytų kūno sužalojimų bei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. D. ir kitų asmenų kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. negali žinoti, nuo ko tiksliai jai gintis. Dėl nurodyto, darytina išvada, kad skundžiamo Nutarimo turinys neatitinka nutarimams administracinių nusižengimų bylose keliamų reikalavimų bei prieštarauja vienam iš administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pagrindinių principų, kad asmuo turi tiksliai žinoti, dėl kokių, kur ir kada galimai padarytų nusižengimų jis traukiamas atsakomybėn.
Galiausiai pastebėtina, kad pagal teismų praktiką negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Visa tai, teismo vertinimu, turėjo būti sprendžiama nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą skundžiamą Nutarimą priėmusioje institucijoje, tačiau, kaip minėta, iš esmės joks tyrimas dėl ekspertų konstatuotų mažametės emocijų sutrikimų ir jų priežasčių (konkrečių asmenų galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo) nebuvo atliekamas.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas, patikrinęs skundžiamą Nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas buvo priimtas skubotai, neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant aukščiau nurodytus įstatymo reikalavimus, t. y. padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai, kurie negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Dėl to skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas nenustačius visų tiriamo įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjos V. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 12-ANR_N-2499-2021 (ROIK: 21144304108) ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.