- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-1647-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00444-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- M. P.
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad atsakovas yra 2007 m. kovo 7 d. gimusios ieškovės dukters G. P., kuri gyvena su ieškove, biologinis tėvas, atsakovas tėvystę pripažino. Dukterį išlaiko ieškovė. Atsakovas tinkamai nevykdo savo kaip tėvo pareigos išlaikyti dukterį. Teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė G. P. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymą nepilnametei dukteriai G. P. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jos pilnametystės nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę – įstatyminę dukters atstovę, lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio 28 d. į ieškovės asmeninę sąskaitą. Taip pat ieškovė prašė patvirtinti ieškinyje nurodytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas M. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vaiko išlaikyti nevengia, su ieškove ir jų dukterimi gyveno kartu iki 2008 m. gruodžio 30 d. Šiuo laikotarpiu materialiai išlaikė ne tik dukterį, bet ir ieškovę. Nuo 2009 m. iki šiol dukterį materialiai išlaiko, rūpinasi jos gerove bei auklėjimu. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, ir nurodė esąs įsitikinęs, kad tai kenkia vaiko interesams, jos normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam bei socialiniam vystymuisi. Ieškovė veda amoralų gyvenimo būdą, jos atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje jai pateikti kaltinimai dėl įtraukimo į prostituciją bei vertimosi prekyba žmonėmis. Ieškovė nesudaro atsakovui sąlygų bendrauti su dukterimi.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad šiuo metu nepilnametės G. P. faktinė gyvenamoji vieta yra su motina, kur mergaitei yra sudarytos normalios gyvenimo ir buities sąlygos, motina tinkamai rūpinasi dukterimi. Ieškovės šeimos pajamas sudaro jai mokama našlaičių pensija, socialinės išmokos bei M. P. savanoriškai teikiamas neapibrėžtas išlaikymas dukteriai. Išvadą teikianti institucija neprieštaravo, kad G. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina, ir iš esmės pritarė reikalavimui dėl vaiko išlaikymo dydžio priteisimo. Institucija pabrėžė, jog ieškovės prašoma bendravimo dukros su tėvu tvarka atitinka nepilnametės interesus, tačiau nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.172 straipsniu ir 3.176 straipsnio 1 dalimi, 2010 m. vasario 9 d. buvo nustatyta bendravimo tvarka tarp nepilnametės G. P. ir jos močiutės G. P., į tai reikėtų atsižvelgti ir bendravimo su vaiku laiką nustatyti derinant visų šalių poreikius bei interesus. Atsakovo pateikta informacija apie amoralų ieškovės gyvenimo būdą yra pasenusi, todėl, išvadą teikiančios institucijos nuomone, nereikėtų jos vertinti kaip įrodymo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu S. R. ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 28 d., nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2010 m. vasario 17 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. G. P. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė ieškovę. Dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 256 Lt žyminio mokesčio bei 32,66 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004). Vaiko poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas, tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, tuo tarpu atsakovui nuosavybės teise priklauso butas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi jų vardu registruotas transporto priemones. Ieškovė dirba ir gauna 800 Lt atlyginimą bei 412 Lt kasmėnesinę išmoką iš Socialinės paramos skyriaus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsakovui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. išmokėjo 2 337,98 Lt. Nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį teismas atsižvelgė į nepilnametės dukros poreikius, jos amžių, į tai, kad nėra žinomos atsakovo pajamos.
Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pageidavimą, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, į tai, kad atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos neišreiškė savo pozicijos, nustatė G. P. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir nustatė ieškovės prašomą vaiko bendravimo su tėvu ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui. Apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje atsakovas informavo ieškovę, kadangi tuo metu galėjo susisiekti tik su ja, ir prašė informuoti teismą, kad negalės atvykti į posėdį dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių (force majeure) – automobilio gedimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įrodymus dėl ieškovės amoralaus gyvenimo būdo, ir juos vertino kaip pasenusius, nes ieškovės teistumas nėra išnykęs, o galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje dėl vertimosi prostitucija, įtraukimo į prostituciją bei prekybos žmonėmis priimtas tik 2010 m. Be to, priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukteriai, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nedirba ir negauna jokių pajamų. Dėl nuo 2003 m. veiklos nebevykdančios, bet dar nelikviduotos, M. P. PĮ atsakovui negali būti suteiktas bedarbio statusas, tačiau jis yra registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė papildomai paaiškino, kad nustatyti G. P. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu nepageidauja, kadangi mergaitė gyvena kartu su motina, yra prie jos pripratusi, pagal ieškovės atstovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė yra pakeitusi gyvenimo būdą, tai atitinka vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka juos tenkina, tačiau ieškovė jos nesilaiko. Iš esmės atsakovas palaiko tik savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio. Mano, kad protinga iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymo suma būtų 200 Lt per mėnesį.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad šiuo metu ieškovė yra ištekėjusi, dirba, laukiasi kūdikio. Amoralaus gyvenimo būdo ieškovė neveda. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovė pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė 2011 m. baigė kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programą, dirba vadybininke, gauna minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bus laikomasi, kai sprendimas įsiteisės. Ieškovės atstovė nesutiko, kad pirmosios instancijos teismo priteistas vaiko išlaikymo dydis yra per didelis ir nurodė, kad atsakovas turi daug turto, vaiko išlaikyti savanoriškai ieškovei nepadeda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nedalyvaujant atsakovui
Civilinė byla teismo posėdyje gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, jei proceso dalyviai yra tinkamai informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra teisės būti išklausytam ir kitų civilinio proceso principų laikymosi garantija, todėl teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą nesilaikant tinkamo pranešimo apie teismo procesą nuostatų, privalo būti panaikinamas aukštesnės instancijos teisme pagal nukentėjusiosios šalies apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kita vertus, dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, bet ne pareiga (išskyrus įstatymo numatytus atvejus). Šalis gali atsisakyti teisės būti išklausyta teismo posėdyje tiek aktyviais veiksmais (pateikdama prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant), tiek pasyviais veiksmais (neatvykdama į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą ji tinkamai informuota).
Įstatymas nenumato teismui pareigos ex officio aiškintis byloje dalyvaujančio asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Priešingai, CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šalių pareiga rūpintis bylos išnagrinėjimu be kita ko apima ir pareigą tinkamai ir laiku informuoti teismą apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis. Vadovaujantis CPK 246 straipsniu, teismas, įsitikinęs, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą neatvykusiems į posėdį asmenims pranešta tinkamai, nėra gauta pagrįstų šių asmenų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ir manydamas, kad šių asmenų neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą, nagrinėja bylą iš esmės nedalyvaujant neatvykusiems asmenims. Tokie teismo procesiniai veiksmai nelaikytini pažeidžiančiais CPK reikalavimus ir nesudaro pagrindo panaikinti tokiame teismo posėdyje priimtus teismo procesinius sprendimus.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pirmosios instancijos teismo posėdį (b.l. 94). Apeliaciniu skundu ir pats atsakovas neginčija, kad apie teismo posėdį jis buvo informuotas, tačiau nurodo jame negalėjęs dalyvauti dėl to, kad vykstant į teismo posėdį sugedo jo automobilis. Kita vertus, atsakovas neteigia apie šią aplinkybę informavęs bylą nagrinėjantį teismą. Pranešimas ieškovei, jei toks ir buvo, nėra laikytinas tinkamu pranešimu, dėl kurio teismas turėtų pagrindą atidėti teismo posėdį, todėl šis apelianto argumentas teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu ir atmestinu.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad proceso teisės normų pažeidimai, nepakliūvantys į absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jei dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nenurodo, kad būtent ta aplinkybė, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą, taigi net ir nustačius, kad nagrinėjant bylą neatvykus atsakovui proceso teisės nuostatos buvo pažeistos (nagrinėjamu atveju to nėra), tai nebūtų pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą vien dėl šios formalios priežasties.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir patvirtinta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka
Nors apeliacinis skundas paduotas dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašant teismo jį panaikinti visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, savarankiškų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovas byloje nėra pareiškęs. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su juo neprašo, mano, kad vaiko gyvenimas su motina atitinka vaiko interesus, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka jį tenkina. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, ir nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas išlaikymo dydis
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tokio dydžio išlaikymas vaikui turi būti teikiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Kita vertus, nurodytas orientacinis minimalus išlaikymo dydis nereiškia, kad iš atskirai gyvenančio vieno iš tėvų vaiko išlaikymui visais atvejais priteistina pusė nurodyto dydžio. Nustatant kiekvieno iš tėvų pareigą išlaikyti vaikus turi būti vertinama kiekvieno iš jų turtinė padėtis siekiant nustatyti, kuris iš jų didesne dalimi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011).
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, įvertinęs turimus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo priteisė minimalią vaiko išlaikymo sumą. Tai darydamas pirmosios instancijos teismas nei įstatymų reikalavimų, nei suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ginčijamu pirmosios instancijos sprendimu priteistos vaiko išlaikymo sumos vertinti kaip pernelyg didelės net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodo neturintis jokių pajamų. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas turi turto, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, ją patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 68, 74). Byloje nenustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo ir dėl to ji turėtų dar didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo (atsižvelgiant į jau minėtą orientacinį vaiko išlaikymo dydį konstatuotina, kad ginčijamu sprendimu ieškovei priskirta vaiko išlaikymo pareiga ir taip yra didesnė). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino nuolat prisidedantis prie vaiko išlaikymo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, ieškovės atstovė šią aplinkybę neigia. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas, taip pat yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistini 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (b.l. 141).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.