- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- I-686-121/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02619-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai R. S., atsakovės atstovėms Elenai Būdienei ir Kristinai Liorentaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b.l. 1-8), prašydama: 1) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-05-02 skundą „Dėl Inspekcijos 2013-03-29 rašto Nr. (7.9)-2D-4980 ir 2013 m. balandžio mėn. rašto Nr. (7.9)-2D-5357 panaikinimo“; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Inspekcija 2013-06-20 priėmė sprendimą Nr. (7.9)-2D-9980, kuriuo nutraukė jos skundo „Dėl 2013-03-29 rašto Nr. (7.9)-2D-4980 ir 2013 m. balandžio mėn. rašto Nr. (7.9)-2D-5357 panaikinimo“ nagrinėjimą, nes, remiantis liudytojų parodymais, žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), savavališki statiniai galimai pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų. Su tokiu sprendimu nesutinka, nes, nagrinėdama skundą, Inspekcija rėmėsi bendrasavininkų paaiškinimais bei liudytojų parodymais ir nevertino pateiktų faktinių aplinkybių.
Nurodo, kad iš Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikto 2009-06-22 rašto Nr. (1.41.V)-2V-490 matyti, kad į Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau -VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą kreipėsi 2009-02-12 raštu Nr. (1.41.V)-2V-105 dėl galimai savavališkos garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir statinys) statybos, tačiau atsakymo dėl priimto sprendimo negavo. Atsakymas nebuvo pateiktas ir kai V. G. 2009-01-12 pateikė prašymą minėtam departamentui, siekdamas išsiaiškinti, ar teisėtai pastatytas minėtas garažas ir ar vykdyta statyba nėra savavališka. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - Vilniaus MSA) Miesto plėtros departamentas 2009-11-02 raštu Nr. A631945(40145)-(3.2.1-BR4) kreipėsi į VAVA Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, persiųsdama pareiškėjos 2009-10-17 nesutikimą dėl tariamai nelegalių statinių, tačiau atsakymo, kuriame būtų konstatuotos savavališkos statybos, taip pat nėra. Gavęs iš UAB „Sitas“ projektinę dokumentaciją, Kultūros departamentas 2009-06-22 pakartotinai kreipėsi į VAVA dėl galimai savavališkos statybos, tačiau iš Kultūros departamento 2010-02-03 rašto Nr. (7.12.V)-2V-73 matyti, kad jos nebuvo užfiksuotos.
Anot pareiškėjos, pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 71 dalį statiniai nebuvo laikomi pastatyti savavališkai, nes pripažinti statybą savavališka turi būti konstatuotas šis faktas. Jei būtų fiksuotos savavališkos statybos ir surašytas savavališkos statybos aktas, tai Kultūros paveldo departamentas nebūtų davęs sutikimo parengtam UAB „Sitas“ projektui. Vadinasi, Inspekcijos pareiga buvo tinkamai patikrinti prieš pateikiant atsakymą jai keliamus reikalavimus, t.y. iš pradžių turėjo nuvažiuoti į vietą ir nustatyti, ar minėtu adresu nestovi pastatytas statinys – garažas. Aplinkybę, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nėra jokių pastatų, patvirtina VAVA 2009-09-09 gautas raštas Nr. (31)-12-21666-(3.31), iš kurio matyti, kad ji neprieštarauja, kad būtų statomas garažas ir mūro tvora žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie savavališkų statybų nebuvimą patvirtina ir pati Inspekcija 2010-11-22 atsiliepime, įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip trečiuoju asmeniu Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT), nurodydama, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus duomenimis, garažų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos aktas teisės aktų nustatyta tvarka ir forma nebuvo surašytas. Patvirtindama savo skundo reikalavimo pagrįstumą, pareiškėja atkreipė dėmesį į LVAT praktiką, kurioje ne kartą išaiškinta, kad Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT nutartys adm. bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, dar galiojant statybos leidimui, pareiškėja 2009-12-03 pateikė prašymą Inspekcijai, siekdama išsiaiškinti, ar teisėtai pastatytas statinys, t.y. ar vykdyta statyba nėra savavališka. Tuo tikslu Inspekcija surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame pažymėjo, kad sklype pastatytas 4 vietų garažas (plytų mūro siena); sklype yra nebaigta statyti tvora; garažo ir tvoros statybos projektą parengė UAB „Sitas“; žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai tiksliųjų matavimų, išskyrus R. S., nepateikė; apžiūros statinio vietoje metu nustatyta, kad statiniai pastatyti pagal projektą, statybos darbų žurnalas nepateiktas. Tai reiškia, kad žemės sklype nėra nebaigtų, išskyrus tvorą, savavališkai pastatytų statinių tokių, kaip ūkinių arba pagalbinių (sandėliukų), o garažai stovi baigti ir jie pastatyti pagal tuo metu galiojantį ir statybą leidžiantį dokumentą, t.y. statybos leidimą. Kadangi šiems stovintiems statiniams teismo sprendimu statybos leidimas panaikintas, tai ir negalėjo būti atlikta teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre (NTR), beje, kaip ir pati Inspekcija nurodė, kad VĮ Registrų centro dokumentuose nėra duomenų apie statinių statybą.
Pabrėžė, kad Inspekcija, atlikdama statybos priežiūrą, nenustatė, kad statinys stovi be privalomųjų dokumentų ir, kaip matyti iš Kultūros paveldo departamento 2009-07-14 rašto Nr. (7.12.V)-2V-73, nenustatyta, kad būtų statybų darbų pradžia. Statinio statybos pabaigą Inspekcija konstatavo tik 2009-12-23 Faktinių duomenų patikrinimo akte, kuriame nustatė, jog stovi keturi garažai ir tik nebaigta statyti tvora, beje, statiniai pastatyti pagal projektą, kurį statybos leidimui parengė UAB „Sitas“.
Taip pat atkreipė dėmesį, jog Inspekcija 2011-06-13 rašte Nr. (7.9)-2D-7384 patvirtino, kad esant išduotam statybos leidimui, buvusios savavališkos statybos padariniai žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), pašalinti. Vadinasi, jei savavališkų statybos padariniai pašalinti, tai nebuvo ir pastatytų atitinkamų objektų, o jų statybos faktas konstatuotas vėliau išdavus jiems privalomus dokumentus – statybos leidimą, kuris teismo sprendimu vėliau buvo panaikintas. Iš to darytina išvada, jog statinys negalėjo stovėti daugiau kaip prie 10 metų.
Pareiškėjos manymu, atsakovė rėmėsi vienas kitam prieštaraujančiais bei nepagrįstais objektyviais duomenimis (faktais), t.y. bendrasavininkų V. K., A. S. ir O. Z. paaiškinimais. Šie paaiškinimai buvo pateikti 2013-02-11 raštiškame pareiškime, nurodant, kad statinys baigtas statyti 1999 m., tačiau šios aplinkybės minėti asmenys negalėjo prisiminti būdami trečiaisiais suinteresuotais asmenimis VAAT ir LVAT. Teigia, kad 2013-02-26 faktinių duomenų patikrinimo metu niekas iš dalyvavusių bendrasavininkų ir liudininkų neminėjo, ar statinys pastatytas daugiau kaip prieš 10 metų. Be to, Inspekcijai paprašius iš bendrasavininkų žemės sklypo plano su statinių išdėstymu, kuris suformuotas atlikus preliminarius kadastrinius matavimus, tik vienas iš bendrasavininkų V. K., nurodė, kad turi projektą ir juo galima naudotis. Šios aplinkybės, pareiškėjos manymu, parodo, kad statinys pastatytas pagal UAB „Sitas“ projektą, kuriam tuo metu buvo išduotas statybos leidimas ir kuris vėliau buvo panaikintas. Pareiškėja pateikė liudytojų (V. G., gyv. (duomenys neskelbtini); Ž. K., gyv. (duomenys neskelbtini); L. R. gyv. (duomenys neskelbtini); V. G., gyv. (duomenys neskelbtini)) parodymus, kurie prieštarauja bendrasavininkų raštiškam pareiškimui. Tokiu būdu atsakovė, remdamasi vien tik bendrasavininkų samprotavimais, liudininkų parodymais ir nepagrįsdama jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidė VAĮ 3 str. 1 d. 2 punkte nurodytą objektyvumo principą.
Be kita ko, Inspekcija skirtingai pateikia faktines aplinkybes, nes 2013-03-29 rašte Nr. (7.9)-2D-4980) nurodė, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti garažų pastatas (matmenys plane apie 22,0 m x 6,80 m, aukštis nuo 2,47 m iki 4,0 m), kurio statybai 2009-11-25 išduotas statybos leidimas Nr. NS/1174/09-1246 panaikintas VAAT 2011-10-13 sprendimu, o kitame – 2013 m. balandžio mėn. rašte Nr. (7.9)-2D-5357 nurodo, kad statiniai buvo statyti apie 1997–2002 m. Taip pat Inspekcijos 2013-06-20 rašte Nr. (7.9)-2D-9980 nurodyta, kad, įvertinus visų liudytojų ir sklypo bendraturčių parodymus, galima teigti, kad dauguma jų nurodė, kad statinys pastatytas daugiau kai prieš 10 metų, o vienas iš liudytojų nurodė, kad esama garažų dalis įrengta 2003 m.
Pastebi, kad 2013-03-29 rašte Nr. (7.9)-2D-4980 nėra nurodyta šio akto apskundimo tvarka, dėl ko nesilaikytina VAĮ 8 str. 2 dalies reikalavimų.
Nesutinka, kad atsakovei nepateikė jokių dokumentų, nurodančių garažų pastato statybos darbų pradžią ir pabaigą, ir todėl buvo nutrauktas jos skundo nagrinėjimas Inspekcijos viršininko 2010-05-17 įsakymu Nr. 1V-84 „Dėl asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje“ (toliau – Taisyklės) 39(1).4 punktu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad skundu asmenys kreipiasi į Inspekciją, nurodydami, kad dėl kitų asmenų veiksmais galbūt padaryto teisių ir teisėtų interesų pažeidimo statybos ar teritorijų planavimo srityje yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, todėl mano, kad teisės aktai nenustato asmenims, besikreipiantiems į Inspekciją, pareigos pateikti visus įrodymus, kuriais daroma tam tikra žala, neteisėtumą. Tokia pareiga, nagrinėjant asmenų skundus dėl galimai pažeistųjų teisių ir teisėtų interesų kaip valstybinę statybos priežiūrą atliekančiai institucijai, yra nustatyta Inspekcijai, kuri privalo patikrinti faktinius duomenis bei įvertinti jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Anot pareiškėjos, tokiu atveju Inspekcija pati nesiėmė veiksmų, turėdama objektyvius duomenis (faktus) dėl jos skunde nurodytų aplinkybių.
Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 dalis savavališkas statybas pirmiausia sieja su statyba neturint statybos leidimo ar kito privalomo dokumento. Šiuo atveju leidimas statinio statybai buvo gautas 2009-11-25 ir statinys pagal šį statybos leidimą buvo baigtas statyti. Dėl to darytina išvada, kad statinys neturi būtinų privalomųjų dokumentų, nes teismas sprendimu pripažino statybos leidžiantį dokumentą negaliojančiu. Statyba tokiame žemės sklype be bendrasavininko sutikimo ar pačiam bendrasavininkui neprašant akivaizdžiai pažeidžia bendrasavininko nuosavybės teises (LVAT 2013-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-525-620/2013).
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b.l. 79–84).
Paaiškino, kad Inspekcijos 2013-03-29 raštas yra informacinio pobūdžio, jis nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių (nepažeidė jos teisių ar įstatymų saugomų interesų), todėl jame nebuvo nurodyta ir jo apskundimo tvarka, ko pasigedo pareiškėja. Inspekcijai apskritai nebuvo teisinio pagrindo naikinti šio rašto, nes jo panaikinimas nepakeistų pareiškėjos teisių ir pareigų apimties.
Pabrėžė, kad atsakovės surinktuose dokumentuose nebuvo duomenų apie statinius ar jų statybos laiką, todėl, nagrinėjant pareiškėjos 2013-01-22 skundą, buvo remtasi sklypo savininkų ir liudytojų parodymais. Priimant Inspekcijos 2013-06-20 sprendimą N r. (7.9)-2D-9880, taip pat buvo išnagrinėti papildomi su pareiškėjos 2013-05-02 skundu pateikti liudytojų parodymai. Įvertinus sklypo savininkų ir visų liudytojų parodymus, dauguma jų nurodė, kad statinio statybos darbai buvo vykdyti daugiau kaip prieš 10 metų, t.y. šešių asmenų (V. K., A. S., O. Z., K. L., V. Š., A. N.), teigiančių, kad statinio statyba (statybos darbai) pasibaigė 1999 m., liudijimai yra aiškūs ir konkretūs. Tik vienas liudytojas V. G. parodė vėlesnį statybos laikotarpį, teigdamas, kad garažus bendrasavininkai pabaigė statyti 2003 m. vasarą. Kitų liudytojų – L. R., V. G., Ž. K. liudijimai nekonkretūs: liudytojas V. G. konkrečiai garažų statybos laiko nenurodo ir tik daro prielaidą, kad garažų nebuvo, nes už tvoros matėsi medžiai; liudytoja L. R. aiškina buvusių medinių statinių praplėtimo ir perstatymo aplinkybes, kurio vyko nuo 1990 m., konkrečiai nenurodo garažų statybos laikotarpio; liudytojas Ž. K. taip pat nenurodo konkrečios garažų statybos datos. Tad pastarieji savo parodymuose nurodė tik prielaidas dėl garažų statybos metų.
Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog ji į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) įsikėlė 2008 metais, valdoje jau buvo sandėliukų ir garažų, ji taip pat turi neįteisintą sandėliuką, kurį įsigijo kartu su butu.
Atsiliepimas
Atsakovės skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog, jų nuomone, leidimas ištikrųjų buvo išduotas įteisinti savavalinę statybą. Pareiškėja prie sienos irgi turi sandėliuką, kurio radimosi vieta atitinka jai suprojektuoto garažo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į VAAT, prašydama panaikinti Vilniaus MSA 2009-11-25 statytojams V. K., R. S., A. S., O. Z. išduotą statybos leidimą Nr. NS/1174/09-1246 ir 2009-09-30 išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS2181 (adm. bylos Nr. I-3050-426/2011, toliau – ten pat, 1 t., b.l. 1-4, 37). VAAT 2011-10-13 sprendimu pareiškėjos R. S. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus MSA Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo 2009-09-30 patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2181 ir Vilniaus MSA 2009-11-25 išduotą statybos leidimą Nr. NS/1174/09-1246 (ten pat, 3 t., b.l. 31-37). LVAT 2013-01-15 nutartimi adm. byloje Nr. A-525-620/2013 nutarė VAAT 2011-10-13 sprendimą adm. byloje Nr. I-3050-426/2011 palikti nepakeistą (ten pat, 3 t., b.l. 184-194). VAAT ir LVAT nustatė, kad statybos leidimu pareiškėjai bei V. K., O. Z. ir A. S. buvo leista statyti garažą minėtiems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymas sąvadui gauti buvo suklastotas, nes jame pateikti neteisingi duomenys apie asmenų dalyvavimą jį pasirašant. Sąvadą teismai pripažino neteisėtu, kadangi jis buvo išduotas pagal suklastotą prašymą, todėl ir statybos leidimas, išduotas remiantis statinio projektu, kuris parengtas pagal neteisėtą sąvadą, remiantis principu iš neteisės nekyla teisė, pripažintas neteisėtu. LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pagal statybos leidimą būtų pastatyti nauji statiniai. Tai, jog dar iki išduodant statybos leidimą žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galimai buvo neteisėtai pastatyti statiniai, turėtų būti sprendžiama Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja 2013-01-22 skundu (reg. Nr. 3D-188) kreipėsi į Inspekciją, prašydama patikrinti ir įvertinti, ar garažas ir tvora žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatyti teisėtai, t.y. turint visus tam reikalingus statybą leidžiančius dokumentus. Nustačius, kad statinys yra pastatytas savavališkai, imtis visų būtinų įstatymuose nustatytų priemonių, susijusių su statybos padarinių pašalinimu ir raštu informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus dėl skunde išdėstytų faktinių aplinkybių (1 t., b.l. 24–27).
Minėta, kad atsakovė apie ginčo statinių (sublokuotų garažų ir tvoros) pastatymo laiką sprendžia iš keleto (pasirinktinai) liudytojų parodymų. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes, jo nuomone, visus parodymus reikia vertinti, pirma, chronologiškai, antra, sistemiškai, be to, juos reikia sistemiškai vertinti ir su abiejose administracinėse bylose esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini) nuo seno (nuo 1948 metų) buvo savavališkų (ar nesavavališkų) pavienių statinių, kurie buvo mediniai ir kuriuos jų savininkai laikas nuo laiko tvarkė, perstatinėjo. Iš bylos rašytinių įrodymų galima spręsti, kad iki 2009 metų šie pavieniai mediniai pastatai buvo nugriauti arba esmingai perstatyti (rekonstruoti), juos apjungiant į vieną sublokuotą mūrinį pastatą, buvo sutarta juos įteisinti, nes, kaip jau buvo minėta, iš inžinerinio topografinio plano matyti, kad jis sudarytas 2009 m. balandžio mėnesį, o iš Vilniaus miesto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio 2009-10-05 dienai matyti, kad jame jau pavaizduotas pastatytas (ar statomas) statinys MN. Tad iš šių surinktų įrodymų labiausiai tikėtina, kad ginčo statinys yra iki 2009 metų spalio mėnesio vietoje buvusių pavienių statinių (sandėliukų, garažų) pastatytas naujas pastatas, gi anksčiau nei prieš 10 metų valdoje buvę statiniai, apie kuriuos kalbama kai kuriuose liudytojų paaiškinimuose, nėra ties patys, dėl kurių yra kilęs ginčas. Tai patvirtina ir pačios atsakovės sudaryti dokumentai - 2009-12-23 faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad sklype pagal UAB „Sitas“ parengtą projektą pastatytas 4 boksų mūrinis garažas ir nebaigta statyti tvora, bei Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, 2013-03-01 aktas Nr. (7.9)-SPA-329, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatyta 2,30 m aukščio mūrinė tvora (leidimas neišduotas) ir nebaigtas statyti garažų pastatas pagal 2009-11-25 išduotą statybos leidimą Nr. NS/1174/09-1246.
Pagal 2001-11-08 Statybos įstatymo Nr. IX-583 (redakcija nuo 2012-06-30 iki 2013-06-30) 2 str. 17 dalį naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (2 str. 18 d.).
Statybos įstatymo 23 str. 1 dalis nustato, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį (1 p.), ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį (2 p.). Šiuo atveju, panaikinus statybos leidimą bei nesant neabejotinų įrodymų, jog statiniai (garažai bei tvora) pastatyti ar esmingai rekonstruoti anksčiau, nei prieš 10 metų, laikytina, kad, atsakovė turėjo prievolę pareiškėjos 2013-05-02 skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti teisės aktus, t.y. Viešojo administravimo įstatymą, Statybos įstatymą, Inspekcijos viršininko 2010-05-17 įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintas Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisykles, atitinkantį sprendimą.
Patenkinus skundą, pareiškėjai iš atsakovės priteistinas pareiškėjos sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 44, 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos R. S. skundą patenkinti.
Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti R. S. 2013-05-02 skundą „Dėl Inspekcijos 2013-03-29 rašto Nr. (7.9)-2D-4980 ir 2013 m. balandžio mėn. rašto Nr. (7.9)-2D-5357 panaikinimo“.
Iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 100 (vieną šimtą litų) teismo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.